- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-16
- Bylos Nr.
- AS-822-811-13
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00829-2013-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Skirgailė Žalimienė (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijos
- Pareiškėjas
- UAB „Žaidas“
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Žaidas“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai, dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Kauno apygardos administraciniame teisme priimtas nagrinėti pareiškėjo UAB „Žaidas“ skundas atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai, kuriame prašoma teismo panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 28 d. įsakymą Nr. A-1942 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. kovo 2 d. įsakymo Nr. A787 „Dėl Kauno miesto Centro seniūnijos daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo“ (toliau – ir Įsakymas).
Šalies argumentai
Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. laikinai sustabdyti ginčijamo įsakymo galiojimą. Prašyme nurodė, kad nesustabdžius ginčijamo Įsakymo vykdymo iki tol kol bus išspręstas ginčas dėl ginčijamo įsakymo teisėtumo, pareiškėjas bus priverstas skaičiuoti mokesčius už bendrosios nuosavybės administravimą visiems daugiabučiams namams vienodai, negalėdamas taikyti mokesčių diferenciacijos, atsižvelgiant į pastatų eksploatavimo laiką, buitinių patogumų lygį, patalpų bendrąjį plotą. Taip būtų pažeidžiamos visų daugiabučių namų savininkų teisės į objektyvias ir racionaliai pagrįstas sąskaitas. Mokesčių priskaitymas daugiabučių namų bendraturčiams pagal ginčijamą Įsakymą pažeistų teisėtus pareiškėjo lūkesčius į planuotų pajamų gavimą. Tokiu atveju, jei teismas priimtų pareiškėjams palankų sprendimą, pareiškėjas turėtų perskaičiuoti visas pateiktas sąskaitas ir pateikti savininkams papildomas sąskaitas, kuriose turėtų reikalauti sumokėti nepriemokas, susidariusias dėl ginčijamo Įsakymo panaikinimo. Toks procesas sudarytų nepatogumų ne tik pareiškėjui, bet ir taptų papildoma našta savininkams, kurie per nurodytą terminą turėtų įvykdyti papildomą mokestinę prievolę. Be to, pareiškėjas jau yra pradėjęs vykdyti 2013 m. balandžio 18 d. Kauno miesto Tarybos sprendimą. Pareiškėjas, ėmėsi visų priemonių, siekdamas informuoti daugiabučių namų savininkus apie Tarybos sprendimu priimtą naują mokesčių administravimo tvarką ir nuo 2013 m. birželio 1 d. mokesčius administruoja remdamasis šiuo sprendimu. Pareiškėjas, vykdydamas Tarybos sprendimą, įdėjo daug laiko ir pastangų, perprogramuodamas savo vidines sistemas, todėl būtų neracionalu pradėti taikyti ginčijamą Įsakymą. Pareiškėjas būtų priverstas kartoti ankščiau atliktas procedūras, o teismui pripažinus ginčijamą Įsakymą neteisėtu ir nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, vėl turėtų pradėti taikyti Tarybos sprendimą. Taip būtų pažeista pareiškėjo teisė į teisinį savo veiklos reglamentavimo stabilumą. Susidariusi situacija pažeidžia pareiškėjo ir daugiabučių namų savininkų teisinio tikrumo principą, reikalaujantį, kad teisinių santykių subjektai būtų tikri dėl savo teisinės padėties.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones patenkino. Laikinai, iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, sustabdė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 28 įsakymo Nr. A-1942 galiojimą (b. l. 26–27).
Teismas vertino, jog atsižvelgiant į skundžiamojo Įsakymo taikymo apimtį, šio Įsakymo vykdymas būtų susijęs su papildomais didelės apimties skaičiavimais (didelėmis darbo sąnaudomis), pasikeitusios mokesčių apskaičiavimo tvarkos gyventojams išaiškinimu, o galimai palankaus pareiškėjai teismo sprendimo priėmimo atveju, gali kilti mokesčių surinkimo teisėtumo, o tuo pačiu ir grąžinimo gyventojams problema. Taigi yra reali galimybė, jog, nesustabdžius skundžiamų Įsakymų galiojimo, esant galimai palankiam pareiškėjai teismo sprendimui, pasunkėtų iki ginčijamo akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, o kartu ir teismo sprendimo realus įgyvendinimas. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas pripažino, kad, siekiant išvengti neigiamų pasekmių, susijusių su priimto galimai palankaus pareiškėjui sprendimo vėlesniu vykdymu, būtina imtis priemonių reikalavimui užtikrinti, todėl laikinai, iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, stabdytinas Įsakymo galiojimas.
III.
Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija pateikė atskirąjį skundą (b. l. 30–34), kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria patenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.
Mano, kad teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, netinkamai įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes bei priėmė nepagrįstą teismo nutartį, pažeidžiančią proporcingumo ir šalių pusiausvyros principus bei viešąjį interesą. Pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo grindžiamas prielaidomis ir spėjimais, nepatvirtintas įrodymais. Skundžiamu įsakymo buvo ne tik nustatytas mokestis už bendrosios nuosavybės administravimą, bet ir pakeistos kitos administracijos direktoriaus įsakymų nuostatos, nenusijusios su mokesčio nustatymu – jose nurodyta, kad pareiškėjas skiriamas Centro seniūnijos daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriumi. Teismui sustabdžius skundžiamo įsakymo galiojimą visą apimtimi, labiausiai pažeidžiami Kauno miesto gyventojų interesai. Iškyla reali grėsmė, kad Kauno miesto daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektai apskritai gali būti neadministruojami, iškils grėsmė gyventojams ir jų turtui.
Atsiliepimas
Pareiškėjas UAB „Žaidas“ atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą (b. l. 39–43) prašė jį atmesti, o teismo nutartį, kuria pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, palikti galioti
IV.
Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 23 d. nutartimi pareiškėjo prašymu panaikino šio teismo 2013 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonę – skundžiamo įsakymo galiojimo sustabdymą (b. l. 113–114).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Apeliacinis procesas nutrauktinas.
Pareiškėjas byloje kelia ginčą dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. A-1942 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. kovo 2 d. įsakymo Nr. A787 „Dėl Kauno miesto Centro seniūnijos daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo“, teisėtumo ir pagrįstumo.
Pareiškėjo prašymu Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi byloje pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė – laikinai, iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, sustabdytas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 28 įsakymo Nr. A-1942 galiojimas. Minėtas teismo sprendimas ginčijamas atsakovo atskiruoju skundu šioje byloje.
Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 23 d. nutartimi pareiškėjo prašymu 2013 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė panaikinta.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 6 dalį teismo nutartis panaikinti reikalavimo užtikrinimą vykdoma pasibaigus terminui toms nutartims apskųsti, o jeigu skundas paduotas, – priėmus nutartį atmesti skundą. Šiame straipsnyje nurodytos nutartys vykdomos teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka. Pagal to paties straipsnio 5 dalį dėl teismo nutarčių reikalavimo užtikrinimo klausimais gali būti duodamas atskirasis skundas. Vadovaujantis ABTĮ 149 straipsnio 2–3 dalimis, atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo. Jeigu skundžiama nutartis, įstatymo nustatyta tvarka priimta nagrinėjant bylą šalims nedalyvaujant, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos.
Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 23 d. nutartis, kuria buvo panaikinta reikalavimo užtikrinimo priemonė, buvo apskųsta atskiruoju skundu per ABTĮ 149 straipsnyje nustatytą terminą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nagrinėjamu atveju darytina išvada, jog atsakovo atskiruoju skundu skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, pagrįstumo ir teisėtumo nustatinėjimas apeliacine tvarka nebetenka teisinės prasmės, nes šio klausimo išsprendimas nesukels byloje dalyvaujantiems asmenims jokių teisinių pasekmių, yra išnykęs atsakovo atskirajame skunde nurodytų pažeidimų pagrindas. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokioms aplinkybėms, šiame apeliaciniame procese nebeliko apeliacijos objekto. Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 23 d. nutartimi panaikinus Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi pritaikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę, šios nutarties neapskundus atskiruoju skundu ir atsiradus teisiniam ir faktiniam pagrindui šią nutartį vykdyti ir netaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės (skundžiamo įsakymo galiojimo ir vykdymo sustabdymo) nebetenka teisinės prasmės atsakovo atskirojo skundo dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 8 d. nutarties, kuria pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, nagrinėjimas. Įvertinus minėtas teisines aplinkybes, apeliacinis procesas nutrauktinas, o atsakovo atskirojo skundo argumentai dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 8 d. nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo neturi teisinės reikšmės nagrinėjamam klausimui teisingai išspręsti, todėl kolegija dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 71 ir 149, 150 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
apeliacinį procesą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 8 d. nutarties nutraukti.
Nutartis neskundžiama.