Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. J. S. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2022 m. gruodžio 29 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam V. J. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2022 m. gruodžio 31 d.), kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, drausmine tvarka nebaustas, keturis kartus skatintas, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, dirba, padengė finansinius įsipareigojimus. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos paskirtas rekomendacijas, todėl jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

V. J. S. nuteistas Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį skirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2019 m. rugsėjo 5 d., pabaiga – 2024 m. gegužės 7 d.

Anksčiau teismo neteistas.

Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą taikyti V. J. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina patvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 157 straipsnio 1 dalį (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2022 m. gruodžio 31 d.) nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. J. S. yra atlikęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2022 m. gruodžio 31 d.) numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, galiojančių nuobaudų neturi, keturis kartus skatintas, dirba, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, padengė finansinius įsipareigojimus. Nuteistasis per nustatytą laikotarpį įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos paskirtas rekomendacijas, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismo nuomone, V. J. S. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, kad nors V. J. S. bausmės atlikimo metu nepažeidė vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, du kartus skatintas, pagal „OASys“ metodiką V. J. S. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau vis dar išlieka kriminogeniniai veiksniai, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – smurtinio elgesio istorija; neturi nuolatinės gyvenamosios vietos; lėšų valdymo sunkumai; apsunkinti/ konfliktiški santykiai su artimaisiais; smurto/prievartos naudojimas artimoje aplinkoje; būdingas rizikingas/pavojingas elgesys; patiria emocinius sunkumus, su kuriais sunkiai tvarkosi ir kurie apsunkina kasdienį funkcionavimą; yra socialiai atsiskyręs arba apsiriboja tik paviršutiniškais santykiais su kitais; būdingas visiškas savęs nuvertinimas; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; sunkiai supranta kitų požiūrį, dažnai klaidingai interpretuoja kitų veiksmus ir ketinimus; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek V. J. S. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Teismas įvertina ir tai, kad V. J. S. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo, pasikėsinimą tyčia nužudyti žmogų, padarymą, kas teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistajam nesugebėjus atsiriboti nuo destabilizuojančios aplinkos įtakos bei nekeičiant savo gyvenimo būdo, jo nusikalstamo elgesio rizika gali turėti didėjimo tendencijas. Nuteistasis bendrauja noriai, tačiau turi sunkumų bendraujant, yra uždaro būdo, neturi artimųjų, su kuriais galėtų palaikyti socialinius ryšius, anksčiau nuteistasis bendravimo su savo seserimi, tačiau šiuo metu santykiai komplikuoti. Nuteistojo emocinė būklė labili, verksminga, nuotaika melancholiška, asmuo pasižymi jautrumu, žemu savęs vertinimu. Pažymėtina, kad teismo medicinos psichiatrijos-psichologijos ekspertizės išvadoje nuteistajam nustatytas organinis asmenybės sutrikimas. Praeityje yra du kartus gydytas psichiatrijos stacionare - dėl organinio emocinio labilumo sutrikimo ir dėl kliedesinių sutrikimų. Nuteistojo mąstymas klampus, nukrypstama į smulkias detales pasakojant, tačiau jis geba palaikyti akių kontaktą, atsakyti į klausimus, nevengia kalbėti apie asmeninius išgyvenimus ir patirtis. Pažymėtina, kad nuteistasis kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta dalinai - pripažįsta, jog savo sutuoktinei padarė sužalojimus, tačiau neigia, jog kėsinosi ją nužudyti, nors nusikaltimas traktuojamas, kaip tyčinis pasikėsinant nužudyti. Jis yra iš dalies linkęs ieškoti pateisinamų priežasčių, jog nusikaltimas padarytas dėl ilgalaikių konfliktų, besitęsiančių 4-5 metus bei jaučiamos įtampos santykiuose su buvusia žmona, taikomo jos psichologinio smurto ir grasinimų. Visa tai rodo savitvardos praradimą pykčio metu, agresyvų elgesį artimoje aplinkoje bei apsunkintą sugebėjimą atpažinti ir spręsti problemas. Pokalbio metu nuteistasis neįvertina savo asmeninio indėlio problemų atsiradime, taiko netinkamas sprendimų strategijas, nors ir geba suvokti elgesio pasekmes, būnant įkalinimo įstaigoje. Socialines situacijas gali suprasti klaidingai, interpretuoti asmeniškai, pasižymi kerštingumu. Ateities tikslai nekonkretūs, nuteistasis šiuo metu jaučia nerimą dėl ateities, kai išeis į laisvę, nes nuosavas namas yra atimtas buvusios žmonos, tad galvoja, jog sieks jį susigrąžinti. Vertinant nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumus, galima daryti išvadą, jog nuteistasis padarydamas nusikaltimą, nesugebėjo tinkamai įvertinti esamos situacijos ir pasirinkti tinkamų susiklosčiusių situacijos sprendimo būdų, elgdamasis impulsyviai, prarasdamas savitvardą ir visiškai neapgalvotai padarydamas nusikalstamą veiką, kas rodo savo veiksmų bei mąstymo kritiškumo stoką. Taigi, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Pažymėtina ir tai, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, V. J. S. neatliktos bausmės dalis (1 metai 4 mėnesiai 10 dienų), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad V. J. S. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis V. J. S. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. gruodžio 29 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. gruodžio 29 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam V. J. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.