Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2013-03-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-185-830/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-03-08
Bylos Nr.
1-185-830/2013
Teisminio proceso Nr.
1-20-2-00132-2011-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Česlovas Kulikauskas
Nukentėjusysis
A. V.
Kaltinamasis
Ž. A.
Kategorijos
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1-185-830/2013Teisminio proceso Nr. 1-20-2-00132-2011-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4.; 1.2.26.2.1.; 2.3.6.4.5. (S)
PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 8 d.Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjas Česlovas Kulikauskas,sekretoriaujant Rasai Samėnienei,dalyvaujant prokurorei Gailutei Vilkienei,nukentėjusiajam A. V.,kaltinamajam Ž. A.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Ž. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyvenantis Vilniuje (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, dirbantis VŠĮ (duomenys neskelbtini) direktoriumi, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. A. 2011 m. rugpjūčio 5 d. apie 12.30 val. viešoje vietoje – Panevėžyje, Parko g. 27, namo penkto aukšto laiptinėje, tyčia, įžūliu elgesiu susijusiu su smūgių sudavimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: sudavė vieną smūgį kumščiu nukentėjusiajam A. V. į veidą, po to papurškė dujų, tuo padarydamas A. V. nosies minkštųjų audinių sumušimą ir akių junginių sudirginimą – nežymų sveikatos sutrikdymą.

Bylos įrodymai

Kaltinamasis Ž. A. kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos neprisipažino ir parodė, kad tikslaus įvykio laiko nepamena, nes praėjo pakankamai daug laiko. Tuo metu jis su J. N. buvo partneriai. J. N. gyveno Panevėžyje, o jis Vilniuje, jie susitikdavome savaitgaliais, augino bendrą vaiką - dukrytę. Vaikas gimęs (duomenys neskelbtini). Su J. N. bendravo nuo 2006 metų. Paaiškėjo galimas J. N. neištikimybės faktas. 2011 metais rugpjūtį pasitvirtino kai kurios aplinkybės, kad A. V. bendravo su J. N., po darbo, kas matosi jo pateiktose J. N. telefono išklotinėse. Išklotinės išimtos buvo kitais tikslais, bet vėliau pasitvirtino aplinkybės dėl jos neištikimybės. Viskas prasidėjo nuo bendro vaiko, J. N. parveždavo vaiką į namus, palikdavo, ir anot jos, išvažiuodavo į darbą. Buvo sunku su ja susisiekti, prisiskambindavo tik vėlai vakare, nes neva būdavo palikusi telefoną. Tai sistemingai kartojosi, įtarimai dėl neištikimybės stiprėjo. Rimtesnių įrodymų dėl J. N. neištikimybės jis (Ž. A.) neturi, bet yra žmonės, yra kalbos, kad ji vedė dvilypį gyvenimą. Iš pradžių J. N. neigė jog buvo neištikima, tačiau paskui pripažino, kad buvo neištikima, paskui vėl neigė. Mano, kad J. N. neištikimybė jam buvo. 2011 metų rugpjūtį, nuvyko pas A. V., į namus. Adresą pasakė J. N.. Pas jį nuvažiavo pasiaiškinti tuos įtarimus dėl J. N. neištikimybės. Žinojo, kad A. V. turi šeimą, vaikus, norėjo pasiaiškinti koks A. V. požiūris į tai (neištikimybę), kaip jis tai vertina ir pan. 2011-08-05 buvo pas A. V., galimai apie 12.30 val., tai buvo diena. Tą pačią dieną prieš tai buvo nuvykęs, tačiau A. V. nerado, todėl nuvyko, tą pačią dieną, antrą kartą. A. V. iš matymo pažinojo, A. V. žinojo, kad jis (Ž. A.) buvo J. N. partneris, ankščiau teko susitikti – iki to laiko yra buvę atvejų kai jis (Ž. A.) atvažiuodavo pas J. į darbą, A. V. dirbo kartu su J. N. tame pačiame kabinete. 2011-08-05 jis atėjo pas A. V. į namus, A. V. pasisveikino, jis (Ž. A.) A. V. sutikimu užėjo į jo butą. A. V. jam pasakė „praeik“ ar „užeik“. Jam (Ž. A.) užėjus į vidų, buto duris uždarė A. V.. Abu stovėjo buto koridoriuje vienas priešais kitą. Jis A. V. pasakė, kad atėjo dėl J. N., dėl neištikimybės fakto, dėl jų tarnybinio romano. Tuo metu bute kitų asmenų nematė. Viskas vyko buto koridoriuje. A. V. pradėjo neigti neištikimybės faktą, sureagavo neadekvačiai, pradėjo teisintis, kad tai yra išgalvota, kad to nebuvo. Tada buto koridoriuje tarp jo ir A. V. įvyko sustumdymas. Viskas įvyko labai spontaniškai. Kiek pamena, A. V. pirmas stumtelėjo jį, ranka į krūtinės ląstą. Susigrūmimo metu galėjo netyčia kliudyti A. V., bet tikslo sužaloti, nukreipti fizinę jėgą jo atžvilgiu neturėjo. Jo veiksmai buvo tiktai gynyba. Galėjo A. V. užkliudyti veidą. Ar ką nors A. V. prieš tai sakė, nebeatsimena. Žodžiai per susistumdymą buvo sakomi, bet kokie neatsimena, nes praėjo jau du metai. Siekdamas išvengti grėsmės savo sveikatai, jis (Ž. A.) gynėsi, nes A. V. buvo agresyviai nusiteikęs, ketino smogti ranka. Iš jo A. V. elgsenos suprato, kad jis (A. V.) galimai jam smogs, mosikavo rankomis. Tolimesnis pokalbis dėl J. N. neištikimybės neįvyko, nes prasidėjo smurtiniai veiksmai, toliau kalbėtis nebebandė. Gindamasis, jis (Ž. A.) papurškė ašarinių dujų balionėliu ir išėjo. Dujų balionėlį nešiojasi dažnai, jį tada ištraukė iš kelnių kišenės. Papurškė į jo pusę, siekdamas išvengti galimų, neigiamų, fizinių pasekmių, atsidarė duris ir laiptais nusileido žemyn, išėjo. Purkšdamas dujas nenukreipė į konkrečią kūno dalį, purškė į A. V. pusę. Tolimesnis pokalbis neįvyko, nes prasidėjo A. V. smurtiniai veiksmai, toliau kalbėtis su A. V. nebebandė. Po įvykio jo A. V. nesivijo. Po papurkštų dujų A. V. užsidengė, o jis turėjo progą pasišalinti iš buto. Šito įvykio metu jam ženklių sužalojimų padaryta nebuvo, bet sumušimas buvo, į krūtinės ląstą, bet dėl sumušimo į medikus nesikreipė. Niekam nesakė, kad tą dieną eis pas A. V., nei prieš, nei po įvykio. Nepamena ar skambino L.N. F.. Kiek žino, J. N. apie šį įvykį papasakojo pats A. V.. Po šio įvykio partnerystės santykiai su J. N. nutrūko. Ankstesnių parodymų, duotų pas ikiteisminio tyrimo tyrėją, neneigia, nes jie duoti praėjus mažiau laiko po įvykio. Prašo vadovautis parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, nes jie yra tikslesni. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu Ž. A. tvirtino, kad ėjo pas A. V. aiškintis dėl draugės pastojimo nuo A. V. ir aborto darymosi aplinkybes, A. V. buto koridoriuje aiškinosi apie tai su A. V., ko pasėkoje A. V. supyko, sudavė jam kumščiu į krūtinės ląstą, gindamasis panaudojo prieš A. V. dujų balionėlį, atsiradus galimybei bei siekdamas išvengti tolimesnio smurto pasišalino iš A. V. buto (b.l. 90-91).

Nukentėjusysis A. V. parodė, kad 2011 metų gal gegužio, gal birželio mėnesį, tikslaus laiko nepamena, jam su šeima ir draugais būnant sode, apie 21.00 val. paskambino sūnus E., ir pasakė, kad į namus bando patekti nepažįstamas vyriškis. Sūnus ir dukra, likę namie, buvo išsigandę. Jis (A. V.) skubiai atvykti neturėjo galimybių, pranešė į policijos budinčią dalį, kiek žino policija susisiekė su jo sūnumi, bet tuo metu vyriškis jau buvo pasišalinęs. Tiek sūnus, tiek duktė vėliau atpažino asmenį iš kūno sudėjimo, iš aprangos, kad tai buvo tas pats žmogus, kuris užsipuolė jį rugpjūčio mėnesį. Po to, buvo Ž. A. jam skambino į darbą, reiškė nepasitenkinimą juo, dėl tariamų santykių su J., iš pokalbio jautėsi, kad Ž. A. yra neadekvatus, ar tai išgėręs. Jis (A. V.) pokalbį nutraukė, pasakė, kad kalba nesąmones ir padėjo ragelį. 2011 metų rugpjūčio mėnesį, buvo išvykęs grybauti. Žmona paskambino pasakė, kad jo ieškojo vyriškis, kuris labai įdomiai elgėsi - klausė žmonos ar ši jo nepažysta, žmonai jam atsakė, kad ne. Žmona telefonu nupasakojo kaip atrodo šis vyriškis, tačiau iš jos pasakojimo neatrinko kas tai buvo per vyriškis. Grįžo iš miško namo, nusirengė, atbėgo dukra ir sako, laiptinėje sutiko tą patį dėdę, kuris buvo atėjęs anksčiau, šviesiai apsirengęs, pažiūrėjo pro langą, bet nieko nesimatė. Po to, dukra vėl išbėgo į kiemą. Po pusvalandžio pasigirdo skambutis į duris. Žvilgtelėjo pro akutę, veido nelabai matėsi. Tai buvo apie 12 val. dienos, pradarė duris, pažino Ž. A., nustebęs pasakė „o labas“ jis atsakė „nu labas“. Ž. A. pažinojo, kaip buvusios bendradarbės J. N. draugą, jokių konfliktų iki to laiko neturėjo. Ž. A. daugiau nieko nesakęs, trenkė kumščiu jam į veidą. Bandė blokuoti, tačiau smūgis šiek tiek jį kliudė. Jam (A. V.) atsitraukus Ž. A. įsiveržė į buto koridorių. Toks Ž. A. elgesys jam buvo visiškai netikėtas, jis (A. V.) buvo šokiruotas. Jis Ž. A. išstūmė į laiptinę ir pradėjo aiškintis tenai. Pamatė Ž. A. rankose dujų balionėlį. Ž. A. papurškė dujų, jis bandė dengtis, traukdamasis atgal, traukė duris ir užsidarė duris. Pokalbio tarp jo ir Ž. A. nebuvo, jo veiksmai buvo apsaugoti šeimą, savo žmoną, išstumti žmogų, kuris smurtauja prieš jį. Duris su trenksmu uždarė, atšoko į buto vidų, kažkiek dujų kliuvo į veidą. Pats dujų papurškimas vyko laiptinėje, bet kliuvo šiek tiek į ir į butą, kol jis uždarė duris. Dujų papurškimas buvo ne savigyna, o puolimas. Namuose tuo metu buvo žmona. Ji atbėgo, klausė „kas atsitiko“. Nuo dujų graužė akis, vonioje apsiplovė veidą. Koridoriuje buvo dujų didelė koncentracija. Po to jis išbėgo į lauką pažiūrėti vaikų, norėjo įsitikinti, ar vaikams saugu, ar jiems nieko nenutiko, bijojo dėl Ž. A. neadekvačių veiksmų. Lauke pamačiusi jį (A. V.) dukra atbėgo prie jo, norėjo eiti namo, tačiau laiptinėje buvo didelė dujų koncentracija. Po to, nedelsiant iškvietė policiją. Paskui išlindo kaimynai, pradėjo žiūrėti pro langus, kas čia įvyko. Pas kaimynus buvo atėję draugai su vaiku, jis perspėjo, kad neitų, nes laiptinėje pripurkšta dujų. Kada policija atvyko negali pasakyti. Vaikai buvo lauke prie laiptinės, žmona buvo iš pradžių namuose, paskui su telefonu nusileido į lauką, nes paskambino jo viršininkė, žmona atnešė telefoną jam. Skambino vedėja L. N. F., kuri paklausė „kas nutiko“, jis paklausė jos iš kur žino, kad kas nors atsitiko, ji atsakė, kad jai paskambino Ž. A. ir pasakė, kad „A. neateis į darbą“. Po įvykio pastebėjo, kad nulaužtas buto raktas. Kas ir kuriuo momentu, nulaužė raktus sunku pasakyti, ar tuo metu kai Ž. A. pateko į butą, ar tuo metu, kai jis pats (A. V.) bandė išvengti jo veiksmų ir uždarinėjo duris. Nulūžęs raktas liko duryse. Dėl įvykio stresą patyrė šeima, vaikai, jis pats. Dėl tokių kaltinimų griūva šeimos. Įvykis buvo didelė trauma vaikams, dukra bijo būti namuose, o gerą pusmetį buvo didelis stresas. Civilinį ieškinį pareiškė neturtinei žalai atlyginti 7000 litų. Ieškinio dydis yra minimalus, galvojant apie žalą dėl jo apšmeižimo kaimynų atžvilgiu, bendradarbių atžvilgiu, visur yra nepagrįstai diskutuojama.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus 2011-10-06 Specialisto išvados Nr. G 1104/11(05) matyti, kad A. V. nustatytas nosies minkštųjų audinių sumušimas, kuris padarytas kieto buko daikto poveikyje, akių junginių sudirginimas, kuris padarytas dujų poveikyje. Sužalojimai padaryti 2011-08-05. A. V. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nosies sumušimas A. V. padarytas suduodant smūgį kumščiu į nosies sritį ir negalėjo gautis pačiam griūnant. (b.l. 64).

Liudytoja L. V. parodė, kad įvykio metu ji buvo namuose. Pirmiausia Ž. A. buvo atėjęs gal apie 11 val., tuo metu vyro A. V. namuose nebuvo – jis buvo išvykęs grybauti su tėvais. Dukra atidarė duris ir pasakė, kad kažkas ieško tėčio, ji priėjo, už durų stovėjo vyriškis. Jai jis pasirodė nepažįstamas. Jis paklausė „ar A. yra?“ atsakė, kad nėra, bei paklausė – „kas čia jo ieško?“ Jis neprisistatė, šyptelėjo. Tada jis paklausė, ar ji nepažįsta jo? Ji atsakė, kad ne. Po to paklausė, gal ką perduoti vyrui?, vyriškis atsakė – „ne, nieko“. Vyriškiui išėjus, nuėjo pažiūrėti per langą, kur jis nuėjo. Paskambino vyrui, pasakė telefonu, kad jo ieškojo kažkoks keistas vyras. Po kiek laiko, vyrui grįžus į namus, dukra, kuri buvo kieme, iš kiemo sušuko, kad tas vyras vėl atėjo, lipa laiptais. Vyras nuėjo atidaryti durų. Ji sėdėjo virtuvėje prie stalo, vyras pažiūrėjo pro akutę, taip spėja, nes duris atidarė ne iš karto. Vyras atidarė duris, išgirdau savo vyro balsą, pasisveikinimą. Tada pasigirdo triukšmas - antros durys trenkėsi į veidrodį, suprato, kad vyksta kažkoks susistumdymas. Kol ji kėlėsi nuo kėdės, jos vyras jau būna atšokęs koridoriuje, jam per rankas bėgo kraujas. Ji bėgo prie durų, jos buvo privertos, bet jos neužsidaro, matė kaip Ž. A. keliasi nuo kaimynų durų, suprato, kad jis buvo pergriuvęs, išstumtas. Ji griebė už rankenos, norėjo uždaryti ir užrakinti duris, pamatė, kad rakto duryse nebuvo. Pamatė, kad Ž. A. rankoje laiko kažką juodą, vėliau vyras pasakė, kad ten buvo dujų balionėlis. Tada ji pati iškvietė policiją. Buvo kažkoks šurmulys, nieko nematė kas, kurį stūmė, vyrą pamatė kruviną, kraujo buvo ant parketo, ant grindų, laiptinėje prie jų durų. Dujos jautėsi ir namuose, ir laiptinėje, norėjosi kosėti. Laiptinėje atidarė langus, po to ir bute atidarė langus. Vyras A. V. nulipo žemyn. Kai vyras nulipo žemyn, į vyro telefoną, paskambino iš jo darbo vedėja L. F., ji pasakė kad nori kalbėti su A., ji (L. V.) atsakė jis dabar kalbėti negali. Tada L. F. paklausė „o dieve kas pas jus atsitiko?“, jis atsakė, kad nieko blogo, kad laukia policijos, telefoną nunešė vyrui. Po įvykio jai drebėjo rankos, buvau išsigandusi, kelias dienas paranojiškai dairėsi ar niekas jai neina iš paskos. Po įvykio atmintyje atgamino, kad atėjęs vyriškis buvo jos vyro bendradarbės draugas, buvo bendrai su vyro kolektyvu susitikę vieną kartą gamtoje. Po šio įvykio duktė paskui paranojiškai ieškojo kraujo. Jai dabar 9 metai. Dukrai buvo labai didelis stresas, nes sakydavo, jei tas vyras ateis duos jam su keptuve. dukra bijodavo būti viena namuose.

Liudytojas E. V. parodė, kad nukentėjusysis yra jo tėtis. Kaltinamojo Ž. A. asmeniškai nepažįsta. Žino, kad kaltinamasis bandė užpulti jo tėtį, įsiveržti į butą, apie tai papasakojo sesuo, kurią sutiko įvykio dieną grįžęs iš parduotuvės. Paties įvykio nematė. Sesuo buvo išsigandusi, pasakė, kad kažkoks dėdė bandė įsibrauti į butą, užpuolė tėtį, pripurškė dujų. Sesė sėdėjo kieme ant suoliuko ir verkė, ji buvo su drauge, negalėjo pareiti į butą, nes laiptinėje buvo pripurkšta dujų. Tuo metu buvo atvažiavęs policijos ekipažas. Namuose mama pasakojo, kad vyriškis bandė įsibrauti į butą, užpulti, norėjo trenkti, jam neišėjus, po to pabėgo. Pas tėtį kraujas nebebėgo, bet buvo kraujo likučiai prie nosies, ašarojo akys, veidas raudonas. Jis (E. V.) dujų kvapą laiptinėje jautė, bet jau mažokai. Kaltinamąjį ankščiau buvo kartą matęs, kai buvo su tėtės bendradarbiais sode. Dėl ko vyko susistumdymas nežino.

Liudytojas A. M. parodė, kad nukentėjusįjį A. V. pažįsta - jis yra kaimynas. Jis (A. M.) gyvena 4-ame aukšte, o A. V. gyvena virš jo. Su kaimynu sutaria normaliai, nesipyksta. Paties 2011-08-05 įvykio nematė, bet tuo metu buvo namuose, kelios dienos po operacijos. Būnant namuose, Išgirdo durų trenksmą. Po truputį su ramentais nuėjo prie lango pažiūrėti. Pamanė, kad gal vaikai laksto, norėjo sudrausminti. Trenksmas buvo didelis, smūgis sutrikdė jo rimtį. Išgirdo kaimynės iš penkto aukšto balsą „dujos, dujos“. Daugiau nieko nėjo aiškintis, nes dėl operacijos negalėjo paeiti. Kaimyno A. V. tą dieną nematė. Apie šį įvykį su A. V. nekalbėjo. Namuose tuo metu buvo vienas, žmona buvo išėjusi. Kambaryje dujų kvapo nebuvo. Žmona grįžusi iš parduotuvės sakė, kad kaimynė jai pasakė, kad „atsargiai laiptinėje dujų kvapas“. Jis ir pats girdėjo per langą, kaip kaimynė kalbėjo „pripurkšta dujų“, „kažkas papurškė stipriai dujų“.

Liudytoja M. P. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) name. A. V. pažįsta kaip kaimyną, ji gyvena 3 aukšte. Įvykio dieną ji buvo namuose, vaikas miegojo, o ji laukė draugės. Pro virtuvės langą pamatė, kad į laiptinę įėjo baltai, tvarkingai apsirengęs vyriškis, jo veido neįsidėmėjo. Netrukus išgirdo durų daužymus, buvo garsiai, aš aiškiai girdėjo, bet vaiko nepažadino. Buvo keista, suprato, kad laiptinėje kažkas vyksta. Girdėjo durų trinksėjimą, ar grumtynės. Atsirado nejaukumas, nuėjo užsirakino duris, kurios iki to laiko buvo nerakintos. Pro langą pamatė, kad tas pats vyriškis, kuris prieš tai į ją įėjo, išbėgo iš laiptinės. Namuose buvo ir mama, mamai pasakė, kad tas pats vaikinas iš laiptinės išbėgo. Tuo metu pas ją atėjo draugė su vaiku. Su drauge kalbėjo per langą. Draugė sako: „negaliu įeiti, nes dujų pripurkšta“. Pro langą išmetė rankšluostį draugei, kad uždengtų vaikui veidą, kad galėtu ateiti pas ją. Ji (M. P.) dujų kvapą juto, kai įleidinėjo draugę. Kas pripurškė dujų nežino. Per langą matė, kad į lauką buvo išėjęs ir kaimynas A. V..

Liudytoja L. N. F. parodė, kad dirba Panevėžio apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje. A. V. ankščiau buvo jos pavaldinys. J. N. taip pat buvo jos pavaldinė, tačiau ji persikėlė dirbti į Vilnių. Ž. A. pažįsta, nes jis gyveno kartu su J. N., augina bendrą vaiką, teko kartu dalyvauti neformaliuose susitikimuose. Apie 2011-08-05 įvykį žino, kad tą dieną, tai yra penktadienį, po pietų, sulaukė skambučio į darbo telefoną. Skambinantysis paklausė: „ar atsimenu tokį Ž. A.?“, ji atsakė – „taip“. Tada skambinęs asmuo pasakė: „noriu pasakyti, kad A. V. į darbą pirmadienį neateis“. Ji paklausė „kodėl?“, tačiau skambinęs asmuo neatsakė, padėjo ragelį. Pagalvojo, kad atsitiko kažkokia nelaimė. Paskambino A. V., telefoną pakėlė jo žmona, ir ji pasakė, kad A. apačioje, juos užpuolė, apipurškė dujomis. Ji papasakojo, kad A. atidarė duris, Ž. A. puolė, mušėsi, laiptinėje pripurškė dujų. Po to ji (L.N. F.), paskambino J. N., paklausė „kur tavo Ž.?“, ji atsakė, kad jis Vilniuje. Jis pasakė jai, kad Ž. A. yra Panevėžyje, nes užpuolė A. V.. A. V. jai ankščiau buvo sakęs, kad Ž. A. jam yra skambinęs ir aiškinosi santykius, kodėl jis ten J. skambina savaitgaliais ar atostogų metu. Tarp J. ir A. jokių kitokių santykių, išskyrus kolegiškų, ji (L.N. F.) nematė.

Liudytoja J. N. parodė, kad paties 2011-08-05 įvykio ji nematė. Apie šį įvykį sužinojo, kai jai paskambino L.N. F., tada suprato, kad kažkas atsitiko. Ž. A. yra buvęs jos sugyventinis, vaiko tėvas. 2010 m. sausio 5 d. Ž. A. išėjo iš namų. Tuo metu t.y. 2011 m. vasarą, vėl pradėjo su juo artimiau bendrauti, ketino vėl pradėti gyventi kartu. Įvykio metu jie gyveno skyrium, Ž. A. gyveno Vilniuje, o ji gyveno Panevėžyje, su savo tėvais. Įvykio dieną apie 11 val. paskambino buvusi vedėja L.N. F. ir paklausė ar ji žinanti kur yra Ž.. Ji atsakė, kad jis yra Vilniuje. Ji (L.N. F.) pasakė kad Ž. ne Vilniuje ir padarė kažką A. V.. Tada ji bandė skambinti Ž. A., bet jam neprisiskambino. Ž. A. ją yra ankščiau, dar prieš šį įvykį, kaltinęs neištikimybe su A. V., tvirtino, jog šis yra jos tariamas meilužis. Ž. A. yra ir daugiau pateikęs nepagrįstų kaltinimų dėl neištikimybės, ir tų vyrų su kuriais neva ji miegojusi buvo daug daugiau. Kaltinimai nepagrįsti. Su Ž. A. jos santykiai yra konfliktiniai, bet bendrauja tik dėl vaiko. Apie įvykį su A. V. nekalbėjo. Iš pradžių ši situacija buvo juokinga, bet kai išsirutuliavo į rimtesnes problemas, gavosi „juokas pro ašaras“. Su A. V. ją siejo tik darbiniai santykiai, skambučiai buvo tik darbiniais klausimais. Po darbo su A. V. nesusitikdavo, o jei susitikdavo - tai visas kolektyvas. Ji nėra Ž. A. pripažinusi, kad buvo neištikima su A. V.. Nuo A. V. nebuvo pastojusi, aborto nesidarė. Visi Ž. A. kaltinimai buvo nepagrįsti, šmeižtas. Į teismą nesikreipė, nes nenori aštrinti situacijos, kuri yra ir taip konfliktiška.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikacija

Pagal BK 284 str. 1 d. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo tiesioginis objektas yra viešoji tvarka, kuri suprantama kaip moralės ir pagarbos vieni kitiems principais pagrįstos bendrosios viešo elgesio taisyklės, egzistuojančios visuomenėje. Šių taisyklių laikymasis užtikrina visuomenėje normalią gyvenimo eigą, tolerantišką bendravimą, civilizuotus tarp žmonių kylančių konfliktų sprendimo būdus, susilaikymą nuo agresyvumo įgyvendinant savo interesus.

Įžūlus elgesys suprantamas kaip neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką. Toks elgesys pasireiškia fiziniu smurtu, transporto eismo sustabdymu, masinio renginio nutraukimu, trukdymu įvairių įmonių ar įstaigų normaliam darbui ir panašiai. Visuomeninės rimties sutrikdymą kaip pasekmę rodo, kad aplinkiniams kaltininko veiksmais buvo sukeltas išgąstis, aplinkiniai pasijuto šokiruoti, pažeminti ir pan. Visuomeninės tvarkos sutrikdymą paprastai rodo, tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta įstaigų ar įmonių veikla ir pan.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis Ž. A. 2011 m. rugpjūčio 5 d. apie 12.30 val. viešoje vietoje – Panevėžyje, Parko g. 27, namo penkto aukšto laiptinėje, iš asmeninių paskatų, tyčia, savo veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką: panaudojo fizinę prievartą prieš nukentėjusįjį: sudavė smūgį kumščiu nukentėjusiajam, po to papurškė dujų, tuo padarydamas A. V. sužalojimus, kurie atitinką nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais nustatyta, kad konfliktą pradėjo Ž. A., atvykęs pas A. V. aiškintis asmeninių santykių – įtarimų dėl J. N. galimos neištikimybės. Tai rodo, kad konflikto užuomazgos buvo asmeniniai santykiai, tačiau šiuo atveju, asmeninės paskatos negali paneigti viešosios tvarkos pažeidimui būdingus motyvus. Kaltinamojo veiksmai – dėl asmeninių įtarinėjimų sukeltas konfliktas ir sumuštas bei sužalotas A. V., buvo padaryti viešoje vietoje – gyvenamojo namo laiptinėje. Tokie veiksmai, be jokios abejonės yra įžūlūs ir jais kaltinamasis išreiškė nepagarbą tiek nukentėjusiojo, tiek ir kitų asmenų atžvilgiu, nes sutrikdė ir jų, kaip visuomenės narių, rimtį. Ž. A. veiksmai prieštaravo elementarioms moralės ir elgesio normoms, savo asmeninius interesus jis sprendė smurtu, o ne civilizuoti būdu. Asmeninius įtarinėjimus draugei, kaltinamais pasirinko spręsti tokioje vietoje ir tokiu būdu, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Įvertinus tai, darytina išvada, kad Ž. A. šiuo atveju nors ir veikdamas dėl asmeninių paskatų, turėjo ir privalėjo suvokti, kad savo veiksmais pažeidžia viešąją tvarką bei to norėjo.

Nors kaltinamasis nepripažįsta padaręs jam inkriminuotą veiką, teigia kad konfliktą pradėjo nukentėjusysis, o jis (kaltinamais) tik gynėsi nuo nukentėjusiojo, bei tai, kad konfliktas vyko ne viešoje vietoje, o privačioje erdvėje (nukentėjusiojo bute), tačiau tokie jo parodymai yra paneigti byloje ištirtais ir išanalizuotais įrodymais. Visų pirma tai paties nukentėjusiojo A. V. parodymais, kurie iš esmės buvo nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Nukentėjusysis nuo pat tyrimo pradžios nuosekliai tvirtino, kad konfliktas prasidėjo laiptinėje, kur Ž. A. sudavė jam smūgį (Ž. A. būnant laiptinėje o A. V. savo bute prie durų), bei po to pradėjo veržtis į butą, išstūmus nukentėjusiajam kaltinamąjį iš buto į laiptinę, šis laiptinėje panaudojo prieš nukentėjusįjį dujas. Tai paneigia kaltinamojo parodymus apie tai, kad konfliktas įvyko pas A. V. bute, esant uždarytoms buto durims. Netikėti nukentėjusiojo parodymais teismas neturi pagrindo, kadangi byloje nėra nustatyta jokių motyvų, dėl kurių nukentėjusysis turėtų pagrindo apkalbėti kaltinamąjį – kaip matyti iš bylos duomenų nukentėjusysis ir kaltinamieji iki įvykio tebuvo pažįstami tik iš matymo, asmeninių santykių neturėjo. Nukentėjusiojo parodymus patvirtino teismo medicinos specialisto išvada apie nukentėjusiajam nustatytus sužalojimus. Sužalojimų pobūdis, lokalizacija, atsiradimo mechanizmas sutampa su nukentėjusiojo A. V. parodymais, apie tai į kurią vietą ir kokiu būdu jam buvo suduotas smūgis, akyse nustatytas akių junginių sudirginimas, kuris padarytas dujų poveikyje. Nukentėjusiojo parodymus dėl kaltinamojo veiksmų vietos ir apimties pilnai patvirtino liudytojos L. V. parodymai.

Tuo tarpu paties kaltinamojo parodymai apie įvykio aplinkybes proceso metu buvo prieštaringi. Ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė vienokias aplinkybes - teigė aiškinosi su A. V. dėl draugės aborto, teisme Ž. A. jau teigė, kad konfliktas įvyko kai jis aiškinosi su A. V. dėl J. N. neištikimybės. Ikiteisminio tyrimo metu Ž. A. teigė, jog A. V. jam smogė, teisme nurodė, kad A. V. tik stumtelėjo jį. Kaltinamojo parodymus apie tai, kad konfliktas vyko A. V. bute, yra paneigtas tiek nukentėjusiojo A. V. parodymais, tiek liudytojos L. V. parodymais. Kaltinamojo parodymai, kad jis nenaudojo fizinio smurto prieš A. V., atmetami, kadangi iš esmės prieštarauja aukščiau paminėtiems įrodymams. Teismas įvertinęs bylos įrodymus, konstatuoja, kad padarinių atžvilgiu kaltinamojo tyčia buvo neapibrėžta. Iš įvykio aplinkybių matyti, kad kaltinamasis tiesiogiai nesiekė, kad būtų sutrikdyta viešoji tvarka, tačiau pagal veiksmų pobūdį kaltinamasis turėjo numatyti bei suvokti, kad savo smurtiniais veiksmais viešoje vietoje, dujų balionėlio panaudojimu uždaroje erdvėje, jis neabejotinai pažeis viešąją tvarką bei žmonių rimtį. Ž. A. atlikdamas nusikalstamus veiksmus turėjo ir galėjo numatyti, kad viešoje vietoje – laiptinėje bet kuriuo metu gali pasirodyti ir kiti asmenys. Dujų balionėlio panaudojimas namo laiptinėje, kaip matyti iš bylos duomenų, taip pat pažeidė kitų asmenų (namo gyventojų ir kt.) galimybę be žalos sveikatai laikinai patekti į laiptinėje esančius butus ar iš jų išeiti (nukentėjusiojo A. V., liudytojų L. V., E. V., M. P. parodymai). Kad dėl Ž. A. veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis, rodo tai, kad prieš nukentėjusįjį viešoje vietoje, buvo panaudotas fizinis smurtas, nukentėjusysis buvo sužalotas. Kaip matyti iš bylos duomenų – po nukentėjusiojo sužalojimo buvo iškviesta policija. Visuomeninės tvarkos sutrikdymą rodo tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis sutrikdyta rimtis, ką patvirtino byloje apklausytas nukentėjusysis bei liudytojai (L. V., A. M., M. P.), nukentėjusysis bei jo šeimos nariai patyrė išgąstį.

Įvertinęs šiuos teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo Ž. A. padaryta veika yra nusikalstama, kvalifikuota teisingai ir atitinka nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d., sudėtį ir yra pilnai įrodyta minėtais aptartais įrodymais.

Bausmės skyrimo motyvai

Skirdamas bausmę Ž. A., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę ir kitas aplinkybes. Ž. A. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Ž. A. padarė nusikalstamą veiką, kuri yra tyčinis, baigtas, nesunkus nusikaltimas (BK 11 str. 3 d.). Ž. A. ankščiau neteistas, jis dirba, ankščiau baustas ATPK tvarka už KET pažeidimus (b.l. 101-102) Skiriant bausmę teismas įvertina ir tai, kad Ž. A. veika trūko labai trumpą laiko tarpą, sunkesnių padarinių nesukėlė, pašalinių asmenų rimtis dėl jo veikos buvo sutrikdyta nežymiai.

Atsižvelgęs į visas šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant sankcijoje numatytą bausmę – baudą, savo dydžiu mažesnę nei vidurkis.

Civilinis ieškinys ir kiti bylos klausimai

Byloje nukentėjusysis A. V. pareiškė civilinį ieškinį dėl 7000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 58). Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į žalos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos žalos dydį, bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d.). Teismas pažymi, kad Ž. A. padarė tyčinį smurtinį nusikaltimą, kurio metu nežymiai sužalojo nukentėjusįjį. Nukentėjusysis buvo sužalotas viešoje vietoje, padarytas veido sužalojimas, akių junginių sudirginimas. Nėra jokios abejonės, kad nukentėjusysis dėl to patyrė ne tik skausmą, bet ir neigiamus dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, nepatogumus. Nėra jokio pagrindo abejoti bylos duomenimis, kad dėl minėto įvykio išgąsti patyrė ir nukentėjusiojo šeimos nariai. Šios aplinkybės įrodo, kad nukentėjusysis neabejotinai patyrė neturtinę žalą ir turi teisę reikalauti ją atlyginti. Tačiau teismas įvertina ir tai, kad padarytas sužalojimas rimtesnių pasekmių sveikatai nesukėlė, pati nusikalstama veika truko labai trumpą laiko tarpą, pašaliniai asmenys nusikalstamos veikos nematė. Teismas, įvertinęs tai kas išdėstyta, mano, kad nukentėjusiojo prašomas neturtinės žalos dydis yra mažintinas iki 1000 Lt. Toks priteistinas neturtinės žalos dydis teismo manymu yra realus, teisingas, sąžiningas ir protingas. Neturtinė žala priteistina iš kaltinamojo Ž. A..

Proceso išlaidas byloje sudaro dokumentų įteikimo išlaidos (23,25 Lt), liudytojos J. N. kelionės išlaidos (107,55 Lt), kurios priteistinos iš kaltinamojo valstybei. Iš kaltinamojo taip pat išieškotinos nukentėjusiojo turėtos proceso išlaidos už teisinė pagalbą, kurios sudaro 700 Lt (BPK 106 str. 2 d., b.l. 60-61)

Daiktinių įrodymų byloje nėra. Kaltinamojo nuosavybės teisės neapribotos. Ž. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303 str. 2 d., 308 str.,

nusprendžia:

Ž. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., nubausti jį 10 MGL (1300 litų) dydžio bauda.

Priteisti iš Ž. A. nukentėjusiajam A. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) neturtinei žalai atlyginti bei 700 Lt (septynis šimtus litų) proceso išlaidoms atlyginti.

Priteisti iš Ž. A. 130,80 Lt (vieną šimtą trisdešimt litų 80 ct) proceso išlaidų valstybei.

Išaiškinti Ž. A., kad teismo nuosprendžiu paskirta bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ji išieškoma priverstinai.

Ž. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.

Teisėjas Česlovas Kulikauskas