- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-22
- Bylos Nr.
- 2S-2220-773/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15020-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Šimonis
- Pareiškėjas
- A. B.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdomojoje byloje Nr. 0161/15/02946.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjas A. B. kreipėsi į teismą prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Vilniaus m. 19-ojo notarų biuro vykdomojo įrašo Nr. MK-7716, išduoto 2015 m. rugsėjo 23 d., vykdymą. Nurodė, kad antstolė J. Ž. vykdo Vilniaus m. 19-ojo notarų biuro atliktą vykdomąją įrašą Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad vykdomojoje byloje buvo atlikta priverstinai parduodamo buto vertinimo ekspertizė ir antstolė 2016 m. birželio 27 d. priėmė patvarkymą dėl turto vertės nustatymo, kurį pareiškėjas A. B. apskundė. Pareiškėjo A. B. teigimu, būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes antstolė gali paskelbti varžytynes dėl priverstinio ginčo turto pardavimo.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2016 m. liepos 25 d. nutartimi prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.
Šalies argumentai
Teismas nustatė, kad skolininkas A. B. 2016 m. liepos 18 d. antstoliui pateikė pareiškimą – prašymą dėl antstolio veiksmų, susijusių su varžytynių paskelbimu, parduodamo turto verte. Teismas nustatė ir tai, kad skolininkas ginčija antstolio veiksmus, susijusius varžytynių procedūros vykdymu, nesutinka su parduodamo iš varžytynių turto kainos nustatymu. Teismo vertinimu, skolininko A. B. pareiškimo – prašymo turinys vertintinas kaip prieštaravimai dėl ekspertizės išvados, todėl pirmiausiai turi būti išnagrinėtas antstolio, pareiškime nėra suformuluotų reikalavimų, kuriuos teismas galėtų nagrinėti pagal CPK 513 straipsnyje apibrėžtą kompetenciją. Pažymėjo, kad tik antstoliui pareiškėjo prašymą atmetus, toks antstolio veiksmas galėtų būti skundžiamas CPK 682 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Nurodė, kad kol antstolis neišsprendė jam pateikto prašymo, tolimesni veiksmai, susiję su turto pardavimu, yra negalimi, todėl tai paneigia grėsmę pareiškėjo teisėms ar teisėtiems interesams.
Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas A. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 25 d. nutartį ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bei paskirti antstolei J. Ž. 3 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas nepagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėjo, kad 2016 m. liepos 28 d. gavo antstolės J. Ž. 2016 m. liepos 25 d. patvarkymą dėl atsisakymo tenkinti jo skundą ir skundo persiuntimo Kauno apylinkės teismui. Pareiškėjas A. B. nesutinka su minėtu antstolės patvarkymu, nes antstolė siekia parduoti pareiškėjui priklausantį turtą už kuo mažesnę kainą. Nurodė, kad neįmanoma iš anksto pareikšti nepasitikėjimo turto vertintojui, be to, nustatyta kaina yra per didelė, todėl jis negali pasiūlyti savo pirkėjo. Pažymėjo, kad antstolė neteisingai skaičiuoja terminą pirmosioms varžytynėms paskelbti (Sprendimų vykdymo instrukcijos 96 punktas). Pareiškėjo A. B. teigimu, antstolė 2016 m. liepos 19 d. paskelbė pirmąsias varžytynes, nors jis buvo pateikęs skundą, tačiau net perdavusi skundo nagrinėjimą teismui, varžytynių neatšaukė. Šie antstolės veiksmai, pasak pareiškėjo A. B., rodo, kad antstolė siekia kuo greičiau parduoti svetimą turtą.
Nurodė, kad Kauno apylinkės teismas 2016 m. liepos 27 d. nutartimi atsisakė priimti antstolės persiųstą pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teisme. Pareiškėjo A. B. įsitikinimu, antstolė J. Ž. piktnaudžiaudama procesinėmis teisėmis vilkina procesą, kad iki paskelbtų varžytynių jo skundas nebūtų nagrinėjamas teisme ir nebūtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Nurodė, kad būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jog antstolė J. Ž. neparduotų pareiškėjui A. B. priklausančio turto, kol bus teisėtai atlikti iki varžytynių paskelbimo parengiamieji darbai, t. y. atlikta pakartotinė ekspertizė ir nustatytas protingas terminas per kurį pareiškėjas galėtų pasiūlyti savo pirkėją.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis). Šioje civilinėje byloje skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nustatytose ribose tikrina skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.
Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Vilniaus m. 19-ojo notarų biuro vykdomojo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), vykdymą (CPK 510 straipsnio 2 dalis).
CPK 510 straipsnio 1 dalis nustato, kad skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia CPK nustatyta tvarka. Skundo padavimas teismui vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, pripažinęs, kad tai reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka (CPK 510 straipsnio 8 dalis).
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą (sprendimo vykdymo apsaugos poreikį, aplinkybių, patvirtinančių grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, egzistavimą) tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1396-370/2016 ir kt.).
Teismų praktikoje išaiškinta, kad preliminariai vertinant ieškinio pagrįstumą ir sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo egzistavimo, pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo yra tuomet, kai dėl ginčo esmės yra priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas, nors šis sprendimas ir neįsiteisėjęs. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikyti paprastai nėra pagrindo tais atvejais, kai išnagrinėjus bylą iš esmės, priimamas ieškovui nepalankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-222/2014 ir kt.).
Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad antstolė J. Ž. vykdo Vilniaus m. 19-ojo notarų biuro atliktą vykdomąją įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo iš skolininko A. B.. Antstolė A. Ž. 2016 m. birželio 27 d. priėmė patvarkymą, kuriuo nustatė skolininkui A. B. priklausančio areštuoto turto vertę (b. l. 9). Skolininkas A. B. 2016 m. liepos 18 d. antstolei pateikė pareiškimą – prašymą, kuriuo prašė paskirti nepriklausomą turto vertintoją ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Vilniaus m. 19-ojo notarų biuro vykdomojo įrašo vykdymą (b. l. 6–8). Nustatyta, kad antstolė J. Ž. 2016 m. liepos 25 d. patvarkymu atsisakė tenkinti skolininko A. B. skundą ir jį persiuntė Kauno apylinkės teismui, kuris 2016 m. liepos 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2YT-20260-945/2016, skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme (b. l. 39–41). Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nurodyta teismo nutartis įsiteisėjo 2016 m. rugpjūčio 11 d. (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
Šios nutarties 10 pastraipoje nustačius, kad pareiškėjo A. B. skundas teisme atsisakytas priimti ir nutartis įsiteisėjo, o antstolis skundą buvo atmetęs, laikytina, jog pareiškėjui A. B. buvo priimtas nepalankus teismo sprendimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo A. B. skundas dėl antstolių veiksmų ir prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra tikėtinai pagrįsti (CPK 144 straipsnis). Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra tikslingas, nes nėra jų užtikrinimo pagrindo, t. y. būsimo teismo sprendimo, kadangi byla teisme yra baigta (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
Apeliacinės instancijos teismas iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0161/15/029476, iki įsiteisės galutinis teismo procesinis dokumentas dėl pareiškėjo A. B. pateikto 2016 m. rugpjūčio 22 d. pakoreguoto skundo dėl antstolės veiksmų (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta ir tai, kad civilinėje byloje Nr. 2YT-22390-475/2016 galutinis teismo procesinis sprendimas nėra įsiteisėjęs. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė paneigia pareiškėjo A. B. nurodytas aplinkybes, kad antstolė gali parduoti pareiškėjui A. B. priklausantį turtą.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyti tenkinti pareiškėjo A. B. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimai, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl pareiškėjo A. B. prašymo skirti baudą antstolei J. Ž. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumo ir nėra nagrinėjamas antstolės veiksmų teisėtumas vykdomojoje byloje. Antstolė atsiliepimo į šį pareiškėjo prašymą nepateikė, kitų veiksmų, kurie patvirtintų antstolės piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis šioje byloje nenustatyta, todėl prašymas skirti baudą antstolei J. Ž. atmestinas (CPK 95 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.