Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Jekaterinai Steponavičienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nepilnametis, turintis 7 klasių išsilavinimą, Šiaulių (duomenys neskelbtini) progimnazijos 8B klasės moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalyje,

K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nepilnametis, turintis 9 klasių išsilavinimą, Šiaulių (duomenys neskelbtini) mokyklos 10 klasės moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, teistas 2 kartus: 1) 2014-09-25 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 6 (šešiems) mėnesiams, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 92 straipsniu, atidėtas 1 (vieneriems) metams, 2) 2014-12-02 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 3, 6 dalis ir 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su 2014-09-25 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 92 straipsniu, atidėtas 1 (vieneriems) metams 3 (trejiems) mėnesiams, skiriant auklėjamojo poveikio priemones įspėjimą ir elgesio apribojimą 1 (vieneriems) metams, dabar kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. P., K. K. 2015 m. lapkričio 11 d., apie 21.00 val., Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) progimnazijos, esančios (duomenys neskelbtini), kieme veikdami kartu bendrais tyčiniais veiksmais panaudodami fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį D. E., tai yra S. P. reikalaujant atiduoti garso kolonėlę bei smūgiuojant mediniu pagaliu nukentėjusiajam per kojas ne mažiau kaip 5 kartus, K. K. smogiant kumščiu nukentėjusiajam į veido sritį, bei tokiu būdu veikdami kartu bendrais tyčiniais veiksmais padarydami nukentėjusiajam sužalojimus: poodinę kraujosruvą kairiojo antakio srityje, odos nubrozdinimą su aplinkine poodine kraujosruva dešinėje blauzdoje, nubrozdinimus pakaušio srityje, dešinėje blauzdoje, kairėje šlaunyje, sukėlusius nežymų sveikatos sutrikdymą, pagrobė nukentėjusiajam D. E. priklausančią 70 € vertės garso kolonėlę su 5 € vertės įkrovikliu bei 2 € vertės maišeliu - iš viso pagrobė svetimą turtą už 77 €.

Kaltinamasis S. P. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tai galėjo būti 2015-11-11, buvo vakaras, tamsu. Su draugu K. K. ėjo į (duomenys neskelbtini) progimnazijos stadioną prie „turnikų“. Pamatė D. E., sugalvojo už senas nuoskaudas jį pagąsdinti, nes D. E. yra jį primušęs. Pribėgo, atrodo, jis pirmas iš pagalio jam trenkė, kai D. nulipo nuo „turniko“. Jis jam 4-5 kartus trenkė iš pagalio į kojas, D. E. tuo metu stovėjo. O K., atrodo, jam vieną kartą iš kumščio sutrenkė į veidą, tada jie pabėgo. Nepamena, ką jam sakė, bet galėjo reikalauti kolonėlės, ji buvo ant žemės prie „turniko“ padėta. Kolonėlė grojo per Bleutooth ryšį. Jie pabėgo, po to jam paskambino mama ir liepė eiti pas D. tėvus išsiaiškinti. Atrodo, jam sakė, kad atiduotų kolonėlę, ji buvo maišelyje ant žemės padėta, o maišelyje dar buvo pakrovėjas. Pagalys buvo atremtas į sieną, jis jį eidamas pasiėmė. Visus kartus sudavė į kojas, po to pabėgo. Jis sudavė kelis smūgius, po to K. 1 smūgį ir jis dar kelis, po to paėmė kolonėlę ir pabėgo. Per kojas stipriai sudavė, galėjo padaryti nukentėjusiajam kaltinime nurodytus sužalojimus. Nepamena, ar D. nugriuvo po smūgių. Kai K. sudavė, gal jie kartu buvo nugriuvę, tiksliai to nepamena. K. su D. buvo susikabinę, po to jis sudavė ir D. paleido K. Po to, kai jam mama paskambino, kad eitų pas D. tėvus, tai K. tą kolonėlę tarp kiemų prie boilerinės padėjo, jis šalia stovėjo. Po to jis nuėjo pas D. tėvus, o K. į namus. D. šlubuodamas į namus parėjo. Jo klausė, kur kolonėlė, jis pasakė, kad nežino, tada nuvažiavo į komisariatą kartu su nukentėjusiuoju ir jo tėvu. Parašė pareiškimą. Kaltę prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Mokosi 8 klasėje, mokslai gerai sekasi, vidurkis 8. Turi sesę, vyresnę. Tėvai išsiskyrę, gyvena su mama. Supranta, kad padarė nusikaltimą ir dėl to gailisi, prižada daugiau taip nebesielgti ir nusikaltimų nedaryti. Su nukentėjusiuoju susitaikė, jis jo atsiprašė, padarytą žalą pripažįsta.

Kaltinamasis K. K. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tikslios datos nepamena, bet tai galėjo būti 2015-11-11, apie 21.00 val. Ėjo su draugu S. P. (duomenys neskelbtini) progimnazijos link prie „turnikų“, pamatė nukentėjusįjį D. E. Jie netoli gyvena, ėjo taip lauke pabūti. S. pasiėmė pagalį, sakė atsilygins už senas nuoskaudas. D. jo draugas, jį senai pažįsta. S. jam pasakojo, kad D. jį seniau buvo primušęs. S. pasiimdamas pagalį nesakė, ką su juo darys. Dar buvo D. N. su D. E., jį taip pat pažįsta. D. buvo ant „turniko“, o D. buvo ant lygiagrečio, jie sportavo. Nuėjo prie „turnikų“, S. D. trenkė iš pagalio per kojas. D. sakė, baik, S., skauda. S. pasakė, kad šiais laikais visiems skauda. Pats bėgo kolonėlės link, norėjo paimti ją, kad paerzinti. Jis negirdėjo, kad kažkas reikalautų tos kolonėlės, nežino, ar S. galėjo jos reikalauti, nėra įsitikinęs. Jis bėgo kolonėlės link ir paslydo, D. jį pačiupo. Kolonėlė buvo prie „turniko“ ant žemės maišelyje padėta. Kai D. jį pagavo, S. trenkė jam iš pagalio per kojas. Bėgdamas nukrito, rankose laikė tą maišelį su kolonėle, tada D. jis sutrenkė, po to S. trenkė jam iš pagalio per koją. Po to D. jį paleido ir jie pabėgo, kolonėlę jis paėmė. S. gal kokius 5 kartus sudavė D. per kojas iš pagalio. Jis D. sudavė vieną kartą, kur sudavė, nematė. D. jų nesivijo ir nieko nesakė. Kolonėlę jie padėjo prie kažkokio namelio, galima sakyti, kad jie ją numetė. Po to jie išsiskyrė, S. paskambino mama, o jis parėjo į namus. Nežino, ką S. sakė mama. Tąkart jis buvo su megztiniu ir kelnėmis, be striukės, ant galvos nieko nebuvo užsidėjęs, gal megztinio apykaklė buvo aukštesnė, megztinis žieminis ilgas, juodas su geltonais. Sekančią dieną lijo, bet jie kolonėlę paėmė, kur buvo numetę, ir atidavė D., ji buvo sveika ir veikė. Namuose D. pats išėjo ir jie kartu jam atidavė kolonėlę, jo atsiprašė. Pretenzijų nereiškė, maišelyje buvo kolonėlė ir pakrovėjas, su nurodyta žala sutinka, viską nukentėjusiajam atidavė. Mokosi gerai, vidurkis 8, dabar 10 klasėje mokosi, ruošiasi egzaminams. Po to norėtų į profesinę mokyklą stoti, nori apdailininko specialybę įgyti. Turi sesę, tėvą, mamą. Jį išlaiko mama, duoda kišenpinigių. Su mama gerai sutaria, grįžęs iš mokyklos susitvarko savo, mamos kambarį, išplauna indus. Supranta, kad svetimo turto imti negalima, šiuo atveju viskas gavosi netyčia. Nenorėjo atimti kolonėlės, taip gavosi, norėjo tik pagąsdinti. Atsiprašė nukentėjusiojo, jo atsiprašo dar kartą, jie susitaikė, nukentėjusysis jam pretenzijų neturi, nuoširdžiai gailisi, yra 2 kartus teistas, buvo susidėjęs su blogu draugu A. D., kuris išvedė jį iš kelio, nuobaudų neturi, prižada pasitaisyti ir daugiau taip nebesielgti bei nusikaltimų nedaryti.

Proceso dalyviams sutinkant, įvykdžius Lietuvos Respublikos BPK 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimas atliktas sutrumpintai pagal Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsnį.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų S. P. ir K. K. kaltė be jų prisipažinimo įrodoma:

2015-11-11 nukentėjusiojo D. E. protokolu-pareiškimu, kuriame nurodyta, kad 2015-11-11, apie 21.00 val., Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) progimnazijos kieme, (duomenys neskelbtini), jį sumušė ir apiplėšė S. P. ir asmuo vardu K. Pagrobta garso kolonėlė su įkrovikliu ir maišeliu, padaryta 77 € turtinė žala. (5-6 b. l.).

2015-11-11 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) progimnazijos kieme, (duomenys neskelbtini), apžiūra, sudaryta įvykio vietos schema-planas, fotografuota, nieko nepaimta. (8-13 b. l.).

Nukentėjusiojo D. E. apklausų protokolais, kuriuose jis parodė, kad 2015-11-11, apie 21.00 val., jis buvo (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) progimnazijos kieme. Jam sportuojant atbėgo K., kurio pavardės jis nežino ir S. P. K. norėjo paimti nuo žemės jo garso kolonėlę, įdėtą į maišelį, tačiau jis nulipęs nuo skersinio, ją pasiėmė ir K. nespėjo paimti. Tada K. jam griebė už kaklo, abu parkrito ant žemės, ir K., laikydamas jį už kaklo ir striukės, tris kartus kumščiu sudavė į galvos sritį. S., iš kažkur pasiėmęs medinę lazdą, keturis kartus sudavė per kojas. Tada K. jį paleido, griebė maišelį su kolonėle ir nubėgo. Su juo kartu nubėgo ir S. Nei S., nei K. neprašė, kad atiduotų maišelį ar kitus daiktus. Iš jo buvo pagrobta 70 € vertės garso kolonėlė, 5 € vertės kolonėlės įkroviklis ir 2 € vertės maišelis. Visus šiuos daiktus jis buvo pirkęs pats. Įvykį matė kartu su juo buvęs D. N. Ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekamos apklausos metu jis parodė, kad tą vakarą sportavo „ant turniko“, pastebėjo K. su S. Pamatęs, kad jie netoli „turniko“, nušoko. K. bandė paimti kolonėlę, bet jam nepavyko. Kolonėlę pasiėmė prie savęs. K. pribėgo prie jo ir laikė. Jis norėjo pasitraukti. Tada S. pagaliu trenkė jam per kojas. Su K. nukrito ir vėl atsistojo. S. vėl trenkė. Jam labai skaudėjo, užsiėmė už kojos. K. pasitraukė, paėmė kolonėlę ir abu jie su S. pabėgo. Lauke buvo tamsu. Ateinančius K. K. ir S. P. atpažino iš karto. Kai priėjo, nieko nekalbėjo. Kolonėlė buvo padėta netoli, prie suoliukų. K. pribėgo ir norėjo paimti, bet paslydo, o jis patraukė kolonėlę prie savęs ir tada jie užsipuolė. S. smūgius sudavė pagaliu. Iš kur paėmė pagalį, jis nežino. Juo jam sudavė apie tris smūgius į kojas, blauzdas, šlaunį. Klausė „už ką?“, jie sakė: „už viską“. K. jį laikė, kai bandė pasitraukti, trenkė į akį. Po S. smūgių bandė pasitraukti, tada K. trenkė du smūgius, o S. buvo už jo. Po K. smūgių S. smogė pagaliu trečią kartą. Tada jie pasiėmė kolonėlę ir pabėgo. Kolonėlę paėmė K., o S. laukė, kol paims. Koją skaudėjo, atsisėdo, bet negalėjo sėdėti. Vos parėjo į namus. D. N. galėjo matyti, kas su juo atsitiko. Eidamas į namus paskambino savo mamai ir paprašė paskambinti S. mamai. Grįžęs jau rado S., kalbantį su jo tėčiu. Kolonėlę jie grąžino kitą dieną. Sakė, kad, jei atsiims pareiškimą, grąžins kolonėlę. Jie atsiprašė. (15-16, 23-25, 30-32, 42-43 b. l.).

2015-11-11 nutarimu pripažinti D. E. nukentėjusiuoju. (17 b. l.).

2015-11-12 specialisto išvada Nr. G 1664/15(04), kurioje nurodyta, kad D. E. padaryti sužalojimai: poodinė kraujosruva kairiojo antakio srityje, odos nubrozdinimas su aplinkine poodine kraujosruva dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimai pakaušio srityje, dešinėje blauzdoje, kairėje šlaunyje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimai padaryti kairio antakio sričiai, pakaušiui, dešinei blauzdai, kairiajai šlauniai kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir/ar paviršiais. Sužalojimai padaryti mažiausiai penkiais trauminiais poveikiais. Sužalojimai padaryti D. E. visumoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Vertinant kiekvieną sužalojimą atskirai, jie galėjo būti padaryti ir griuvimo metu. Sužalojimų visuma nėra būdinga vienkartiniam griuvimui. (21 b. l.).

2015-11-19 nukentėjusiojo D. E. prašymu pripažinti civiliniu ieškovu 100 EUR sumai neturtinei žalai atlyginti dėl jo sumušimo ir apiplėšimo. (26 b. l.).

2015-11-19 nutarimu pripažinti D. E. civiliniu ieškovu dėl 100 EUR neturtinės žalos atlyginimo. (27 b. l.).

Liudytojo D. N. apklausų protokolais, kuriuose jis parodė, kad sportavo su D. (duomenys neskelbtini) progimnazijos kieme. Buvo tamsu apie 21.00 val. D. turėjo kolonėlę, garsiai paleido muziką. Staiga prie jų iš nugaros priėjo S. P. ir dar vienas vaikinas. S. turėjo pagalį ir trenkė D. per kojas gal du kartus. Kitas vaikinas mėgino smūgiuoti D., bet nepataikė, lyg ir suklupo, atsistojo ir smūgiavo antrą kartą jam į veidą. S. sakė: atiduok „kolonkę“, o kitas vaikinas čiupo maišelį su kolonėle ir pabėgo. S. kažkiek palaikė D., kad nesivytų ir paleidęs taip pat pabėgo. Ikiteisminio tyrimo teisėjo apklausos metu jis parodė, kad dienos tiksliai neatsimena, apie 10.00 val. buvo prie skersinių. Sportuoti atėjo ir D. Jie sportavo, D. buvo nugara į parką. Netikėtai vaikinas, dabar žino, kad tai buvo K., užpuolė D. ir spyrė į nugarą. K. pirmą kartą nepataikė. D. pasakojo, kad jį gulintį mušė, bet to nebuvo. Čiupo už kolonėlės ir pabėgo. Tai buvo rudenį, lapkričio mėnesį. Pribėgo prie D. S. P. ir K. K. Jis atpažino tik S. D. kai nusipirko „kolonkę“, jie norėjo atimti. Jie sakė: atiduok „kolonkę“, S. daužė iš pagalio, D. šaukė: „ai skauda“. K. pirmas atbėgo ir pirmo smūgio nepataikė, tada atbėgo S. ir smogė D. į koją. K. D. sudavė vieną sykį. S. pagaliu į kojas D. trenkė 4-5 kartus. K. laikė, o S. sutrenkė, čiupo už „kolonkės“ ir pabėgo. Pirmą smūgį trenkė S., K. pribėgęs trenkė, bet nepataikė, S. sudavė 4-5 kartus lazda. K. laikė D., o S. sudavė kartą lazda, paėmė kolonėlę ir pabėgo. K. sutrenkė S. į antakį. Kai vaikinai priėjo, pasakė „atiduok kolonėlę“. Jis mano, kad kolonėlę paėmė K., o S. bėgo iš paskos. Kas pasakė „atiduok kolonėlę“ negali pasakyti. Tie žodžiai buvo pasakyti prieš smūgius. S., jam atrodo, kad laikė D., bet jis nėra garantuotas. Tiksliai tai vienas laikė D., o kitas griebė kolonėlę ir pabėgo. Laikė už striukės, liemens, gal už rankos. Kaip laikė – nematė. (45-47, 51-52 b. l.).

Liudytojos V. P. apklausos protokolu, kuriame ji parodė, kad sūnus K. K. gyvena kartu su ja. Su K. turėjo problemų, kai gyveno centre, (duomenys neskelbtini) gatvėje, buvo dvi baudžiamosios bylos, teismas skyrė įpareigojimus būti namuose, mokytis. Visus įpareigojimus K. vykdė, nebuvo nusižengęs ir kiek jai žinoma, jam turėjo sumažinti įpareigojimų laikotarpį, nes terminas yra 2016 m. kovo mėnesį. K. mokosi, džiaugiasi pažymiais, manė, kad susiprato, pasitaisė. Apie tai, kad jam pareikštas įtarimas sužinojo iš jo paties, kai jis parėjęs iš policijos, parodė dokumentus. Labai nusivylė ir supykdė. K. aiškino, kad jis su S. nusikaltimo neplanavo ir negalvojo D. mušti. Jis sakė, kad kolonėlę paėmė iš D. Ji D. iš matymo žino, jo pravardė „Š.“. Apie tą vaikiną nieko nežino, pasakyti nieko negali. Kam jie su S. ėmė kolonėlę, ji nesuprato, nes K. turėjo savo, turi ir pinigų, nėra jokio reikalo vogti. Sūnų charakterizuoja teigiamai, namuose jis geras, pastarąjį pusmetį labai juo džiaugėsi ir nesupranta, kodėl dabar jis taip pasielgė. Turi merginą, rimčiau į viską žiūrėjo. (54-55 b. l.).

Liudytojos E. P. apklausos protokolu, kuriame ji parodė, su sūnumi S. P. gyvena dviese. S. geras vaikas, tik įsivelia į nereikalingas situacijas ar konfliktus per negerus draugus. Yra griežta, stebi su kuo draugauja, baudžia namų areštu, neleidžia iš namų. Tai gana puikiai veikia. S. klauso ir kaip sūnus yra geras. Mokosi gerai, mokykloje teigiamai atsiliepia apie jį. Įtakos elgesiui ji turi, charakterizuoja sūnų tik teigiamai. Pažįsta jo draugą K., jo mamą, pažįsta ir D. bei jo tėvus. Būtent dėl įvykusių vaikų muštynių, jai ir paskambino D. mama. Yra buvę keli atvejai, kai D. sumušė S., ir tikrai buvo skaudu. Tačiau dėl to įvykio užteko išsiaiškinti su jo tėvais ir jie į policiją nesikreipė. Žinojo ir suprato, kad S. laiko nuoskaudą D., vis sakydavo, kad jo neužkabintų, kad negalima keršyti. Bet vis tiek tai įvyko. S. sakėsi, kad K. paėmė kolonėlę, kad jis to nenorėjo daryti. S. tikslas buvo tik suduoti, daugiau nieko. Ji mano, kad jos sūnus plėšimo nepadarė ir prašo į tai atsižvelgti. Jis nuoširdžiai gailisi, atsiprašė D., nors D. tada jo neatsiprašė. D. yra po traumos vaikystėje, jo elgesys keistas ir vaikas nėra sveikas. Dėl to jie tada ir nesikreipė į policiją, kai jis sumušė S., pagailėjo jo ir jo tėvų. Jam paskambino D. mama ir pasakė, kad S. su kažkokiu vaikinu sumušė D. Ji S. liepė nueiti ir išsiaiškinti, pati nedalyvavo tame pokalbyje. Žino, kad, kai K. pavogė iš D. kolonėlę, kitą dieną S. ir K. ją kartu nunešė ir atsiprašė. S. jai viską papasakojo. (59-60 b. l.).

2016-01-25 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusysis D. E. pateikia tyrimui garso kolonėlę „Lifebeat“ su įkrovikliu. (167-168 b. l.).

2016-01-25 daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota pateiktos kolonėlės „Lifebeat“ bei įkroviklio apžiūra, fotografuota. (169-172 b. l.).

2016-01-25 nutarimu grąžinti garso kolonėlę „Lifebeat“ su įkrovikliu teisėtam šių daiktų savininkui D. E. saugoti. (173-174 b. l.).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma: kaltinamųjų S. P., K. K. parodymai, kuriuose jie prisipažino kaltais, nukentėjusiojo D. E., liudytojų parodymai atitinka vieni kitus, juos patvirtina bylos rašytiniai įrodymai: įvykio vietos apžiūros protokolas, daiktų apžiūros protokolas, specialisto išvada, kita bylos medžiaga, kas neginčijamai patvirtina, kad kaltinamieji S. P., K. K., veikdami kartu bendrais tyčiniais veiksmais, panaudodami fizinį smurtą, tai yra S. P. reikalaujant atiduoti garso kolonėlę bei smūgiuojant mediniu pagaliu nukentėjusiajam per kojas ne mažiau kaip 5 kartus, K. K. smogiant kumščiu nukentėjusiajam į veido sritį, bei tokiu būdu padarydami nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, pagrobė nukentėjusiajam D. E. priklausantį turtą (garso kolonėlę su įkrovikliu bei maišeliu) už 77,00 EUR ir padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje. Veikos kaltinamiesiems kvalifikuotos teisingai.

Skiriant bausmę kaltinamajam K. K. už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą bei rūšį, į padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, į nusikalstamos veikos stadiją, į kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamojo K. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytinos tai, kad šį tyčinį nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje ir būdamas jau teistas už tyčinius nusikaltimus, kai teistumas už juos nebuvo išnykęs.

Kaltinamojo S. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padarę jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veiką padarė bendrininkų grupėje.

Skiriant bausmę kaltinamajam K. K., atsižvelgiama į visas bylos aplinkybes ir į tai, kad jis teistas 2 kartus, naują tyčinį turtinio pobūdžio nusikaltimą padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu (124-141 b. l.), kuris priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kaltinamasis administracine tvarka nebaustas (122 b. l.), VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos Vaikų ir paauglių psichiatrijos centre (Moters ir vaiko klinikoje) nesigydė (145 b. l.), VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro psichikos ir priklausomybės registre neįrašytas, Narkologinio įskaitoje nėra (143 b. l.), VšĮ Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centre nesilankė (144 b. l.), mokosi Šiaulių (duomenys neskelbtini) mokyklos 10 klasėje, mokyklos administracijos charakterizuojamas teigiamai, sutaria tiek su mokytojais, tiek su bendraamžiais, mandagus, elgesys nepriekaištingas, mokymosi pasiekimai geri (147 b. l.), nuo 2014-12-30 jo elgesys kontroliuojamas Šiaulių apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus Šiaulių mieste, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu jis teismo įpareigojimus vykdo, mokosi, įpareigojimo būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu, nevykdymo atvejų nenustatyta, administracinių teisės pažeidimų nėra padaręs (149 b. l.). Nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis, jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkina tai, kad inkriminuotą tyčinį nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje ir būdamas jau teistas už tyčinius nusikaltimus, kai teistumas už juos neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai). Gailisi, žada daugiau nusikalstamų veikų nedaryti, savo elgesį vertina blogai, atsiprašė nukentėjusiojo, nukentėjusysis jam atleido ir pretenzijų neturi. Atsižvelgiant į visas aukščiau išvardintas aplinkybes ir į tai, kad teistas 2 kartus už analogiško pobūdžio tyčinius turtinius nusikaltimus, teisiamas 3 kartą, šį apysunkį nusikaltimą padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą, kurios dydis mažesnis nei bausmės vidurkis numatytas įstatyme (BK 50 straipsnis). Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu, kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė bendrinama su 2014-12-02 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie jos pridedant dalį naujai paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidedamas, nes yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, kadangi kaltinamasis nusikalto būdamas nepilnametis, jauno amžiaus, visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, ankstesnius teismo įpareigojimus vykdo, nevykdymo atvejų nenustatyta, administracinių nuobaudų neturi, nėra duomenų, jog jo atžvilgiu būtų atliekami kiti ikiteisminiai tyrimai, šeima, kurioje gyvena, nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, mokosi ir mokymosi pasiekimai geri, tiek mokyklos administracijos, tiek mamos charakterizuojamas teigiamai, gerai lanko mokyklą, dalyvauja neformaliojo ugdymo veikloje, sportuoja, smalsus ir žingeidus, mielai imasi savanoriškos veiklos, padeda mokytojams, mamai, turi tikslus toliau mokytis ir siekti norimos apdailininko specialybės, bei dėl to manytina, kad jis turi teigiamo potencialo keisti savo gyvenimo būdą, o realiai paskyrus laisvės atėmimą, šis tikslas būtų nepasiekiamas. Vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, 83 straipsniu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 2 punktais, skiriamos auklėjamojo poveikio priemonės, turinčios pataisomąjį poveikį ir padėsiančios kontroliuoti jo elgesį.

Kaltinamasis S. P. praeityje neteistas (115 b. l.), padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kaltinamasis administracine tvarka nebaustas (65 b. l.), VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos Vaikų ir paauglių psichiatrijos centre (Moters ir vaiko klinikoje) nesigydė (119 b. l.), VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro psichikos ir priklausomybės registre neįrašytas, Narkologinio įskaitoje nėra (117 b. l.), VšĮ Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centre nesilankė (118 b. l.), mokosi Šiaulių (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, mokyklos administracijos charakterizuojamas patenkinamai, mokyklos lankomumas labai geras, mokosi vidutiniškai, mokslo gebėjimų turi (121 b. l.). Nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis, jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkina tai, kad inkriminuotą tyčinį nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje. Pažada daugiau nusikalstamų veikų nedaryti, savo elgesį vertina labai blogai, atsiprašė nukentėjusiojo, jis jam pretenzijų neturi, šeima, kurioje gyvena, nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Atsižvelgiant į visas aukščiau išvardintas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamasis S. P. nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl jis atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktą, paskiriant jam auklėjamojo poveikio priemones, o baudžiamoji byla nutraukiama. Vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, 83 straipsniu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 2 punktais, skiriamos auklėjamojo poveikio priemonės, turinčios pataisomąjį poveikį ir padėsiančios kontroliuoti jo elgesį.

Nukentėjusysis D. E. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį 100,00 EUR (vieno šimto eurų) sumai neturtinei žalai atlyginti, dėl ko buvo pripažintas civiliniu ieškovu, tačiau po to šio ieškinio atsisakė, teisiamajame posėdyje turtinių pretenzijų nukentėjusysis taip pat nepareiškė, parodė, kad kaltinamieji jo atsiprašė, jie susitaikė ir jiems jokių pretenzijų neturi, atsižvelgiant į tai, pradėtas procesas dėl 100,00 EUR civilinio ieškinio nutraukiamas (BPK 107 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 str. 1 d. 3 p., Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str., teismas

nusprendžia:

K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, K. K. paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir skirti jam laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su 2014-12-02 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie jos pridedant dalį naujai paskirtos bausmės, ir K. K. skirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirtos 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, 83 straipsniu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 2 punktais, K. K. paskirti auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant K. K. 12 (dvylika) mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu, bei mokytis arba dirbti.

Vadovaujantis BK 89 straipsnio 2 dalimi, K. K. išaiškinti, kad jei jis nevykdys ar netinkamai vykdys auklėjamojo poveikio priemones ir dėl to bus ne mažiau kaip du kartus įspėtas, teismas, remdamasis šių priemonių vykdymą kontroliuojančių institucijų teikimu, gali pakeisti jas kitomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, įskaitant atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą.

K. K. 2015-11-12 paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, 83 straipsniu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 2 punktais, S. P. paskirti auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą 8 (aštuonių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant S. P. 8 (aštuonis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu, bei mokytis arba dirbti.

S. P. 2015-11-12 paskirtą kardomąją priemonę – nepilnamečio atidavimą prižiūrėti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Procesą dėl nukentėjusiojo D. E. pareikšto 100,00 EUR (vieno šimto eurų) civilinio ieškinio nutraukti (BPK 107 straipsnis).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: garso kolonėlę „Lifebeat“ su įkrovikliu, 2016-01-25 nutarimu grąžintus saugoti teisėtam šių daiktų savininkui, palikti D. E. neribotam jų disponavimui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių apylinkės teisme.