- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-09
- Bylos Nr.
- e2-95-236/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01718-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kazys Kailiūnas
- Atsakovas
- A. I.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės Medicinos banko
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės A. I. atskirąjį skundą ir atsakovo A. I. prisidėjimą prie atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. e2-818-450/2017 (buvęs civilinės bylos Nr. e2-5705-450/2016) pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Medicinos banko ieškinį atsakovams A. I. ir A. I. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė UAB Medicinos bankas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams A. I. ir A. I., prašydama pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento A. I. mokėjimo pavedimus į A. I. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank, AB, bendrai 45 720,03 Eur sumai, pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento A. I. grynųjų pinigų įnešimus į A. I. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank, AB, bendrai 80 405,16 Eur sumai, taikyti restituciją natūra - priteisti A. I. iš A. I. 112 851,90 Eur sumą, į šias lėšas nukreipiant ieškovės pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-09-08 nutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-01-02 nutartį Nr. (duomenys neskelbtini) likusių reikalavimų į A. I. patenkinimą, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo ar nutarties šioje byloje įsiteisėjimo 112 851,90 Eur sumai areštuoti atsakovei A. I. priklausančius nekilnojamuosius daiktus, kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ir turtines teises, esančias pas A. I. arba trečiuosius asmenis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2016-08-30 nutartimi nutarė prašymą tenkinti, ieškovės UAB Medicinos banko reikalavimų užtikrinimui neviršijant 112 851,90 Eur sumos, areštuoti atsakovei A. I. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jų nesant ar esant nepakankamai, - pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, taip pat bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose, uždraudžiant areštuotą turtą bet kokiu būdu perleisti ar įkeisti kitiems asmenims, bet leidžiant atsakovei A. I. iš areštuotų piniginių lėšų kiekvieną mėnesį disponuoti gaunamomis pajamomis, neviršijančiomis Vyriausybės nustatyto vienos minimalios mėnesinės algos dydžio, mokėti privalomus mokėjimus valstybės biudžetui ir valstybinio socialinio draudimo biudžetui bei atsiskaityti su ieškove.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė, reikšdama ieškinį atsakovams, nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, pridėjo turimus įrodymus, sprendė, kad ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus.
Teismas nurodė, kad nėra nustatyta akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad pagal ieškovės pareikštus reikalavimus negalėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas, todėl tuo pačiu nėra galimybės vien šiuo pagrindu teigti, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareikštu ieškiniu actio Pauliana pagrindu ginčijami atsakovo A. I. atlikti mokėjimo pavedimai bei grynųjų pinigų įnešimai į atsakovės A. I. sąskaitas 112 851,90 Eur sumai, prašant taikyti restituciją, į tai, kad reikalavimai pareikšti fiziniams asmenims, sprendė, kad ieškinio suma (112 851,90 Eur) laikytina didele ir galinčia padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.
Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovės A. I. finansinė padėtis nutarties priėmimo dieną teismui nėra žinoma.
Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą sprendė, kad tikslinga iki teisme bus išnagrinėtas ginčas ir įsiteisės galutinis sprendimas, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. atsakovės A. I. turto, turtinių teisių ir piniginių lėšų areštą.
Teismas pažymėjo, kad piniginės lėšos fiziniam asmeniui reikalingos būtinųjų poreikių tenkinimui. Teismas, konstatavo, kad nėra duomenų apie atsakovės gaunamas pajamas, išlaikytinius ir kitas aplinkybes, todėl sprendė, kad siekiant užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą bei atsakovės teisėtų interesų apsaugą, pirmiausia areštuotini atsakovės nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai, o jų nesant ar esant nepakankamai – turtinės teisės bei piniginės lėšos.
III. Atskirojo skundo, prisidėjimo prie atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovė A. I. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016-08-30 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - ieškovės UAB Medicinos banko prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Atskirajame skunde pateikti argumentai ir prie skundo pridėti rašytinai įrodymai leidžia spręsti, kad Vilniaus apygardos teismas, taikydamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutą, skundžiamoje nutartyje padarė visiškai nepagrįstą išvadą, kad ieškinys yra tikėtinai tenkintinas.
Ieškovės pateikti duomenys - A. I. banko sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2009-03-01 iki 2013-04-04 ir tarp atsakovų 2010-03-16 sudaryta ikivedybinė sutartis niekaip, net ir tikėtinai nepagrindžia, kad A. I. mokėjimai būtų buvę sąlygoti kokių nors turtinių įsipareigojimų A. l. ir/arba A. I. tokiu būdu būtu siekęs sukurti, pakeisti arba panaikinti savo civilines teises ir pareigas, kas teismui būtu leidę spręsti, kad tokius vienašalius A. I. veiksmus galima vertinti kaip sandorius, kurie gali būti kreditoriaus nuginčyti actio Pauliana pagrindu.
Atsakovas A. I. prisidėjime prie atskirojo skundo prašo atskirąjį skundą tenkinti, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016-08-30 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - ieškovės UAB Medicinos banko prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą ieškovė UAB Medicinos bankas prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2016-08-30 nutartį nepakeistą. Nurodo, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra teisėta ir pagrįsta (CPK 263 str. 1 d.).
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatymas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo takyti laikinąsias apsaugos priemones.
Lietuvos apeliacinis teismo praktikoje išaiškinta, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, jog, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014-04-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013-09-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013). Dėl to laikytini nepagrįstais apeliantės argumentai, kad A. I. banko sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2009-03-01 iki 2013-04-04 ir tarp atsakovų 2010-03-16 sudaryta ikivedybinė sutartis niekaip, net ir tikėtinai nepagrindžia, kad A. I. mokėjimai būtų buvę sąlygoti kokių nors turtinių įsipareigojimų A. l. ir/arba A. I. tokiu būdu būtu siekęs sukurti, pakeisti arba panaikinti savo civilines teises ir pareigas, kas teismui būtu leidę spręsti, kad tokius vienašalius A. I. veiksmus galima vertinti kaip sandorius, kurie gali būti kreditoriaus nuginčyti actio Pauliana pagrindu. Apeliacinio teismo vertinimu, priešingai nei nurodo apeliantė, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškinio pagrįstumo klausimo iš esmės nesprendė, o tik preliminariai teisingai įvertino ieškinio reikalavimus.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju apeliantė ir atsakovas A. I. nepaneigė reikalingumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones galimai palankiam ieškovei būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, neįrodė, jog apeliantė bus pajėgi įvykdyti ieškovei galimai palankų teismo sprendimą (CPK 144 str. 1 d.).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė esminius argumentus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl vien tai, kad apeliantė ir atsakovas nesutinka su teismo procesiniu sprendimu, nėra pagrindas teigti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Kiti atskirajame skunde, prisidėjime prie atskirojo skundo nurodyti argumentai ir atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti atsikirtimai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių išsprendimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo ir prisidėjimo prie atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalies dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 263 str. 1 d.).
Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės A. I. atskirasis skundas ir atsakovo A. I. prisidėjimas prie atskirojo skundo netenkinami, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 315 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.