Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Asta Žeromskytė-Stanienė, sekretoriaujant Simonai Jarušaitei., dalyvaujant pareiškėjų atstovui advokatui Dariui Mockūnui, nedalyvaujant pareiškėjams R. Ž. ir E. Ž., nedalyvaujant suinteresuoto asmens – valstybės atstovei Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. Ž. ir E. Ž. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotam asmeniui – valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Nustatyta, kad pareiškėjų R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motina R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) buvo A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2007 m. kovo 24 d., sutuoktinė (b. l. 13). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 5.13 straipsnio nuostatas sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais. Po A. Ž. mirties nei pareiškėjai, nei suinteresuoti asmenys į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Po A. Ž. mirties atsirado palikimas, t. y. 1/2 dalis buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini),. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų duomenimis nustatyta, kad minėtas nekilnojamasis daiktas R. Ž. vardu buvo įgytas A. Ž. ir R. Ž. esant santuokoje, todėl šis turtas laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (b. l. 10, 13, Civilinio kodekso 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iš pareiškėjų atstovo paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad nekilnojamąjį turtą pareiškėjų motina po sutuoktinio mirties priėmė ir juo tinkamai naudojosi savo poreikiams tenkinti. Minėtas aplinkybes taip pat patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai, t. y. sąskaitos ir jų apmokėjimą patvirtinantys dokumentai (b. l. 16-48).

Pagal Civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje. Civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis faktiškai valdo palikimą, kai paveldimą turtą naudoja, juo disponuoja, jį prižiūri, moka mokesčius, kreipiasi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir sudaryti palikimo apyrašą arba kai įpėdinis kreipiasi į teismą, kad šis paskirtų palikimo administratorių. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar kokį daiktą, laikomas priėmusiu palikimą. Asmuo turi įrodyti, kad įpėdinis pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Aukščiau nurodyti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjų motina R. Ž. pradėjo valdyti ir iki savo mirties valdė palikimą, likusį po palikėjo A. Ž. mirties, t. y. 1/2 dalį buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis nustatyta, kad R. Ž. rūpinosi šiuo turtu, prižiūrėjo jį, mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas. Remiantis šiomis aplinkybėmis, jas patvirtinančiais rašytiniais įrodymais bei išdėstytais motyvais, palikimo priėmimo faktas nustatytinas (Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinis faktas nustatytinas paveldėjimo po R. Ž. mirties tikslu. Pareiškėjai negali gauti palikimo priėmimo faktą patvirtinančių dokumentų kitu būdu.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudaro 6,00 Lt, todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos, nes jų dydis yra mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (b. l. 1, Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjų R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (2007 m. kovo 24 d.) priėmė palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjų R. Ž. ir E. Ž. paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliaciniu skundu per Kauno apylinkės teismą.