- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-09-24
- Bylos Nr.
- Iv-1229-423/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00627-2011-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Asta Urbonienė
- Pareiškėjas
- R.V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų
atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, atstovui Steponui Špogiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R.V.skundą dėl žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R.V.savo skundu prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 10000 Lt neturtinę žalą ir 1200 Lt turtinę žalą (b.l. 5). Teismo posėdžio metu pareiškėjas skundo reikalavimo dėl 1200 Lt turtinės žalos priteisimo atsisakė ir prašo bylą šioje dalyje nutraukti (b.l. 105).
Pareiškėjas nurodė, kad jis 2006 m., atvykdamas į Alytaus pataisos namus, atsivežė du mobiliuosius telefonus Siemens ir Samsung su SIM kortelėmis, kurie kratos metu iš jo nebuvo paimti, tačiau paimti 2007 m. spalio 23 d. ir 2010 m. kovo 1 d. Jam dalyvaujant mobilieji telefonai ir SIM kortelės sunaikinti nebuvo, nors tai numato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 59 punktas, o išeinant iš pataisos namų jam nebuvo grąžinti. Tai rodo, kad šiuos mobiliuosius telefonus pasisavino Alytaus pataisos namų direktorius ar jam pavaldūs asmenys. Dėl patirtų nepatogumų, emocinės depresijos, bendravimo galimybių sumažėjimo, atlikus bausmę, negalėjimo įsidarbinti, jis patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 10 000 Lt. Skundo reikalavimo dėl 1200 Lt turtinės žalos priteisimo atsisako ir prašo bylą šioje dalyje nutraukti.
Atsiliepimas
Atsakovas prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodo ir jo atstovas posėdžio metu paaiškino, kad pagal Bausmių vykdymo kodekso 112 straipsnio 4 dalį ir šio kodekso 1 priedo 6 punktą laisvės atėmimo vietose nuteistiesiems draudžiama turėti garso, vaizdo įrašymo prietaisus, telefonus (jų dalis ir priedus) ir kitas elektroninio ryšio priemones. 2007-10-23 ir 2010-03-01 pas pareiškėją buvo rasti neteisėtai laikomi mobilaus ryšio telefonai Siemens ir Samsung su SIM kortele, kurie buvo paimti ir kartu su kitais iš nuteistųjų paimtais mobiliojo ryšio telefonais Alytaus pataisos namų direktoriaus 2009-11-27 nutarimu Nr. 4-4511 ir 2011-02-22 nutarimu Nr. 4-752 perduoti sunaikinimui. Už draudžiamų daiktų laikymą R.Vitanis buvo nubaustas Alytaus pataisos namų direktoriaus 2007-10-25 nutarimu Nr. 1937 ir 2010-03-04 nutarimu Nr. 40-506. Nelegaliai laikomi telefonai yra naikinami ne Alytaus pataisos namuose, o gabenami į UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“, todėl nerealu ir fiziškai neįmanoma į jų naikinimo vietą pristatyti kelis šimtus nuteistųjų, kurių mobilaus ryšio telefonai yra naikinami. Bausmių vykdymo kodekso 112 straipsnio 4 dalis numato, kad iš nuteistųjų paimti draudžiami daiktai gali būti sunaikinti, todėl nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad iš jo paimti telefonai turėjo būti jam grąžinti. Pareiškėjas nepateikė įrodymų ir dėl neturtinės žalos pasireiškimo, tokios žalos fakto bei dydžio. Prašė skundą atmesti.
Pareiškėjas R.V.teismo posėdžio metu skundo reikalavimo dėl 1200 Lt turtinės žalos priteisimo atsisakė ir prašo bylą šioje dalyje nutraukti (b.l. 105). Atsisakymas nuo skundo įstatymui ir viešajam interesui neprieštarauja, šalių ir kitų asmenų teisių ir įstatymu saugomų interesų nepažeidžia, todėl atsisakymas nuo skundo priimtinas ir byla nutrauktina ABTĮ 101 str. 1d. 3p. tvarka. Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (ABTĮ 102 str. 3d.).
Motyvuojamoji dalis
Kitoje dalyje skundas netenkintinas.
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nutartyse ne kartą yra pažymėjęs (pvz., administracinė byla Nr. A17-1001/2007), kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kita. Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).
Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Šiuo atveju būtina nustatyti ar Alytaus pataisos namų pareigūnai veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip pagal teisės aktus turėjo veikti, ar buvo pažeistos atsakovo veiklą reglamentuojančios teisės normos bei kaip šie pažeidimai pasireiškė, taip pat nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos (emocinės depresijos, bendravimo galimybių sumažėjimo ir pan.) atsiradimą.
Iš pareiškėjo skundo ir paaiškinimų matyti, kad jis prašomą priteisti žalą visų pirma kildina iš atsakovo veiksmų, kai iš jo buvo paimti, atvykstant į Alytaus pataisos namus atsivežti, mobilieji telefonai Siemens bei Samsung su SIM kortelėmis.
Bausmių vykdymo teisinius santykius reglamentuoja Bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK), kurio 112 str. 4 dalyje nurodoma, jog nuteistiesiems, išskyrus šio Kodekso 91 ir 152 straipsniuose numatytus atvejus, draudžiama turėti su savimi šio Kodekso 1 priede nurodytų daiktų ir reikmenų. Rasti nuteistųjų pataisos įstaigoje turimi pinigai ir vertingi daiktai motyvuotu pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu paimami ir perduodami į pataisos įstaigos socialinės paramos nuteistiesiems fondą. Reikmenys, kuriais naudotis nuteistiesiems uždrausta, paimami ir, atsižvelgiant į jų pobūdį bei įsigijimo aplinkybes, pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles perduodami saugoti, kol nuteistasis bus paleistas iš pataisos įstaigos, arba sunaikinami. Bausmių vykdymo kodekso 1 priede pateikiamas sąrašas daiktų ir reikmenų, kuriuos draudžiama turėti laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems. Šio sąrašo 6 punkte nurodomi kaip draudžiami turėti garso, vaizdo įrašymo prietaisai, telefonai (jų dalys ir priedai) ir kitos elektroninio ryšio priemonės.
Byloje esantys objektyvūs ir neginčijami įrodymai patvirtina, kad Alytaus pataisos namų direktorius 2007 m. spalio 25 d. nutarimu Nr. 1937 (b. l. 20) ir 2010 m. kovo 4 d. nutarimu Nr. 40-506 (b. l. 31) pareiškėjui R.V.skirtos nuobaudos už BVK 112 straipsnio 4 d. reikalavimų pažeidimus, t. y. už draudžiamų laikyti daiktų, mobiliojo ryšio telefonų, laikymą. Skirdamas nuobaudas atsakovas rėmėsi atitinkamai 2007 m. spalio 23 d. protokolu Nr. 4920 (b. l. 21) bei pareiškėjo 2007 m. spalio 24 d. paaiškinimu (b. l. 22) ir 2010 m. kovo 1 d. protokolu Nr. 1310 (b. l. 32) bei 2010 m. kovo 2 d. pareiškėjo paaiškinimu (b. l. 33). Minėtuose protokoluose užfiksuotas mobiliųjų telefonų Siemens, Samsung bei SIM kortelės pas nuteistąjį R.V.radimo, paėmimo ir atidavimo pataisos namų direktoriaus budinčiajam padėjėjui faktas. 2007 m. spalio 24 d. paaiškinime pareiškėjas paaiškino, kad mobilųjį telefoną (Siemens) rado prie mokyklos patalpų (b. l. 22), o 2010 m. kovo 2 d. paaiškinime paaiškino, kad mobilųjį telefoną Samsung ir SIM kortelę įsigijo iš nuteistojo jam išeinant į laisvę (b. l. 33). Todėl teismas atmeta pareiškėjo skunde nurodytus motyvus, kad jis mobiliuosius telefonus pirko 2006 m., kad atvykdamas į Alytaus pataisos namus atsivežė du mobiliuosius telefonus su SIM kortelėmis, kurie priimant į pataisos įstaigą kratos metu iš jo nebuvo paimti, nes šie motyvai ir argumentai prieštarauja jo paties duotiems paaiškinimams ir pareigūnų protokoluose užfiksuotiems faktams. Byloje nėra duomenų, kad minėti nutarimai yra panaikinti įstatymų nustatyta tvarka, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad Alytaus pataisos namų pareigūnai, paimdami iš pareiškėjo neteisėtai laikomus mobiliuosius telefonus, elgėsi neteisėtai ar nepagrįstai, o nenustačius neteisėtų pareigūnų veiksmų (neveikimo), kaip vienos iš būtinų žalai atsirasti sąlygų, negali būti nustatytas ir pats žalos faktas.
Patirtą žalą pareiškėjas grindžia ir prielaidomis, kad jo neteisėtai turėtus ir paimtus mobiliuosius telefonus galėjo pasisavinti pataisos įstaigos direktorius ar jam pavaldūs pareigūnai, nes šių daiktų naikinime jis nedalyvavo ir jie nebuvo grąžinti jam išeinant iš pataisos namų.
Tiek BVK 112 straipsnio 4 dalyje, tiek Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 59 punkte, be kita ko, nurodoma, kad pataisos įstaigos direktorius, atsižvelgdamas į daiktų ir reikmenų, kuriuos turėti nuteistiesiems uždrausta, pobūdį bei įsigijimo aplinkybes, nusprendžia šiuos daiktus ir reikmenis (išskyrus rastus, taip pat šių taisyklių 60 punkte nurodytus pinigus ir vertingus daiktus), jeigu dėl jų nepradedamas ikiteisminis tyrimas, perduoti saugoti į pataisos įstaigos buhalteriją arba sandėlį, kol nuteistasis bus paleistas iš pataisos įstaigos, arba sunaikinti. Jeigu pataisos įstaigos direktorius nusprendžia sunaikinti šiuos daiktus ir reikmenis, jie sunaikinami nuteistojo, iš kurio paimti šie daiktai ir reikmenys, akivaizdoje. Taigi, galiojantys teisės aktai suteikia teisę pataisos įstaigos direktoriui spręsti dėl draudžiamų laikyti daiktų rastų pas nuteistuosius sunaikinimo, atsižvelgiant į daiktų pobūdį ir įsigijimo aplinkybes. Bylos duomenys patvirtina, kad Alytaus pataisos namų direktorius, vykdydamas minėtų teisės aktų reikalavimus, 2009 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr. 4-4511 (b. l. 24-27) bei 2011 m. vasario 22 d. nutarimu Nr. 4-752 (b. l. 35-42) nutarė teisės aktų nustatyta tvarka sunaikinti atitinkamai 2007 metais bei 2010 metais pas nuteistuosius rastus ir iš jų paimtus mobiliojo ryšio telefonus (tarp jų iš R.V.2007 m. spalio 23 d. paimtą mobiliojo ryšio telefoną Siemens ir 2010-03-01 paimtą mobiliojo ryšio telefoną Samsung). UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ 2009-12-02 pažyma Nr. 225 (b. l. 23) ir 2011-03-18 pažyma Nr. 8 (b. l. 34) patvirtina, kad iš nuteistųjų paimti mobiliojo ryšio telefonai buvo pristatyti į Alytaus stambiųjų bei kitų atliekų surinkimo aikštelę, Takniškių kaime, Alytaus rajone.
Byloje nėra duomenų, kad iš R. Vitanio paimti mobilieji telefonai ir SIM kortelė buvo sunaikinti jo akivaizdoje. Atsakovo atstovas šią aplinkybę pripažino ir paaiškino, kad to padaryti neįmanoma dėl to, kad jie naikinami ne Pataisos namų teritorijoje ir vienu metu naikinamas didelis jų kiekis, o stebėjimui vienu metu pristatyti visus nuteistuosius, kurių telefonai naikinami yra nerealu ir fiziškai neįmanoma. Teismas pritaria pareiškėjo argumentui, kad Alytaus pataisos namai, neužtikrinę nuteistojo R.V.dalyvavimo iš jo paimtų mobiliųjų telefonų naikinime, pažeidė Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 59 punktą, tačiau įrodymų patvirtinančių, kad iš jo paimtus telefonus galėjo pasisavinti pareigūnai byloje nėra ir teismas šių aplinkybių nenustatė.
Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, būtina nustatyti, ar pareiškėjas realiai pajautė jo nurodomą emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą. Pažymėtina, kad bausmės vykdymo procese yra nustatomas laisvės atėmimo bausmės vykdymo režimas (BVK 112 str. 1 d.) ir taikomas tam tikras nuteistųjų teisių suvaržymas, todėl tam tikras nepatogumų sukėlimas ir pasirinkimo laisvės apribojimas nuteistiesiems bei su tuo susiję neigiami išgyvenimai, paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė. Byloje nėra duomenų ir pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jis patyrė emocinę depresiją, o jei ir patyrė, kad ją patyrė tik dėl mobiliojo ryšio telefonų naikinimo jam nedalyvaujant. Taip pat nėra duomenų, jog Alytaus pataisos namų pareigūnai atliko veiksmus, kuriais siekė pareiškėjui sąmoningai ir papildomai apriboti bendravimo galimybes, sukelti emocinę depresiją ar kitus papildomus nepatogumus. Todėl teismas neturi pagrindo pripažinti, kad neteisėtai laikomų mobiliojo ryšio telefonų paėmimas (jų naikinimas pareiškėjui nedalyvaujant) sukėlė pareiškėjui tokius nepatogumus (emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą), kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai būdingus laisvės atėmimo bausmės režimui.
Įvertinęs byloje esančius dokumentus, teismas daro išvadą, kad Alytaus pataisos namų pareigūnai, paimdami pareiškėjo neteisėtai laikomus mobiliuosius telefonus ir priimdami sprendimą juos sunaikinti, vykdė galiojančių teisės aktų reikalavimus ir jų nepažeidė, tuo tarpu, nesudarydami sąlygų nuteistajam stebėti mobiliųjų telefonų naikinimo faktą teisės normas pažeidė, tačiau šiuo neveikimu buvo sprendžiama susidariusi situacija ir nėra pagrindo teigti, kad šis neveikimas neatitiko protingumo kriterijų arba, kad dėl šio neveikimo atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti žala Civilinio kodekso 6.250 straipsnio prasme. Pareiškėjui neįrodžius visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų ir teismui byloje jų nenustačius (ABTĮ 57 str.), pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas (ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str., 87 str., 88 str. 1d. 1p., 101 str. 3 p., 102 str. teisėja
nusprendė:
Bylą dalyje dėl skundo reikalavimo – priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 1200 Lt turtinės žalos atlyginimą, nutraukti.
Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.