Kauno apygardos teismo nutartis

2009-06-10 · Civilinė byla Nr. 2S-883-109/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-06-10
Bylos Nr.
2S-883-109/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Bobrel (pirm.), Evaldas Burzdikas, Algirdas Remeika
Ieškovas
V. S.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos Vyriausybei
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerija
Kategorijos
  • 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-883-109/2009
Pirmosios instancijos teismo teisėja Vidutė Liubševičiūtė
Procesinio sprendimo kategorija 106.3, 122.3 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. birželio 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko, Algirdo Remeikos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. S. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 9 d. nutarties, kuria nutarta ieškovo V. S. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos Vyriausybei su trečiuoju asmeniu Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerija dėl neturtinės žalos atlyginimo ir duomenų panaikinimo rašytinėse ir elektroninėse laikmenose laikyti nepaduotu ir kartu su pateiktais priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas V. S. 2009 m. vasario 3 d. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su ieškiniu (b. l. 3-13), kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 99 000 Lt turtinės žalos atlyginimo, sumą pervedant į M. S. labdaros ir paramos fondą nusikaltimams prieš žmoniškumą tirti, įpareigoti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Policijos departamentą iš duomenų bazės panaikinti duomenis, gautus tiriant Marijampolės RPK baudžiamąją bylą Nr. 64-1-00068-04 apie ieškovo kraujo, biologinius – seiles (DNR) pėdsakus ir rankų antspaudus, grąžinant ieškovui šios medžiagos originalus, panaikinti visus ieškovo anketinius duomenis, susijusius su baudžiamąja byla Nr. 64-1-00068-04.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. kovo 9 d. nutartimi (b. l. 69) ieškovo V. S. ieškinį nutarė laikyti nepaduotu ir kartu su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui. Teismas nurodė, kad 2009 m. vasario 20 d. nutartimi (b. l. 56) ieškovui buvo nustatytas 10 dienų terminas ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. nurodyti, kokius neteisėtus veiksmus, ieškovo nuomone, atliko Marijampolės policijos komisariatas, Marijampolės rajono apylinkės prokuratūra, kuo pasireiškė jų kaltė, sutikslinti byloje dalyvaujančius asmenis, jų procesinę padėtį, sukonkretinti faktinį ieškinio pagrindą, keliamų reikalavimų įvykdymo būdą, teisinį reikalavimų pagrindą. 2009-03-03 patikslintu ieškiniu ieškovas byloje dalyvaujančiu asmeniu įtraukė tik Lietuvos Respublikos Generalinę prokuratūrą, kitų ieškinio trūkumų nepašalino. Be to, įtraukęs naują byloje dalyvaujantį asmenį, ieškovas nepateikė jam skirtų ieškinio ir jo priedų nuorašų.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas V. S. (b. l. 72-72-74) prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009-03-09 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti ieškovo ieškinį nagrinėti Kauno miesto apylinkės teisme. Apeliantas nurodė, kad vadovaujantis LR CPK 45 straipsnio 1 dalimi, teismas atsakovą pakeisti tinkamu gali ir bylos nagrinėjimo metu, todėl tai nėra ieškinio trūkumas. Dėl ieškinio faktinio pagrindo sukonkretinimo apeliantas nurodo, kad ieškinio aprašomojoje dalyje, išdėstant faktinį ieškinio pagrindą, pakankamai aiškiai ir detaliai yra nurodyta, kokius ir kada neteisėtus veiksmus atliko virš minėtų žinybų pareigūnai ir kuo pasireiškia jų kaltė. Dėl ieškinio dalyko patikslinimo apeliantas yra tos nuomonės, kad ši ieškinio dalis pakankamai konkreti ir aiški kaip ir šio procesinio dokumento faktinis pagrindas. Todėl ieškovas mano, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2009-03-09 nutartis nei faktiniu, nei juridiniu požiūriu yra nepagrįsta, kadangi teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso XI skyriaus ir 135 str. reglamentuojamas teisės normas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Teisėjų kolegija iš dalies pripažįsta apelianto atskirojo skundo argumentus pagrįstais ir štai dėl ko :

Pažeidus subjektinę teisę, suinteresuotas asmuo gali imtis priemonių, kad apgintų pažeistą ar ginčijamą teisę. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Asmens teisė kreiptis į teismą ieškinio teisenos tvarka įgyvendinama per ieškinio institutą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinio pareiškime suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą yra ieškovo pareiga (CPK 135 straipsnis). Dispozityvumo, rungimosi, nešališkumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principai neleidžia teismui to daryti už ieškovą.

Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir reikalavimą (ieškinio dalykas).

Ieškinio faktinis pagrindas turi būti aiškiai suformuluotas ieškinyje (CPK 135 straipsnio 1 dalis). Ieškinio elementai – ieškinio dalykas ir pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką ir leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui.

Įstatymo ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas plečiamai taip, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą, t. y. pateikiant ieškinio pareiškimą, ieškovui pakanka tik nurodyti įrodymus, patvirtinančius išdėstytas aplinkybes, ir paaiškinti, kuriuo konkrečiu dokumentu ar kuriais kitais įrodymais patvirtinama viena ar kita aplinkybė.

Byloje nustatyta, kad ieškovas reiškia ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei dėl ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros, teismo pareigūnų neteisėtais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

CK 6.273 straipsnyje nustatyta, kad bylose dėl žalos, kurią privalo atlyginti valstybė, atlyginimo valstybei atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Pagal šią teisės normą Vyriausybė gali įgalioti tam tikras valstybės institucijas būti valstybės atstovais bylose dėl žalos atlyginimo. Vyriausybė 2001 m. birželio 26 d. nutarime Nr. 932 nustatė, kad žalos atlyginimo bylose valstybei atstovautų valstybės institucijos, dėl kurių pareigūnų veiksmų atsirado žala. Nagrinėjamu atveju valstybės atstovais šioje byloje turėtų būti atitinkamos valstybės institucijos, t.y. institucijos, kurių pareigūnų neteisėtais veiksmais ieškovas grindė reikalavimą dėl žalos atlyginimo.

CK 6.272 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta valstybės pareiga atlyginti žalą, padarytą teisėsaugos institucijų procesiniais teisiniais aktais baudžiamojo proceso srityje, yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis. Nurodytoje teisės normoje nustatyta, kad valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant tyrimo pareigūnų , prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad įstatyme įtvirtinta objektyvioji valstybės civilinė atsakomybė už nurodytų valstybės teisėsaugos institucijų pareigūnų neteisėtus veiksmus, t. y. atsakomybė be kaltės. Taigi valstybės civilinei atsakomybei už teisėsaugos institucijų pareigūnų neteisėtus procesinius teisinius aktus baudžiamojo proceso srityje atsirasti pakanka nustatyti tris sąlygas: neteisėtus pareigūnų veiksmus, šiais veiksmais padarytos žalos faktą ir priežastinį nurodytų neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšį. Ieškovas ieškinyje nurodė ir analizavo šias sąlygas.

Pažymėtina, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, yra tokie asmenys, kurių atžvilgiu teismas sprendimo nepriima, t. y. sprendimu nėra sprendžiamas jų teisių ir pareigų klausimas, tačiau bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms ateityje. Tokie asmenys gali įstoti į bylą tiek savo iniciatyva, tiek motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva (CPK 47 straipsnis).

Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovas prašo priteisti 99000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, tačiau suformuluodamas ieškinio reikalavimus prašė priteisti 99000 Lt turtinei žalai atlyginti (b.l. 59-68) ir pats teismas tai nelaikė ieškinio trūkumu ir vertino kaip reikalavimą priteisti neturtinę žalą. (b.l. 69).

Be to, Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinių santykių kvalifikavimą vykdo teismas. Teisės taikymas yra teismo prerogatyva. Tai teismas atlieka pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes, pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes parinkdamas ir taikydamas teisės normas, teismas yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės, pageidavimų ir nurodymų.

Apeliacinės instancijos teismas, iš dalies sutikdamas su apelianto argumentais dėl netinkamo CPK 45 straipsnio taikymo, pažymi, kad pagal šios teisės normos prasmę prašyti pakeisti netinkamą šalį (tiek ieškovą, tiek atsakovą) gali bet kuri šalis, taip pat šis pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva. Tačiau bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui.

Teisėjų kolegija, sutinka su apelianto atskirajame skunde nurodytu argumentu, kad ieškinyje išdėstant faktinį ieškinio pagrindą, pakankamai aiškiai ir detaliai yra nurodyta, kokius ir kada neteisėtus veiksmus atliko ieškinio pareiškime paminėtų žinybų pareigūnai ir kuo pasireiškė jų kaltė.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Teisingumo ministerija yra valstybės biudžete numatytų asignavimų atlyginti žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo), valdytoja, jai turi būti pavedama įvykdyti teismo sprendimą.

Dėl virš nurodytų argumentų atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, teismo nutartis naikintina ir perduotinas klausimas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio Proceso Kodekso 337 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 9 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegijos pirmininkė Birutė BobrelKolegijos teisėjai: Evaldas BurzdikasAlgirdas Remeika