- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-22
- Bylos Nr.
- 2A-441-275/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė (pran.), Algirdas Auruškevičius, Henrichas Jaglinskis
- Atsakovas
- V.Vileikio, IĮ „Aedicula“
- Kategorijos
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Lidija Valentukonytė Procesinio sprendimo kategorija 42.10.; 50.5.;
121.21.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2009 m. birželio mėn. 22 d.,
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo V.Vileikio IĮ „Aedicula“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 15 d. sprendimo priimto civilinėje byloje pagal ieškovo 291-osios DNSB „Žemaitija“ ieškinį atsakovui V.Vileikio IĮ „Aedicula“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas 291-oji DNSB „Žemaitija“ kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu (b.l. 56-58), kuriuo prašė priteisti iš atsakovo V.Vileikio IĮ „Aedicula“ 828,80 Lt įsiskolinimo už šildymą, 20,67 Lt už karšto vandens cirkuliaciją, 22,50 Lt už šilumos punkto priežiūrą, 154,77 Lt už elektros energiją, 15,40 Lt pašto išlaidų, 78,28 Lt už šaltą vandenį, 58 Lt žyminio mokesčio, 413 Lt išlaidų antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą ir 800 Lt už advokato teisines paslaugas ir atstovavimą byloje. Taip pat prašė priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei grąžinti permokėtą žyminį mokestį ieškovui 21,27 Lt sumoje. Nurodė, kad ieškovas suteikė atsakovui naudotis nuomos teise negyvenamąsias patalpas, esančias Žemaitijos g. 8, Vilniuje, o atsakovas įsipareigojo kiekvieną mėnesį mokėti ieškovui nuomos mokestį ir mokesčius už komunalines paslaugas, taip pat mokėti mokesčius už šildymą, jeigu neizoliuos nuomojamose patalpose esančių šilumos energijos teikimo vamzdžių. Kadangi antstolis nustatė ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodė, kad atsakovas šilumos vamzdžių neizoliavo, jis pagal nuomos sutarties sąlygas turi mokėti mokesčius už šilumos energiją.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 3-asis apylinkės teismas 2008-12-15 sprendimu ieškovo ieškinį patenkino pilnai. Priteisė iš atsakovo V.Vileikio IĮ „Aedicula“ ieškovo 291-osios DNSB „Žemaitija“ naudai 1 120,42 Lt skolos, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą 1 120,42 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2008-03-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 276,65 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas konstatavo, kad ieškovas 291-oji DNSB „Žemaitija“ ir atsakovas V.Vileikio IĮ „Aedicula“ 2006-03-01 sudarė nuomos sutartį, kuria ieškovas išnuomojo atsakovui 50 kv.m. ploto negyvenamąją rūsio patalpą, esančią Žemaitijos g. 8/11, Vilniuje, o atsakovas įsipareigojo laiku mokėti nuomos mokestį pagal pateiktą sąskaitą faktūrą, apmokėti komunalines paslaugas pagal pateiktą sąskaitą-faktūrą. Minėtos sutarties 2.2.11 p. atsakovas taip pat įsipareigojo savo sąskaita iki 2006-06-01 izoliuoti visus nuomojamose patalpose esančius šildymo ir karšto vandens vamzdžius pagal nustatytus techninius reikalavimus tam, kad išvengti šilumos nuostolių, o iki nurodyto termino vamzdžių neizoliavus mokestis už šildymą apskaičiuojamas pagal nuomojamos patalpos dydį nuo 2006-03-01, vamzdžius izoliavus pagal nustatytus techninius reikalavimus mokestis už šildymą neskaičiuojamas. Taigi nors atsakovo nuomojamose patalpose ir nėra įrengta šilumos energijos bei karšto vandens tiekimo vartojimo įrenginių, tačiau abi šalys pripažino, kad nuomojamose patalpose yra karšto vandens ir šilumos energijos perdavimo vartotojams vamzdžiai, dėl kurių išspinduliuojamos šilumos energijos susidaro šilumos nuostoliai. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 11 str. 2 d. numato, kad šilumos pirkimo-pardavimo vieta ir tiekimo-vartojimo riba nustatomos šilumnešio vamzdynų vietoje, kurioje tiekėjo įrenginiai sujungti su vartotojo nuosavybės arba vartotojų bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiais įrenginiais. Todėl šilumos energijos nuostoliai, atsiradę dėl atsakovo nuomojamose patalpose esančių šilumos energijos ir karšto vandens tiekimo vamzdžių išspinduliuojamos energijos, turi būti padengiami daugiabučio namo patalpų savininkų, t.y. šilumos vartotojų lėšomis. Tam, kad sumažinti šiuos nuostolius ieškovas ir atsakovas nuomos sutartimi susitarė izoliuoti šilumos vamzdžius, esančius atsakovo nuomojamoje patalpoje, o tuo atveju, jeigu atsakovas šios nuomos sutarties sąlygos neįvykdys, jis įsipareigojo padengti ieškovo nuostolius nuomos sutartyje nustatyta tvarka, mokėdamas mokesčius už nuomojamų patalpų šildymą, proporcingai nuomojamos patalpos plotui, t.y. tokius mokesčius, kaip energijos vartotojas, - mokestį už šilumos energiją ir padengti kitas su šilumos energijos tiekimu susijusias išlaidas (šilumos punkto priežiūra, karšto vandens cirkuliacija). Tokia sutarties sąlyga neprieštarauja imperatyviems įstatymų reikalavimams, nuomos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos nedraudžia sandorio šalims susitarti ir dėl kitų, t.y. neesminių nuomos sutarties sąlygų, taip pat suteikia negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties šalims teisę laisvai susitarti dėl mokėtino nuomos bei kitų mokesčių, jų dydžio bei mokėjimo tvarkos (CK 3 d., 4 d.). Atsakovas šios sutarties sąlygos neginčijo ir ją vykdė, mokėdamas mokesčius už šilumos energiją, cirkuliaciją, šilumos punkto priežiūrą pagal ieškovo pateiktas PVM sąskaitas-faktūras. Tokie atsakovo veiksmai patvirtina, kad jis pripažino kompensacijos už šilumos nuostolius mokėjimo pagrindą bei jos dydį. Teismas motyvavo, jog tai, kad šilumos perdavimo vamzdžiai nelaikytini šilumos tiekimo-vartojimo įrenginiais, nesudaro pagrindo atsakovui nevykdyti nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, nes atsakovas nėra šilumos energijos ir karšto vandens vartotoju ir jis nesudaręs sutarties su šilumos energijos tiekėju šilumos energijos tiekimo vartojimo sutarties, todėl jam netaikytinos teisės normos, reglamentuojančios energijos tiekėjo ir vartotojo teisinius santykius. Atsakovo prievolė mokėti už šildymą ir šios prievolės apimtis numatyta atsakovo ir ieškovo sudarytoje nuomos sutartyje. Šiuo atveju mokestis už šildymą mokamas ne kaip atlyginimas už suteiktą paslaugą, o kaip kompensacija ieškovui, kaip šilumos vartotojui, už šilumos nuostolius, atsiradusius dėl to, kad atsakovas nevykdė nuomos sutartyje numatytos prievolės izoliuoti nuomojamose patalpose esančius šilumos perdavimo įrenginius ir taip padengti ieškovo patiriamus nuostolius dėl šių įrenginių išspinduliuojamos šilumos energijos. Todėl atsakovo nurodyta aplinkybė, kad jis negavo šilumos energijos ir karšto vandens, atsakovo prievolės mokėti mokesčius už šildymą neįtakoja. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis įvykdė nuomos sutarties sąlygą, numatytą 2.2.11 punkte, t.y. savo lėšomis izoliavo šilumos ir karšto vandens perdavimo vamzdžius, esančius nuomojamose patalpose. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas šios prievolės neįvykdė ir tai pripažino, mokėdamas mokesčius už nuomojamų patalpų šildymą pagal ieškovo pateiktas PVM sąskaitas-faktūras. Iš atsakovo apmokėtų sąskaitų turinio matyti, kad į mokesčius įtraukti mokesčiai už šildymą, cirkuliaciją, šilumos punkto priežiūrą. Taigi atsakovas pripažino, kad ieškovas šiuos mokesčius atsakovui skaičiuoja pagrįstai, ir ieškovo pateiktas sąskaitas pilnai apmokėdavo. Teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas dėl mokesčio už šildymą priteisimo yra pagrįstas ir tenkinamas nuomos sutarties 2.2.11 p. ir CK 6.487 str. pagrindu. Kiti mokesčiai, t.y. mokestis už elektros energiją, šaltą vandenį ir pašto išlaidos priteisiamos iš atsakovo ieškovo naudai, nes šalys nuomos sutarties 2.2.8. p. susitarė, kad už šias paslaugas moka nuomininkas, t.y. atsakovas. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad nuomos sutartis nutraukta ir nuomojamos patalpos atsakovo perduotos nuomotojui 2008-01-24, todėl atsakovas turi sumokėti nuomos sutartyje numatytus mokesčius už nuomą ir kitas paslaugas, suteiktas iki šio termino. Mokesčiai už šaltą vandenį ir elektros energiją apskaičiuoti vadovaujantis nuomojamose patalpose esančių apskaitos prietaisų parodymais pagal Vilniaus miesto galiojančius šalto vandens ir elektros tarifus. Atsakovo sunaudotą vandens ir elektros energijos kiekį patvirtina antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Pašto išlaidos apskaičiuotos pagal faktines ieškovo patirtas išlaidas dėl sąskaitų siuntimo atsakovui. Atsakovas šių mokesčių dydžio neginčijo, iki 2007 m. kovo mėnesio už minėtas paslaugas pilnai atsiskaitinėjo. Todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteisiama 154,77 Lt už elektros energiją, 78,28 Lt už šaltą vandenį ir 15,40 Lt pašto išlaidų. Kadangi ieškinys patenkintas pilnai, iš atsakovo ieškovo naudai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 63,65 Lt žyminis mokestis, 413 Lt išlaidos už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą ir 800 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą (CPK 88 str., 92 str., 93 str. 1 d.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Atsakovas V.Vileikio IĮ „Aedicula“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2008-12-15 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį atmesti. Sutarties 2.2.11 p. ieškovas nustatė, kad jis įsipareigoja iki 2006-06-01 izoliuoti visus nuomojamose patalpose esančius šilumos energijos perdavimo ir karšto vandens vamzdžius. Tai yra ieškovas prisiėmė pareiga atlikti darbus savo sąskaita, tačiau tuo pačiu nustatė sąlygą, kad jei jis šios pareigos neatliks iki 2006-06-01, atsakovas nuo 2006-03-01 privalės mokėti mokestį už šildymo paslaugas. Ieškovas minėtų vamzdžių neizoliavo. Ieškovas neizoliavęs šilumos vamzdžių padėjo atsirasti sąlygai nuo kurios priklausė atsakovo prievolės mokėti už šilumos energiją atsiradimas. Reikalavimas mokėti už šilumos energija atsiranda tik asmeniui, kurio šildymo įrenginiai yra prijungti prie šilumos perdavimo tinklų. Patalpoje esantys šilumos energijos ir karšto vandens tiekimo vamzdžiai yra energijos tiekimo tinklai ir negali būti laikomi šilumos energijos vartojimo įrenginiais. Kad būtų tiekiama energija, patalpose turi būti energijos vartojimo įrenginiai, prijungti prie energijos tiekimo tinklų (CK 6.383 str.) (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-690-492/2008). Vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 2 str. 39 p., 11 str. 2 d. konstatuotina, kad už šilumą moka tik vartotojas. Neatsižvelgdamas į imperatyvias įstatymo normas teismas įstatymą interpretavo plačiai, teigdamas, kad atsakovo patalpose esantys vamzdžiai išspinduliuoja šilumos energiją dėl ko ieškovas patiria nuostolius ir moka už atsakovo nuomojamose patalpose išspinduliuotą energijos kiekį. Šis argumentas yra visiškai nesusijęs su Šilumos ūkio įstatymo 11 str. 2 d. Byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų pagrindžiančiu, kad buvo patirti šilumos energijos praradimo nuostoliai, bei konkretus jų dydis. Atsižvelgiant į tai, kad dalinai izoliuoti šilumos perdavimo vamzdžiai eina ne tik per atsakovo nuomojamas patalpas, byloje nebuvo įvertintas galimų nuostolių priežastinis ryšys su atsakovo nuomojamomis patalpomis. Atsakovas pabrėžia, kad ieškovas dėl savo neveikimo negali įpareigoti atsakovą mokėti už jo patirtus šilumos energijos nuostolius. Patalpų nuomos sutarties 2.2.11 p. teigia, kad ieškovas privalo izoliuoti vamzdžius siekiant išvengti šilumos energijos nuostolių, tačiau nei 2.2.11 p. nei kitas sutarties punktas nenustato, kad atsakovas įsipareigoja padengti nuostolius atsiradusius dėl ieškovo neveikimo. Lietuvos Respublikos įstatymai taip pat nenumato pareigos, kad nuomininkas privalo padengti nuomotojo nuostolius atsiradusius dėl nuomotojo kaltės. Teismas, konstatuodamas, kad atsakovas įsipareigojo mokėti už šilumos nuostolius pažeidė CK 6.193 str. 4 d., kuris nustato, kad tais atvejais kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos turi būti aiškinamos sąlygą pasiūliusios šalies nenaudai. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis faktiškai patyrė nuostolius dėl šilumos vamzdžio neizoliavimo ir koks yra tų nuostolių dydis. Atsakovui pateiktos sąskaitos už patalpų šildymą yra išrašytos kaip vartotojui, nors šilumos energijos naudojimo įrenginių jis neturėjo ir vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymu už šią paslaugą mokėti neprivalėjo. Teismas konstatuodamas, kad atlyginimas už šilumos energiją privalėjo būti mokamas ne kaip užmokestis už šilumos energijos vartojimą, o kaip kompensacija už ieškovo patirtus nuostolius pažeidė protingumo ir sąžiningumo principus, sutarčių aiškinimo principus, nenustatė šalių susitarimo dėl nuostolių kompensavimo buvimo bei šių nuostolių atsiradimo fakto ir konkretaus nuostolių dydžio. Vilniaus miesto 3-asis apylinkės teismas 2008-03-20 priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-481-608/08 tarp tų pačių šalių dėl nemokėjimo už šildymo paslaugas. Vilniaus apygardos teismas 2008-09-09 nutartimi civilinėje byloje 2A-690-492/2008 ankstesniojo teismo sprendimo nepakeitė. Teismas 2008-09-09 sprendime konstatavo, kad ieškovas netikrino ar ieškovas laikėsi nuomos sutarties 2.2.11 sąlygos ir ar jis izoliavo vamzdžius. Kaip patvirtina antstolio Valdo Čegliko 2007-12-27 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0116/07/01413 atsakovo nuomojamose patalpose esantys vamzdžiai buvo dalinai izoliuoti tačiau netinkamai. Teismas taip pat konstatavo, kad ieškovas nesiėmė jokių priemonių dėl šilumos ir karšto vandens tiekimo vamzdžių papildomo izoliavimo, o taip pat neperspėjo atsakovo dėl netinkamo savo prievolės įvykdymo. Teismai konstatavo, kad atsakovas neįgijo prievolės mokėti už šilumos energiją. Teismas priimdamas sprendimą priteisti iš atsakovo ieškovo naudai antstolio atlyginimą pažeidė CPK 88 str., kadangi antstolio Valdo Čegliko 2008-01-24 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. l 16-08-282 yra visiškai nesusijęs su nagrinėjama byla. Protokole yra konstatuojamas tik patalpų perdavimo faktas ir jų stovis perdavimo metu. Pažymėtina, kad faktinės aplinkybės buvo įvertintos 2008-01-24, o ieškovas kreipėsi į teismą tik 2008-03-18. Įvertinant tai, kad faktinės aplinkybės yra konstatuotos prieš kreipiantis į teismą, o antstolio protokole nėra jokios informacijos susijusios su nagrinėjamoje byloje pateiktais įrodymais, konstatuotina, kad ieškovo patirtos 413 Lt išlaidos, antstolio atlyginimui sumokėti, nėra bylinėjimosi išlaidos. Dėl šios priežasties atsakovas neprivalo jų mokėti.
Atsiliepimas
Ieškovas 291-oji DNSB „Žemaitija“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. CK 6.193 str. nustatyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Nors sutarties 2.2.11 p. vietoje termino „nuomininkas“ įrašytas terminas „nuomotojas“, tai vertintina kaip rašymo apsirikimas visų pirma dėl to, kad „nuomotojo“ įsipareigojimai pagal nuomos sutartį yra nurodyti sutarties 2.1 p., o „nuomininko“ įsipareigojimai yra nurodyti sutarties 2.2 p. Apeliantas teigia, kad ieškovas savo sąskaita įsipareigojo izoliuoti šildymo ir karšto vandens vamzdžius, bet tokie teiginiai prasilenkia su ekonomine logika ir joks protingas asmuo su tokia sutarties sąlyga nesutiktų. Tikruosius šalių ketinimus, rodančius, kad apeliantas teisingai suprato šios sutarties sąlygą atskleidžia tas faktas, kad apeliantas nuo 2006 m. šildymo sezono pradžios reguliariai apmokėdavo pateiktas sąskaitas už šildymą, jų neginčijo. 2008-12-15 teismo sprendimas priimtas kitu pagrindu. Civilinėje byloje Nr. 2-481-608/08 ieškinys buvo grindžiamas nuomos sutartimis, kuriose apeliantas nebuvo įsipareigojęs mokėti už šildymą, jei neįvykdys tam tikrų nuomos sutartyje numatytų sąlygų, ginčo laikotarpis nurodytas nuo 1998-01-01 iki 2006-12-31.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoj a:
Skundas dalinai tenkintinas.
Prašydamas priteisti iš atsakovo 828,80 Lt už šildymą, 20,67 Lt už karšto vandens cirkuliaciją, 22,50 Lt už šilumos punkto priežiūrą, ieškinio pagrindu ieškovas nurodė ir tai, kad atsakovas neįvykdė pareigos izoliuoti šildymo ir karšto vandens vamzdžius, nors buvo įsipareigojęs mokėti už šildymą ir karštą vandenį tuo atveju, jei vamzdžiai nebus izoliuoti pagal nustatytus techninius reikalavimus iki 2006-06-01. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog jis įvykdė nuomos sutarties sąlygą, numatytą 2.2.11 punkte, t.y. izoliavo savo lėšomis šilumos ir karšto vandens perdavimo vamzdžius, esančius numojamose patalpose. Nagrinėjant bylą reikšminga aplinkybe buvo sutarties 2..2.11 p. aiškinimas, t.y. jo nuostatos, kad nuomotojas įsipareigoja iki 2006-06-01 savo sąskaita izoliuoti visus nuomojamose patalpose esančius šildymo ir karšto vandens vamzdžius. Ieškovas teismo posėdžio metu (b.l. 98) paaiškino, kad sudarius naują sutartį, buvo įrašyta, kad jei atsakovas neizoliuos šildymo vamzdžių, mokės už šildymą. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad 2006 m. kovo mėn. 1 d. sutarties 2.2.11 punktu atsakovas įsipareigojo savo sąskaita iki 2006 m. birželio mėn. 1 d. izoliuoti visus nuomojamose patalpose esančius šildymo ir karšto vandens vamzdžius. Patikrinus sutarties tekstą, t.y. 2.2.11 p., kuriuo remiasi ieškovas ieškinyje ir patikslintame ieškinyje, matyti, kad nuomotojas (t.y. ieškovas) buvo įsipareigojęs izoliuoti šildymo ir karšto vandens vamzdžius (b.l.9), todėl teismo išvada, kad tai turėjo padaryti atsakovas, yra nepagrįsta. Atsakovas nepripažino pareigos izoliuoti vamzdžius, apie tai, kad šią pareigą sutartimi prisiėmė ieškovas, nurodė tik apeliaciniame skunde. Teismo pareiga yra visapusiškai išnagrinėti bylos aplinkybes (LR CPK 185 str. 1d. ), todėl teismas sprendime turėjo nurodyti argumentus, kuriais remiantis padarė išvadą, kad sutarties 2.2.11 punktu atsakovas įsipareigojo savo sąskaita izoliuoti vamzdžius. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad, aiškinant sutartį, turėjo būti įvertinta žodžio „ nuomotojas“ panaudojimas sutarties 2.2 punkte, kur nurodyti visi nuomininko įsipareigojimai, ir žodžio „nuomotojas“ įrašymas sutarties 2.2.11 punkte įvertinta kaip rašymo apsirikimas. Vertinant šiuos argumentus, atsižvelgtina į civilinės bylos Nr. 2-481-608/08 teismo sprendimą bei Vilniaus apygardos teismo 2008-09-09 nutartį šioje byloje. Nutartimi buvo padaryta išvada, kuri šalis įsipareigojo pagal 2006-03-01 sutartį izoliuoti šildymo ir karšto vandens vamzdžius ir teigiama, kad tai turėjo padaryti ieškovas, t.y. 291-oji DNSB „Žemaitija‘‘. Kitaip aiškinti sutarties tą pačią nuostatą šioje byloje kolegija neturi pagrindo, nes tai yra aplinkybė, kuri nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys (LR CPK 182 str. 1 d. 2 p. ), todėl atsakovui nereikėjo įrodinėti to, kas buvo įsipareigojęs izoliuoti vamzdžius. Padarius išvadą, kad nuostoliai ieškovui galėjo atsirasti dėl to, kad jis nevykdė prisiimtų įsipareigojimų, nėra pagrindo daryti išvadai, kad dėl atsiradusių nuostolių yra atsakingas atsakovas. Be to, ieškovas nepateikė byloje įrodymų apie tai, kokio dydžio nuostoliai jam atsirado, neizoliavus šildymo ir karšto vandens vamzdžių pagal nustatytus techninius reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovas reikalauja mokesčio už šilumą ne kaip atlyginimo už suteiktą paslaugą, o kaip kompensacijos už šilumos nuostolius. Šiuo atveju ieškovo pareiga buvo įrodyti atsiradusių nuostolių dydį, tik esant šiai aplinkybei, būtų pagrindas reikalauti iš atsakovo kompensacijos. Tai, kad atsakovas yra apmokėjęs pagal pateiktas sąskaitas dalinai už šildymą, nėra pagrindu reikalauti apmokėjimo pagal sąskaitas, už kurias nebuvo apmokėta.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo patenkinti reikalavimai priteisti iš atsakovo 828,80 Lt įsiskolinimo už šildymą, 20,67 Lt už karšto vandens cirkuliaciją, 22,50 Lt už šilumos punkto priežiūrą, keistina, teismui netinkamai įvertinus įrodymus byloje, šioje reikalavimų dalyje ieškinį atmetant.
Dalyje dėl mokesčio už elektrą ir šaltą vandenį apeliacinis skundas atmestinas, apeliantui nenurodžius argumentų, kuo nepagrįstas teismo sprendimas priteisti iš atsakovo 154,77 Lt už elektros energiją ir 78,28 Lt už šaltą vandenį. Ieškovo reikalavimai priteisti 15,40 Lt pašto išlaidų pripažinti nepagrįstais, nes šalių 2006-03-01 sudarytoje sutartyje nebuvo numatyta, jog ieškovo išlaidas, siunčiant atsakovui sąskaitas apmokėjimui, turi atlyginti atsakovas.
Atsakovo argumentai dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nepagrįsti, nes ieškovas, ruošdamasis kreiptis į teismą, greta kitų įrodymų, siekė gauti įrodymą ir apie tai, kokie yra elektros ir vandens skaitiklio parodymai. Atsakovas skunde nepagrįstai teigia, kad antstolio 2008-01-24 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole yra konstatuojamas tik patalpų perdavimo faktas ir jų stovis perdavimo metu. Akte yra informacija apie skaitiklių parodymus, šie įrodymai pripažintini reikšmingais byloje. Tai, kad atsakovas nesutiko su ieškiniu ir šioje dalyje, leidžia daryti išvadą, kad tokio pobūdžio įrodymas kaip faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ieškovo buvo pateiktas pagrįstai, todėl ieškovas turi teisę prisiteisti iš atsakovo šio įrodymo gavimo išlaidas - 413 Lt, kaip būtinas ir pagrįstas išlaidas LR CPK 88 str. 1 d. 8 p. pagrindu.
Patenkintų reikalavimų dalyje iš atsakovo ieškovui priteistinas žyminis mokestis – 59 Lt( LR CPK 80 str. 1 d. 1 p. 82 str. 4 d., taikant nuo 2008-02-01 iki 200804-30 galiojusį 118,2 indeksą). Dalinai patenkinus ieškinį, iš atsakovo ieškovui priteistų atstovavimo išlaidų suma mažintina nuo 800 Lt iki 400 Lt, pripažinus, kad ieškovas turi teisę į dalinį atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimą, pateikiant ieškinį ir už atstovo advokato dalyvavimą teismo posėdžiuose. Bendra priteistų bylinėjimosi išlaidų suma mažintina nuo 1276,65 Lt iki 972 Lt.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 3 d., teisėjų kolegija
nutaria:
Pakeisti Vilniaus m. trečiojo apylinkės teismo 2008-12-15 sprendimą ir priteistą iš atsakovo V. Vileikio individualios įmonės „Aedicula“ ieškovo 291-osios Daugiabučių namų savininkų bendrijos „Žemaitija“ naudai sumą sumažinti iki 233,05 Lt. Priteistą sumą, nuo kurios skaičiuojamos 5 procentų metinės palūkanos, sumažinti iki 233,05 Lt.
Priteistą iš atsakovo V. Vileikio individualios įmonės „Aedicula“ ieškovo 291-osios Daugiabučių namų savininkų bendrijos „Žemaitija“ naudai bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti iki 972 Lt.
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.