- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-10
- Bylos Nr.
- 2A-473/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Virginija Čekanauskaitė, Artūras Driukas
- Atsakovas
- V. K.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Bikuvos“
- Kategorijos
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Čekanauskaitės ir Artūro Driuko,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2009 m. lapkričio 23 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr. B2-328-198/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Bikuvos“ prekyba ieškinį atsakovui V. K. , trečiasis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė ,,Menranga“, dėl skolos už prekes priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Bikuvos“ prekyba kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš V. K. 61 213,37 Lt skolą, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad bankrutuojanti UAB „Menranga“ pirko prekes iš UAB ,,Bikuvos“ prekyba, tačiau atsiskaityti už jas nuolatos vėluodavo. Todėl šiuo metu yra neapmokėtos BUAB „Menranga“ sąskaitos už 2006, 2007 ir 2008 metus, viso 61 213,37 Lt sumai. Skolos dydį, prekių nupirkimą ir perdavimą BUAB „Menranga“ patvirtina ieškovo išrašytos ir BUAB „Menranga“ atstovų priimtos bei pasirašytos PVM sąskaitos faktūros. Šiuo metu Panevėžio apygardos teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartimi UAB „Menranga“ iškelta bankroto byla. Bankrutuojančios UAB „Menranga“ buvęs vadovas generalinis direktorius V. K. dar 2008 m. birželio mėnesį buvo informuotas, kad prekės UAB „Menranga“ bus parduodamos tik su sąlyga, jei UAB „Menranga“ esamas skolas ir prekių būsimus pirkimus bei atsiskaitymą už prekes laiduos įmonės vadovas. Ieškovas UAB „Bikuvos“ prekyba 2008 m. birželio 19 d. su atsakovu V. K. pasirašė laidavimo sutartį, pagal kurią laiduotojas atsakovas V. K. laidavo už visas UAB „Menranga“ prekių pirkimo-pardavimo sutartis ir įsipareigojo atsakyti ieškovui visu savo turtu, jeigu skolininkas UAB „Menranga“ neįvykdys visų ar dalies prievolių pagal pirkimo- pardavimo sutartis (Laidavimo sutarties 2.1 p., 1.1, 1.2 p.). Pagal Laidavimo sutarties 3.1 punktą laiduotojo atsakomybė solidari ir jis yra atsakingas ta pačia apimtimi kaip ir skolininkas, t.y. BUAB „Menranga“, tiek už piniginių prievolių įvykdymą, tiek už palūkanų ir netesybų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą ieškovui (Laidavimo sutarties 3.2 p.). Pasirašęs Laidavimo sutartį, už UAB „Menranga“ esamas ir būsimas skolas tapo solidariai atsakingas ir atsakovas V. K. . Nurodė, kad minėtas aplinkybes patvirtina ir 2008 m. liepos 8 d. UAB „Menranga“ išduotas ieškovui paprastasis neprotestuotinas vekselis 118 029 Lt sumai, mokėjimo terminas – jį pateikus, visai UAB „Menranga“ skolai už nupirktas prekes 2008 m. liepos 8 dienai. Visos vekselio sumos apmokėjimą laidavo atsakovas V. K. . Tačiau už prekes buvo atsiskaityta tik dalinai. Kreipimosi į teismą dienai BUAB „Menranga“, o taip pat ir laiduotojas atsakovas V. K. , yra skolingas UAB ,,Bikuvos“ prekyba už nupirktas prekes – 61 213,37 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismas 2009 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovo V. K. 61 213,37 Lt skolą, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2009 m. balandžio 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas – 1 836 Lt žyminio mokesčio ir 1 500 Lt advokato pagalbos išlaidų UAB „Bikuvos“ prekyba naudai bei 31 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Nurodė, kad Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartimi buvo patvirtintas BUAB „Menranga“ kreditorių sąrašas ir jų kreditoriniai reikalavimai, tame tarpe ir ieškovo UAB „Bikuvos“ prekyba kreditorinis 61 213,37 Lt dydžio reikalavimas. Nutartis dėl UAB „Bikuvos“ prekyba kreditorinio reikalavimo patvirtinimo yra įsiteisėjusi. Teismo teigimu, iš atsakovo pateikto atsiliepimo į ieškinį matyti, kad atsakovas pripažįsta, jog 2008 m. birželio 19 d. yra sudaręs laidavimo sutartį ir yra įsipareigojęs už UAB „Menranga“, taip pat pripažįsta, kad UAB „Menranga“ išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį UAB „Bikuvos“ prekyba, kurį pasirašė atsakovas V. K. . Iš Laidavimo sutarties turinio (b. l. 4,5, sutarties 2.1 p., 1.1, 1.2 p.) akivaizdu, kad atsakovas V. K. laidavo už visas UAB „Menranga“ prekių pirkimo-pardavimo sutartis ir įsipareigojo atsakyti ieškovui visu savo turtu, jeigu skolininkas UAB „Menranga“ neįvykdys visų ar dalies prievolių pagal pirkimo- pardavimo sutartis. Teismas nurodė, kad skolos ieškovui dydis nebuvo ginčijamas ir nėra ginčijamas, ieškovo pateiktos ir ieškinyje nurodytos PVM sąskaitos faktūros (b. l. 7- 84), jų pagrindu ieškovo UAB „Bikuvos“ prekyba pateiktas paskaičiavimas (b. l.85-86) bei teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartimi patvirtintas UAB „Bikuvos“ prekyba kreditorinis reikalavimas 61 213,37 Lt sumai įrodo trečiojo asmens skolos ieškovui dydį. Atsakovo V. K. atsakomybė už trečiojo asmens skolą ieškovui kyla 2008 m. birželio 19 d. Laidavimo sutarties pagrindu (sutarties 3.1 p., 3.2 p.). Nors atsakovas nurodė, kad laidavimo sutarties pasirašymas, jos sąlygos pažeidžia atsakovo interesus, tačiau laidavimo sutarties sąlygų įstatymo nustatyta tvarka atsakovas neginčijo, priešieškinio nereiškė. Todėl teismas sprendė, kad šalių pasirašytos Laidavimo sutarties sąlygos ją pasirašiusios sutarties šalims yra privalomos ir turi būti vykdomos (CK 6.4str.). Pagal Laidavimo sutarties 3 p. skolininkui, t. y. UAB „Menranga“, tinkamai neįvykdžius visų ar dalies piniginių prievolių pagal Pagrindinę sutartį, laiduotojas, t. y. atsakovas V. K. , ir skolininkas, t. y. BUAB „Menranga“, kreditoriui, t. y. ieškovui UAB „Bikuvos“ prekyba, atsako kaip solidarūs skolininkai. Laiduotojas V. K. atsako UAB „Bikuvos“ prekyba ta pačia apimtimi, kaip ir skolininkas BUAB „Menranga“ (CK 6.6 str. 4 d.). Teismo teigimu, iš 2008 m. liepos 8 d. UAB „Menranga“ išduoto ieškovui UAB „Bikuvos“ prekyba vekselio turinio matyti, kad visos vekselio sumos (118 029 Lt) apmokėjimą laidavo atsakovas V. K. , kadangi už ieškovo pateiktas prekes atsiskaityta buvo iš dalies, o likusi skola sudaro 61 213,37 Lt, tai BUAB „Menranga“ ir laiduotojas, atsakovas V. K. , už nupirktas prekes solidariai atsako ieškovei UAB „Bikuvos“ prekyba. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės pagal vekselį pagrindo buvimo, nei jos galiojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007m. spalio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-7-216/2007). Vien ta aplinkybė, kad pasibaigė terminas pateikti vekselį apmokėjimui, teismo manymu, nesudaro pagrindo ieškinį atmesti atsakovo ir trečiojo asmens nurodytu pagrindu, t. y. Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 55 straipsnio pagrindu. Taip pat teismas nurodė, kad iš atsakovo V. K. priteistina 6 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2009 m. balandžio 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Laidavimo sutarties 3.2 p., CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str.2 d.) bei bylinėjimosi išlaidos : 836 Lt žyminio mokesčio ir 1500 Lt advokato pagalbos išlaidų UAB „Bikuvos“ prekyba, naudai bei 31 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei ( b. l. 3, 98, 99, CPK 88 str.1 d.3p., 93 str., 98 str.).
Šalies argumentai
Atsakovas V. K. apeliaciniu skundu prašo Panevėžio apygardos teismo 2009 m. lapkričio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi tik ieškovo pateiktais įrodymais, nevertindamas atsakovo pateiktų įrodymų ir argumentų, arba juos nepagrįstai atmetė. Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad UAB ,,Menranga“ yra iškelta bankroto byla. Ieškovo UAB ,,Bikuvos“ prekyba ir UAB ,,Menranga“ teisiniai verslo santykiai atsirado 2004 m. birželio mėn. pasirašytos pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, 2009 m. liepos 8 d. UAB ,,Menranga“ išduoto paprastojo vekselio pagrindo. Atsakovas, pasirašydamas laidavimo sutartį, darydamas laidavimo įrašą paprastajame vekselyje, atsakovas buvo tretysis asmuo. Kaip laiduotojas atsakovas nebuvo pradėjęs už UAB ,,Menranga“ dengti jos įsiskolinimą UAB ,,Bikuvos“ prekyba. Dalį vekselyje nurodytos sumos apmokėjo pati UAB ,,Menranga“.
2. Laidavimo sutartis yra negaliojanti, nes ji nėra įregistruota, o tokią registraciją numato CK 1.75 straipsnis.
3. Atsakovas teismo prašė vekselį pripažinti nepagaliojančiu pagal Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 55 straipsnį. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu vekselio turėtojas nepateikia vekselio akceptuoti vekselio davėjo sąlygose nurodytu laiku, jis netenka reikalavimo teisės, atsirandančios ir dėl neapmokėjimo, ir dėl neakceptavimo, nebent iš įrašytos sąlygos turinio būtų matyti, kad vekselio davėjas norėjo išvengti atsakomybės už vekselio akceptavimą. Tačiau tokios aplinkybės, kaip vengimas nebuvo nustatyta. Taigi vekselio turėtojas nesilaikė Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 40, 45, 47, 48 straipsnių reikalavimų.
4. Teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų nurodo, kad iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos 836 Lt žyminio mokesčio, tačiau rezoliucinėje dalyje teismas nurodė, kad priteisia 1836 Lt žyminio mokesčio.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB ,,Bikuvos“ prekyba atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Panevėžio apygardos teismo 2009 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Trečiasis asmuo BUAB ,,Menranga“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Pirmosios instancijos teismas surinko ir ištyrė visus įrodymus, teisingai juos įvertino ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, o taip pat visais atvejais patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).
Byloje ieškinio reikalavimas kildinamas iš atsakovo su ieškovu UAB ,,Bikuvos“ prekyba 2008 m. birželio 19 d. sudarytos laidavimo sutarties (b. l. 4, 5). Atsakovas ginčija savo, kaip laiduotojo, atsakomybę tuo pagrindu, kad pagrindiniam skolininkui – UAB ,,Menranga“ yra iškelta bankroto byla ir kad bankroto administratorius UAB ,,Bikuvos“ prekybos skolą pripažino, ją patvirtino teismas bankroto byloje, kaip kreditorinį reikalavimą.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nelaikė šių atsakovo argumentų aplinkybe, atleidžiančia jį, kaip laiduotoją pagal sutartį, nuo civilinės atsakomybės.
CK 6.70 straipsnyje nustatytas pavyzdinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų sąrašas. Pagal CK 6.76 straipsnio 1 dalį laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą, už netesybų mokėjimą), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Bendrai laidavę asmenys atsako kreditoriui solidariai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 str.).
Byloje nustatyta, kad 2008 m. birželio 19 d. uždaroji akcinė bendrovė ,,Bikuvos“ prekyba su V. K. pasirašė laidavimo sutartį, kuria laiduotojas (atsakovas) laidavo už skolininką (UAB ,,Menranga“) ir įsipareigojo atsakyti kreditoriui (ieškovui) visu savo turtu, jeigu skolininkas tinkamai neįvykdys kreditoriui visų ar dalies prievolių pagal pagrindinę sutartį (sutarties 2.1 p.). Skolininkui tinkamai neįykdžius visų ar dalies piniginių prievolių pagal pagrindinę sutartį, laiduotojas ir skolininkas kreditoriui atsako kaip solidarūs skolininkai (sutarties 3.1 p.).
Byloje nėra ginčo, jog pagrindinis skolininkas – UAB ,,Menranga“ pagrindinės sutarties neįvykdė – liko skolingas ieškovui už jo tiektas prekes ieškiniu nurodomą sumą.
UAB ,,Menranga“ 2009 m. kovo 3 d. teismo nutartimi iškelta bankroto byla (b. l. 108, 109). 2009 m. gegužės 29 d. nutartimi patvirtinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai, tarpe kurių – UAB ,,Bikuvos“ prekybos reikalavimas 61 213,37 Lt sumai (b. l. 149). Aplinkybė, jog kreditorinis reikalavimas patvirtintas bankroto byloje, nėra kliūtimi šį reikalavimą pareikšti laiduotojui kitoje byloje, nes kreditorinio reikalavimo patvirtinimas nereiškia, jog pagrindinis skolininkas prievolę įvykdė. Ši aplinkybė neriboja ieškovo teisės pareikšti reikalavimus pagal savo pasirinkimą tiek pagrindiniam skolininkui, tiek jo laiduotojams. Nėra pagrindo sutikti su skundo motyvu, jog įsiskolinimo išieškojimas pirmiausia turi būti nukreiptas į pagrindinį skolininką ir tenkinamas iš jo turto, kadangi, kaip jau minėta, pagrindinio skolininko ir laiduotojų atsakomybė yra solidari, o ieškovas turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium. Įstatymas numato, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą, tiek jos dalį. Kreditorius, kuriam solidariosios prievolės visiškai neįvykdė vienas iš skolininkų, turi teisę reikalauti, kad likusią dalį įvykdytų bet kuris iš kitų skolininkų arba jie visi bendrai (Ck 6.6 str. 4 ir 5 d.). Šiuo atveju pagrindinį skolininką ir jo laiduotojus sieja solidari prievolė.
Jeigu solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos įvykdymo kreditoriui (CK 6.6 str. 4 ir 7 d.). Pagal CK 6.83 straipsnio 1 dalį įvykdžiusiam prievolę laiduotojui pereina visos kreditoriaus teisės pagal šią prievolę. Taigi, ieškovo reikalavimus patenkinus iš laiduotojo, jis įgytų atgręžtinio reikalavimo teisę į pagrindinį skolininką BUAB ,,Menranga“. Todėl ieškinio pareiškimas laiduotojui nereiškia ieškovo piktnaudžiavimo savo procesinėmis teisėmis, nes įstatymas, kaip minėta, ieškovui suteikia teisę pasirinkti, kuriam subjektui pareikšti materialaus teisinio pobūdžio reikalavimą.
Nepagrįstu laikytinas atsakovo apeliacinio skundo motyvas, kad laidavimo sutartis yra negaliojanti, kadangi ji nėra įregistruota viešėjame registre, o tokią registraciją numato CK 1.75 str. Visų pirma, Civilinio kodekso 1.75 straipsnio pirmoji dalis numato, jog įstatymas gali nustatyti privalomą tam tikrų sandorių teisinę registraciją. Laidavimo sutartims privaloma teisinė registracija nėra nustatyta. Be to, šalims sandoris galioja, nors ir nėra privalomai registruotas. Minėta, kad atsakovas yra sandorio (laidavimo sutarties) šalimi, todėl skunde nurodyta aplinkybė – kad sandorio fakto neįregistravimas sandorio šalys negali panaudoti prieš trečiuosius asmenis, ginčo sprendimui teisinės reikšmės neturi.
Apeliantas savo skunde reikšmingą dėmesį skiria byloje esančio vekselio kritikai, nurodo, jog jis turėjo būti teismo pripažintas negaliojančiu Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 55 straipsnio pagrindu. Byloje nustatyta, kad uždaroji akcinė bendrovė ,,Menranga“ 2008 m. liepos 8 d. išdavė uždarajai akcinei bendrovei ,,Bikuvos“ prekyba paprastąjį vekselį 118029 litų sumai, kuriame kaip laiduotojas pasirašė V. K. (b. l. 97). Pirmosios instancijos teismas šiuo rašytiniu įrodymu rėmėsi kaip papildomu įrodymu, pagrindžiančiu laidavimo santykius su atsakovu. Kadangi, kaip minėta, byloje nei UAB ,,Menranga“ skolos dydis, nei jos buvimas apskritai nėra ginčijami, todėl apelianto nurodytos aplinkybės dėl kreditoriaus galimybės pateikti vekselį apmokėti, dėl jo protestavimo terminų neturi teisinės reikšmės atsakovo, kaip laiduotojo, civilinei teisinei atsakomybei. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovas nei dėl laidavimo sutarties sąlygų, nei dėl vekselio nuginčijimo priešieškinio byloje nereiškė, teismui ex offico pripažinti šiuos sandorius niekiniais jokio teisinio pagrindo nebuvo. Apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, neva atsakovas dėl sunkios finansinės būklės neturėjo galimybės ginčyti minėtų sandorių, nėra pagrindu naikinti sandorius. Visų pirma, apeliantas nenurodė jokių pagrindų, kodėl jo nuomone, sandoriai yra niekiniai, o išreiškė tik abejones dėl jų teisėtumo. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas ketino pareikšti tokio pobūdžio priešieškinį ar kad Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio trečiosios dalies ir 84 straipsnio pagrindais prašė jį iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ar tokio mokesčio sumokėjimą atidėti iki sprendimo priėmimo.
Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, jog dėl atsakovo apeliacinio skundo motyvų neturi pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).
Apelianto nurodyta aplinkybė, jog teismo sprendimo aprašomojoje dalyje dėl spausdinimo klaidos nurodyta priteistino žyminio mokesčio dalis – 836 litai, o rezoliucinėje dalyje – 1836 litai, nėra pagrindu keisti sprendimo, nes ieškovas sumokėjo 1836 litus žyminio mokesčio, todėl ši suma pagrįstai priteista iš atsakovo (CPK 93 str., b. l. 3, 101).
Netenkinus apeliacinio skundo, iš atsakovo atitinkamai priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 3 d., 98 str.). Apeliacinį skundą byloje padavė atsakovas, skundo netenkinus, jo turėtos žyminio mokesčio išlaidos jam neatlygintinos. Ieškovas apeliacinės instancijos teisme turėjo 1000 litų advokato atstovavimo išlaidų, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo V. K. , taip pat valstybei priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos – 4,05 Lt (CPK 96, 98 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2009 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 1000 (vieną tūkstantį) litų UAB ,,Bikuvos“ prekyba (į. k. 284088150) advokato atstovavimo išlaidų ir 4,05 Lt valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.