Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-06-25 · Civilinė byla Nr. 2A-1195-823/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-06-25
Bylos Nr.
2A-1195-823/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-04167-2014-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Andrius Ignotas, Rūta Petkuvienė, Goda Ambrasaitė-Balynienė (pran.)
Atsakovas
Lietuvos ir Rusijos įmonės UAB „SIGMA TELAS“
Ieškovas
BUAB „Energotechnika“
Kategorijos
  • 35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1195-823/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04167-2014-4Procesinio sprendimo kategorija: 35.6.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Godos Ambrasaitės - Balynienės, kolegijos teisėjų Andriaus Ignoto ir Rūtos Petkuvienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo Lietuvos ir Rusijos įmonės UAB „SIGMA TELAS“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „Energotechnika“ ieškinį atsakovui dėl tarpusavio užskaitų aktų pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas BUAB „Energotechnika“ kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančiais ab initio tarp atsakovo bendros Lietuvos ir Rusijos įmonės UAB „SIGMA TELAS“ ir BUAB „Energotechnika“ 2012 m. liepos 3 d., 2012 m. spalio 8 d., 2013 m. sausio 2 d. ir 2013 m. kovo 7 d. sudarytus užskaitų aktus bendrai 27 141,81 Lt sumai; taikyti restituciją ir iš atsakovo ieškovo naudai priteisti 27 141,81 Lt, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad ieškovo bendrovė nuo 2010 metų turėjo ilgalaikių finansinių sunkumų, o 2012 m. birželio 11 d. tapo faktiškai nemokia. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 19 d. nutartimi iškėlė ieškovui bankroto bylą. Ieškovui esant nemokiu ir turint ilgalaikių finansinių sunkumų, tarp ieškovo ir su ieškovu tiesiogiai per A. D. susijusia įmone UAB „SIGMA TELAS“ (A. D. yra atsakovo vadovas ir ieškovo akcininkas, turintis 12,5 proc. akcijų) buvo atlikti vienarūšių priešpriešinių reikalavimų tarpusavio įskaitymai, tokiu būdu suteikiant UAB „SIGMA TELAS“ pirmenybę patenkinti savo finansinius reikalavimus pirmiau kitų BUAB „Energotechnika“ kreditorių. Ginčijamų sandorių ieškovas sudaryti neprivalėjo, abi sandorio šalys buvo nesąžiningos, nes atsakovui, kaip tiesiogiai su ieškovu susijusiam asmeniui, turėjo būti žinoma apie ieškovo finansinę padėtį. Ieškovo vertinimu, ginčijami sandoriai turi būti pripažinti negaliojančiais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio pagrindu.

Atsakovas UAB „SIGMA TELAS“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad nors atsakovo vadovas A. D. buvo ieškovo akcininkas, jis nei vienas pats, nei su savo šeimos nariais neturėjo 50 proc. ieškovo akcijų. Ieškovo nurodoma nesąžiningumo prezumpcija neegzistuoja ir jis atsakovo nesąžiningumą privalo įrodyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka. Atsakovas ginčijamų įskaitymų atlikimo metu neturėjo objektyvaus pagrindo traktuoti ieškovo būklę kaip nemokumą. Ginčijami sandoriai buvo sudaryti laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 3 d. iki 2013 m. kovo 7 d., kai dar net nebuvo sudaryta ir pateikta akcininkams 2012 metų ieškovo finansinė atskaitomybė su visais įmonės finansiniais rodikliais.Tai, kad ieškovas 2012 m. birželio 11 d. pasiekė nemokumo būklę, jo akcininkams užkaitymo aktų sudarymo metu negalėjo būti žinoma. Tuo metu objektyvaus pagrindo akcininkams įtarti įmonės nemokumą nebuvo, nes prieš tai, tais pačiais 2012 metais, patvirtinta įmonės 2011 m. pelno/nuostolių ataskaita liudijo, kad 2011 m. (palyginus su 2010 m.) įmonė pasiekė puikių rezultatų – beveik dvigubai išaugo pardavimų pajamos ir beveik dvigubai sumažėjo nuostolių. Vien tai, kad įmonė turėjo nuostolių, ieškovo akcininkų savaime neturėjo neraminti, nes dėl prasidėjusios krizės daugelio Lietuvos įmonių finansinė situacija buvo sudėtinga. Be to, tiek prieš įskaitymą, tiek netrukus po jo, ieškovas sudarė visą eilę naujų sutarčių dėl darbų bendrai 862 424,60 Lt sumai, garantuojančių jam pajamų srautą. Priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymų praktika ir anksčiau buvo labai plačiai taikoma šalių tarpusavio atsiskaitymuose. Tokią šalių tarpusavio reikalavimų įskaitymo praktiką pripažino ir pats ieškovo bankroto administratorius savo 2013 m. spalio 2 d. veiklos ataskaitoje. Trys iš keturių ginčijamų užskaitų buvo atliktos dar iki ieškovo minimo 2013 m. vasario 26 d. akcininkų susirinkimo. Susirinkime buvo svarstomi ne įmonės bankroto bylos iškėlimo klausimai, o buvo nuspręsta ieškoti investuotojų, taip siekiant tęsti įmonės veiklą. Ieškinyje teigiama, kad užskaitų sudarymo metu ieškovas turėjo finansinių įsipareigojimų VMI bei VSDFV, tačiau per tą laikotarpį būdavo gaunamos ir ženklios piniginės įplaukos. Dėl šių priežasčių nei ieškovo akcininkai, nei atsakovas negalėjo nedidelių ir trumpalaikių įsiskolinimų VMI ir VSDFV traktuoti kaip įmonės veiklos sutrikimo ar nemokumo. Užskaitymo aktai negali būti laikomi pažeidžiančiais kitų kreditorių interesus, nes atliktų užskaitų apimtimi ne tik sumažėjo ieškovo turtas, bet ir finansiniai įsipareigojimai kreditoriams. Ieškovo teiginiai apie 2012 m. birželio 11 d. pasiektą nemokumo ribą yra nepagrįsti leistinais rašytiniais įrodymais. Kadangi neegzistuoja actio Pauliana ieškiniui būtinos sąlygos, todėl nėra pagrindo ieškinio tenkinimui.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 7 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai – pripažino negaliojančiais tarp atsakovo ir UAB „Energotechnika“ 2012 m. liepos 3 d., 2012 m. spalio 8 d., 2013 m. sausio 2 d. ir 2013 m. kovo 7 d. sudarytus užskaitų aktus bendrai 27 141,81 Lt sumai nuo jų sudarymo momento; taikė restituciją ir grąžino šalis į ankstesnę padėtį: iš atsakovo bendros Lietuvos ir Rusijos įmonės UAB „SIGMA TELAS“ ieškovo BUAB „Energotechnika“ naudai priteisė 27 141,81 Lt dydžio sumą, o atsakovui bendrai Lietuvos ir Rusijos įmonei UAB „SIGMA TELAS“ grąžino 27 141,81 Lt dydžio reikalavimo teisę į ieškovą BUAB „Energotechnika“; iš atsakovo bendros Lietuvos ir Rusijos įmonės UAB „SIGMA TELAS“ ieškovo BUAB „Energotechnika“ naudai priteisė 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. vasario 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė iš atsakovo bendros Lietuvos ir Rusijos įmonės UAB „SIGMA TELAS“ valstybės naudai 814 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nurodė, kad jau iki ginčijamų sandorių sudarymo, 2012 m. birželio 11 d., ieškovas turėjo nemokumo požymių, antros, trečios eilės kreditorių, kuriems įmonės pradelsti įsipareigojimai viršijo daugiau kaip pusę į jo balansą įrašyto turto vertės, ir vėliau mokumo nebeatstatė. Atsakovo pateikti įrodymai nepaneigia ieškovo nemokumo ginčo sandorių sudarymo metu. Tuo metu, kai buvo sudaromi 2012 m. liepos 3 d., 2012 m. spalio 8 d., 2013 m. sausio 2 d. ir 2013 m. kovo 7 d. ginčo sandoriai, ieškovas jau buvo skolingas valstybės biudžetui, kitiems kreditoriams, o ginčijami 2012 m. liepos 3 d., 2012 m. spalio 8 d., 2013 m. sausio 2 d. ir 2013 m. kovo 7 d. sandoriai buvo sudaryti kai įmonė faktiškai buvo nemoki, nes įmonės pradelsti įsipareigojimai viršijo daugiau kaip pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. UAB „Energotechnika“, būdama faktiškai nemoki, sudarė ginčijamus 2012 m. liepos 3 d., 2012 m. spalio 8 d., 2013 m. sausio 2 d. ir 2013 m. kovo 7 d. sandorius, taip suteikdama pirmumo teisę UAB „SIGMA TELAS“, kurios direktorius A. D. buvo ieškovo akcininkas, kitų kreditorių atžvilgiu, ir tuo pažeidė kitų savo kreditorių teises, sumažindama kitų kreditorių galimybes gauti jų reikalavimų patenkinimą. UAB „Energotechnika”, sudarydama ginčijamus sandorius, neteko turtinių teisių į pinigines lėšas, kurios galėjo būti nukreiptos visų kreditorių reikalavimams tenkinti, savo kreditorinių įsiskolinimų mastą sumažino tik vieno iš kreditorių atžvilgiu, todėl sandoris pažeidė kitų kreditorių teises, nes jų galimybė patenkinti savo reikalavimus sumažėjo suma, atitinkančia įskaitytų turtinių teisių apimtį. Teismo vertinimu, sudarant ginčijamus sandorius, buvo nesilaikyta paritas creditorum principo, užtikrinančio, kad skolininkui faktiškai esant nemokiam, jis privalo visus savo kreditorius traktuoti vienodai (net jei formali bankroto procedūra dar nėra prasidėjusi). Tais atvejais, kai įmonė, būdama nemoki, pasirinktinai sudaro papildomus susitarimus ir taip patenkina dalies kreditorių reikalavimus, pažeidžiamos kitų kreditorių teisės, ir toks skolininko elgesys vertintinas kaip prieštaraujantis sąžiningai verslo praktikai. Tokie veiksmai vertinami kaip pažeidžiantys nemokaus subjekto kreditorių teisėtus interesus gauti savo reikalavimų patenkinimą vienodomis sąlygomis su kitais kreditoriais. Aplinkybė, kad ieškovo įsipareigojimai taip pat buvo sumažinti, kitų kreditorių teisių pažeidimo neeliminuoja, nes ginčijamais sandoriais užskaičius atsakovo skolas, sumažėjo ieškovo turtas, o atsakovas UAB „SIGMA TELAS“ gavo savo reikalavimo patenkinimą pirmiau už kitus kreditorius, tarp jų ir pirmesnės eilės kreditorius. Faktas, kad ginčijamo sandorio suma yra mažesnė nei visų kreditorių reikalavimų suma, neturi teisinės reikšmės. Tai, kad ginčijamu sandoriu nebuvo pažeistos paties ieškovo kaip ūkio subjekto teisės, kitų ieškovo kreditorių teisų pažeidimo fakto taip pat nepaneigia.

Teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad šiuo atveju BUAB „Energotechnika“ turėjo neišvengiamą pareigą sudaryti ginčijamą sandorį. Tokios aplinkybės nepatvirtina vien ta aplinkybė, kad BUAB „Energotechnika“ ir atsakovą UAB „SIGMA TELAS“ siejo tarpusavio teisiniai santykiai. Ginčijamą sandorį šalys sudarė laisva valia, nesant teisinės prievolės.

Teismas konstatavo, kad UAB „Energotechnika“ laikytina nesąžininga ginčijamo sandorio šalimi, nes jai buvo žinoma apie faktinį įmonės nemokumą, turimus kitus kreditorius, negalėjimą vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, tačiau UAB „Energotechnika“, nepaisydama kitų kreditorių, tarp jų ir VMI bei VSDFV interesų, pasirinktinai sudarė ginčijamus susitarimus su atsakovu ir taip patenkino išimtinai vieno kreditoriaus UAB „SIGMA TELAS“, kurio direktorius buvo ieškovo akcininkas, reikalavimus t. y. veikė pažeisdama sąžiningumo imperatyvą. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, būdamas verslininkas, sudarydamas ginčijamus sandorius, turėjo galimybę ir privalėjo įsitikinti, ar tokiu sandoriu nepažeidžiamos kitų asmenų teisės bei teisėti interesai ir šios aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, jog nagrinėjamoje byloje ginčijamų sandorių šalys buvo nesąžiningos. Teismas sprendė, kad labiau tikėtina, jog tarpusavio skolų įskaitymas buvo atliktas siekiant likviduoti ieškovo įsiskolinimą būtent atsakovui, tokiu būdu buvo siekta prioritetiškai atsiskaityti su vienu iš ieškovo kreditorių, taip pažeidžiant kitų jo kreditorių teises. Atsakovas, turėdamas galiojantį kreditorinį reikalavimą BUAB „Energotechnika“, turi teisę atitinkamai pareikšti savo kreditorinį reikalavimą Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nustatyta tvarka.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „SIGMA TELAS“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas pirmojoje ir apeliacinėje instancijoje. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1) Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus, todėl buvo padarytos nepagrįstos išvados ir priimtas neteisėtas procesinis sprendimas. Vertindamas ieškovo turimą turtą, pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovo teiginiais, kad iš bendros ieškovo turto masės turi būti atimamas atidėtas pelno mokesčio turtas, tačiau šios savo išvados visiškai nemotyvavo. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovo 2012 m. birželio 11 d. balansinė turto vertė buvo 687 482,75 Lt, neaišku, kodėl ir kokiu teisiniu pagrindu iš jos turi būti atimamos tam tikros sumos. Nemotyvuotas procesinis sprendimas arba sprendimas, kurio motyvuojamojoje dalyje tik formaliai nurodoma, kaip išsprendžiamas ginčas, bet nedėstoma, kodėl jis išsprendžiamas būtent taip, pažeidžia teisinio aiškumo, teisinio nuspėjamumo principus, iš dalies riboja asmens teisę į teisingą procesą.

2) Bandomajame balanse nurodoma, kad ieškovo pinigai ir jų ekvivalentai sudarė 270 298,39 Lt. Pirmosios instancijos teismas dėl minėtos aplinkybės apskritai nepasisakė, tačiau tokia faktinė aplinkybė negali būti laikoma mažareikšme ir ignoruojama, kadangi 270 298,39 Lt piniginių lėšų suma sudaro 78 proc. ieškovo nurodomų kreditorių reikalavimų. 2011 m. birželio 11 d. pasiektą nemokumo būseną paneigia ir UAB „Revizorius“ auditoriaus išvada, kurioje konstatuojama, kad 2011 m. ieškovo bendras mokumo rodiklis buvo arti rekomenduojamo dydžio. Apie nemokumo būklę (ar bent nemokumo požymius) išvadoje nėra užsimenama. Auditoriaus išvada šiuo aspektu yra vertinama kaip patikimesnis įrodymas nei paties ieškovo parengtas bandomasis balansas.

3) Tokios nedidelės vertės (6,5 proc. balansinės turto vertės) sandorio sudarymas negalėjo sustiprinti ieškovo nemokumo ir lygiai taip pat nepadidins kreditorių galimybių patenkinti savo kreditorinius reikalavimus, jeigu įsiteisėjusiu teismo sprendimu bus pripažintas negaliojančiu. Akivaizdu, kad 5,5 proc. vertės bendrovės turto sumažėjimas negali būti laikomas esminiu ir iš pagrindų įtakojančiu ieškovo mokumą, nes toks aiškinimas prieštarautų elementariems protingumo, teisingumo bei sutarčių laisvės principams.

4) Ginčijamame sprendime teigiama, kad atsakovas, kaip asmuo suinteresuotas civilinių teisinių santykių stabilumu, turėjo elgtis apdairiai ir iki ginčijamų susitarimų sudarymo pasidomėti kitos sandorio šalies – ieškovo, patikimumu, prašyti informacijos apie šalies turtinę padėtį, turimus kreditorius, skolų mastą, atsiskaitymus su kreditoriais, svarstyti ar ginčo sandoriai nepažeis skolininko kreditorių interesų, tačiau įrodymų apie tokios pareigos vykdymą nepateikta. Su tokiomis išvadomis nesutiktina, kadangi prieš kiekvieną sudaromą sandorį užsakinėti išsamų sutarties šalies mokumo vertinimą ar auditą, reikalauti finansinės atskaitomybės dokumentų ir pan., būtų akivaizdžiai neprotinga ir neracionalu. Toks reikalavimas nepagrįstai komplikuotų įprastinę ūkio subjektų veiklą sudarant kasdieninius sandorius.

5) 2011 m. ieškovo veiklos rezultatai, lyginant su 2010 m., buvo ženkliai geresni, todėl nebuvo pagrindo abejoti jo mokumu. Pats ieškovas nurodė, o pirmosios instancijos teismas sutiko, kad ieškovas nemokumo būseną pasiekė 2012 m. birželio 11 d. Taigi, disponavimas dokumentais už laikotarpį nuo 2003 m. spalio 24 d. iki 2011 m. gegužės 31 d. niekaip negali pagrįsti žinojimo apie sunkią ieškovo finansinę būklę ir atsakovo nesąžiningumo.

6) 2012 m. balandžio 6 d. ieškovo visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas ginčijamame sprendime vertinamas kaip pagrindžiantis atsakovo nesąžiningumą, tačiau šio susirinkimo metu patvirtintų dokumentų (t.y. finansinės atskaitomybės dokumentų bei UAB „Revizorius“ auditoriaus išvadų) analizė sprendime nėra atlikta, dėl ko padarytos nepagrįstos išvados ir priimtas neteisėtas sprendimas. 2013 m. vasario 26 d. ieškovo visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas taip pat neįrodo atsakovo nesąžiningumo. Net trys iš keturių ginčijamų užskaitų buvo sudarytos dar iki minėto akcininkų susirikimo. Be to, minėtame susirinkime nebuvo svarstomi ieškovo veiklos nutraukimo, bankroto, restruktūrizavimo bylos iškėlimo ar panašūs klausimai, nebuvo tvirtinama 2013 m. finansinė atskaitomybė ar bent aptariami konkretūs finansiniai rodikliai, įsiskolinimų suma, turto vertė ir pan.

7) Pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, netinkamai aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias sandorio šalies nesąžiningumą bei kreditorių interesų pažeidimą, taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukšiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, dėl ko buvo neteisingai išspręsta byla ir kas sudaro pagrindą teismo sprendimo panaikinimui ir naujo sprendimo priėmimui.

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti; priteisti ieškovo naudai iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1) Priešingai nei teigia atsakovas, byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad 2011 ir 2012 m. BUAB „Energotechnika“ įmonės finansinė padėtis buvo bloga, įmonė dirbo nuostolingai, bendras įmonės turtas mažėjo, o neįvykdyti įsipareigojimai sudarė tokią dalį, kuri sąlygojo įmonės nemokumo būseną. Bankroto administratorius pareikštu ieškiniu ginčijo sandorius atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 11 d. tarpinį įmonės balansą, kuriame aiškiai atsispindėjo nemokumo būsena, atitinkanti ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies sąlygas, t.y. nustatyta, kad tuo metu įmonės pradelsti įsipareigojimai viršijo daugiau kaip pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

2) Teismas pagrįstai įvertino, kad BUAB „Energotechnika” finansinės atskaitomybė buvo vedama netinkamai, atsižvelgiant į tai, jog įmonė nuolat dirbo nuostolingai, todėl, sudarant balansą, į turto apskaitą nepagrįstai būdavo įtraukiama būsima atidėto pelno mokesčio turto nauda. BUAB „Energotechnika“ vadovybė kiekvienais ateinančiais apskaitiniais metais tikėdavosi gauti pelno ir padidinti savo turtą sutaupyto pelno mokesčio dydžiu, tačiau įmonė kiekvienais apskaitiniais metais patirdavo nuostolių. Įmonės balansinio turto vertės dydis ir nustatymo būdas teismo išsiaiškintas bylos nagrinėjimo metu, vėliau šalių nekvestionuotas, todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, neprivalėjo papildomai pasisakyti dėl logiškai ir teisingai vertinamų buhalterinės apskaitos dokumentų. Teismas neprivalo pasisakyti dėl visų byloje pateiktų įrodymų, konkrečiu atveju dėl turto vertės nustatymo metodo, jeigu jis vertinamas vadovaujantis įstatymais ir verslo apskaitos standartais. Be to, net ir laikantis pozicijos, kad įmonės balansinis turtas sudarė 687 482,75 Lt, pradelsti įsipareigojimai – 345 263,39 Lt taip pat sudarytų daugiau negu puse į balansą įrašyto turto vertės. Pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Apelianto pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma nustatant BUAB „Energotechnika“ ekonominę būseną ginčo sandorių sudarymo metu.

3) Aplinkybė, kad sąskaitose buvusiomis lėšomis galėjo būti padengta dalis kreditorinių reikalavimų, nereiškia, jog šios lėšos buvo paskirstytos atsiskaitymams su kreditoriais. Daugelis kreditorių reikalavimų, galiojusių 2012 m. birželio 11 d., išliko iki pat įmonės paskelbimo bankrutuojančia, o įsiskolinimai kreditoriams tik išaugo. Sisteminis įrodymų vertinimas patvirtina, kad ginčo laikotarpiu įmonės pinigai ir pinigų ekvivalentai nebuvo naudojami bent daliai kreditorinių reikalavimų padengti, prioritetiškai buvo suteiktas atsiskaitymas atsakovui, sudarant su juo neteisėtas užskaitas. Nepriklausomai nuo įmonės apskaitoje užfiksuotų įvairių piniginių įplaukų ir išlaidų, tokie trumpalaikio turto svyravimai nepaneigia bendros įmonės nemokumo būsenos ginčo sandorių sudarymo laikotarpiu. BUAB „Energotechnika“ nemokumas nustatytas tiek teisiniu požiūriu – išanalizavus ūkinės finansinės veiklos rezultatus, tiek faktiniu požiūriu – nesugebėjimas vykdyti piniginių prievolių, kurių terminai suėję. Teismas tinkamai įvertino, kad BUAB „Energotechnika“ 2011 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys bei aptarnavusio auditoriaus išvada buvo perskaityta, paskelbta akcininkams ir jų patvirtinta visuotinio akcininkų susirinkime. Minėti dokumentai patvirtina, kad įmonės nemokumo būseną pasiekta besibaigiant 2011 m., o apie ją jau tuomet žinojo su atsakovu susijęs asmuo, BUAB „Energotechnika“ akcininkas bei atsakovo vadovas A. D.. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad šis asmuo, aktyviai dalyvavęs ieškovo valdyme, iki ginčo sandorių sudarymo žinojo tikrąją sunkią BUAB „Energotechnika“ ekonominę būklę.

4) Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovas turėjo ne mažiau kaip 15 lygiaverčių kreditorių, kuriems buvo pradelsti įsipareigojimai iš viso – 345 263,39 Lt, tačiau pirmenybė buvo suteikta tik UAB „Energotechnika“ akcininko A. D. vadovaujamai įmonei (atsakovui) ir atliktos užskaitos. Be pirmenybe atlikusio užskaitas atsakovo, nemokumo padėtyje esantis skolininkas turėjo eilę kitų kreditorių, kurių reikalavimai buvo identiški (piniginiai), tačiau su jais neatsiskaityta iki pat bankroto bylos iškėlimo. BUAB „Energotechnika“ nemokumas dėl skolininko sudarytų ginčo sandorių dirbtinai sumažintas kitų kreditorių proporcingo atsiskaitymo sąskaita. Nemokumo būsenoje esanti įmonė negavo 27 141,81 Lt lėšų, kurios galėjo būti proporcingai paskirstomos lygiaverčiams kreditoriams, tarp jų ir atsakovui, stojusiam į bendrą kreditorių eilę. Kreditorių teisės ar interesai yra pažeidžiami ir tais atvejais, kai sumažinami skolininko finansiniai įsipareigojimai, tačiau dėl to nukenčia bendras skolininko mokumas. Kitiems kreditoriams užkertama galimybė gauti bent dalį atsiskaitymo, kuris nemokumo situacijoje jiems priklausytų, skolininkui vykdant su jais sutartis ir atsiskaitymus pagal įstatymo nustatytą tvarką ir reikalavimus. Apelianto pasisakymai bei nurodyta teismų praktika dėl ginčijamų sandorių, kaip neturėjusių esminės reikšmės įtakojusios įmonės nemokumą, neatitinka tų reikšmingų aplinkybių, kurių kontekste buvo suformuotas teisės normų taikymas ir aiškinimas.

5) Atsakovo preferavimas kitų kreditorių atžvilgiu pasireiškia tuo, kad atsakovui prievolės įgyvendintos pilna apimtimi dėl to, jog ieškovas turėjo priešpriešinį reikalavimą atsakovui. Tuo tarpu kiti kreditoriai yra diskriminuojami, nes bankrutuojanti įmonė neturėjo reikalavimų pastariesiems ir nebuvo susijusi per akcininkus. Atsakovas akivaizdžiai žinodamas ir suvokdamas realią BUAB „Energotechnika“ finansinę situaciją ir menkas galimybes atgauti savo skolą, siekė realiai nemokėti pinigų ir sumažinti riziką, sudarant neteisėtas užskaitas. Ginčo šalys akivaizdžiai susijusios per akcininką A. D., todėl, priimant sprendimus dėl užskaitų sudarymo, buvo gerai žinoma BUAB „Energotechnika“ sunki ekonominė būklė. Būdamas sąžiningas, atsakovas būtų įvykdęs savo pinigines prievoles ieškovui bei stojęs į bendrą lygiaverčių kreditorių eilę. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino, kad atsakovo direktorius A. D. dalyvavo visų dokumentų tvirtinimo/sudarymo procesuose t. y. atsakovas žinojo apie BUAB „Energotechnika“ nemokumo būseną dar iki ginčo sandorių sudarymo. Atsakovo teiginiai, kad kitos aplinkybės leido tikėtis perspektyvinio įmonės veiklos pagerėjimo ar mokumo atstatymo, neturi reikšmės, kadangi BUAB „Energotechnika“ pasiekė bankrutuojančios įmonės būseną.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat ex officio patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Kolegija CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

Ginčas byloje kilęs dėl ieškovo reikalavimo, pareikšto CK 6.66 straipsnio pagrindu (actio Pauliana). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du actio Pauliana instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienų metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; kt.).

Actio pauliana ieškiniu ieškovas ginčija keturis įskaitymo sandorius, įrodinėdamas tai, kad jais, ieškovui esant faktinio nemokumo būsenoje, atsakovui buvo suteikta nepagrįsta pirmenybė prieš kitus ieškovo kreditorius. Taigi, kaip pagrįstai pažymi atsakovas, siekdamas savo ieškinio patenkinimo ieškovas privalėjo įrodyti, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu bendrovė buvo nemoki ir kad ginčijamais sandoriais atsakovui buvo suteiktas nepagrįstas pranašumas prieš kitus ieškovo kreditorius. Ieškovas taip pat privalėjo įrodyti atsakovo nesąžiningumą sudarant ginčo sandorius. Dėl kitų actio Pauliana taikymo sąlygų ginčo tarp bylos šalių nekyla.

CK 6.66 straipsnio 1 dalis įtvirtina nebaigtinį kreditorių teisių pažeidimų sąrašą. Ieškovas nagrinėjamoje byloje įrodinėjo ir pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ginčijami sandoriai pažeidžia kreditorių teises dėl to, kad jais buvo suteikta nepagrįsta pirmenybė vienam iš ieškovo kreditorių. Dėl šios priežasties apelianto argumentai, kad ginčijamais sandoriais įskaityta santykinai nedidelė suma, nagrinėjamai bylai neturi teisinės reikšmės, kadangi ieškovas kaip kreditorių teisių pažeidimą nurodo ne ieškovo tapimą nemokiu dėl ginčo sandorio, o būtent pirmenybės atsakovui suteikimą prieš kitus ieškovo kreditorius. Tuo pačiu neturi teisinės reikšmės apelianto argumentas, kad dėl ginčijamų sandorių sudarymo ieškovo mokumas nepakito. Jei be atsakovo nemokumo padėtyje esantis skolininkas turi daugiau kreditorių, kurių reikalavimai buvo identiški (piniginiai), o su jais liko neatsiskaityta iki pat bankroto, tai yra pagrindas daryti išvadą, kad kitų kreditorių interesai buvo pažeisti, nepriklausomai nuo to, kad įmonės nemokumas nedidėjo arba nepakito.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis ieškovas buvo pareiškęs dar du ieškinius dėl tarpusavio užskaitų aktų, sudarytų ginčo laikotarpiu, pripažinimo negaliojančiais – su UAB „Epregas“ (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-1238-345/2014, baigta šalims pasiekus taikų susitarimą) ir su UAB „Sigma Telas Energy“ (byla baigta įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimu, bylos Nr. 2A-320-823/2015). Kolegija, vertindama ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą, be kitą ko atsižvelgia į pastarojoje byloje įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais nustatytas aplinkybes.

Ieškovo ginčijami sandoriai sudaryti 2012 m. liepos 3 d., 2012 m. spalio 8 d., 2013 m. sausio 2 d. ir 2013 m. kovo 7 d. Įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-320-823/2015 konstatuota, kad 2012 m. liepos 3 d. ieškovas vykdė veiklą, sudarinėjo naujus sandorius, gaudavo įplaukas vykdė atsiskaitymus su kreditoriais, todėl, net ir sutikus su ieškovo teiginiais, kad 2012 m. birželio 11 d. ieškovas buvo faktiškai nemokus, nėra pagrindo teigti, kad pirmenybė atsiskaitant 2012 m. liepos 3 d. būtų buvusi teikiama kuriam nors vienam iš kreditorių. Kadangi vienas iš ieškovo šioje byloje ginčijamų sandorių sudarytas būtent 2012 m. liepos 3 d., kaip ir sandoris su UAB „Sigma Telas Energy“, ieškovo ginčytas civilinėje byloje Nr. 2A-320-823/2015, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl 2012 m. liepos 3 d. užskaitos akto 5 759,60 Lt sumai panaikinimo naikintina ir šioje dalyje ieškovo ieškinys atmestinas, nenustačius kreditorių teisių pažeidimo (t.y. nepagrįstos pirmenybės vienam iš kreditorių suteikimo) ginčijamu sandoriu. Priešinga išvada prieštarautų įsiteisėjusiam teismo procesiniam sprendimui ir pažeistų kreditorių lygiateisiškumo principą. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 11 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d. ieškovas vykdė atsiskaitymus su kreditoriais. Ieškovo turimas įsiskolinimas klientams nurodytu laikotarpiu sumažėjo nuo 347 960,70 Lt iki 151 502,82 Lt. (b.l. 37-38, t. I). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad nurodytą išvadą (dėl kreditorių teisių pažeidimo nebuvimo) Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-320-823/2015 padarė atsižvelgdamas į tai, kad bendrovei, net ir formaliai atitinkančiai nemokumo požymį, nedraudžiama vykdyti įskaitymus, jei tokiu būdu nėra išskiriamas kuris nors iš kreditorių, ir konstatavęs atsiskaitymų su kitais kreditoriais vykdymo nurodytu laikotarpiu faktą, o ne spręsdamas, kaip nurodo apeliantas, kad ieškovo bendrovė nurodytu laikotarpiu buvo moki. Dėl pastarojo aspekto teismas nurodė, kad įmonės nemokumui konstatuoti byloje trūko faktinių duomenų.

Įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimu taip pat konstatuota, kad ieškovo bendrovė 2013 m. kovo 7 d. buvo nemoki, nebegalėjo atsiskaityti su kreditoriais, ir kad atsiskaitymas įskaitant vienarūšius reikalavimus nurodytą dieną pažeidžia kitų ieškovo kreditorių interesus, todėl kolegija iš naujo šios aplinkybės nenustatinėja (CPK 182 straipsnio 2 punktas) ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškovo kreditorių teisių pažeidimo šioje byloje ginčijamu 2013 m. kovo 7 d. įskaitymo sandoriu yra pagrįsta.

Nors apeliantas nurodo, jog vertindamas ieškovo finansinę būklę pagal 2012 m. birželio 11 d. bandomąjį balansą pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į ieškovo turtą neįtraukė atidėtojo pelno mokesčio turto, ši aplinkybė neturi esminės reikšmės, kadangi net ir nurodytą sumą į ieškovo turtą įtraukus, pradelsti bendrovės įsipareigojimai (345 263,39 Lt) viršytų pusę bendrovės balansinio turto vertės (687 482,75 Lt). Pagal į bylą pateiktus duomenis ieškovas 2012 m. rugsėjo 30 d. turėjo įsipareigojimų klientams,pradelstų daugiau nei 90 dienų, 148 618,65 Lt sumai. Vėluojantys atsiskaitymai sudarė 92,41 proc. (b.l. 37, t. I). Kita vertus, palyginus pradelstų įsipareigojimų klientams 2012 m. rugsėjo 30 d. sąrašą (b.l. 37, t. I) su ieškovo bankroto byloje patvirtintu bendrovės kreditorių sąrašu matyti, kad kai kurie iš nurodytų kreditorių (UAB „Euroelektrotechnika“, UAB „EAH“, UAB „Castrade“, AS „Martem“, AB „Empower“) į kreditorių sąrašą neįtraukti, kas reiškia, kad su jais buvo atsiskaityta iki bankroto bylos iškėlimo, AB „Lietuvos draudimas“ patvirtintas finansinis reikalavimas yra mažesnis, nei buvo 2012 m. rugsėjo 30 d. Didžioji dalis teismo patvirtintų trečios eilės ieškovo kreditorių į 2012 m. rugsėjo 30 d. sąrašą neįtraukti, iš ko galima daryti išvadą, kad įsipareigojimai jiems atsirado vėliau, todėl šių kreditorių teisės ginčo sandoriu negalėjo būti pažeistos. Byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, kad ieškovas nurodytu laikotarpiu turėjo pirmesnės eilės kreditorių, su kuriais nebuvo atsiskaitęs - 2012 m. spalio 16 d. priimtas VMI sprendimas išieškoti 14 854,56 Lt mokestinę nepriemoką už mokestinį laikotarpį nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. (b.l. 33, t. I), 2012 m. lapkričio 15 d. priimtas VMI sprendimas išieškoti 13 055,90 Lt mokestinę nepriemoką (b.l. 35), tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ginčijamas sandoris yra įskaitymo sandoris (t.y. jam vykdyti nereikalingos piniginės lėšos), o iki bankroto bylos iškėlimo dienos įstatymai neįpareigoja bendrovės atsiskaitymus vykdyti atsižvelgiant į ĮBĮ nustatytą eiliškumą, ši aplinkybė nėra pakankama konstatuoti kreditorių teisių pažeidimą ginčijamu sandoriu. Kaip pagrįstai pažymi atsakovas, atsiskaitymo įkaitant priešpriešinius vienarūšius reikalavimus praktika ieškovo veikloje buvo įprasta, ieškovas, nors ir turėdamas rintų finansinių sunkumų, ginčo laikotarpiu vykdė, veiklą, sudarė naujas sutartis (b.l. 61, t. I), atsiskaitinėjo su kreditoriais, todėl konstatuotina, kad ginčijamas 2012 m. spalio 8 d. įskaitymo sandoris 14 556,23 Lt sumai ieškovo kreditorių teisių tuo aspektu, kad juo atsakovui būtų suteikta nepagrįsta pirmenybė, nepažeidžia.

Vertinant, ar kitų kreditorių teisės buvo pažeistos, būtina nustatyti tokią skolininko būklę, kai jis objektyviai nepajėgus vykdyti savo finansinių įsipareigojimų, kurių terminai yra suėję, o kreditorių reikalavimų tenkinimas iš skolininko turto laikantis ĮBĮ nustatyto eiliškumo geriausiai atitinka kreditorių interesus. Kolegijos vertinimu, 2012 m. gruodžio 31 d. pasiekta ieškovo bendrovės finansinė padėtis atitinka nurodytus kriterijus. Iš į bylą pateikto ieškovo 2013 m. vasario 18 d. balanso (b.l. 26, t. I) matyti, kad ieškovo turimas turtas 2012 m. gruodžio 31 d. sudarė 379 543 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 336 445 Lt, t.y. beveik siekė bendrovės turimo turto vertę. Per 2012 metus bendrovė patyrė 228 803 Lt nuostolio (b.l. 27, t. I). 2013 m. vasario 26 d. vykusiame ieškovo visuotiniame akcininkų susirinkime buvo sprendžiamas klausimas dėl investuotojo įmonės finansinės padėties stabilizavimui paieškos (b.l. 39, t. I). Byloje nėra duomenų apie tai, kad, nepaisant faktinio nemokumo būsenos, ieškovo bendrovė nurodytu laikotarpiu vykdė atsiskaitymus ir su kitais bendrovės kreditoriais. Naujai ieškovo sudarytos sutartys po 2013 m. sausio 1 d., kurias nurodo atsakovas, yra nereikšmingoms sumoms, įvertinus atsakovo turimą kreditorinių įsipareigojimų dydį. Pareiškimas dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo teisme gautas 2013 m. kovo 20 d., t.y. praėjus vos daugiau nei 2 mėnesiams nuo ginčo sandorio sudarymo. Atsižvelgdama į tai kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ginčijamu 2013 m. sausio 2 d. įskaitymo sandoriu kitų ieškovo kreditorių teisės buvo pažeistos, kadangi pagal tuometinę bendrovės finansinę situaciją bendrovė buvo nebepajėgi vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, ir kreditorių reikalavimų tenkinimas iš skolininko turto laikantis ĮBĮ nustatyto eiliškumo ir proporcingumo geriausiai atitiko kreditorių interesus nurodytu laikotarpiu.

Kita apelianto ginčijama actio Pauliana sąlyga nagrinėjamoje byloje yra atsakovo nesąžiningumas sudarant ginčo sandorius. Kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad CK 6.67 straipsnio 2 punkte numatyta nesąžiningumo prezumpcija nagrinėjamoje byloje netaikytina, kadangi ji siejama ne su akcijų turėjimu apskritai, o su mažiausiai 50 proc. akcijų turėjimu. Byloje nustatyta, kad atsakovo vadovas A. D. turėjo 12,5 proc. ieškovo bendrovės akcijų. Kita vertus, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad A. D. aktyviai dalyvavo ieškovo bendrovės valdyme. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien A. D. dalyvavimas 2013 m. vasario 26 d. visuotiniame akcininkų susirinkime, kuriame buvo svarstomas bendrovės finansinės padėties stabilizavimo klausimas, leidžia teigti, kad atsakovas žinojo apie sunkią ieškovo finansinę padėtį ginčijamo 2013 m. kovo 7 d. įskaitymo sandorio sudarymo metu. Kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad pareiga domėtis kitos sandorio šalies turtine padėtimi negali būti suabsoliutinama, tačiau pagal byloje surinktus įrodymus akivaizdu, kad, žinodamas apie poreikį stabilizuoti bendrovės veiklą, atsakovas, veikdamas kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, turėjo įtarti, kad ieškovas turi sunkumų atsiskaitydamas su kreditoriais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.66 straipsnio nuostatas, yra pažymėjęs, kad „žinojimas“ aiškinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų, o „turėjimas žinoti” suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, pasidomėti. Sąžiningu gali būti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Verslininko statusas sustiprina reikalavimą sandorio šaliai domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-898/2002; 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007; kt.). Atsižvelgiant į išdėstytas nuostatas, kolegijos vertinimu, byloje surinktų įrodymų pakanka išvadai, kad atsakovas ir sudarydamas ginčijamą 2013 m. sausio 2 d. įskaitymo sandorį, buvo nesąžiningas. Kaip jau minėta, byloje nustatyta, kad A. D. aktyviai dalyvavo ieškovo bendrovės veikloje, visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, kuriuose buvo sprendžiami ieškovo bendrovės direktoriaus atlyginimo mažinimo klausimai, atsižvelgiant į bendrovės turtinę padėtį (b.l. 17, 19, t. II), taigi aplinkybė, kad bendrovės turtinė padėtis nėra gera, atsakovui buvo žinoma. A. D. kaip bendrovės akcininko padėtis leido jam gauti reikiamus duomenis apie bendrovės veiklą ir galimybes atsiskaityti su kreditoriais. Vien ta aplinkybė, kad 2013 m. sausio 2 d. atsakovui nebuvo žinoma 2012 m. bendrovės finansinė atskaitomybė, nepašalina atsakovo pareigos pasidomėti ieškovo finansine padėtimi prieš sudarant ginčo sandorį.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus kolegija sprendžia, kad ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria pripažinti negaliojančiais 2013 m. sausio 2 d. ir 2013 m. kovo 7 d. įskaitymo sandoriai, yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Kolegijai pripažinus, kad 2012 m. liepos 3 d. ir 2012 m. spalio 8 d. įskaitymo sandoriai pirmosios instancijos teismo pripažinti negaliojančiais nepagrįstai, ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, nurodant, kad pripažįstami negaliojančiais tarp atsakovo bendros Lietuvos ir Rusijos įmonės UAB „SIGMA TELAS“ ir UAB „Energotechnika“ 2013 m. sausio 2 d. ir 2013 m. kovo 7 d. sudaryti užskaitų aktai bendrai 6 825,98 Lt (1 976,94 EUR) sumai, taikant restituciją iš atsakovo bendros Lietuvos ir Rusijos įmonės UAB „SIGMA TELAS“ ieškovo naudai priteisiama 6 825,98 Lt (1 976,94 EUR), o atsakovui bendrai Lietuvos ir Rusijos įmonei UAB „SIGMA TELAS“ grąžinama 6 825,98 Lt (1 976,94 EUR) reikalavimo teisė į ieškovą. Ieškovo naudai priteisiamos procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo 6 825,98 Lt (1 976,94 EUR) sumos.

Apeliacinės instancijos teismui pakeitus ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, keistinas juo nustatytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Atsižvelgiant į teismo atmestų ieškinio reikalavimų dalį, iš atsakovo valstybės naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 203,50 Lt (58,94 EUR). Atsakovui iš ieškovo priteisiama 1 200 Lt (347,54 EUR) advokato pagalbos pirmosios instancijos teisme išlaidų (b.l. 21-26, t. II).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kolegija

nutaria:

Apeliacinį skundą tenkiti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 7 d. sprendimą pakeisti, sprendimo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti negaliojančiais tarp atsakovo bendros Lietuvos ir Rusijos įmonės UAB „SIGMA TELAS“ ir UAB „Energotechnika“ 2013-01-02 ir 2013-03-07 sudarytus užskaitų aktus bendrai 6 825,98 Lt (1 976,94 EUR) sumai nuo jų sudarymo momento.

Taikyti restituciją, grąžinti šalis į ankstesnę padėtį: iš atsakovo bendros Lietuvos ir Rusijos įmonės UAB „SIGMA TELAS“ ieškovo BUAB „Energotechnika“ naudai priteisti 6 825,98 Lt (1 976,94 EUR) sumą, o atsakovui bendrai Lietuvos ir Rusijos įmonei UAB „SIGMA TELAS“ grąžinti 6 825,98 Lt (1 976,94 EUR) dydžio reikalavimo teisę į ieškovą BUAB „Energotechnika“.

Iš atsakovo bendros Lietuvos ir Rusijos įmonės UAB „SIGMA TELAS“ ieškovo BUAB „Energotechnika“ naudai priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 6 825,98 Lt (1 976,94 EUR) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-02-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo bendros Lietuvos ir Rusijos įmonės UAB „SIGMA TELAS“ valstybės naudai 203,50 Lt (58,94 EUR) bylinėjimosi išlaidų.

Ieškinio reikalavimus dėl 2012-07-03 ir 2012-10-08 tarp atsakovo bendros Lietuvos ir Rusijos įmonės UAB „SIGMA TELAS“ ir UAB „Energotechnika“ sudarytų užskaitų aktų pripažinimo negaliojančiais atmesti.

Priteisti atsakovui bendrai Lietuvos ir Rusijos įmonei UAB „SIGMA TELAS“ iš ieškovo BUAB „Energotechnika“ 1 200 Lt (347,54 EUR) advokato pagalbos išlaidų.“

Kolegijos pirmininkė Goda Ambrasaitė - BalynienėTeisėjai Andrius IgnotasRūta Petkuvienė