Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Inga Liubinienė, sekretoriaujant Gailinai Jankauskienei, dalyvaujant pareiškėjos M. M. įgaliotai atstovei L. S. ir advokatei D. D., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. L., J. S. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčių palikimo priėmimo faktų nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja M. M. prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad jos sesuo A. O. V., mirusi (duomenys neskelbtini), po savo tetos E. P. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti ir tokiu būdu priimtas palikimas A. O. V. priklauso nuo palikimo atsiradimo dienos (1993 m. spalio 4 d.), o S. V., miręs (duomenys neskelbtini), po savo motinos A. O. V. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, ir tokiu būdu priimtas palikimas S. V. priklauso nuo palikimo atsiradimo dienos (1994 m. kovo 18 d.).

Pareiškėja nurodė, jog šių faktų nustatymas reikalingas dėl mirusio sūnėno S. V. turto paveldėjimo, kad jai būtų išduotas nekilnojamojo turto paveldėjimo teisės liudijimas ir ji galėtų šį turtą teisiškai įregistruoti. Pareiškime nurodė, kad jos tėvai O. Š.-S. ir J. S. turėjo 4 vaikus: M. S., po santuokos sudarymo — M., A. O. S., po santuokos sudarymo – V., S. S., po santuokos sudarymo — L., ir J. S.. Po pareiškėjos motinos sesers E. P. mirties (duomenys neskelbtini) visą jos turtą paveldėjo pareiškėjos sesuo A. O. V., o po pastarosios mirties (duomenys neskelbtini) visą turtą paveldėjo A. O. V. sūnus S. V.. S. V. (duomenys neskelbtini) mirus, jo palikimą priėmė pareiškėja M. M., 2011 m. lapkričio 16 d. paduodama pareiškimą apie palikimo priėmimą Prienų rajono 3-iajam notaro biurui, jai išduotas liudijimas dėl mirusiojo įpėdinių. E. P., A. O. V. ir jos sūnus S. V. gyveno E. P. sodyboje (duomenys neskelbtini), ir visi kartu vedė bendrą ūkį iki E. P. mirties. Prieš pat savo mirtį ((duomenys neskelbtini)) E. P. sudarė testamentą, kuriuo išreiškė savo valią mirties atveju visą savo turtą palikti dukterėčiai A. O. V.. Testamentą patvirtino Šilavoto apylinkės viršaičio pavaduotoja D. P.. Po E. P. mirties A. O. V. priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti palikimą sudarantį turtą, į notaro biurą nesikreipė, paveldėjimo byla po E. P. mirties neužvesta, paveldėjimo teisės liudijimai neišduoti. Po savo tetos E. P. mirties, vykdydama jos priešmirtinę valią, A. O. V. užvaldė šį palikimą sudarantį turtą: ūkį, kurį sudarė neįregistruoti statiniai (gyvenamasis namas, tvartas, klojimas, lauko virtuvė (duomenys neskelbtini)), žemė (t.y. turtinė teisė atkurti nuosavybės teises į tuo metu dirbtą ir naudotą 4 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini)), ūkio inventorius (žemės dirbimo padargai ir kitas ūkio inventorius), gyvuliai, taip pat visus namų apyvokos ir apstatymo daiktus bei palikėjos asmeninius daiktus. Nuosavybės teisės į minėtą žemės sklypą pagal 1993 m. kovo 16 d. pateiktą E. P. prašymą jai buvo atkurtos 1994 m. spalio 11 d., t.y. po jos mirties. Po E. P. mirties A. O. V. liko gyventi paveldėtoje sodyboje, rūpinosi paveldėtu ūkiu, jos tapimo nauja šio ūkio šeimininke faktas buvo registruotas Šilavoto seniūnijos ūkinėse knygose. Su A. O. V. ūkyje taip pat liko gyventi jos sūnus S. V.. Šioje sodyboje (duomenys neskelbtini) jie dviese gyveno ir vedė bendrą ūkį iki A. O. V. mirties 1994 (duomenys neskelbtini). Paskutinė A. O. V. nuolatinė gyvenamoji vieta laikoma palikimo po jos mirties atsiradimo vieta (1964 m. CK 570 straipsnis). Po A. O. V. mirties jos vienintelis sūnus S. V. užvaldė ūkį ir tapo jo savininku, jis palikimą po savo mamos mirties priėmė faktiškai pradėjęs valdyti palikimą sudarantį turtą. S. V. į notarą nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Šilavoto seniūnijos ūkinėse knygose S. V. buvo įregistruotas kaip naujasis ūkio šeimininkas. S. V. gyveno paveldėtoje sodyboje, ją prižiūrėjo, dirbo žemę, augino gyvulius, rūpinosi kitu jam po mamos mirties likusiu turtu. Po E. P. mirties, o vėliau po palikimą faktiškai užvaldžiusios A. O. V. mirties į palikimo vietos atsiradimo notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo nebuvo kreiptasi ir paveldėjimo bylos nebuvo užvestos, o palikimas abiem atvejais buvo priimtas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą E. P. dukterėčiai A. O. V., o po jos mirties - jos sūnui S. V., todėl nėra jokių tiesioginių rašytinių dokumentų, patvirtinančių prašomus nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus.

Pareiškėjos atstovės pareiškimą palaikė jame nurodytais motyvais. Pareiškėjos atstovė L. S. teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad A. O. V. iš karto po kartu gyvenusios savo tetos ir krikštamotės E. P. mirties priėmė šios palikimą, tvarkė ūkį, prižiūrėjo gyvulius. E. P. vyras buvo jau miręs. A. O. V. buvo išsituokusi, ji turėjo tik vieną sūnų S. V.. Po S. V. mirties M. M. priėmė palikimą, o jos brolis ir sesuo J. S. ir S. L. nereiškė pretenzijų į turtą.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos prašomų juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymui iš esmės neprieštaravo, savo atsiliepime nurodė, kad 1993 m. kovo 16 d. E. P. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į 4,00 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Po jos mirties Prienų rajono valdybos 1994 m. spalio 11 d. potvarkiu Nr. 272v „Dėl nuosavybės teisių į žemę atstatymo ir suteikimo naudotis piliečiams, susigrąžinantiems žemę ūkio veiklai“ ir Prienų rajono valdybos 1994 m. spalio 11 d. sprendimu Nr. 1487 „Dėl nuosavybės teisės atstatymo kaimo vietovėje pilietei E. P.“ atkurtos nuosavybės teisės, grąžinant natūra 4,00 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos pateiktas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad 4,00 ha žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso E. P.. Pareiškėjos M. M. pareiškimo pagrįstumą palieka spręsti teismo nuožiūra, bylą prašo nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant teismo posėdyje (b.l. 59-61).

Suinteresuoti asmenys S. L. ir J. S. pateikė atsiliepimus, kuriuose nurodė, kad į palikimą nepretenduoja, su pareiškėjos reikalavimais sutinka, jiems neatvykus, bylą prašo nagrinėti jiems nedalyvaujant (b.l. 54, 56).

Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovas, taip pat suinteresuoti asmenys S. L. ir J. S. teismo posėdyje nedalyvavo, bylą prašė nagrinėti jiems nedalyvaujant. Apie bylos nagrinėjimo teismo posėdyje vietą ir laiką suinteresuotiems asmenims pranešta tinkamai (b.l. 68, 69, 72). Byla, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, išnagrinėta suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant.

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Paveldėjimas - tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris - palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre. Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą.

Bylos rašytiniai duomenys patvirtina, kad pareiškėja yra O. Š.-S. ir J. S. dukra (b.l. 13), o O. A. S., S. S. – jos seserys, J. S. – brolis (b.l. 14, 15, 16). S. V. yra A. O. S.-V. sūnus (b.l. 17), daugiau vaikų A. O. V. neturėjo, mirė ištuokoje (b.l. 30), savo gyvenamąją vietą buvo deklaravusi (duomenys neskelbtini). (b.l. 32). E. P. buvo J. ir O. Š. dukra, mirė būdama našle, duomenų apie jos vaikus nėra (b.l. 29), ji mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 18), A. O. V. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 19). S. V. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 20), savo gyvenamąją vietą buvo deklaravęs (duomenys neskelbtini) (b.l. 33). E. P. savo gyvenamąją vietą buvo deklaravusi (duomenys neskelbtini) (b.l. 31), ji 1993 m. rugsėjo 17 d. testamentu savo turtą paliko savo sesers dukrai A. O. V., gyvenančiai (duomenys neskelbtini), testamentą patvirtino Prienų rajono Šilavoto apylinkės viršaičio pavaduotoja D. P. (b.l. 22), testamentas nepakeistas ir nepanaikintas (b.l. 21). E. P. 1993 m. kovo 16 d. pateikė pirminį prašymą atkurti nuosavybės teises į 4,00 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Prienų rajono valdybos 1994 m. spalio 11 d. potvarkiu Nr. 272v ir Prienų rajono valdybos 1994 m. spalio 11 d. sprendimu Nr. 1487 jai buvo atkurtos nuosavybės teisės grąžinant natūra 4,00 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (b.l. 23, 24, 25, 26-27, 28). Pirminiame prašyme E. P. 1993 m. kovo 16 d. nurodė, kad ji turi namą, tvartą, klojimą, lauko virtuvę, arklinį inventorių, 2 karves, 3 prieauglius (b.l. 24). E. P. nuosavybe įregistruotas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), (b.l. 37-38). Prienų rajono savivaldybės administracijos Šilavoto seniūnijos 2013 m. vasario 19 d. raštas Nr. 3.4-PŽ-33 patvirtina, kad pagal 1991-1995 namų ūkio knygą Nr. 16 E. P. valdė ūkį (duomenys neskelbtini) iki savo mirties, po jos mirties ūkį valdė O. V., o pagal 1998-2002 namų ūkio knygą Nr. 6 po O. V. mirties 1994 m. kovo 18 d. ūkį valdė jos sūnus S. V. iki savo mirties. Paveldėjimo bylos į E. P. ir A. O. V. palikimą Prienų rajono 2-ajame ir 3-ajame notaro biuruose neužvestos (b.l. 35, 36). S. V. palikimą priėmė pareiškėja, paduodama pareiškimą apie palikimo priėmimą Prienų rajono 3-ajam notaro biurui (b.l. 12). Suinteresuoti asmenys S. L. ir J. S. atsisakė S. V. palikimo, 2011 m. gruodžio 1 d. paduodami pareiškimus apie tai Prienų rajono 3-ajam notaro biurui (b.l. 73).

E. P. palikimas atsirado jos mirties momentu, t.y. (duomenys neskelbtini) (1964 m. CK (1992 m. spalio 29 d. redakcija) 569 straipsnio 1 dalis). E. P. mirties momentu galiojusio 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis nustatė, jog laikoma, kad palikimą įpėdinis priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Byloje nustatyta, kad notaro biure paveldėjimo byla į E. P. palikimą nepradėta, paveldėjimo teisės liudijimai nei pareiškėjai, nei kitiems asmenims neišduoti.

E. P. 1993 m. rugsėjo 17 d. testamentu savo turtą paliko savo sesers dukrai A. O. V., šis testamentas galiojantis, jis nebuvo pakeistas ar panaikintas, jo sudarymas ir patvirtinimas atitinka 1964 m. CK 41 straipsnio 1 dalies, 575 straipsnio 1 dalies, 581 ir 582 straipsnių, 1974 m. birželio 26 d. Lietuvos TSR valstybinio notariato įstatymo (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1974, Nr. 20-191) 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 41 straipsnio 1 dalies (1991 m. liepos 29 d. redakcija), Teisingumo ministerijos 1975 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 8 patvirtintos Miestų, gyvenviečių, apylinkių darbo žmonių deputatų tarybų vykdomųjų komitetų atliekamų notarinių veiksmų instrukcijos 2 punkto, 1990 m. vasario 12 d. Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos vietos savivaldos pagrindų įstatymo Nr. XI-3676 (Vyriausybės Žinios, 1990, Nr. 7-170) 12 straipsnio (1993 m. liepos 16 d. redakcija) nuostatas.

Pareiškėjos atstovės L. S. paaiškinimai, kuriais netikėti teismas nenustatė pagrindo, patvirtina, kad iš karto po E. P. mirties kartu gyvenusi jos dukterėčia A. O. V. toliau rūpinosi palikėjai priklausiusiu turtu - gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais, žemės sklypu, gyvuliais, ūkio padargais, baldais ir kitais daiktais, ji liko gyventi tuose namuose, tą patvirtina ir pirmiau paminėtas Prienų rajono savivaldybės administracijos Šilavoto seniūnijos 2013 m. vasario 19 d. raštas Nr. 3.4-PŽ-33. Taigi, nors ji palikimo priėmimo fakto tinkamai neįformino, yra pakankamas pagrindas išvadai, kad A. O. V. per tuo metu nustatytą šešių mėnesių terminą tokiu būdu faktiškai priėmė E. P. palikimą, pradėdama paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu.

A. O. V. palikimas atsirado jos mirties momentu, t.y. 1994 m. kovo 18 d. (1964 m. CK (1994 m. sausio 18 d. redakcija) 569 straipsnio 1 dalis). Dėl jos palikimo priėmimo į notarų biurą niekas iš įpėdinių nesikreipė, duomenų apie A. O. V. testamentą nėra. Paveldint pagal įstatymą, mirusiojo vaikai, sutuoktinis ir tėvai buvo laikomi pirmosios eilės įpėdiniais lygiomis dalimis. Palikėjos sūnus S. V. buvo vienintelis pirmosios eilės įpėdinis pagal įstatymą, jis toliau gyveno tuose pačiuose namuose, iš karto pradėjo paveldimą turtą valdyti ir tokiu būdu faktiškai priėmė savo motinos A. O. V. palikimą (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis). Šią aplinkybę patvirtina pareiškėjos atstovės L. S. paaiškinimai ir pirmiau paminėtas Prienų rajono savivaldybės administracijos Šilavoto seniūnijos 2013 m. vasario 19 d. raštas Nr. 3.4-PŽ-33.

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja priėmė S. V. palikimą vienu iš CK 5.50 straipsnyje nustatytų palikimo priėmimo būdų, t.y. paduodama palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pareiškėjos prašomi nustatyti faktai jai turės juridinę reikšmę, nes juos nustačius, pareiškėja galės paveldėti šį turtą kaip sudarantį dalį S. V. palikimo. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėja negali, todėl palikimo priėmimo faktai nustatytini teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Iš pareiškėjos M. M. priteistina 41,61 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 5 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270, 448 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad A. O. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti ir tokiu būdu priimtas palikimas A. O. V. priklauso nuo palikimo atsiradimo dienos (1993 m. spalio 4 d.).

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po A. O. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, ir tokiu būdu priimtas palikimas S. V. priklauso nuo palikimo atsiradimo dienos (1994 m. kovo 18 d.).

Iš pareiškėjos M. M. priteisti 41,61 Lt (keturiasdešimt vieną litą 61 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.