Vilniaus apygardos teismo nutartis

Teisejas Petras Karvelis Procesinio sprendimo kategorija:1.2.14.5.; 2.1.6.2.; 2.4.7.; 2.4.8.

2007 m. lapkricio 5 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Pavelo Frolovo,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo J. M. ir jo gynejo apeliacinius skundus del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2007m. rugpjucio 17 d. nuosprendžio, kuriuo J. M. nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. laisves atemimu vieneriems metams ir šešiems menesiams, bausme atliekant pataisos namuose.

Taip pat teismas šiuo nuosprendžiu iš dalies patenkino civilini ieškini ir priteise iš nuteistojo J. M. 1500,42 Lt turtines ir 5000 Lt neturtines žalos atlyginimo I. J. naudai.

J. M. nuteistas už tai, kad 2006 m. lapkricio 5 d., apie 4.30. val., prie namo, esancio Rinktines g. 13, Vilniuje, turedamas tiksla apiplešti I. J., sudave nemažiau kaip 6 smugius jai i galva bei kitas kuno vietas, padarydamas sužalojimus ivairiose kuno vietose. Be to, prispaudes pastarosios galva prie žemes, užspaude burna ir kakla, kad negaletu kviestis pagalbos bei pagrobe I. J. priklausanti turta: rankinuka „Chanel“ – 100 Lt vertes, pinigine – 20 Lt vertes, mobilaus ryšio telefona „Nokia 6020“ su SIM kortele – 300 Lt vertes, 120 svaru sterlingu (618,90 Lt), 500 Rusijos rubliu (50,68 Lt), 4 JAV dolerius (10,84 Lt), ivairios kosmetikos bendrai 150 Lt sumai, rakta su signalizacijos pulteliu – 50 Lt vertes, automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemones registracijos liudijima ir technines apžiuros talona, automobilio Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemones registracijos liudijima bei technines apžiuros talona, iš viso padarydamas nukentejusiajai 1500,42 Lt turtine žala. Taigi J. M. padare nusikalstama veika, numatyta LR BK 180 str. 1 d.

Apeliaciniu skundu nuteistasis J. M. prašo išteisinti ji pagal BK 180 str. 1 d. Nurodo, kad nusikaltimo, numatyto BK 180 str. 1 d. neivykde, nes tuo metu buvo namuose ir miegojo. Nukentejusioji suklydo, nurodydama, jog apeliantas ivykde nusikalstama veika. Pažymi, kad nukentejusiosios rankine su pinigais ir telefonu rado, veliau rankine išmete, o telefona iškeite i kita, pinigus išleido. Taip pat nurodo, kad teismas vadovavosi neteisingais liudytoju parodymais. E. J. net nebuvo apklausta apie tai, kur nusikaltimo nakti buvo nuteistasis, o liudytojas R. T. teisme buvo girtas, keite parodymus. Pažymi, kad nusikaltimo nedare, o kaltas tik del to, kad rades rankine, negražino jos savininkui. Taciau del to labai gailisi ir ketina kuo greiciau atlyginti padaryta žala.

Apeliaciniu skundu nuteistojo gynejas prašo Vilniaus miesto 1-os apylinkes teismo 2007 m. rugpjucio 17 d. nuosprendi panaikinti ir priimti nauja – išteisinamaji nuosprendi. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai ir nevisapusiškai išnagrinejo baudžiamaja byla, netinkamai ivertino bylos aplinkybes, del ko prieme neteisinga ir nepagrista apkaltinamaji nuosprendi. Apelianto manymu, J. M. nuteistas už plešima nepagristai, nes nukentejusiosios I. J. rankinuka nuteistasis rado praejus kelioms dienoms po ivykdyto nusikaltimo, taigi plešimo jis nepadare. Nors nuosprendyje teismas nurode, kad nuteistojo kalte visiškai irodyta nukentejusiosios paaiškinimais, liudytoju parodymais, specialistu išvadomis, ivykio vietos apžiuros, drabužiu apžiuros, nukentejusiosios parodymu vietoje ir asmens parodymo atpažinti protokolais bei kita bylos medžiaga, taciau apelianto manymu byloje surinkti irodymai leidžia daryti priešinga išvada. Paties nusikaltimo prieš nukentejusiaja faktas negincytinas, taciau nusikaltima padare ne J. M.. Nukentejusiosios parodymai, apibudinantys ja užpuolusi ir apiplešusi asmeni yra prieštaringi, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nuoseklus. Nusikaltima maciusiu liudytoju nera. Nukentejusioji nors nurode ja užpuolusio asmens požymius, taciau pareiške, kad to asmens atpažinti greiciausiai negaletu. Jos apibudinta užpuoliko išvaizda visai nepanaši i J. M.. Velesneje apklausoje nukentejusioji nurode, kad jau galetu atpažinti užpuolika pagal veido bruožus, balsa, nors mate ji tik akimirkomis, kadangi jos veidas buvo prispaustas prie žemes. 2006-12-01 parodymo atpažinti metu, kuris buvo atliktas pažeidžiant BPK 192 str. 1 ir 7 d., nukentejusioji atpažino J. M. tarp kitu dvieju atpažinime dalyvavusiu asmenu. Šiame procesiniame veiksme dalyvave asmenys buvo gerokai aukštesni nei J. M., taip pat skirtingi ju amžiai. Atpažinti nukentejusiajai asmenis pagal balsa pasiulyta nebuvo, be to, atpažinimo patalpoje buvo neryškus apšvietimas. Apeliantas pažymi, kad J. M. yra smulkaus, o ne normalaus kuno sudejimo ir jis ne apie 35 metu amžiaus, o 8 metais vyresnis, jis niekada neturejo tamsios spalvos striukes ir nekalba lietuviu kalba. Be to, nors nukentejusioji J. M. atpažino iš veido bruožu, akiu, antakiu, kaktos, tamsiu trumpai kirptu plauku, taciau nei ikiteisminio tyrimo organai, nei teismas nesiaiškino kokia buvo J. M. šukuosena nusikaltimo padarymo metu. Apelianto manymu, nukentejusioji apsiriko atpažindama J. M. kaip ja užpuolusi asmeni, kuris kažkiek buvo i ji panašus. Taip pat apeliantas nurodo, kad kai kurie liudytojai, kuriu parodymais grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis, dave prieštaringus parodymus teisme ir tu prieštaravimu teismas nepašalino. Liudytojas R. T. teisme parode, kad J. M. nesake iš kur gavo pinigu alkoholiniams gerimams pirkti, bet pagarsinus jo ikiteisminiame tyrime duotus parodymus, pradejo kalbeti kitaip. Be to, svarbi ir ta aplinkybe, kad šis liudytojas šiuo metu gyvena su buvusiaja J. M. sugyventine E. J., todel jis yra suinteresuotas, kad nuteistasis neišeitu i laisve. Pažymi, kad liudytoja E. J. nebuvo teisme apklausta, nors tokie prašymai buvo pareikšti. Apelianto nuomone, J. M. atžvilgiu buvo priimtas nepagristas surinktais irodymais apkaltinamasis nuosprendis, todel civilinis ieškinys turetu buti atmestas.

Teismo posedyje nuteistasis ir jo gynejas praše apeliacinius skundus patenkinti, o prokuroras - atmesti.

Apeliaciniai skundai atmestini.

BK 180 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybe tam, kas padare plešima – panaudodamas fizini smurta ar grasindamas tuoj pat ji panaudoti arba kitaip atimdamas galimybe nukentejusiam asmeniui priešintis pagrobe svetima turta. Bylos duomenimis nustatyta, kad J. M. 2006-11-05, apie 04.30 val., prie namo, esancio Rinktines g. 13, Vilniuje, panaudodamas fizini smurta pagrobe I. J. priklausanti 1500,42 Lt vertes turta. Taciau nuteistasis J. M. del nurodytos nusikalstamos veikos savo kalte neigia ir nurodo, kad nusikaltimo nevykde, o jo gynejas pateikia teismui argumentus, susijusius su baudžiamojo proceso teises taikymu. Pirmiausia, apeliantai nurodo, kad teismas nuteistojo kalte grinde prieštaringais ir nenuosekliais irodymais. Taciau šie skundo argumentai atmestini kaip nepagristi del sekanciu motyvu.

Nuteistojo J. M. kalte, pagrobiant svetima nukentejusiajai I. J. priklausanti turta, nustatyta byloje surinktais, teisiamajame posedyje ištirtais ir nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytu taisykliu ivertintais irodymais: t..y. nukentejusiosios I. J. paaiškinimais, liudytoju parodymais, nukentejusiosios parodymu patikrinimo vietoje, ivykio vietos apžiuros, drabužiu apžiuros, asmens parodymo atpažinti protokolais, specialistu išvadomis ir kitais bylos duomenimis.

Pažymetina, kad nukentejusioji teismo posedyje kategoriškai patvirtino, kad 2006-11-04 nakti ja užpuoles vyriškis buvo J. M. (II t., b.l. 145-146). Juolab, kad ir liudytojas J. F. teisiamajame posedyje parode, jog J. M. jam buvo sakes, kad apipleše moteri (III t., b.l. 6). Nukentejusiosios parodymus patvirtino ir liudytojos M. N. bei J. Š.(I t., b.l. 127-131).

Ivertinus nukentejusiosios parodymus apie ivykio aplinkybes, matyti, kad jie tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisiamajame posedyje buvo nuoseklus. Be to, vertinant ju patikimuma, svarbu tai, kad nukentejusiosios nurodytos sužalojimo aplinkybes ir mechanizmas atitiko specialisto išvadose nustatytoms sužalojimo aplinkybems, budui ir laikui (I t., b.l. 78). Todel netiketi nukentejusiosios parodymais nebuvo pagrindo.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktos motyvuotos išvados ne tik del nukentejusiosios, liudytoju, nuteistojo parodymu, bet ir del faktiniu duomenu, paneigianciu nuteistojo J. M. versija apie tai, kad plešimo jis neivykde, nes pasak jo, jis tuo metu buvo namuose ir miegojo, o nukentejusiosios rankinuka su jais priklausanciais daiktais rado po balkonu. Byloje esantys rašytiniai irodymai liudija, kad ivykio vietos apžiuros metu prie Rinktines g. 13-ojo namo, Vilniuje, matoma ant smelio ištrypciota vieta, kurioje yra kraujo pedsakai. Lauke šalia takelio yra matomi koju pedsakai, kurie veda nuo ivykio vietos iki degalines (I t., b.l. 11-29). Specialisto išvadoje konstatuota, kad trijose demiu nuoplovuose iš ivykio vietos yra I. J. kraujas, su 99,99999999 proc. tikimybe (I t., b.l. 34-35). Taigi nurodytais duomenimis teismas ir paneige teisiamojo iškelta versija, jog jis tik 2006-11-09, apie 20.00 val., prie Šeimyniškiu g. 38 namo balkono rado nukentejusiajai priklausanti rankinuka.

Esant nurodytoms aplinkybems, pirmosios instancijos teismas teisingai nustate, kad J. M. 2006-11-05, apie 4.30 val., prie namo esancio Rinktines g. 13, Vilniuje, panaudojo prieš nukentejusiaja I. J. fizini smurta ir pagrobe jai priklausanti turta. J. M. nusikalstama veika visiškai atitinka BK 180 straipsnio 1 dalies dispozicija. Teismas tinkamai pritaike baudžiamaji istatyma ir teisingai kvalifikavo šia nuteistojo nusikalstama veika. Todel darytina išvada, kad sprendžiant nuteistojo J. M. kaltes klausima, BK 2 straipsnio nuostatos pritaikytos tinkamai.

Apeliantai nurodo, kad nukentejusiosios parodymai, apibudinantys ja užpuolusi ir apiplešusi asmeni yra prieštaringi, jos apibudinta užpuoliko išvaizda visai nepanaši i J. M., be to, jie gincija ir pirmosios instancijos teismo pateikta irodymu vertinima. Nurodo, kad buvo pažeistos BPK 192 str. 1 ir 7 d. nuostatos, nes parodymo atpažinti procesiniame veiksme dalyvavo gerokai aukštesni nei J. M. asmenys, be to, ju amžius buvo skirtingas. Skunde taip pat yra pabrežiamas netinkamas nukentejusiosios parodymu turinys ir šiu parodymu vertinimas. Taciau nurodyti skundo argumentai vertintini kritiškai. Nukentejusioji I. J. ikiteisminio tyrimo metu, taip pat teisiamajame posedyje patvirtino, kad ja apiplešiant dalyvavo nuteistasis J. M., nurode šio asmens bruožus, pagal kuriuos ji atpažino, be to nupieše ja užpuolusio žmogaus veida. Šis tyrimo veiksmas atliktas nepažeidžiant BPK 191, 192, 195 straipsniu reikalavimu. Iš tiesu, bylos ikiteisminio tyrimo metu nukentejusioji buvo nurodžiusi, kad negali apibudinti ja apiplešusio asmens, atpažinti taipogi negaletu. Taciau papildomu apklausu metu nurode, jog ja užpuolusi vyra galetu atpažinti pagal veido bruožus ir balsa, o teismo posedyje nukentejusioji pažymejo, kad apklausiant pirma karta, ji buvo šoko busenoje, be to, nurode, jog prieš atpažinima pati sudare užpuoliko fotorobota (III t., b.l. 10). Nurodytus faktinius duomenis teismas nuosprendyje ivertino. Svarbu tai, kad parodymu patikrinimo vietoje nukentejusioji I. J. patvirtino anksciau duotus savo parodymus (I t., b.l. 59-65), o asmens parodymo atpažinti metu atpažino J. M. kaip asmeni, kuris ja užpuole prie namo, esancio Rinktines g. 13, Vilniuje (I t., b.l. 99-102).

Kolegijos nuomone, asmens parodymo atpažinti tvarka, numatyta BPK 192 str., pažeista nebuvo. Parodyme atpažinti dalyvavo trys asmenys, kurie išoriniais požymiais pakankamai buvo panašus i atpažintina asmeni, t.y. J. M.. Juolab, kad nukentejusioji nuteistaji atpažino pagal veido bruožus, akis, antakius, kakta, plaukus (I t., b.l. 99) bei žvilgsni, šypsena, o del ugio nurodžiusi, kad gulejo ant žemes, todel tiksliai del jo pasakyti negalejo (II t., b.l. 145). Abejoti asmens parodymo atpažinti rezultatu patikimumu teiseju kolegija neturi pagrindo. Taip pat nepagristai apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nesiaiškino, kokia buvo J. M. šukuosena nusikaltimo padarymo metu. Iš asmens parodymo atpažinti protokolo (I t., b.l. 99) matyti, kad nukentejusioji J. M. atpažino ir iš tamsiu trumpai kirptu plauku. Pagrindo manyti, kad per 4 savaites nuteistojo šukuosena butu kardinaliai pasikeitusi, teismas neturi pagrindo, be to, ir tokiu duomenu byloje nera.

Apeliaciniuose skunduose akcentuojama, kad nukentejusioji apsiriko atpažindama J. M. kaip ja užpuolusi asmeni. Taciau tokie teiginiai yra paneigti ikiteisminio tyrimo surinktais ir teisme patikrintais irodymais, kurie patvirtina, jog nukentejusiosios parodymai tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisiamajame posedyje buvo nuoseklus, neprieštaraujantys, be to, ju teisingumas patvirtintas specialistu išvadomis, liudytoju parodymais, ivykio vietos apžiuros ir asmens parodymo atpažinti protokolais bei kitais faktiniais bylos duomenimis. Taigi teismui jais abejoti nera pagrindo, nes jie esminese detalese sutapo, todel apeliantu teiginiai, kad nukentejusiosios parodymai buvo nenuoseklus, prieštaringi, del ko I. J. apsiriko atpažindama J. M. kaip ja užpuolusi asmeni, atmestini kaip nepagristi.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas atliko išsamu irodymu tyrima, del nukentejusiosios parodymu placiai pasisake nuosprendyje. Šie parodymai ivertinti kitu byloje surinktu duomenu kontekste. Nuosprendyje konstatuota, kad nukentejusioji atpažinimo metu iš karto atpažino J. M.. Abejoti nukentejusiosios parodymais teiseju kolegija neturi pagrindo.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nukentejusiajai nebuvo pasiulyta atpažinti asmenu pagal balsa, t.y. jutimo organais. Taciau šis argumentas vertintinas kritiškai, nes nuteistasis J. M. buvo pasirinkes neprisipažinimo ir neigimo taktika, kategoriškai neigdamas tiek nukentejusiosios, tiek liudytoju parodymus apie tai, kad jis dalyvavo nusikalstamoje veikoje. Tokios pozicijos nuteistasis laikesi viso bylos tyrimo metu. Nukentejusiosios ir liudytoju parodymai nekele abejoniu ir nebuvo prieštaringi. Esant tokioms aplinkybems, atpažinimo atlikimas pagal jutimo organus nebuvo butinas. Juolab, kad BPK 192 str. 7 d. teismui suteikia teise spresti ar siulyti asmeni atpažinti pagal kitus jutimo organais suvokiamus požymius.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinejes ir ivertines irodymu viseta, pagristai nustate, kad J. M. panaudojo prieš I. J. fizini smurta, tuo padarydamas jai nežymu sveikatos sutrikdyma (specialisto išvada I t., b.l. 78), ir pagrobe nukentejusiosios rankinuka su jame buvusiais daiktais, tuo padarydamas jai 1500,42 Lt turtine žala.

Apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad liudytojai, kuriu parodymais grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis, dave prieštaringus parodymus teisme ir tu prieštaravimu teismas nepašalino, o E. J. net nebuvo apklausta apie tai, kur nusikaltimo nakti buvo nuteistasis, be to, liudytojas R. T. teisme buvo girtas, keite parodymus. Taciau šie skundu argumentai atmestini, nes iš teisiamojo posedžio protokolo matyti, jog liudytoju V. S. ir R. T. parodymuose esantys prieštaravimai buvo pašalinti 2007-08-09 vykusiame teismo posedyje (III t., b.l. 5-6), o duomenu, kad R. T. buvo girtas, byloje nera. Pirmosios instancijos teisme liudytoja E. J. nebuvo apklausta del objektyviu priežasciu, nes nurodytu adresu siusti teismo šaukimai jai iteikti nebuvo (II t., b.l. 179) del to, kad ji jau tris menesius nurodytu adresu negyveno. Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistojo gynejas praše iškviesti ir apklausti liudytoja E. J.. Taciau teiseju kolegija protokoline nutartimi gynejo prašyma atmete, motyvuojant tuo, kad liudytoja E. J. negali patvirtinti bylai reikšmingu aplinkybiu. Juolab, kad ši liudytoja buvo apklausta ikiteisminiame tyrime (I t., b.l. 148-149).

Vilniaus m. 1 apylinkes teismo nuosprendžiu civilinis ieškinys buvo patenkintas iš dalies, t.y. iš J. M. priteista 1500,42 Lt turtines ir 5000 Lt neturtines žalos I. J. naudai. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo civilini ieškini atmesti, nes buvo priimtas nepagristas surinktais irodymais apkaltinamasis nuosprendis. Taciau teiseju kolegija pažymi, jog apylinkes teismas ivertino visus bylos irodymus, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas, visi irodymai buvo išnagrineti teisiamajame posedyje, del visu byloje esanciu duomenu motyvuotai pasisakyta: tiek del kiekvieno atskirai, tiek lyginant juos tarpusavyje. Priešingai nei teigia nuteistasis, nukentejusiosios parodymuose prieštaravimu nebuvo, jie yra patvirtinti liudytoju parodymais, specialisto išvadomis ir kitais byloje esanciais rašytiniais irodymais. Kai tuo tarpu nuteistojo parodymams budingas nevienodumas ir nelogiškumas, del ko teismo jie buvo ivertinti kritiškai. Taigi šiu duomenu pagrindu buvo paneigta J. M. versija, jog jis nusikaltimo nepadare. Todel pirmosios instancijos teismas pagristai iš dalies patenkino nukentejusiosios I. J. civilini ieškini. Teiseju kolegijos nuomone, apylinkes teismo nuosprendyje padarytos išvados del irodymu, kuriais grindžiama J. M. kalte pagal BK 180 str. 1 d. yra pagristos išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu. Todel keisti ar naikinti apylinkes teismo nuosprendi, išteisinant J. M. pagal BK 180 str. 1 d., apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais, nera pagrindo.

nuteistojo J. M. ir jo gynejo apeliacinius skundus atmesti.