Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiajai tyrėjai Aušrai Girgždei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. J. skundą dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) 2024 m. liepos 19 d. sprendimo neatnaujinti administracinio nusižengimo bylos (ROIK (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Institucijos 2024 m. liepos 19 d. sprendimu pareiškėjo E. J. administracinio nusižengimo byloje (ROIK (duomenys neskelbtini)) buvo nuspręsta netenkinti E. J. 2024 m. liepos 17 d. prašymo ir atsisakyti atnaujinti administracinio nusižengimo bylą.

Pareiškėjas, nesutikdamas su 2024 m. liepos 19 d. sprendimu, jį skundžia, prašo panaikinti. Skunde nurodoma, kad pareiškėjas prašo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą (ROIK (duomenys neskelbtini)), nes negavo registruotomis pašto siuntomis siųstų laiškų į savo deklaruotą gyvenamąją vietą. Apie specialiosios teisės vairuoti transporto priemones praradimą jam tapo žinoma tik po autoįvykio. Metus laiko gyveno užsienyje, taip pat buvo praradęs savo asmeninį telefoną, dėl to negalėjo pasitikrinti el. paštu siųstų laiškų ir VMI duomenų, kadangi prarado ir prisijungimus. Taigi metus laiko jam nebuvo žinoma apie tai, kad jis yra praradęs teisę vairuoti. Siekia atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, nes nori išsiaiškinti visas sąlygas ir sprendimus iki galo, jam dalyvaujant, nes sprendimai turi didelės įtakos jo gyvenimui.

Institucijos atstovas atsiliepime nurodo, jog su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, kadangi pagrindų atnaujinti administracinio nusižengimo bylą nėra.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad skundą palaiko, prašo jį tenkinti jame nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad tuo metu, kai gyveno užsienyje, jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu gyveno jo artimieji, kurie jam apie jo vardu gautus laiškus nepranešė. Prašo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, kadangi apie teisės vairuoti atėmimą jam nebuvo žinoma, apie tai sužinojo tik po autoįvykio, tokiu būdu siekia, kad teisės vairuoti atėmimo terminas būtų skaičiuojamas nuo tos dienos, kai jam pasirašytinai bus įteiktas procesinis sprendimas, kuriuo jam atimta teisė vairuoti.

Institucijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad prašo skundo netenkinti, kadangi jis yra nepagrįstas. Papildomai paaiškino, kad pareiškėjui procesiniai dokumentai buvo išsiųsti jo gyvenamosios vietos adresu ir sistemoje gautas iš AB „Lietuvos paštas“ automatiškai atsiųstas patvirtinimas, kad tiek administracinio nusižengimo protokolas, tiek nutarimas buvo įteikti.

Skundas netenkinamas.

Pagal susiformavusią teismų praktiką proceso atnaujinimas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, kurios tikslas – užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto procesinio sprendimo teisinių pasekmių. Atsižvelgiant į tokią proceso atnaujinimo instituto paskirtį, ANK gana detaliai reglamentuoja proceso atnaujinimo procedūrą, kuri vykdoma griežtai laikantis nustatytų sąlygų ir tvarkos.

ANK 658 straipsnis numato baigtinį sąrašą pagrindų, kuriais remiantis yra galimas administracinio nusižengimo bylos atnaujinimas. Nagrinėjamu atveju, kaip galima suprasti iš pareiškėjo skundo turinio bei jo paties paaiškinimų teismo posėdžio metu, administracinio nusižengimo bylą prašoma atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punktas, kaip vieną iš administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindų, numato, kad administracinio nusižengimo byla gali būti atnaujinta tais atvejais, kai paaiškėjo kitų aplinkybių, kurios pareigūnui, institucijai ar teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nutarimą ar nutartį arba surašant administracinį nurodymą ir kurios vienos ar kartu su pirmiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnį ar sunkesnį administracinį nusižengimą negu tas, už kurį jis patrauktas administracinėn atsakomybėn, taip pat kurios įrodo, kad administracinėn atsakomybėn nepatrauktas asmuo yra kaltas.

ANK 661 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, nukentėjusysis, jų atstovai turi teisę kreiptis su prašymu dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių, dėl kurių gali būti atnaujinta administracinio nusižengimo byla, ištyrimo į instituciją, kurios pareigūnas pradėjo administracinio nusižengimo teiseną. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai nėra pagrindo pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių, priimamas sprendimas atsisakyti pradėti tyrimą. Įgaliotas asmuo, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo klausimą, priima sprendimą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą arba atsisakyti atnaujinti administracinio nusižengimo bylą. Pažymėtina, jog įstatymų leidėjas proceso atnaujinimo institutą pagal paskirtį ir tikslus priskyrė išimtinei procedūrai, kuri taikoma tik ypatingais atvejais. Įsiteisėjęs sprendimas, kuriuo byla buvo išspręsta, įgyja res judicata galią, kas reiškia šalių ginčo galutinį išsprendimą bei negalimumą revizuoti įprastinėmis procesinėmis priemonėmis.

Nagrinėjamu atveju, skundas dėl sprendimo atsisakyti atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių grindžiamas tuo, kad E. J. negavo jam skirtų procesinių dokumentų apie 2023 m. vasario 6 d. padarytą administracinį nusižengimą, kadangi tiek administracinio nusižengimo protokolo, tiek nutarimo administracinio nusižengimo byloje priėmimo metu buvo išvykęs į užsienį, o šeimos nariai apie gautus jo vardu registruotus laiškus jo neinformavo, todėl jam nebuvo žinoma apie atimtą teisę vairuoti.

Kaip jau buvo minėta, vienas iš bylos atnaujinimo pagrindų yra paaiškėjimas naujų aplinkybių, kurios pareigūnui, institucijai ar teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nutarimą ar nutartį arba surašant administracinį nurodymą ir kurios vienos ar kartu su pirmiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnį ar sunkesnį administracinį nusižengimą negu tas, už kurį jis patrauktas administracinėn atsakomybėn, taip pat kurios įrodo, kad administracinėn atsakomybėn nepatrauktas asmuo yra kaltas. Tik neabejotinai nustačius, jog tokios aplinkybės egzistuoja, institucija, kurios sprendimu byla padėta, priima sprendimą pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog esminėmis bylai aplinkybėmis laikytinos tokios aplinkybės, kurioms paaiškėjus ginčijami teisiniai santykiai atsiranda, pasibaigia arba pasikeičia. Be to, tai gali būti tik tokios aplinkybės, kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylą nagrinėjant iš esmės; 3) apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) šios turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. P6-169/2007, Nr. P556-68/2008, Nr. P858-43/2010, Nr. P520-28/2012).

Teismas, susipažinęs ir įvertinęs pateiktą skundą bei kartu su juo pateiktą medžiagą, sprendžia, kad šiuo atveju nėra jokio teisinio pagrindo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kadangi tokios aplinkybės šiuo konkrečiu atveju nėra nustatytos. Vien tai, kad pareiškėjas siekia, jog jam pritaikytos administracinio poveikio priemonės terminas būtų skaičiuojamas nuo kitos datos, nesuponuoja išvados apie tai, kad šiuo atveju yra paaiškėjusios naujos aplinkybės, kurios galėtų įrodyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnį ar sunkesnį administracinį nusižengimą negu tas, už kurį jis patrauktas administracinėn atsakomybėn, taip pat kurios įrodo, kad administracinėn atsakomybėn nepatrauktas asmuo yra kaltas. Juolab kad pareiškėjas skunde ir neginčija to, jog jis padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą.

Skundo kontekste įvertintina ir tai, kad institucijos, ne teismo tvarka nagrinėjusios administracinio nusižengimo bylą, procesinių dokumentų išsiuntimo tvarką reglamentuoja ANK 573 straipsnio nuostatos. Šio straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija siunčia <...> registruotąja pašto siunta. Registruotoji pašto siunta siunčiama į asmens oficialiai deklaruotą gyvenamąją vietą arba kitą žinomą asmens gyvenamąją vietą <...>. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai visais atvejais įteikiami asmeniškai, o kai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančio asmens įteikimo metu nėra, – kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių <...>. Šie asmenys privalo kuo greičiau perduoti šaukimą ar kitą procesinį dokumentą adresatui. Procesinio dokumento, kuris siunčiamas registruotąja pašto siunta, įteikimo diena laikoma jo įteikimo adresatui, kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių <...> diena.

Šiuo atveju, iš bylos duomenų matyti, kad E. J. 2024 m. sausio 23 d. administracinio nusižengimo protokolas byloje buvo išsiųstas jo gyvenamosios vietos adresu registruota pašto siunta. Šis gyvenamosios vietos adresas nurodomas ir paties pareiškėjo teismui pateikiamame skunde. Analogiškai, ir 2024 m. kovo 12 d. nutarimas buvo išsiųstas pareiškėjo anksčiau minėtos gyvenamosios vietos adresu, o siunta pristatyta 2024 m. kovo 15 d. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad procesiniai dokumentai E. J. buvo išsiųsti laikantis ANK 573 straipsnio 1 dalyje numatytos tvarkos, o pareiškėjo dėstomi teiginiai, kad jis minėtų dokumentų negavo, yra vertinami kaip prielaidos, kurių nepatvirtina jokie byloje surinkti įrodymai. Juolab, net ir vertinant aptariamas aplinkybes kaip objektyviai egzistuojančias, tai savaime nesudarytų pagrindo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kadangi, visų pirma, kaip jau minėta, toks sprendimas gali būti priimamas tik tokiu atveju, kuomet naujai pateiktos aplinkybės, kurios nebuvo žinomos institucijai priimant nutarimą, turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks sprendimas, o be to, pareiškėjas, išvykdamas pakankamai ilgam laiko tarpui į užsienį ir nebūdamas tikras, kad jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu gyvenantys asmenys jį tinkamai informuos apie jo vardu gautas siuntas, privalėjo būti atidus, rūpestingas bei elgtis atitinkamai – deklaruoti savo išvykimą į užsienį arba deklaruoti kitą savo gyvenamąją vietą, į kurią siunčiami procesiniai dokumentai jį pasiektų tinkamai ir laiku.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas neturi pagrindo nesutikti su Institucijos 2024 m. liepos 19 d. sprendime neatnaujinti administracinio nusižengimo bylos išdėstytais argumentais, todėl pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą ir atnaujinti administracinio nusižengimo bylą (ROIK (duomenys neskelbtini)) nėra. Dėl šios priežasties pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o skundžiamas sprendimas paliktinas galioti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 658 straipsniu, 661 straipsnio 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo E. J. skundą atmesti ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) 2024 m. liepos 19 d. sprendimą neatnaujinti administracinio nusižengimo bylos (ROIK (duomenys neskelbtini)) palikti galioti.

Nutartis per septynias kalendorines dienas nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.