Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2020-11-18 · Administracinė byla Nr. P-78-556/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-18
Bylos Nr.
P-78-556/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01628-2017-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Vienintelė instancija
Rezultatas
Atsisakyta priimti.
Teisėjai
Arūnas Sutkevičius (pirm.), Ramūnas Gadliauskas, Rytis Krasauskas
Pareiškėjas
V. D.
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
Trečiasis asmuo
Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
Kategorijos
Administracinė byla Nr. P-78-556/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01105-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 60.1; 60.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2020 m. lapkričio 18 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ryčio Krasausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. D. prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje, užbaigtoje Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I?3663?473/2019 pagal pareiškėjo V. D. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėjas V. D. (toliau – ir pareiškėjas) 2020 m. spalio 22 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I‑3663‑473/2019 bei perduoti šią bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Prašyme dėl proceso atnaujinimo, pasirašytame pareiškėjo įgalioto atstovo advokato G. V., taip pat suformuluotas prašymas atnaujinti terminą šiam prašymui paduoti bei priimti jį nagrinėti.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodė, kad su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą inicijuodamas mokestinį ginčą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 23 d. sprendimu atmetė jo skundą kaip nepagrįstą. Pareiškėjui apskundus šį sprendimą apeliacine tvarka, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi jo skundą atmetė, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir perdavė bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo nuo skundo priėmimo stadijos. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I‑3663‑473/2019 pareiškėjo skundą atmetė, šis teismo sprendimas įsiteisėjo, nes nebuvo apskųstas apeliacine tvarka. Teismo posėdyje nei pareiškėjas, nei jo atstovai nedalyvavo. Pareiškėjas apie priimtą teismo sprendimą sužinojo tik tada, kai mokesčių administratorius 2020 m. balandžio 29 d. jam ir jo sutuoktinei pateikė raginimą sumokėti mokesčius bei su jais susijusias sumas, taip pat, kai 2020 m. birželio 3 d. mokesčių administratorius atsisakė sudaryti su pareiškėju susitarimą dėl mokestinės nepriemokos.

Pareiškėjas pateikė prašymą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui dėl proceso atnaujinimo ir nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 29 d. sprendime nukrypo nuo suformuotos praktikos mokestinių ginčų bylose, todėl procesas turi būti atnaujintas, taip pat atnaujintas terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi prašymą atnaujinti procesą atsisakė priimti, kadangi pareiškėjas praleido įstatyme nustatytą terminą tokiam prašymui pateikti.

Pareiškėjo atstovas, siekdamas išsiaiškinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo priėmimo ir paskelbimo aplinkybes, po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties, 2020 m. rugsėjo 22 d. susipažino su administracinės bylos medžiaga ir nustatė, kad pareiškėjui apskritai nebuvo pranešta apie Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą (priešingai nei konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje, todėl remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 156 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu pareiškėjas teikia pakartotinį prašymą dėl proceso atnaujinimo byloje paaiškėjus naujoms esminėms aplinkybėms.

Akcentuoja, kad pareiškėjas nei jo atstovas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nedalyvavo, todėl apie 2019 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą sužinoti niekaip negalėjo, teismo sprendimas nebuvo ir nėra paskelbtas jokiose viešuose teismų praktikos paieškos bazėse (Infolex, Liteko), taigi nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą atnaujinti procesą byloje ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu. Nuo naujai paaiškėjusių aplinkybių nėra praėję trys mėnesiai, taip pat nėra praėję daugiau kaip 5 metai nuo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-3663-473/2019 priėmimo. Taigi pareiškėjas nėra praleidęs termino pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

Prašymų dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo tvarką reglamentuoja ABTĮ 161 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nustatyta, kad prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą <...> nagrinėja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko sudaryta teisėjų kolegija. Nagrinėjant prašymo priėmimą, mutatis mutandis vadovaujamasi šio įstatymo 33 straipsniu; taip pat patikrinama, ar prašymas atitinka šio įstatymo 157, 158, 159 ir 160 straipsniuose nustatytus reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi netenkino pareiškėjo V. D. prašymo atnaujinti terminą pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I?3663?473/2019, ir atsisakė priimti pareiškėjo V. D. prašymą dėl proceso atnaujinimo.

Pareiškėjo atstovas 2020 m. spalio 22 d. pakartotinai padavė prašymą dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I?3663?473/2019 ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, taip pat prašo atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti.

ABTĮ 159 straipsnio, nustatančio prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminus, 1 dalyje nustatyta, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmenims, praleidusiems prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas, jeigu prašymas dėl termino atnaujinimo paduotas ne vėliau kaip po vienų metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje grindžia ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punktu, kuriame nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, kai naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėjas teigia, kad 2020 m. rugsėjo 22 d. susipažinęs su Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinės bylos Nr. I-3663-473/2019 medžiaga nustatė, jog jam apskritai nebuvo pranešta apie Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą, t. y. tik tada paaiškėjo aplinkybė, dėl kurios prašo atnaujinti procesą byloje. Pareiškėjo teigimu, kadangi aplinkybė, dėl kurios prašo atnaujinti procesą byloje paaiškėjo tik 2020 m. rugsėjo 22 d., jis nėra praleidęs termino prašymui atnaujinti procesą paduoti.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nors pareiškėjas teigia, jog nėra praleidęs termino paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo, tačiau prašyme prašo atnaujinti terminą ir dėsto aplinkybes, dėl kurių praleido terminą paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo.

Minėta, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, priimtas 2019 m. rugpjūčio 26 d., įsiteisėjo – 2019 m. rugsėjo 26 d. Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą byloje pateikė 2020 m. spalio 22 d., t. y. praėjus daugiau nei vieneriems metams nuo sprendimo įsiteisėjimo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminas skaičiuojamas ne tik nuo sužinojimo apie nurodomo proceso atnaujinimo pagrindo buvimą, bet ir nuo turėjimo sužinoti apie tokias aplinkybes momento. Nustačius, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis subjektas apie jo nurodomą proceso atnaujinimo pagrindą turėjo sužinoti anksčiau, nei jo nurodomas sužinojimo momentas, prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminas turi būti skaičiuojamas ne nuo nurodomo sužinojimo momento, bet nuo turėjimo sužinoti apie nurodomą proceso atnaujinimo pagrindą momento (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P 442 -16/2009, 2016 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-7-146/2016). Be to, ABTĮ 159 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto trijų mėnesio termino eigos pradžios nustatymas gali skirtis priklausomai nuo pagrindo, nurodyto prašyme dėl proceso atnaujinimo.

Pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Esminėmis bylos aplinkybėmis laikytinos tokios aplinkybės, kurioms paaiškėjus ginčijami teisiniai santykiai atsiranda, pasibaigia arba pasikeičia. Be to, tai gali būti tik tokios aplinkybės, kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylą nagrinėjant iš esmės; 3) apie kurias pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui; ir 4) kurios turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P261-140/2011; 2015 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P44-143/2015; 2017 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-12-502/2017).

Vertindama pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes apie naujai paaiškėjusias esmines bylos aplinkybes, kuriomis pareiškėjas, be kita ko, grindžia ir prašymą atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog pareiškėjas ir jo įgaliota atstovė advokatė I. K.-V. (II t., b. l. 72) apie 2019 m. rugpjūčio 26 d. vyksiantį teismo posėdį buvo informuoti teismo pranešimais (II t., b. l. 116–119; pareiškėjui teismo pranešimas buvo siunčiamas jo gyvenamosios vietos adresu, kuris yra nurodytas ir pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo), pareiškėjo įgaliotai atstovei 2019 m. rugpjūčio 26 d. išsiųstas teismo sprendimas (II t., b. l. 133–134). Taigi akivaizdu, kad pareiškėjo prašyme nurodytas argumentas, jog apie tai, kad jam nebuvo pranešta apie paskirtą teismo posėdį bei neišsiųstas teismo sprendimas jis sužinojo tik 2020 m. rugsėjo 22 d. susipažinęs su administracine byla, yra visiškai nepagrįstas. Tai, kad pareiškėjo atstovas tik 2020 m. rugsėjo 22 d. susipažino su administracine byla, ir tik tada, pareiškėjo teigimu, paaiškėjo aplinkybė, kad jam apie teismo posėdį nebuvo pranešta ir neišsiųstas teismo sprendimas, savaime negali būti vertinama kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė ir proceso atnaujinimo pagrindas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme.

Pažymėtina, kad pareiškėjas prašyme atnaujinti procesą šiuo aspektu nenurodo jokių naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, o nurodytas aplinkybes paneigia byloje esantys įrodymai.

Pasisakydama dėl pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti negali būti tenkinamas vien dėl to, kad jis paduotas vėliau kaip po vienų metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (ABTĮ 159 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, nenagrinėtini ir pareiškėjo prašyme nurodyti argumentai, susiję su termino paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo praleidimu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 14 d. šioje administracinėje byloje paduoto prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą bei prašymą atnaujinti terminą prašymui paduoti, 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes, susijusias su nepranešimu apie teismo posėdį bei sprendimo neišsiuntimu, ir konstatavo, kad pareiškėjas buvo informuotas apie paskirtą teismo posėdį, todėl, net ir darant prielaidą, kad pareiškėjo įgaliota atstovė jo neinformavo apie priimtą teismo sprendimą, pareiškėjas, būdamas pakankamai atidus ir sąžiningas asmuo, galėjo ir turėjo pasidomėti jo paties inicijuotos administracinės bylos eiga ir sužinoti apie teismo posėdyje (apie kurį, kaip jau buvo minėta, pareiškėjas buvo informuotas asmeniškai) priimtus sprendimus. Tačiau pareiškėjas to nepadarė nei po teismo posėdžio, nei vėliau – iki pat mokesčių administratoriaus jam 2020 m. balandžio 29 d. pateikto raginimo sumokėti mokesčius ir su jais susijusias sumas, tokio savo neveikimo priežasčių nepaaiškino, todėl turi prisiimti neigiamas šio neveikimo pasekmes. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje konstatavo, kad pareiškėjas, 2020 m. rugpjūčio 14 d. pateikdamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo tuo pagrindu, jog pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą, praleido nustatytą trijų mėnesių terminą beveik aštuonis mėnesius, todėl, atsižvelgus į nustatytas aplinkybes apie pareiškėjo ir jo atstovės informavimą apie teismo posėdį bei priimtą teismo sprendimą, taip pat pareiškėjo nesidomėjimą bylos eiga (pažymėtina, kad šios aplinkybės nelaikytinos objektyviomis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistą terminą), pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti netenkinamas ir šį jo prašymą priimti atsisakoma. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytų termino tokiam prašymui pateikti praleidimo priežasčių, nustatė, kad mokesčių administratorius 2020 m. balandžio 29 d. pateikė pareiškėjui raginimą sumokėti nurodytas mokesčių, delspinigių ir baudų sumas; šiame raginime aiškiai nurodytas jo priėmimo pagrindas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I‑3663‑473/2019; pareiškėjo prašymu Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gegužės 4 d. išsiuntė jam 2019 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą (II t., b. l. 136, 139). Pažymėtina, kad net ir šiuo atveju pareiškėjas, 2020 m. rugpjūčio 14 d. pateikdamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo, praleido įstatyme nustatytą terminą tokiam prašymui pateikti, tačiau ir tokių savo nepagrįsto delsimo priežasčių niekaip nepaaiškino, todėl jos laikytinos subjektyviomis, nuo pareiškėjo valios priklausiusiomis aplinkybėmis, nesudarančiomis pagrindo atnaujinti praleistą terminą.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas praleidus ABTĮ 159 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, kuris negali būti atnaujintas, todėl prašymą atsisakoma priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p., 161 str. 1 d.).

Pagal ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 3 punktą sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai atsisakoma priimti skundą (prašymą, pareiškimą) arba jie grąžinami pareiškėjui. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo ar teisėjo nutartimi <...>.

Pareiškėjas, teikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, sumokėjo 22,50 Eur žyminio mokesčio. Nagrinėjamu atveju netenkinus pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti ir atsisakius prašymą priimti, jam grąžinamas jo sumokėtas žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 159 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 161 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Netenkinti pareiškėjo V. D. prašymo atnaujinti terminą pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I?3663?473/2019 ir atsisakyti priimti pareiškėjo V. D. prašymą dėl proceso atnaujinimo.

Grąžinti pareiškėjui V. D. prašymą dėl proceso atnaujinimo su priedais.

Grąžinti pareiškėjui V. D. 22,50 Eur (dvidešimt du eurus penkiasdešimt centų) už prašymą atnaujinti procesą sumokėto žyminio mokesčio.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas GadliauskasRytis KrasauskasArūnas Sutkevičius