Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2006-06-19 · Civilinė byla Nr. 3K-3-409/2006

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-06-19
Bylos Nr.
3K-3-409/2006
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Pranas Žeimys (pirm.), Virgilijus Grabinskas (pran.), Bronius Pupkovas
Ieškovas
UAB „Šilo takas“
Atsakovas
A. S., A. Sinkevičiaus
Kategorijos
  • 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 42.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 3K-3-409/2006 m.Procesinio sprendimo kategorijos: 36.1; 42.8 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. birželio 19 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas) ir Broniaus Pupkovo,

viešame teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Šilo takas“ ir atsakovo A. S. individualios įmonės kasacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. sprendimo ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Šilo takas“ ieškinį atsakovui A. Sinkevičiaus individualiai įmonei dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Šilo takas“ prašė teismo priteisti iš atsakovo A. Sinkevičiaus individualios įmonės 11 961,74 Lt skolos, 8613 Lt delspinigių ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinyje nurodyta, kad 2004 m. vasario 12 d. šalys sudarė medienos pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovui buvo parduota medienos už 80 999,16 Lt. Kadangi atsakovas laiku neatsiskaitė, teismas 2004 m. gegužės 25 d. priėmė teismo įsakymą, kuriuo priteisė iš atsakovo 46 798,16 Lt skolos, 12 474,28 Lt delspinigių (teismo įsakymas panaikintas). Po teismo įsakymo priėmimo atsakovas atlygino 39 000 Lt skolos, antstolis išieškojo ieškovo naudai 8310,67 Lt. Tačiau liko visiškai neapmokėta PVM sąskaita-faktūra LGA Nr. 5347600 (7752,81 Lt), o PVM sąskaitos-faktūros LGA Nr. 5347602 liko iš dalies neapmokėta 4208,93 Lt suma. Kadangi atsakovas vėluodavo atlikti mokėjimus, tai ieškovas iš gautų įmokų pagal sutarties 5 punktą pirmiau padengė 12 474,28 Lt delspinigių, o likusia suma - pagrindinę prievolę. Dėl to atsakovas liko skolingas ieškovui 11 961,74 Lt už patiektą medieną ir 8613 Lt delspinigių, apskaičiuotų nuo šios neapmokėtos sumos.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimas ir nutartis

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2005 m. rugsėjo 21 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo A. S. individualios įmonės ieškovui UAB „Šilo takas“ 11 961,74 Lt skolos už patiektą medieną, 8613 Lt delspinigių, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 20 574,74 Lt sumos nuo 2004 m. gegužės 25 d. bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas nustatė, kad 2004 m. vasario 12 d. šalys sudarė medienos pirkimo-pardavimo sutartį. Šalys sutartyje neribojo parduodamos medienos kiekio, sutarė dėl medienos standartų ir specifikacijos, sutarties 5 punkte šalys sutarė dėl delspinigių mokėjimo tvarkos. Šalių pirkimo-pardavimo sandoriai buvo įforminti PVM sąskaitomis-faktūromis. Atsakovas priėmė prekes, pasirašydamas PVM sąskaitose-faktūrose, todėl šalių valia dėl sandorio buvo išreikšta. Atsakovas neprašė keisti sutarties 5 punkto, tačiau sutarties sąlygų nevykdė, nors žinojo, kad laiku neatsiskaitys, ieškovas turi teisę iš jo atlikto mokėjimo pirmiau padengti delspinigius, o likusia suma - pagrindinę prievolę (CK 6.54 straipsnis). Teismas pripažino, kad atsakovas privalo sumokėti likusią 11 961,74 Lt skolą ir laikė, kad atsakovas praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti. Teismo teigimu, CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu iš atsakovo priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 11 961,74 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2004 m. gegužės 25 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. gruodžio 12 d. nutartimi pakeitė Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. sprendimą – ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo ieškovui 12 474, 28 Lt delspinigių, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo 12 474, 28 Lt nuo 2004 m. gegužės 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo 11 961,74 Lt sumos nuo 2004 m. gegužės 25 d. iki 2004 m. birželio 3 d. Kitą ieškinio dalį kolegija atmetė. Ji nustatė, kad ieškovas pardavė atsakovui medienos 2004 m. vasario-balandžio mėnesiais už 88 429,97 Lt. Atsakovas apmokėjo ieškovui iki 2004 m. gegužės 25 d., t. y. civilinės bylos iškėlimo teisme - 41 632,25 Lt. Likusi neapmokėta prievolės dalis 2004 m. gegužės 25 d. buvo 46 797,72 Lt ir 12 474,28 Lt delspinigių. Per bylos nagrinėjimo laikotarpį atsakovas apmokėjo 39 000 Lt 2004 m. birželio-liepos mėnesiais, ir antstolis pagal 2004 m. gegužės 25 d. teismo įsakymą išieškojo 9195,13 Lt, iš kurių skola ieškovui padengta 8310,67 Lt suma. Taigi ieškovui apmokėta 47 310,67 Lt po civilinės bylos iškėlimo teisme, o iš viso apmokėta 88 942,92 Lt. Kolegijos teigimu, atsakovas sumokėjo ieškovui už patiektą medieną, o neįvykdytą prievolės dalis yra delspinigiai. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad jis būtų pateikęs atsakovui delspinigių mokestinius reikalavimus ir taip tinkamai įvykdęs sutarties 5 punktą. Tuo tarpu atsakovas pateikė įrodymus (mokėjimo nurodymus), kad pagal PVM sąskaitas-faktūras apmokėjo už medieną jos pirkimo kainą; šiuose mokėjimo dokumentuose nurodė mokėjimo paskirtį - už medieną (CK 6.54 straipsnis). Be to, šalių sutartyje buvo nustatyta, kad ji gali būti nutraukta, kai viena iš šalių nesilaiko sutarties sąlygų; pirkėjas iš karto atsiskaito už medieną. Skolininkas įvykdė sutarties reikalavimą, todėl po bylos iškėlimo atsakovo apmokėta ieškovui 47 310,67 Lt suma vertintina kaip pagrindinės skolos už medieną sumokėjimas (CK 6.256 straipsnis). Šalių sutartiniams santykiams netaikytina CK 6.258 straipsnio 3 dalies nuostata, nes netesybos negali būti mažesnės už nuostolius, atsiradusius dėl prievolės netinkamo vykdymo. Bylos nagrinėjimas užsitęsė, todėl reikalaujamas delspinigių dydis atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją. Kreditoriaus reikalaujama delspinigių 12 474,28 Lt suma nedidelė, palyginti su buvusia neįvykdyta prievolės dalimi, o šalių sutartimi patvirtintas delspinigių dydis neprieštarauja įstatymo nuostatoms ar šalių interesams (CK 1.5, 6.73 straipsniai).

III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į kasacinius skundus argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas UAB „Šilo takas“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 12 d. nutartį ir palikti galioti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. sprendimą. Kasatorius nurodo, kad kolegija netinkamai taikė CK 6.38, 6.54 straipsnius, netinkamai aiškino 2004 m. vasario 12 d. sutartį, todėl padarė neteisėtą išvadą, kad atsakovas sumokėjo ieškovui skolą už medieną, o neįvykdyta prievolės dalis yra tik delspinigiai. Pagal 2004 m. vasario 12 d. medienos pirkimo-pardavimo sutarties 5 punktą, neapmokėjus laiku už medieną, mokant pinigines sumas, pirmiausia užskaitomi delspinigiai, o likusia suma - skola už medieną (CK 6.54 straipsnio 3 dalis, 6.189 straipsnio 1 dalis). 2004 m. vasario 12 d. medienos pirkimo-pardavimo sutarties 5 punkte nustatyta sąlyga neprieštarauja CK 6.54 straipsniui ir kitoms teisės normoms bei išplaukia iš sutarties laisvės principo. Atsakovas 2004 m. vasario 12 d. medienos pirkimo-pardavimo sutarties neginčijo, todėl kolegija nepagrįstai nurodė, kad ieškovas turėjo pateikti atsakovui mokestinius reikalavimus dėl delspinigių, nes tokios prievolės nenumatė sutartis. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino 2004 m. vasario 12 d. sutarties sąlygas, todėl be pagrindo UAB „Šilo takas“ kreipimąsi į teismą dėl skolos ir delspinigių priteisimo iš atsakovo įvertino kaip 2004 m. vasario 12 d. sutarties nutraukimą pagal šios sutarties 9 punktą ir įmokų paskirstymo tvarkos pakeitimą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas A. S. individuali įmonė prašo atmesti ieškovo kasacinį skundą. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas apmokėjo ieškovui už patiektą medieną, nes nebuvo pateikti dokumentai dėl delspinigių apmokėjimo (sutarties 5 punktas). Ieškovas tokio pobūdžio atsiskaitymus priėmė (CK 6.54 straipsnis). Pažymėtina, kad atsakovas įvykdė sutarties 9 punktą, nes iškėlus bylą atsiskaitė su ieškovu už patiektą medieną. Ieškovas nebuvo sąžiningas atsakovo atžvilgiu.

Šalies argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas A. S. individuali įmonė prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 12 d. nutarties dalį ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. sprendimą bei ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovo žyminį mokestį, sumokėtą paduodant kasacinį skundą, ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie kasacinio skundo argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas peržengė byloje ieškovo pareikštų ieškinio reikalavimų ribas ir pažeidė CPK 265, 320 straipsnius, nes, nesant ieškovo reikalavimo, priteisė ieškovui 12 474,28 Lt delspinigių, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo 12 474,28 Lt nuo 2004 m. gegužės 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo 11 961,74 Lt. sumos nuo 2004 m. gegužės 25 d. iki 2004 m. birželio 3 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1997 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 5 „Dėl įstatymų, reguliuojančių teismo sprendimo priėmimo ir išdėstymo tvarką, taikymo teismų praktikoje" 10 punktas).

2. Atsakovo nuomone, priėmęs įsakymą pirmosios instancijos teismas, paaiškėjus, kad skolininko gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, turėjo panaikinti teismo įsakymą ir kreditoriaus pareiškimą palikti nenagrinėtą (CPK 431 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

3. Bylą nagrinėję teismai nevertino atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų (CPK 265 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad ieškovas nepagrįstai padengė įsiskolinimą už medieną, pirmiausia išskaičiuodamas delspinigius, neišrašęs apskaitos dokumentų ir apie tai nepateikęs atsakovui tinkamai surašytų apskaitos dokumentų (Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnis, 13 straipsnio 1 dalis, Pelno mokesčio įstatymo 31 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad nenustatyta, jog šalys buvo susitarusios neskaičiuoti delspinigių, nes ieškovas nesikreipė į atsakovą dėl delspinigių mokėjimo. Ieškovas pažeidė 2004 m. vasario 12 d. sutartį, kurios 11 punkte nustatyta, kad iškilę klausimai turi būti sprendžiami susitikus abiejų šalių atstovams. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo 11 961,74 Lt, nors motyvuose nurodė, kad atsakovas privalo sumokėti likusią 7616,99 Lt skolą.

4. Teismai nepatikrino ieškovo pateiktų skaičiavimų. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovui pardavė medienos už 80 999,16 Lt, tačiau pardavė už 88 429,97 Lt. Atsakovas sumokėjo už medieną ieškovui 80 632,25 Lt, ir antstolių buvo išieškota 8310,67 Lt suma, iš viso sumokėta 88 942,92 Lt. Iki ieškinio padavimo dienos atsakovas buvo visiškai atsiskaitęs už medieną ir sumokėjęs už ją 512,95 Lt daugiau. Ieškovas teismui nepateikė buhalterinės apskaitos dokumentų, įrodančių 11 961,74 Lt skolą. Teismai visiškai neįvertino, kad dėl ieškovo neteisėtų veiksmų ir nepagrįstai išskaičiuotų delspinigių bei arešto atsakovas patyrė didžiulių turtinių ir neturtinių nuostolių (CK 1.5 straipsnis).

5. Teismai nepagrįstai netaikė CK 6.258 straipsnio 3 dalies, kurioje įtvirtinta galimybė sumažinti neprotingai dideles netesybas. Ieškovas neįrodė patirtų nuostolių dydžio. Kadangi byloje neįrodyta atsakovo kaltė, tai teismai turėjo taikyti CK 6.259 straipsnio 1, 2 dalis (atsakomybės mažinimas ar atleidimas nuo atsakomybės).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas UAB „Šilo takas“ prašo palikti galioti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. sprendimą ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas kasaciniame teisme bei išlaidas advokato pagalbai, surašant atsiliepimą į kasacinį skundą, apmokėti. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodoma, kad atsakovas kasaciniame skunde nepagrįstai kelia fakto klausimus (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Byloje nustatyta, kad atsakovas pažeidė prievolės vykdymo terminus, todėl privalo mokėti delspinigius (CK 6.37, 6.38, 6.71 straipsniai). Pagal šalių sudarytos 2004 m. vasario 12 d. medienos pirkimo-pardavimo sutarties 5 punktą, neapmokėjus laiku už medieną, mokant pinigines sumas, pirmiausia padengiami delspinigiai, o likusia suma padengiama skola už medieną (CK 6.54 straipsnio 3 dalis, 6.189 straipsnio 1 dalis). Ieškovo nuomone, būtent atsakovas yra nesąžiningas, nes tinkamai nevykdė sutarties (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Šalys sutartyje sutarė dėl delspinigių dydžio; ieškovo ūkinei veiklai yra svarbu, kad visi atsiskaitymai vyktų laiku. Pagal CK 6.258 straipsnio 3 dalies netesybos gali būti sumažintos, jei skolininkas gera valia sąžiningai sumoka pagrindinės prievolės sumas, nepraleidęs vykdymo terminų, tačiau atsakovas mokėjo už medieną pažeidęs mokėjimo terminus, ir tik tada, kai ieškovas kreipėsi į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Pažymėtina ir tai, kad pagal CK 6.258 straipsnio 3 dalį netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos, o dalis delspinigių buvo padengti iš atsakovo atliktų mokėjimų pagal 2004 m. vasario 12 d. sutarties 5 punktą. Civilinėje teisėje kaltė yra preziumuojama, todėl ieškovas neturėjo pareigos įrodyti atsakovo kaltę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių šalių susitarimą dėl delspinigių nemokėjimo (CPK 178 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Teismų byloje nustatytos aplinkybės

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2004 m. vasario 12 d. šalys sudarė medienos pirkimo-pardavimo sutartį, kurios 5 punkte sutarė dėl delspinigių mokėjimo tvarkos. Atsakovas sutarties sąlygų nevykdė, nors žinojo, kad, laiku neatsiskaičius, ieškovas turi teisę iš atlikto mokėjimo pirmiau padengti delspinigius, o likusia suma - pagrindinę prievolę. Dėl to atsakovas privalo sumokėti likusią 11 961,74 Lt skolą. Kadangi atsakovas praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, iš jo priteistini delspinigiai, kaip ir nustatyta 2004 m. vasario 12 d. medienos pirkimo-pardavimo sutartyje.

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pagal 2004 m. vasario 12 d. medienos pirkimo-pardavimo sutartį ieškovui yra sumokėta 88 942,92 Lt suma; atsakovas sumokėjo ieškovui už patiektą medieną, o neįvykdyta prievolės dalis yra delspinigiai. Byloje įrodyta, kad atsakovas pagal PVM sąskaitas-faktūras apmokėjo už medieną, mokėjimo dokumentuose nurodydamas tokią mokėjimo paskirtį (CK 6.54 straipsnis). Be to, šalių sutartyje buvo nustatyta, kad ji gali būti nutraukta, kai viena iš šalių nesilaiko sutarties sąlygų, ir tada pirkėjas iš karto atsiskaito už medieną. Skolininkas įvykdė šį sutarties reikalavimą, todėl po bylos iškėlimo atsakovo apmokėta ieškovui 47 310,67 Lt suma vertintina kaip apmokėjimas už medieną. Ieškovo reikalaujama delspinigių 12 474,28 Lt suma nedidelė, palyginti su buvusia neįvykdyta prievolės dalimi, o šalių sutartimi patvirtintas delspinigių dydis neprieštarauja įstatymo nuostatoms ar šalių interesams.

V. Kasacinio teismo argumentai

Tiek ieškovas, tiek atsakovas savo kasaciniuose skunduose kelia šalių 2004 m. vasario 12 d. medienos pirkimo-pardavimo sutarties aiškinimo problemą, todėl kolegija visų pirma pasisako šiuo klausimu.

CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Civilinių santykių dalyviai, sudarydami sutartis, yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas, t. y. sutarties šalys turi teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Paprastai sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas). Kai sutarties šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų, sutartis galioja ir yra privaloma sutarties šalims, nes turi joms įstatymo galią (CK 6.162 straipsnio 1 dalis, 6.189 straipsnio 1 dalis). Dėl to vienašališkai keisti sutarties nuostatų ar nutraukti sutartį neleidžiama, išskyrus įstatymo ar sutarties numatytus atvejus, laikantis įstatyme nustatytos tvarkos (CK 6.217, 6.223 straipsniai). Kasacinis teismas yra konstatavęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2000; 2005 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2005), kad esant ginčui dėl sutarties turinio ir jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama sąžiningai, nustatant tikruosius sutarties šalių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutartis sudarymo ir į kitas reikšmingas aplinkybes (CK 6.193 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2004 m. vasario 12 d. šalys sudarė medienos pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas tiekė atsakovui medieną, o atsakovas privalėjo laiku, t. y. šios sutarties 5 punkte nustatytais terminais, atsiskaityti (b. l. 44). Atsakovas neginčija fakto, kad jis su ieškovu atsiskaitydavo nesilaikydamas sutartyje nustatytų terminų. Ieškovas, vadovaudamasis 2004 m. vasario 12 d. sutarties 5 punktu, atsakovo dalį mokamų sumų užskaitė kaip delspinigius, dėl ko iš esmės ir yra kilęs ginčas tarp šalių dėl sutarties taikymo. Taigi šioje byloje yra svarbus minėtos šios sutarties 5 punkto aiškinimas. Sutarties 5 punkte nustatyti delspinigiai, mokėtini pirkėjui praleidus atsiskaitymo už nupirktą medieną terminus, ir nurodyta, kad tokiu atveju pirkėjui mokant pinigines sumas pardavėjas iš jų pirmiausia užskaito delspinigius, o likusia suma – skolą už medieną, nurodant tai apmokėjimo dokumentuose. Taigi sutartyje yra nustatyta aiški sąlyga tam, kad medienos pardavėjas-ieškovas turėtų teisę užskaityti mokamas sumas visų pirma kaip delspinigius, - tai, kad ši mokamų sumų paskirtis būtų nurodyta apmokėjimo dokumentuose. Pagal byloje esančius duomenis, atsakovas, mokėdamas pagal PVM sąskaitas-faktūras, mokėjimo dokumentuose nurodė pinigų paskirtį – už medieną. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad būtų buvęs kitoks šalių susitarimas žodžiu ar raštu, kad ši sutarties nuostata būtų pakeista ar kad pagal tarp šalių vykusias derybas, kitokius šalių veiksmus sutarties vykdymo metu, galima būtų spręsti, kad jų valia būtų buvusi kitokia, nei fiksuota 2004 m. vasario 12 d. sutarties 5 punkte. Dėl to kolegija sprendžia, kad ieškovas nepagrįstai atsakovo mokamas sumas užskaitė kaip delspinigius. Pažymėtina, kad ieškovas nepagrįstai kasaciniame skunde akcentuoja CK 6.54 straipsnio nuostatas, nes šiame straipsnyje įtvirtinta teisės norma yra dispozityvi, t. y. šalys turi teisę susitarti ir dėl kitokios įmokų paskirstymo tvarkos, nei nustatyta šiame straipsnyje. Taigi kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, aiškinant 2004 m. vasario 12 d. sutarties 5 punktą, ir konstatuoja, kad atsakovas, mokėdamas pagal šią sutartį ieškovui, faktiškai mokėjo už parduotą medieną, o ne delspinigius už praleistą mokėjimo terminą.

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad, vykdydamas 2004 m. vasario 12 d. sutartį, atsakovas sumokėjo ieškovui 88 942,92 Lt sumą, ir už įsigytą medieną atsiskaitė. Atsakovas kasaciniame skunde nurodo, kad teismai nepatikrino ieškovo pateiktų duomenų apie sumokėtas sumas, tačiau kolegija pažymi, kad tai yra fakto klausimas, o pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas netikrina apskųstų procesinių sprendimų faktinių bylos aplinkybių nustatymo aspektu, nes šių aplinkybių nustatymas - pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų funkcija, todėl dėl šio atsakovo kasacinio skundo argumento kolegija nepasisako. Jau minėta, kad atsakovas atsiskaitė su ieškovu nesilaikydamas sutartyje nustatytų terminų, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis šalių 2004 m. vasario 12 d. sutarties 5 punktu, pagrįstai pripažino ieškovo teisę į delspinigius (CK 6.258 straipsnio 1, 2 dalys). Atsakovas neįrodė, kad buvo šalių susitarimas neskaičiuoti delspinigių. Taigi apeliacinės instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovui delspinigius už prievolės atsiskaityti laiku už parduotą medieną pažeidimą (CK 6.73 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.258 straipsnio 1, 2 dalys). Atsakovas nepateikė byloje duomenų, patvirtinančių, kad apeliacinės instancijos teismo priteisti delspinigiai yra ieškovo netinkamai apskaičiuoti pagal 2004 m. vasario 12 d. sutarties 5 punktą (CPK 178 straipsnis). Tačiau kolegija sutinka su atsakovo kasacinio skundo argumentais priteistinų netesybų dydžio mažinimo klausimu. Apeliacinės instancijos teismas, svarstydamas šį klausimą, konstatavo, kad reikalaujamas delspinigių dydis atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo dėl užsitęsusio bylos nagrinėjimo funkciją; kreditoriaus reikalaujama delspinigių 12 474,28 Lt suma nedidelė, palyginti su buvusia neįvykdyta prievolės dalimi, o šalių sutartimi patvirtintas delspinigių dydis neprieštarauja įstatymo nuostatoms ar šalių interesams (CK 1.5, 6.73 straipsniai). Tačiau kolegija nurodo, kad CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. CK 6.258 straipsnio 3 dalyje pakartota iš esmės ta pati nuostata. Šiomis teisės normomis teismui suteikiama diskrecinė teisė sumažinti šalių susitartas netesybas, jeigu konstatuojama, kad netesybos yra neprotingai didelės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad 0,2 proc. už kiekvieną pradelstą dieną delspinigiai yra per didelės netesybos CK 6.73 ir 6.258 straipsnių prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-721/2002; 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1070/2003; 2005 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2005, ir kt.). Nagrinėjamos bylos atveju šalių 2004 m. vasario 12 d. sutarties 5 punkte yra nustatyti 0,2 ir 0,4 proc. už kiekvieną pradelstą dieną delspinigiai, todėl, atsižvelgiant į minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, šalių sutartyje yra nustatytos aiškiai per dideles netesybos. Be to, apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad byloje nėra duomenų apie ieškovo patirtus nuostolius dėl atsakovo neįvykdytos prievolės atsiskaityti už įsigytą medieną sutartyje nustatytu terminu. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas jau yra įvykdęs savo prievolę pagal 2004 m. vasario 12 d. sutartį. Taigi visos šios aplinkybės duoda pagrindą taikyti šioje byloje CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatas ir 50 proc. sumažinti apeliacinės instancijos teismo priteistas iš atsakovo netesybas.

Kolegija nepasisako dėl, atsakovo nuomone, neteisėtai priimto Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004 m. gegužės 25 d. įsakymo, nes, pagal byloje esančius duomenis, to paties teismo 2005 m. birželio 8 d. nutartimi, priimant UAB „Šilo takas“ ieškinį, šis teismo įsakymas buvo panaikintas (b. l. 90). Be to, šis teismo įsakymas nėra atsakovo kasacinio skundo dalykas. Taigi kolegija sprendžia, kad šis klausimas nėra aktualus nagrinėjamos bylos atveju.

Nurodytais motyvais kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 12 d. nutarties dalį, kuria ieškovui UAB „Šilo takas“ iš atsakovo A. S. individualios įmonės priteisti delspinigiai, 6 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos delspinigių sumos, žyminis mokestis ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti, pakeisti.

Priteistą ieškovui UAB „Šilo takas“ iš atsakovo A. S. individualios įmonės 12 474, 28 Lt delspinigių sumą sumažinti iki 6237 (šeši tūkstančiai du šimtai trisdešimt septyni) Lt.

Priteistas 6 proc. dydžio metines palūkanas už 12 474, 28 Lt sumą nuo 2004 m. gegužės 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos sumažinti iki 6 proc. dydžio metinių palūkanų už 6237 (šeši tūkstančiai du šimtai trisdešimt septyni) Lt sumą nuo 2004 m. gegužės 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Priteistą ieškovui UAB „Šilo takas“ iš atsakovo A. S. individualios įmonės 202 Lt žyminio mokesčio sumą pirmosios instancijos teisme sumažinti iki 101 (vienas šimtas vienas) Lt, 267 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme sumą sumažinti iki 134 (vienas šimtas trisdešimt keturi) Lt ir 499 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme sumą sumažinti iki 250 (du šimtai penkiasdešimt) Lt.

Kitą Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 12 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai: Pranas ŽeimysVirgilijus GrabinskasBronius Pupkovas