Utenos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės NYKTA atstovui advokatui Mariui Rindinui, atsakovei D. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal uždarosios akcinės bendrovės NYKTA ieškinį atsakovei D. J. dėl nuosavybės teisių gynimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, L. M..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas 2017 m. liepos 26 d. ir 2017 m. rugpjūčio 21 d. dėl galimai neteisėtų statybų padavė skundus Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, kuri nustatė, kad paminėti darbai atlikti be rašytinio bendraturčių sutikimo, bet skundų tyrimą nutraukė vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 25 straipsnio 9 punktu dėl teisės aktų reikalavimų mažareikšmių pažeidimų statybos srityje ir pasiūlė ieškovui savo pažeistas teises ginti teisme.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, todėl paminėtų statybos darbų vykdymui buvo būtinas visų bendraturčių susitarimas, kurio nebuvo, todėl atlikti darbai yra neteisėti, pažeidžiantys ieškovo kaip turto savininko teises bei teisėtus interesus. Pagal Civilinio kodekso 4.98 straipsnį savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (negatorinis ieškinys). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką negatorinį ieškinį pareiškęs ieškovas turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Pateikti nuosavybės dokumentai patvirtina, kad ieškovas yra žemės sklypo ir gyvenamojo namo bendraturtis. Ieškovo teisės buvo pažeistos, nes atsakovė atliko ieškovui nepriimtinus, jo nuosavybės teises ribojančius statybos darbus be ieškovo sutikimo, akivaizdžiai pažeisdama Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus reikalavimus. Atsakovė, vietoj lango įsirengdama išimtinai sau skirtą įėjimą į namą ir tokiu būdu išdarkydama autentišką pastato fasadą bei savavališkai pasistatydama aikštelę, siekė neteisėtai riboti kitų bendraturčių naudojimąsi turtu ir pasididinti savo nuosavybę kitų bendraturčių, įskaitant ieškovą, turto sąskaita. Naują elektros skydelį atsakovė įsirengė išimtinai savo naudojimui, su bendraturčiais nesuderintoje ir ieškovo teisėtus interesus pažeidžiančioje vietoje, nes dėl skydelio įrengimo ir dėl į jį per žemės sklypą įrengtų elektros kabelių apribota ieškovo galimybė naudotis visa žemės sklypo dalimi, kurioje eina elektros tinklai, kadangi dėl elektros tinklų apsaugos zonų šioje vietoje jokie žemės ar kiti darbai yra nebegalimi. Mano, kad įrodytos abi negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygos, todėl pažeistos teisės turi būti ginamos Civilinio kodekso 1.138 straipsnio 2 punkte numatytu būdu – atkuriant buvusią iki teisės pažeidimo padėtį.

Atsakovė ieškinio nepripažįsta.

Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) esančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ūkiniais pastatais 1/3 dalį paveldėjo pagal testamentą po močiutės mirties. Likusias dalis paveldėjo motinos brolis ir sesuo. 2016 metais 1/3 dalį žemės sklypo bei pastatų nupirko ieškovas ir iš karto pradėjo reikalauti, kad kiti bendraturčiai perleistų jam savo turto dalį ne rinkos kaina, o jiems nesutikus, piktybiškai siekia sukelti kuo daugiau sunkumų kitiems bendraturčiams tikslu perimti žemės sklypo ir pastatų nuosavybę. Apie žemės sklypo ir pastatų priežiūrą ir išlaikymą su atsakovu ir trečiuoju asmeniu net nekalba ir prie išlaikymo neprisideda.

2017 metais žemės sklypo bendraturčiai ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ sudarė servituto sutartį, kuria AB „Energijos skirstymo operatoriui“ suteikta teisė dalyje žemės sklypo tiesti naujus skirstomuosius tinklus, nustatyta tvarka atlikti jų techninės priežiūros darbus. Šioje sklypo dalyje buvo paklotas požeminis elektros kabelis į kaimyno sklypą. Atsakovė servituto vietoje, tame pačiame griovyje, paklojo elektros kabelį atskiram elektros įvadui į bendraturčių žemės sklypą. Šalia servitutinio kelio įrengė elektros apskaitos skydelį. Šiuos darbus atliko, siekdama įsirengti atskirą elektros įvadą. Elektros kabelis paklotas servituto vietoje, t. y. toje sklypo vietoje, kurioje bendraturčiai, taip pat ir ieškovas, sutartimi nustatė servitutą tiesti skirstomuosius elektros tinklus, o skydelis įrengtas šalia servitutinio kelio ir faktiškai nesudaro jokių kliūčių naudotis žemės sklypu, todėl šie įrenginiai ieškovo, kaip žemės sklypo bendraturčio, nuosavybės teisių nepažeidžia. Priešingai, papildomo elektros įvado įrengimas žemės sklype net padidina jo vertę.

Bendraturčiams priklausantis gyvenamasis namas yra senas, reikalauja remonto. Visi langai keistini, o vienas langas visai sulūžo, todėl jį reikėjo pakeisti nedelsiant. Atsakovė, atsižvelgdama į tai, kad namas priklauso trims bendraturčiams, nusprendė vietoj to lango įrengti duris, kad namu būtų patogiau naudotis keliems bendraturčiams. Darbai atlikti 2017 m. liepos mėnesį su ieškovu nederinant, nes jis namu faktiškai nesinaudoja, priežiūra ir remontu nesidomi, dėl šių reikalų su kitais bendraturčiais nebendrauja, nors pagal Civilinio kodekso 4.76 straipsnį turi pareigą tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą.

Prie naujo įėjimo reikėjo laiptų. Ties siena, kurioje įrengė duris, netvarkingai augo krūmai, kaupėsi drėgmė, o pamatas toje vietoje buvo netvarkingas, sutrūkinėjęs, todėl nutarė teritoriją sutvarkyti ir pamatą sutvirtinti. Tuo tikslu palei pamatą išbetonavo aikštelę, o kad nesikauptų lietaus vanduo ir praktiškumo dėlei padarė ją platesnę.

Mano, kad visi paminėti darbai – papildomo elektros įvado į žemės sklypą, naujo įėjimo į namą ir aikštelės prie namo sienos įrengimas – nevaržo ieškovo teisės naudotis gyvenamuoju namu ir žemės sklypu, o jo teiginiai apie savininko teisės pažeidimus yra deklaratyvūs ir nepagrįsti, todėl ieškinį prašo atmesti.

Trečiasis asmuo paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) su ieškovu ir atsakove bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais. Gyvenamuoju namu ieškovas faktiškai nesinaudoja. Atsakovės ketinimui įrengti dar vieną įėjimą į namą pritarė, nes atsirado giminystės ryšiais nesusietas bendraturtis. Apie papildomo elektros įvado įrengimą nebuvo informuota, bet tam neprieštarauja. Mano, kad bendraturčiai turėtų nustatyti gyvenamojo namo, ūkinių pastatų ir žemės sklypų naudojimosi tvarką ir tada imtis tvarkymo darbų.

Teismas, atskleisdamas bylos esmę (Civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas) konstatuoja, jog bylos esmė tokia:

Šalys ir trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis valdo 1,3423 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklype esantį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinius pastatus. Naudojimosi šiais nuosavybės teisės objektais tvarka nenustatyta.

2017 m. vasarą atsakovė, nederindama su ieškovu, žemės sklype įrengė naują elektros įvadą su elektros energijos apskaitos skydeliu, gyvenamajame name vietoj lango, pašalinusi dalį rastinės sienos, įstatė duris ir prie tos sienos lygiai su pamatu išbetonavo 20,75 m² aikštelę.

Ieškovas mano, jog atsakovės be kitų bendraturčių sutikimo atlikti bendro turto modifikavimo darbai prieštarauja Civilinio kodekso 4.75 straipsnio nuostatai, kad bendrosios dalinis nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu ir pažeidžia jo, kaip šių objektų savininko teises, nes elektros įvado ir elektros apskaitos skydelio įrengimas apribojo galimybę naudotis ta dalimi žemės sklypo, kurioje šie objektai įrengti, durų vietoj lango ir betoninės aikštelės įrengimas išdarkė autentišką pastato fasadą ir apribojo ieškovo galimybę naudotis gyvenamuoju namu. Vadovaudamasis Civilinio kodekso 4.98 straipsniu, prašo apginti jo pažeistas teises atkuriant buvusią iki pažeidimo padėtį (Civilinio kodekso 1.138 straipsnio 2 punktas).

Atsakovė mano, kad ieškovo nuosavybės teisių nepažeidė, nes darbams, kuriuos atliko, leidimas ir bendraturčių sutikimas nereikalingi, o sutarimas su ieškovu dėl darbų atlikimo negalimas, nes ieškovas tokio sutarimo vengia, siekdamas priversti bendraturčius perleisti jam nuosavybės teisę į bendrai valdomus objektus. Atlikti darbai ieškovo nuosavybės teisės nepažeidė, nes netrukdo jam naudotis bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomais objektais, todėl prašo ieškinį atmesti.

Ieškinys atmetamas.

Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (Civilinio kodekso 4.37 straipsnio 1 dalis).

Nuosavybės teisės įgyvendinimas skiriasi priklausomai nuo to, ar turtas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu, t. y. ar nuosavybės teisė yra asmeninė, ar bendroji. Esant bendrosios dalinės nuosavybės teisei, į vieną objektą yra nukreiptos ne vieno, bet dviejų ar daugiau savininkų subjektinės teisės. Pagal Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Bet kuris bendraturtis, siekdamas įgyvendinti savo nuosavybės teisę, yra priklausomas nuo kitų bendraturčių valios. Dėl to bendrosios nuosavybės teisė traktuojama kaip tam tikras savininko teisių įgyvendinimo suvaržymas, kuris atsiranda dėl kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, ir kiekvieno iš bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus interesus. Bendraturčiai susitarimą pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, derindami savo interesus. Teismas, nagrinėdamas ginčą tarp bendraturčių, kai pastarieji nesusitaria dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo ir sąlygų, patikrina priežastis, kodėl bendraturčiai nesutaria ir kuris iš jų pažeidžia interesų derinimo principą. Jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymu suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne pačią teisę, bet jos įgyvendinimo būdą ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus. Vieno bendraturčio atliekami bendro daikto pakeitimai pakeičia kitų bendraturčių naudojimo, valdymo ir disponavimo teisių turinį, bet tie pakeitimai negali tapti šių teisių pažeidimo priežastimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-1064/2003, Nr. 3K-3-680/2013).

Atsakovė, įrengdama žemės sklype elektros įvadą, gyvenamajame name langą pakeisdama durimis ir prie namo išbetonuodama aikštelę, įgyvendino įstatymo suteiktą teisę naudoti jai nuosavybės teise priklausančius daiktus – žemės sklypą ir gyvenamąjį namą. Ieškovo pateikti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2017 m. rugpjūčio 19 d. raštas Nr. (23.2)-2D-11219 ir 2017 m. rugsėjo 18 d. raštas Nr. 2D-12941 patvirtina, kad atlikdama paminėtus darbus atsakovė nepažeidė galiojančių įstatymų, nes statybą leidžiantis dokumentas šiems darbams nereikalingas, todėl spręstina, ar pažeidė ieškovo nuosavybės teises atsakovės padaryti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų daiktų pakeitimai. Akivaizdu, kad tie pakeitimai neturėjo įtakos ieškovo teisei disponuoti nuosavybės teisės objektais. Sprendžiant pagal ieškovo pasirinktą teisių gynimo būdą – pašalinti pažeidimus, nesusijusius su valdymo netekimu, ieškovo teisė valdyti nuosavybės teisės objektus taip pat nebuvo pažeista, todėl svarstytinas tik galimas ieškovo teisės naudoti nuosavybės teisės objektus pažeidimas.

Ieškovo pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir atsakovės pateikta servituto sutartis patvirtina, kad požeminis elektros įvado kabelis nutiestas žemės sklypo dalyje, kurioje bendraturčiai, taip pat ir ieškovas, servituto sutartimi AB „Energijos skirstymo operatoriui“ suteikė teisę tiesti naujus skirstomuosius tinklus, nustatyta tvarka atlikti jų techninės priežiūros darbus, todėl ieškovo teiginys, kad atsakovė, po žeme nutiesdama elektros kabelius apribojo jo teisę naudoti tą dalį žemės sklypo, atmetamas, nes pats ieškovas, sudarydamas servituto sutartį, išreiškė valią iš dalies apriboti savo teisę naudoti žemės sklypo dalį, kurioje nustatytas servitutas. Ieškovo teiginys, kad įrengtas elektros apskaitos skydelis pažeidžia jo teisę naudoti žemės sklypą taip pat atmetamas. Šalių paaiškinimai, pateikti faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, servituto sutartis ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas apie žemės sklypą patvirtina, kad elektros apskaitos skydelis įrengtas prie servitutinio kelio, kuriuo galima važiuoti transporto priemonėmis. Ieškovas konkrečiai nenurodė, kaip jis ketina naudoti tą žemės sklypo dalį, kurioje įrengtas skydelis, bet iš nuotraukų, pridėtų prie faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, matyti, kad skydelio užimamas žemės sklypo plotas toks menkas, kad nėra pagrindo kalbėti apie trukdymą naudoti paviršinį žemės sluoksnį, o žemės kasimo ar kokie nors kiti statybos darbai prie servitutinio kelio vargu ar galimi. Dėl šių aplinkybių teismas sprendžia, kad požeminio elektros įvado ir elektros skydelio įrengimas nepažeidė ieškovo teisės naudoti žemės sklypą.

Bendraturčių sutarimu ar teismo sprendimu bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų nuosavybės teisės objektų naudojimosi tvarka nėra nustatyta, todėl bendraturčiai gali naudoti bet kurią bendrai valdomo nuosavybės teisės objekto dalį. Vietoj lango įrengtos durys šios bendraturčių teisės niekaip neapribojo. Įrengimas prie namo, žemės sklype, kurio naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, 20,75 m² aikštelės betoniniu paviršiumi, jokios įtakos ieškovo teisei naudoti gyvenamąjį namą ir žemės sklypą neturėjo.

Ieškovas nurodo, kad atsakovė, gyvenamajame name vietoj medinio lango įrengdama plastikines duris, išdarkė autentišką pastato fasadą, bet paties ieškovo pateikti jau paminėti statybos valstybinę priežiūrą vykdančios institucijos raštai patvirtina, kad tokie pakeitimai statybą reglamentuojantiems teisės aktams neprieštarauja, o ieškovas neįrodė, kad šie pakeitimai esmingai pažeidė jo teisėtus interesus, pavyzdžiui, ženkliai sumažino pastato vertę ar pan.

Paprastai susitarimą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus, veikdami pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, ieškodami priimtiniausio jiems sprendimo būdo, bet šiuo atveju taip nėra, nes iš šalių paaiškinimų seka, kad tarp ieškovo ir kitų bendraturčių susiklostė tokie santykiai, kad jie dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimų nebendrauja. Pagal Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalį, kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį, bet šiuo būdu bendraturčiai nesutarimų nesprendžia ir tokio ieškinio nei vienas iš jų nepareiškia.

Ieškovas pasirinko kitą teisių gynimo būdą – reikalavimą atkurti padėtį, buvusią iki atsakovės padarytų nuosavybės teisės objektų pakeitimų, tačiau toks teisių gynimo būdas galimas tik nustačius, kad padaryti pakeitimai pažeidė ieškovo nuosavybės teises, bet teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad atsakovė, įgyvendindama savo teisę naudotis bendrosios nuosavybės teisės objektais, ieškovo nuosavybės teisės nepažeidė, todėl ieškinį atmeta.

Bylos nagrinėjimo metu teismas patyrė 4,84 Eur pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Išieškoti iš uždarosios akcinės bendrovės NYKTA, juridinio asmens kodas 123954744, į valstybės biudžetą 4,84 Eur (keturis eurus 84 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.