Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. B. skundą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Tauragės apskrities Jurbarko rajono policijos komisariatui, Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėtos išeitinės kompensacijos dalies priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

- priteisti iš atsakovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 4959,29 Lt neišmokėtos išeitinės kompensacijos dalį ir patirtas atstovavimo šioje byloje išlaidas.

Bylos šalių ir jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie teismo posėdį pranešta tinkamai, nėra kliūtimi bylai nagrinėti ir sprendimui priimti, todėl vadovaujantis ABTĮ 79 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant proceso šalių atstovams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja R. B. 2008 m. rugsėjo 25 d. Jurbarko rajono policijos komisariato viršininko įsakymu Nr. 98-TE-67 „Dėl vyresniosios inspektorės R. B. atleidimo iš vidaus tarnybos“ nuo 2008-10-01 atleista iš vidaus tarnybos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 53 straipsnio 1 dalies 11 punktu ir 57 straipsniu.

Vidaus tarnybos principus, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų statusą, priėmimą ir atleidimą iš tarnybos, priėmimą ir mokymąsi vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, pareigūnų atsakomybę, paskatinimus, socialines ir kitas garantijas, profesinių sąjungų veiklos vidaus reikalų statutinėse įstaigose ypatumus, taip pat kitų valstybės tarnautojų priėmimo į tarnybą vidaus reikalų statutinėse įstaigose ypatumus reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statutas (toliau – Statutas).

Statuto 53 straipsnis numato atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindus ir šio straipsnio 11 punkte numatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos jei panaikinama pareigybė dėl vidaus reikalų įstaigos ar jos struktūrinio padalinio likvidavimo, reorganizavimo ar dėl tarnybos organizavimo pakeitimų ir jis nesutinka eiti jam pasiūlytų pareigų. Statuto 57 straipsnis numato, kad atleidžiant pareigūną iš vidaus tarnybos pagal šio Statuto 53 straipsnio 1 dalies 4, 11, 15 ir 16 punktus, išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė kompensacija, o pareigūnams, nepertraukiamai ištarnavusiems daugiau kaip 5 metus, didinama pusantro karto, daugiau kaip 10 metų – du kartus, daugiau kaip 20 metų – tris kartus. Nagrinėjamoje administracinėje byloje nekyla ginčo dėl to, kad pareiškėja turi teisę į kompensaciją, nes atleidžiant pareigūną iš vidaus tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 11 punktą turi būti išmokėta dviejų paskutinių mėnesių darbo užmokesčio dydžio išeitinė kompensacija. Taip pat nekyla ginčo ir dėl priskaičiuoto išeitinės kompensacijos dydžio.

Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo, reglamentuojančio gyventojų pajamų apmokestinimo pajamų mokesčiu tvarką, 3 straipsnį, pajamų mokestį moka pajamų gavęs gyventojas, tačiau ne visos gyventojų gautos pajamos yra apmokestinamos pajamų mokesčiu. Šioje administracinėje byloje būtent ir kyla ginčas dėl to, ar iš vidaus tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 11 punktą atleistam pareigūnui išskaičiuotinas pajamų mokestis iš išeitinės kompensacijos.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad neapmokestinamos pajamos yra Lietuvos Respublikos įstatymuose arba kituose teisės aktuose nustatyto dydžio kompensacijos, taip pat kompensacijos, kurių dydžiai nenustatyti, tačiau mokėjimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose, įskaitant kompensacijas už autorių arba gretutinių teisių pažeidimą, išskyrus kompensacijas, mokamas gyventojui, kai darbo sutartis ar jos esmę atitinkanti sutartis nutraukiama darbdavio valia ir pinigines kompensacijas už nepanaudotas atostogas. Šios taisyklės interpretavimas leidžia teigti, jog prie neapmokestinamų pajamų priskiriamos gyventojams išmokamos įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyto dydžio ir nenustatyto dydžio kompensacijos, tačiau tokios kompensacijos, kaip pabrėžiama teisėkūros subjekto akte, turi būti būtinai numatytos įstatymuose arba kituose teisės aktuose. Prie neapmokestinamų kompensacijų, nepriklausomai nuo jų įtvirtinimo įstatymuose ir kituose teisės aktuose, negali būti priskiriamos tokios kompensacijos, kai jos išmokamos nutraukiant darbo sutartis arba jos esmę atitinkančias sutartis darbdavio valia. Tai reiškia, jog tokiu atveju kompensacija išmokėtina, bet iš jos išskaitomas pajamų mokestis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A-556-346-08). Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą ir remiantis pastarąja teisės norma, pareiškėjai priklausanti išeitinė kompensacija galėtų būti apmokestinta gyventojų pajamų mokesčiu tik konstatavus tarnybos santykių nutraukimo pagrindą susijusį su darbdavio valios išraiška.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, Jurbarko rajono policijos komisariatas, vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. vasario 29 d. įsakymu Nr.5-V-106 „Dėl teritorinių policijos įstaigų veiklos optimizavimo“ ir 2008 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-300 „Dėl žemesnės pakopos policijos komisariatų reorganizavimo prijungimo būdu prie atitinkamo aukštesnės pakopos policijos komisariato sprendimo priėmimo, reorganizavimo sąlygų, apskrities vyriausiųjų policijos komisariatų nuostatų, struktūros patvirtinimo“ buvo reorganizuotas ir prijungtas prie Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 2.95 straipsnis nustato juridinio asmens pasibaigimo pagrindus: likvidavimas ir reorganizavimas. CK 2.97 straipsnyje nurodytas vienas iš juridinio asmens reorganizavimo būdų – prijungimas. Prijungimas – tai vieno ar daugiau juridinių asmenų prijungimas prie kito juridinio asmens, kuriam pereina visos reorganizuojamo juridinio asmens teisės ir pareigos. Sprendimą reorganizuoti juridinį asmenį priima juridinio asmens dalyviai arba teismas įstatymų nustatytais atvejais (CK 2.96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos policijos paskirtį, veiklos principus ir teisinius pagrindus, policijos uždavinius, organizacinę struktūrą, policijos bendradarbiavimo su gyventojais, visuomeninėmis organizacijomis, savivaldybių bei kitomis institucijomis pagrindus, taip pat policijos pareigūnų įgaliojimus, teises, pareigas, atsakomybę bei prievartos panaudojimo teisėtumo sąlygas, policijos įstaigų finansavimo šaltinius ir formas numato Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymas. Policijos įstaiga – šio bei kitų įstatymų nustatyta tvarka įsteigtas juridinis asmuo, vykdantis įstatymais, steigimo bei kitais teisės aktais jam pavestus policijos uždavinius (2 straipsnio 2 dalis). Policijos sistemą sudaro:

1) Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos;

2) teritorinės policijos įstaigos;

3) policijos profesinio ugdymo įstaigos;

4) specializuotos policijos įstaigos.

Policijos departamentas yra policijos įstaiga, padedanti policijos generaliniam komisarui formuoti policijos veiklos strategiją ir kontroliuoti jos įgyvendinimą, taip pat organizuoti ir įgyvendinti teritorinių policijos įstaigų valdymą (13 straipsnis). Policijos departamentui vadovauja policijos generalinis komisaras (12 straipsnis). Teritorinės policijos įstaigos yra policijos komisariatai, vykdantys teisės aktais jiems pavestas funkcijas nustatytoje teritorijoje (11 straipsnis). Policijos veiklos įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje numatyta Policijos generalinio komisaro kompetencija. Šios teisės normos 1 punktas numato, kad generalinis komisaras nustato tiesiogiai jam pavaldžių policijos įstaigų vidaus struktūrą bei pareigybių sąrašus. 2008 m. gegužės 29 d. Lietuvos policijos generalinis komisaras įsakymu Nr.5-V-291 „Dėl Tauragės apskrities teritorinių policijos komisariatų naikinamų pareigybių sąrašo patvirtinimo“ nuo 2008-10-01 panaikindamas (duomenys neskelbtini) vyresniojo specialisto pareigybę veikė savo kompetencijos ribose. Šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 7 punktas numato, kad generalinis komisaras suderinęs su vidaus reikalų ministru skiria į pareigas ir iš jų atleidžia teritorinių policijos įstaigų vadovus. Šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad policijos generalinio komisaro įsakymai ir nurodymai privalomi jam pavaldiems policijos pareigūnams, todėl Jurbarko rajono policijos komisariato viršininkas, vykdydamas 2008-05-29 Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008-05-29 įsakymą Nr.5-V-291 „Dėl Tauragės apskrities teritorinių policijos komisariatų naikinamų pareigybių sąrašo patvirtinimo“, veikdamas kaip darbdavio įgaliotas atstovas, 2008-09-25 įsakymu Nr.98-TE-67, pareiškėją R.B., (duomenys neskelbtini) vyresniąją specialistę atleido iš vidaus tarnybos, todėl darbdavio sampratą ir jo valią negalima interpretuoti siaurąja prasme, apsiribojant teritorinio padalinio vadovo sprendimu. Kaip numato aukščiau aptartas teisinis reglamentavimas Policijos generalinis komisaras nustato tiesiogiai jam pavaldžių policijos įstaigų vidaus struktūrą bei pareigybių sąrašus, todėl būtent jo veiksmai susiję su tarnybos santykių valdymu vidaus tarnyboje laikytini darbdavio valios išraiška Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 punkto kontekste.

Taigi, aptariant šias teisės normas darytina išvada, kad Lietuvos policijos generalinis komisaras siekiant pertvarkyti Lietuvos vidaus tarnybą ir 2008 m. gegužės 29 d. priimdamas įsakymą Nr. 5-V-300 „Dėl žemesnės pakopos policijos komisariatų reorganizavimo prijungimo būdu prie atitinkamo aukštesnės pakopos policijos komisariato sprendimo priėmimo, reorganizavimo sąlygų, apskrities vyriausiųjų policijos komisariatų nuostatų, struktūros patvirtinimo“ veikė kaip darbdavys ir tuo pačiu išreiškė valią dėl darbuotojų tolimesnės tarnybos eigos. Todėl pasibaigus tarnybos santykiams dėl vykdomos reorganizacijos, išmokama išeitinė pašalpa negali būti priskiriama prie neapmokestinamų pajamų ir turi būti išskaitytas gyventojų pajamų mokestis. Pareiškėjos cituojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika administracinėse bylose A10-1831/2006; A-556-346/08; A-756-670/2007 yra suformuota kitokio pobūdžio tarnybos santykių kontekste, kai pareigūnas turi būti atleistas iš vidaus tarnybos nepriklausomai nuo jo bei vidaus tarnybos įstaigos valinės išraiškos, pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punktą (pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai negali tarnauti dėl sveikatos būklės, esant atitinkamai Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvadai). Pareiškėjos atleidimo pagrindas ir mokamos išeitinės kompensacijos pagrindas yra kitas, todėl minima teisminė praktika netaikytina šiems teisiniams santykiams.

R.B. vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas - kai pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos jei naikinama pareigybė dėl vidaus reikalų įstaigos ar jos struktūrinio padalinio likvidavimo, reorganizavimo ar dėl tarnybos organizavimo pakeitimų ir jis nesutinka eiti jam pasiūlytų pareigų, priskiriamas prie teisinių pagrindų, kuriuos nulemia darbdavio valia. Pareiškėja iš vidaus tarnybos atleista 2008 m. spalio 1 d. pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 11 punktą (pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos jei naikinama pareigybė dėl vidaus reikalų įstaigos ar jos struktūrinio padalinio likvidavimo, reorganizavimo ar dėl tarnybos organizavimo pakeitimų ir jis nesutinka eiti jam pasiūlytų pareigų), todėl Jurbarko rajono policijos komisariatas atleidus pareiškėją R.B. pagrįstai paskaičiavo išeitinę kompetenciją ir vadovaujantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 punktu išskaičiavo iš išeitinės kompensacijos gyventojų pajamų mokestį.

Dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo priteisimo.

Pareiškėja R.B. teikdama teismui skundą, pateikė ir prašymą dėl atstovavimo išlaidų - skundo ir jo priedų paruošimo, atlyginimo priteisimo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Šioje byloje teismas konstatuoja, kad pareiškėjos skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas ir pareiškėja neturi teisės gauti patirtų išlaidų atlyginimo iš kitos proceso šalies, todėl pareiškėjos prašymas dėl išlaidų atlyginimo priteisimo, netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendė:

Pareiškėjos R. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.