Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgio Kiškio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 2 d. nuosprendžio, kuriuo

A. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, ir paskirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė ją atliekant pataisos namuose.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje – nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi iš nuteistojo A. M. konfiskuota 170 eurų, kaip nusikalstamos veikos rezultatas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. M. nuteistas už tai, kad jis, neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis – gabeno turėdamas tikslą platinti, ir jas platino, t. y. už tai, kad:

1.1. jis, 2019 m. sausio 25 d. apie 14.30 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), neteisėtai atgabeno 0,00094 g narkotinės medžiagos – karfentanilio ir 0,011 g narkotinės medžiagos metadono ir tęsdamas nusikalstamus veiksmus šias narkotines medžiagas už 60 eurų neteisėtai perdavė Liudytojui Nr. 1, veikusiam pagal 2019 m. sausio 25 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį dėl nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo;

1.2. be to, jis, 2019 m. vasario 5 d. apie 14.54 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), neteisėtai atgabeno 0,00027 g narkotinės medžiagos – karfentanilio ir tęsdamas nusikalstamus veiksmus šias narkotines medžiagas už 60 eurų neteisėtai perdavė Liudytojui Nr. 1, veikusiam pagal 2019 m. sausio 25 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį dėl nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo;

1.3. be to, jis, 2019 m. vasario 19 d. apie 14.55 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), neteisėtai atgabeno 0,000273 g narkotinės medžiagos – karfentanilio ir 0,0003 g narkotinės medžiagos metadono ir tęsdamas nusikalstamus veiksmus šias narkotines medžiagas už 50 eurų neteisėtai perdavė Liudytojui Nr. 1, veikusiam pagal 2019 m. sausio 25 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį dėl nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo.

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį A. M. atžvilgiu, konstatavo, kad ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, kaltinimas A. M. dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis – jų gabenimo turint tikslą platinti bei jų neteisėto platinimo, pasitvirtino.

5. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo A. M. apeliacinis skundas atmetamas.

7. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamoj proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš A. M. apeliacinio skundo matyti, kad nusikaltimo jis nepadarė, teigia, jog įslaptintas liudytojas išprovokavo situaciją dėl narkotinių medžiagų perdavimo, todėl jis be pagrindo buvo apkaltintas narkotinių medžiagų platinimu.

8. Pagal BPK 2 straipsnį prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos turi pareigą kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundą pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką arba prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius veikos požymius (BPK 166 straipsnio 1 dalis). Jeigu skundą, apreiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką gauna ikiteisminio tyrimo įstaiga arba jeigu ikiteisminio tyrimo įstaiga pati nustato nusikalstamos veikos požymius, ikiteisminio tyrimo pareigūnas tuoj pat pradeda ikiteisminį tyrimą ir kartu apie tai praneša prokurorui (BPK 171 straipsnio 1 dalis).

9. Baudžiamosiose bylose, kuriose asmenys kaltinami BK 259-264 straipsniuose, ypač BK 260 straipsnyje, numatytas nusikalstamas veikas, kai kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais imituojant nusikalstamą veiką, teismai privalo nustatyti nusikalstamos veikos imitavimo taikymo aplinkybes ir patikrinti, ar nusikalstamos veikos imitavimas buvo taikomas teisėtai, tai yra ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas jį taikyti, ar jis buvo įgyvendinamas teisėtai. Pagal teismų praktiką nusikalstamos veikos imitavimą teisėtu daro ne tik jo sankcionavimo pagrindų, bet ir jo vykdymo teisėtumas, kurio pagrindinis reikalavimas yra tai, kad negalima asmens provokuoti padaryti nusikalstamą veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-P-412/2007).

10. Pagal BPK 159 straipsnį nusikalstamos veikos imitavimo veiksmų faktinis pagrindas yra konkrečiam asmeniui pateiktas pasiūlymas padaryti nusikalstamą veiką arba dalyvauti ją darant. Taigi tokiais atvejais pasiūlymas paprastai patvirtinamas, be kita ko, atitinkamą pasiūlymą gavusio asmens parodymais. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas tiek asmenims, atliekantiems tyrimą neatskleidžiant savo tapatybės, tiek asmenims, atliekantiems nusikalstamos veikos imitavimo veiksmus, draudžia provokuoti asmenį padarytą nusikaltimą (BPK 158 straipsnio 3 dalis, BPK 159 straipsnio 3 dalis). Be to, ir nuoseklioje šiuo klausimu teismų praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad neviešo pobūdžio tyrimo veiksmai turi būti atliekami iš esmės pasyviu būdu, tai yra asmuo, atliekantis nusikalstamos veikos imitavimo veiksmus pagal baudžiamojo proceso (ar Kriminalinės žvalgybos) įstatymą negali skatinti, įtikinėti ar kitokiais veiksmais kurstyti asmenį padaryti konkrečią nusikalstamą veiką, kad provokavimo faktas turi būti konstatuojamas, kai ištirtos bylos aplinkybės leidžia, tai yra jomis remiantis galima padaryti išvadą, jog atitinkama veika nebūtų buvusi padaryta be valstybės pareigūnų įsikišimo. Išvada, kad valstybės pareigūnai skatina asmenis daryti nusikalstamas veikas, gali būti daroma ne tik tada, kai nustatoma, jog asmenys, prieš kuriuos atliekami neviešo pobūdžio veiksmai, buvo tiesiogiai įtikinėjami, raginami atlikti priešingus teisei veiksmus, bet ir tada, kai pareigūnų elgesys nebuvo vien pasyvus ir iš jo buvo galima spręsti, kad ilgesnį laiką trunkantys pareigūnų veiksmai turėjo esminę įtaką asmenų, prieš kuriuos buvo taikomos neviešo pobūdžio priemonės, veiksmams. Pažymėtina ir tai, kad BPK nereglamentuoja, kiek laiko valstybė gali imituoti nusikalstamus veiksmus su asmeniu, galinčiu daryti nusikalstamas veikas, t. y. nėra nustatyta jokio maksimalaus sankcionavimo termino, galimo pratęsimų skaičiaus, tačiau nusikalstamos veikos imitavimas negali tęstis neribotą laiką. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nusikalstamos veikos imitavimas teisėtas tiek, kiek būtina nusikalstamoms veikoms ir jas darantiems asmenims išaiškinti. Vertinant nusikalstamos veikos įgyvendinimo teisėtumą, tikrinami ne tik formalus sprendimo priėmimo dėl šių veiksmų atlikimo nustatytų ribų laikymasis, bet ir konkretus jų dalyvių bei asmens, kuriam taikomas nusikalstamo veikos imitavimas, veiksmai, nustatomi nusikalstamos veikos padarymo mechanizmas, nusikalstamos veikos imitavimo dalyvių vaidmenys ir indėlis į jos padarymą.

11. Nagrinėjamoje byloje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2018 m. birželio 5 d. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdyboje gavus duomenų, kad R. M., S. M. ir V. S., kartu su bendrininkais neteisėtai disponuoja narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis bei užsiima šių medžiagų prekyba Kauno mieste. Atliekamo ikiteisminio tyrimo metu buvo gauta duomenų, kad A. M. neteisėtai disponuoja narkotinėmis medžiagomis, psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti. Iš bylos medžiagos matyti, kad vadovaujantis BPK 154 straipsniu, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 9 d. nutartimi buvo leista ikiteisminio tyrimo pareigūnams atlikti A. M. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, klausantis A. M. telefoninių pokalbių jo naudojamais mobilaus ryšio telefonų numeriais, daryti jų įrašus, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją ją fiksuoti ir kaupti nuo 2018 m. lapkričio 9 d. iki 2019 m. vasario 9 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 7 d. nutartimi šis terminas buvo pratęstas nuo 2019 m. vasario 9 d. iki 2019 m. gegužės 9 d.. Teismo 2019 m. sausio 25 d. nutartimi leista liudytojui Nr. 1 atlikti nusikalstamo veikos imitavimo veiksmus apelianto atžvilgiu nuo 2019 m. sausio 24 d. iki 2019 m. kovo 24 d. Nutartyse buvo nurodyta, kad leidimai atlikti nusikalstamos veikos imitavimo veiksmus, tiek kitus procesinius veiksmus duodami siekiant užtikrinti išsamios informacijos apie galimai vykdomą nusikalstamą veiką gavimą, bei surinkti duomenis apie visus kartus veikiančius asmenis, jų tarpusavio pavaldumą ir vaidmenų pasiskirstymą, taip pat nustatyti iš kur įgyja, kam platina, bei kur laiko narkotines, psichotropines medžiagas ar jų pirmtakus.

12. Pirmosios instancijos teismas, teisiamajame posėdyje ištyręs bei apkaltinamajame nuosprendyje išanalizavęs visus liudytojo Nr. 1, liudytoju apklausto pareigūno T. B. parodymus, duomenis, užfiksuotus slaptų ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose, išanalizavęs telefoninių pokalbių ir trumpųjų žinučių suvestinių turinį, ir apelianto gynybinę versiją, kad jis jokios nusikalstamos veikos nepadarė, atmetė. Iš skundžiamo apkaltinamojo nuosprendžio matyti, kad teismas nustatė, jog slapto sekimo metu ir nusikalstamos veikos imitavimo metu surinkti įrodymai atitinka įrodymų leistinumo kriterijų, todėl laikytini įrodymais, pagrindžiančiais A. M. kaltę. Nors pirmosios instancijos teismas dėl provokacinių veiksmų nepasisakė, tačiau aukštesnės instancijos teismo vertinimu, apelianto A. M. nusikalstami veiksmai nebuvo išprovokuoti, todėl pirmosios instancijos teismas, nusikalstamos veikos imitavimo metu surinktus įrodymus pagrįstai laikė atitinkančius leistinumo kriterijų.

13. Analizuojant nusikalstamos veikos imitavimo veiksmų atlikimo trukmę, matyti, jog nustatant nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybes, teismo nutartimi buvo duotas leidimas atlikti nusikalstamos veikos imitavimo veiksmus du mėnesius, tačiau šie veiksmai buvo vykdomi trumpiau – 22 dienas, tai yra tik tiek laiko, per kurį buvo pasiekti nusikalstamos veikos imitavimo veiksmams keliami tikslai. Tokia trukmė, taikant nusikalstamos veikos imitavimo veiksmus negali būti laikoma nepateisinamai ilga ar naudota siekiant pasunkinti kaltininko teisinę padėtį.

14. Nagrinėjamoje byloje atliekant nusikalstamos veikos imitavimo veiksmus, kurių metu buvo naudota skaitmeninė vaizdo ir garso įrašymo priemonė „(duomenys neskelbtini)“, 2019 m. sausio 28 d., 2019 m. vasario 6 d. ir 2019 m. vasario 20 d. protokoluose užfiksuoti pokalbiai tarp liudytojo Nr. 1, kuriam suteiktas anonimiškumas ir apelianto A. M., iš kurių matyti, jog kontaktas vyko liudytojo Nr. 1 iniciatyva, tačiau būtent apelianto iniciatyva buvo derinamas tolimesnių kontaktų laikas ir vieta su liudytoju Nr. 1. Toks nusikalstamą vieką imituojančius veiksmus atliekančio liudytojo Nr. 1 elgesys rodo, kad jis sankcionuotų veiksmų ribų neperžengė, elgėsi iš esmės neutraliai, tokia situacijai, kai 2019 m. vasario 19 d. apeliantas nuo pat pradžios aktyviai derasi su liudytoju Nr. 1 dėl psichotropinės medžiagos kiekio (liudytojui Nr. 1 pasiteiravus ar „turi ką nors ar reikia važiuoti?“ apeliantas nurodo, jog „reikia važiuoti. Aš nusiunčiau ten, jau laukia manęs aš galvojau su tavim matai.“ Liudytojui Nr. 1 paklausus „ ar duos už „pidisoką“, nuteistasis atsakė, jog „už pidisoką galiu išprašyti“ aiškiai patvirtina, kad apeliantui visa įvykio situacija buvo pažįstama, nebe nauja ir tokia, kurioje jis nebuvo provokuojamas, o pats apeliantas savanoriškai įvykdė nusikalstamą veiką – aktyviai derasi dėl narkotinių medžiagų pardavimo liudytojui Nr. 1. Be to, iš tos pačios dienos protokolo matyti, jog apeliantas pats rodė iniciatyvą dėl narkotinių medžiagų paėmimo iš skirtingų vietų, tai yra apeliantas nurodė, jog „aš ten susitariau dešimt gramų yra po keturiasdešimt“, o liudytojui Nr. 1 paklausus, kaip galima pabandyti, A. M. nurodė, jog „nuvažiuoti galim paimti biškį pabandyti.“ Šios aplinkybės patvirtina, kad prieš nuteistąjį taikomi nusikalstamos veikos imitavimo veiksmai nevaržė jo laisvės pasirinkti teisėto elgesio varianto, jis turėjo visas galimybes savarankiškai atsisakyti pabaigti nusikaltimą.

15. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad tokių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog A. M. 2019 m. sausio 25 d., 2019 m. vasario 5 d. ir 2019 m. vasario 19 d. nusikalstamus veiksmus atliko savanoriškai, be valstybės pareigūnų įsikišimo ir nebuvo skatinamas ar kurstomas narkotines medžiagas parduoti liudytojui Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad prieš A. M. atliekant nusikalstamos veikos imitavimo veiksmus, BPK 158 straipsnio 4 dalies ir 159 straipsnio 3 dalies nuostatos nebuvo pažeistos – nuteistasis A. M. nebuvo provokuojamas ir (ar) spaudžiamas daryti nusikaltimus, o panaudojant nusikalstamos veikos imitavimo veiksmus buvo prisijungta prie apelianto daromų nusikalstamų veiksmų, ir tokiais veiksmais surinktus duomenis, žemesnės instancijos teismas pagrįstai pripažino leistinais įrodymais.

16. Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat prašo, konstatavus, jog jo kaltė yra įrodyta, sušvelninti jam paskirtą bausmę. Apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija pažymi, jog BK 54 straipsnyje yra numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Teismai skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje yra išvardintos aplinkybės, į kurias skirdamas bausmę turi atsižvelgti teismas. Pirmosios instancijos įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį pavojingumą, kaltės formą (A. M. padarė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą, taip pat įvertino ir tai, kad faktiškai realios žalos dėl narkotinių medžiagų platinimo išvengta, kadangi jos buvo perduotos pareigūnams, nuteistojo asmenybę (nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu, į tai, kad nuteistasis anksčiau teistas, naują nusikalstamą veiką padarė neatlikęs anksčiau jam skirtos bausmės, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu), todėl nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė yra per griežta, neteisinga ir neatitinkanti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų bausmės tikslų, be to, atsižvelgtina ir į tai, kad nuteistajam buvo paskirta mažesnė nei sankcijos vidurkis bausmė. Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo atsižvelgti į tai, kad turi šeimą, mažametę dukrą bei planuoja dirbti ir šiuo pagrindu prašo švelninti jam paskirtą bausmę, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų šiuos nuteistojo teiginius, todėl teismas juos atmeta kaip nepagrįstus.

17. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimų taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, tinkamai motyvavo bausmės paskyrimą ir jos dydžio nustatymą, todėl keisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. nuosprendį nuteistojo A. M. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.