- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-03-15
- Bylos Nr.
- AS-556-91-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Nijolė Piškinaitė, Arūnas Sutkevičius (pran.)
- Pareiškėjas
- K. G., G. J., D. K., L. V.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Lietuvos Respublikos Vyriausybei
- Kategorijos
- 50.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Nijolės Piškinaitės ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų K. G., G. J., D. K. ir L. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų K. G., G. J., D. K. ir L. V. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjos K. G., G. J., D. K. ir L. V. (toliau – ir pareiškėjos) kreipėsi į teismą prašydamos priteisti iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atlyginimo skirtumą, susidariusį tarp pareiškėjoms faktiškai išmokėto atlyginimo ir atlyginimo, kurį nuo 2003 m. rugsėjo 1 d. buvo privalu mokėti, bei delspinigius iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės, susidariusius dėl laiku nesumokėtos atlyginimo dalies.
Pareiškėjos nurodė, kad yra Utenos rajono apylinkės teismo Hipotekos skyriaus valstybės tarnautojos. Hipotekos skyriaus steigėjas yra Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Hipotekos skyrius nėra juridinis asmuo. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija planuoja metinį ir perspektyvinį Hipotekos registro biudžetą, skiria lėšas ir kontroliuoja Hipotekos registro biudžeto vykdymą. Todėl atsakovu patraukta Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. gruodžio 21 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundą (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 2 p.). Teismas išaiškino, kad skundas gali būti paduotas Panevėžio apygardos administraciniam teismui.
Teismas nurodė, kad pareiškėjoms darbo užmokestį apskaičiuoja ir išmoka Utenos rajono apylinkės teismas. Tinkamu atsakovu bylose dėl darbo teisinių santykių yra institucija, mokanti pareiškėjoms darbo užmokestį, todėl Utenos rajono apylinkės teismas yra tinkamas atsakovas. Pagal ABTĮ 35 straipsnį skundas (prašymas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra viešojo ar vidaus administravimo subjekto, kurio teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) yra skundžiami, buveinė. Utenos rajono apylinkės teismo buveinė yra Utenoje. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo įstatymo 6 straipsnį Panevėžio apygardos teismo veiklos teritorija apima Utenos rajono apylinkės teismo veiklos teritoriją, todėl skundas nagrinėtinas Panevėžio, o ne Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Teismas taip pat nurodė, kad Konstitucinis Teismas nagrinėja bylas dėl Vyriausybės aktų atitikimo Konstitucijai ir įstatymams (Konstitucinio Teismo įstatymo 63 str. l d. 3 p.). Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai (ABTĮ 16 str. l d.). Vadovaujantis Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio l dalimi, jei Panevėžio apygardos administraciniam teismui kiltų abejonė dėl Vyriausybės nutarimų atitikimo Konstitucijai ir įstatymams, jis galės sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar konkretūs Vyriausybės nutarimai atitinka Konstituciją ir įstatymus.
III.
Pareiškėjos atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 21 d. nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pagal ABTĮ 54 straipsnio nuostatas, jei teismas, nagrinėdamas bylą, nustato, kad skundas paduotas netinkamam atsakovui, turi teisę pareiškėjo sutikimu atsakovą pakeisti tinkamu atsakovu. Jeigu pareiškėjas nesutinka, teismas nagrinėja bylą iš esmės ir pagal ABTĮ 88 straipsnio nuostatas turi teisę priimti sprendimą atmesti skundą.
2. Vilniaus apygardos administracinis teismas, priimdamas nutartį, pažeidė ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kadangi šiuo pagrindu negalėjo atsisakyti priimti pareiškėjų skundą kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nes atsakovais patraukti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė, kurių buveinė yra Vilniuje, o Utenos rajono apylinkės teismas atsakovu nepatrauktas.
3. Utenos rajono apylinkės teismo Hipotekos skyrius yra biudžetinės įstaigos padalinys (filialas), kuriam kiekvienais metais išlaidų sąmatą tvirtina ir lėšas pagal patvirtintą sąmatą (taip pat ir darbo užmokesčiui) skiria Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Utenos rajono apylinkės teismas netvirtina Hipotekos skyriaus išlaidų sąmatos, neskiria lėšų pagal sąmatas, pareiškėjos nėra Utenos rajono apylinkės teismo etatų sąraše.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas tenkintinas.
Vadovaujantis ABTĮ 23 straipsnio nuostatomis, pareiškėjas teismui pateikiamame skunde savo nuožiūra formuluoja reiškiamus reikalavimus bei savo nuožiūra nurodo atsakovą ir konkretų jo veiksmą (neveikimą) ar aktą, kurie, jo manymu, pažeidžia jo teises ar įstatymo saugomus interesus.
ABTĮ 37 straipsnio 4 dalis numato galimybę skundo (prašymo) priėmimo stadijoje priimant nutartį dėl skundo priėmimo, nurodyti joje, kas įtraukiamas administracinės bylos proceso šalimi kaip atsakovas (atsakovai) ar (ir) tretysis suinteresuotas asmuo (asmenys), jeigu skunde (prašyme) pareiškėjas nenurodo atsakovo ar trečiojo suinteresuoto asmens arba nurodo ne tą atsakovą ar trečiąjį suinteresuotą asmenį ar nurodo asmenis, su kurių teisėmis ar pareigomis ginčas nesusijęs, tačiau skunde pakankamai aiškiai suformuluoja ginčo dalyką (nurodo skundžiamą aktą, veiksmą arba atsisakymą ar vilkinimą atlikti veiksmus) ir administravimo subjektą, dėl kurio priimto akto, veiksmo ar neveikimo paduodamas skundas. Ta pati teisės norma nurodo, kad galutinai dėl šalies pakeitimo tinkama teismas nusprendžia teismo posėdžio parengiamojoje dalyje. Netinkamos šalies pakeitimą teismo procese reglamentuoja ABTĮ 54 straipsnis, kuriame imperatyviai nurodyta, kad netinkamas atsakovas (šioje byloje tai aktualu) gali būti pakeistas tik pareiškėjo sutikimu.
Pareiškėjos reikalavimą dėl neišmokėto darbo užmokesčio pareiškė konkretiems atsakovams - Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Šiuo atveju pareiškėjų valia dėl atsakovo byloje pakeitimo (į Utenos rajono apylinkės teismą) nebuvo išsiaiškinta, tuo pažeidžiant pareiškėjų procesines teises ir šalies pakeitimo klausimą reglamentuojančias teisės normas. Tokie teisės normų pažeidimai turėjo įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, tinkamu atsakovu byloje nurodęs Utenos rajono apylinkės teismą, pareiškėjų pateiktą skundą atsisakė priimti, išaiškindamas jų teisę su skundu kreiptis į Panevėžio apygardos administracinį teismą, kuriam, šio teismo manymu, byla yra teisminga. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 21 d. nutartis dėl atsisakymo priimti skundą naikintina, pareiškėjų skundo priėmimo klausimą perduodant tam pačiam teismui spręsti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų K. G., G. J., D. K. ir L. V. atskirąjį skundą patenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 21 d. nutartį panaikinti ir perduoti skundo priėmimo klausimą tam pačiam teismui spręsti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.