Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys, sekretoriaujant Vaidai Pupšytei, dalyvaujant prokurorui Virginijui Sokolovui, kaltinamiesiems A. G., E. U., jų gynėjams advokatams Giedrei Kazakevičienei, Antanui Vitlipui, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)" staliumi - staklininku, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 2008-12-04 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 259 str. 2 d. 8 MGL dydžio bauda, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal LR BK 180 str. 1 d., 214 str. 1 d., LR BK 135 str. 2 d. 9 p. ir E. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 180 str. 1 d., 214 str. 1 d., LR BK 135 str. 2 d. 9 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. G. 2008-05-31 apie 08.40 val. (duomenys neskelbtini), garažų kooperatyve (duomenys neskelbtini), prie garažo Nr. 79, apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje su E. U., panaudodamas fizinį smurtą, užpuolė V. M., kuriam bandant apsiginti peiliu nuo jo ir E. U. užpuolimo, E. U. koja tyčia vieną kartą spyrus į ranką ir tokiu būdu išmušus peilį, po to vieną kartą spyrus į pilvą, jis tuo pačiu metu rankos kumščiu vieną kartą sudavė V. M. į galvą ir taip V. M. pargriovė ant žemės, o E. U. pargriautam V. M. koja spyrus vieną kartą į krūtinę, jis vieną kartą spyrė nukentėjusiajam į galvą, nuo ko pastarasis prarado sąmonę, po to E. U. spyrus V. M. mažiausiai keturis kartus į nugarą ir galvą, jis tuo pačiu metu mažiausiai tris kartus spyrė nukentėjusiajam į galvą, tokiais bendrais su E. U. veiksmais nukentėjusiajam V. M. padarė sunkią galvos smegenų traumą - kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu abipus, kraujo išsiliejimą po voratinkliniu dangalu, priekinės kaukolės pamato duobės, viršutinių žandikaulių Le FORT II tipo, nosies kaulų, kairio III delnakaulio lūžius, muštines žaizdas nosyje, kaktoje, dešinėje išorinėje ausies landoje, poodines kraujosruvas akių vokuose, dešinės ausies kaušelyje, dešinio viršutinio pirmo danties vainiko lūžį- sunkų sveikatos sutrikdymą, taip atėmė V. M. galimybę priešintis, po ko ištraukė iš V. M. drabužių ir pagrobė svetimą - V. M. priklausantį turtą- mobilaus ryšio telefoną „Nokia 6070" su „Omnitel" SIM kortele, bendros 600 litų vertės, 150 litų pinigais bei neteisėtai įgijo svetimą - V. M. vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę- AB DnB Nord banko „Maestro" mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), 30 litų vertės, tuo padarė nukentėjusiajam V. M. bendrą 780 litų turtinę žalą, t.y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 180 str. 1 d., 214 str. 1 d.

Be to, jis 2008-05-31 apie 08.40 val. (duomenys neskelbtini), garažų kooperatyve (duomenys neskelbtini), prie garažo Nr. 79, apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje su E. U., iš savanaudiškų paskatų užpuolė V. M., kuriam bandant apsiginti peiliu nuo jo ir E. U. užpuolimo, E. U. koja tyčia vieną kartą spyrus į ranką ir tokiu būdu išmušus peilį, po to vieną kartą spyrus į pilvą, jis tuo pačiu metu rankos kumščiu vieną kartą sudavė V. M. į galvą ir taip V. M. pargriovė ant žemės, o E. U. pargriautam V. M. koja vieną kartą spyrus į krūtinę, jis vieną kartą spyrė nukentėjusiajam į galvą, nuo ko pastarasis prarado sąmonę, po to E. U. mažiausiai keturis kartus spyrus V. M. į nugarą ir galvą, jis tuo pačiu metu mažiausiai tris kartus nukentėjusiajam spyrė į galvą, taip bendrais su E. U. veiksmais nukentėjusiajam V. M. padarė sunkią galvos smegenų traumą - kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu abipus, kraujo išsiliejimą po voratinkliniu dangalu, priekinės kaukolės pamato duobės, viršutinių žandikaulių Le FORT II tipo, nosies kaulų, kairio III delnakaulio lūžius, muštines žaizdas nosyje, kaktoje, dešinėje išorinėje ausies landoje, poodines kraujosruvas akių vokuose, dešinės ausies kaušelyje, dešinio viršutinio pirmo danties vainiko lūžį - sunkų sveikatos sutrikdymą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 135 str. 2 d. 9 p.

Kaltinamasis E. U. 2008-05-31 apie 08.40 val. (duomenys neskelbtini), garažų kooperatyve (duomenys neskelbtini), prie garažo Nr. 79, apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje su A. G., panaudodamas fizinį smurtą, užpuolė V. M., kuriam bandant apsiginti peiliu nuo jo ir A. G. užpuolimo, koja tyčia vieną kartą spyrė į ranką ir tokiu būdu iš rankos išmušė peilį, po to vieną kartą spyrė į pilvą, o A. G. tuo pačiu metu rankos kumščiu vieną kartą sudavus V. M. į galvą ir taip V. M. pargriovus ant žemės, jis pargriautam V. M. koja spyrė vieną kartą į krūtinę, o A. G. vieną kartą spyrus nukentėjusiajam į galvą, nuo ko pastarasis prarado sąmonę, po to jis V. M. spyrė mažiausiai keturis kartus į nugarą ir galvą, o A. G. tuo pačiu metu spyrus mažiausiai tris kartus nukentėjusiajam į galvą, tokiais bendrais su A. G. veiksmais nukentėjusiajam V. M. padarė sunkią galvos smegenų traumą - kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu abipus, kraujo išsiliejimą po voratinkliniu dangalu, priekinės kaukolės pamato duobės, viršutinių žandikaulių Le FORT II tipo, nosies kaulų, kairio III delnakaulio lūžius, muštines žaizdas nosyje, kaktoje, dešinėje išorinėje ausies landoje, poodines kraujosruvas akių vokuose, dešinės ausies kaušelyje, dešinio viršutinio pirmo danties vainiko lūžį - sunkų sveikatos sutrikdymą, taip atėmė V. M. galimybę priešintis, po ko ištraukė iš V. M. drabužių ir pagrobė svetimą V. M. priklausantį turtą - mobilaus ryšio telefoną „Nokia 6070" su „Omnitel" SIM kortele, bendros 600 litų vertės, 150 litų pinigais, bei neteisėtai įgijo svetimą - V. M. vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę - AB DnB Nord banko „Maestro" mokėjimo kortelę (duomenys neskelbtini), 30 litų vertės, tuo padarė nukentėjusiajam V. M. bendrą 780 litų turtinę žalą, kuo padarė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 180 str. 1 d., 214 str. 1 d.

Be to, jis 2008-05-31 apie 08.40 val. (duomenys neskelbtini), garažų kooperatyve (duomenys neskelbtini), prie garažo Nr. 79, apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje su A. G., iš savanaudiškų paskatų užpuolė V. M., kuriam bandant apsiginti peiliu nuo jo ir A. G. užpuolimo, koja tyčia vieną kartą spyrė į ranką ir tokiu būdu iš rankos išmušė peilį, po to vieną kartą spyrė į pilvą, o A. G. tuo pačiu metu rankos kumščiu vieną kartą sudavus V. M. į galvą ir taip V. M. pargriovus ant žemės, jis pargriautam V. M. koja spyrė vieną kartą į krūtinę, o A. G. vieną kartą spyrus nukentėjusiajam į galvą, nuo ko pastarasis prarado sąmonę, po to jis V. M. spyrė mažiausiai keturis kartus į nugarą ir galvą, o A. G. tuo pačiu metu spyrus mažiausiai tris kartus nukentėjusiajam į galvą, tokiais bendrais su A. G. veiksmais nukentėjusiajam V. M. padarė sunkią galvos smegenų traumą - kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu abipus, kraujo išsiliejimą po voratinkliniu dangalu, priekinės kaukolės pamato duobės, viršutinių žandikaulių Le FORT II tipo, nosies kaulų, kairio III delnakaulio lūžius, muštines žaizdas nosyje, kaktoje, dešinėje išorinėje ausies landoje, poodines kraujosruvas akių vokuose, dešinės ausies kaušelyje, dešinio viršutinio pirmo danties vainiko lūžį - sunkų sveikatos sutrikdymą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 135 str. 2 d. 9 p.

Kaltinamasis A. G. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2008-05-31 pas V. Š. namuose vartojo alkoholį. Kai V. Š. nuėjo miegoti, jis, E. U., V. S. ir dvi panelės sugalvojo nueiti ant geležinkelio tilto išgerti alaus. Ten bebūdami pamatė einantį vyrą. V. S. puolė jį ir griebė už maišelio, kurį tas vyras nešėsi. Tas vyras išsitraukė peilį, todėl jie puolė ginti draugą, pradėjo į tą vyrą mėtyti akmenis. Vyras pradėjo bėgti, o jis ir E. U. nusivijo minėtą vyrą iki garažų ir sumušė. Vyrą pirmas pasivijo ir pirmas nukentėjusiajam sudavė E. U.. E. U. išmušė nukentėjusiajam iš rankų peilį ir 1 ar 2 kartus sudavė. Nuo smūgių nukentėjusysis parkrito. Jis nukentėjusiajam smūgiavo rankomis ir kojomis, į galvą ir nugarą spyrė 3-4 kartus, spardė tol, kol šis prarado sąmonę. Tą žmogų mušė todėl, kad šis išsitraukė peilį, jie pagalvojo, kad jis puola V. S.. Vyrui iškrito mobilaus ryšio telefonas, todėl jis tą telefoną paėmė. Tada jis pradėjo kraustyti kišenes rado piniginę. Iš piniginės jis paėmė tik pinigus – 150 Lt, pačią piniginę su kitais dokumentais, SIM kortelę išmetė. Piniginėje buvo ir banko kortelė, tačiau jie ją išmetė kartu su pinigine netoli V. M.. Telefoną jie pardavė E. R.. Nukentėjusįjį sumušė, nes buvo neblaivūs. Iš anksto nesitarė nieko mušti. Su nukentėjusiosios civiliniu ieškiniu sutinka dalinai, su Ligonių kasos ieškiniu nesutinka, nes neturi iš ko atlyginti.

Kaltinamasis E. U. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2008 m. gegužės 30 d. šventė pas V. Š.. Vėliau jis pasiūlė draugams eiti prie tilto atsigerti alaus. Nuėjo prie tilto penkiese, ten gėrė alų. Buvo vidutiniškai girtas. V. S. bandė atimti maišiuką iš praeinančio vyro. Tada tas vyras išsitraukė peilį ir pasakė, kad jei kas prie jo lįs, tai smeigs peiliu. Tada jis pasakė, kad nereikia gąsdinti, o vyras dar kažką pasakė. Jiems sukilo pyktis ir pradėjo vytis minėtą vyrą, kuris bėgo link garažų. Prie garažų nukentėjusysis gynėsi peiliu, jis išmušė V. M. iš rankų peilį ir pradėjo mušti. Mušė todėl, kad nukentėjusysis gąsdino peiliu. Pirmas nukentėjusiajam sudavė A. G. kumščiu į veidą, o jis spyrė į krūtinę. Nukentėjusysis buvo parkritęs keturiomis. Jis šiam dar spyrė į šoną. A. G. spyrė į galvą. Po to V. M. nugriuvo ant šono. A. G. spyrė jam 3-4 kartus į galvą, į nugarą, į šoną. Jis pamatė nukritusį juodos spalvos krepšį, pakėlė, bet paskui vėl numetė. Ką darė A. G., nematė, nes buvo nusisukęs. Einant atgal prie tilto, A. G. išsitraukė piniginę, ten buvo 150 Lt, banko kortelė. Jie pasiėmė pinigus, o piniginę su banko kortele išmetė. Pinigus pasidalino. Apie tai, kad iš nukentėjusiojo paimtas telefonas, sužinojo tada, kai jie, palikę V. M. gulėti, grįžo atgal prie tilto. Jis pats iš V. M. nieko nevogė. Sutinka atlyginti ieškinį Ligonių kasai, neturtinės žalos gali atlyginti ne daugiau 5000 Lt, turtinę žalą atlyginti sutinka.

Be kaltinamųjų A. G. ir E. U. prisipažinimo, jų kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 180 str. 1 d., 214 str. 1 d., LR BK 135 str. 2 d. 9 p. įrodyta šiais įrodymais:

nukentėjusioji A. M. parodė, kad tą rytą, kai vyras buvo sumuštas, jie abu išėjo iš namų. Ji išėjo į turgų, o vyras nuėjo į garažą. Grįžusi iš turgaus vyro namuose nerado. Vėliau bandė paskambinti V. M., bet telefonas buvo už ryšio zonos ribų. Po kurio laiko jai paskambino dukra ir pasakė, kad policija pranešė apie tai, kad vyras rastas sumuštas. Ji užblokavo telefonus bei banko korteles ir su dukra išvažiavo į ligoninę. V. M. galva buvo žiauriai sudaužyta. Vyras apie tą įvykį nieko neatsiminė. Po to įvykio jos vyrui sutriko psichika, jis pradėjo bėgti iš ligoninės. Namie atmosfera buvo labai bloga. Vyras visą laiką kažko bijojo, prasidėjo depresija nuo kurios jis nebeišsigydė. Civilinius ieškinius palaiko.

Liudytojas V. L. parodė, kad dirba Jonavos PK. 2008-05-21 ryte buvo gautas skambutis, kad prie garažų sumuštas žmogus. Nuvykęs į įvykio vietą, pamatė gulintį žmogų. Veidas buvo kruvinas, vyras buvo stipriai sužalotas, be sąmonės. Nukentėjęs vyras buvo nugabentas į ligoninę. Įvykio vietoje buvo nemažai kraujo, mėtėsi dokumentai, vyriška rankinė, buitinis peilis. Dokumentuose buvo parašyta, kad sumuštas vyriškis yra V. M.. Pagyvenęs vyriškis paaiškino, kad anksti ryte ėjo per geležinkelio tiltą į savo garažą ir matė jaunimą, kurie ant pylimo gėrė alų iš plastikinio butelio. Tarp jų buvo 3 vaikinai ir 2 merginos. Jie elgėsi įžūliai, kabinėjosi. Vyriškis sakė, kad vienas iš vaikinų buvo storas, o kiti niekuo neišsiskyrė. Jis dar sakė, kad jaunimas mėtėsi akmenimis. Tuo metu aukos jis dar nematęs. Tyrimo eigoje buvo nustatyti visi įtariamieji. A. G. buvo sulaikytas darbo vietoje, prisipažino iš karto. E. U. buvo sulaikytas savo namuose. Jis sakė, kad apie įvykį nieko nežino. Merginų asmenybės taip pat buvo nustatytos. Jos taip pat iš pradžių teigė nieko nežinančios, tačiau vėliau viską papasakojo. Jos žinojo, kad kaltinamieji muša žmogų, kad atėmė iš jo daiktus, bet apie tai niekam nepranešė. Tą pačią dieną buvo nustatyta ir stambaus vaikino tapatybė. Jis pasakojo, kad visas konfliktas prasidėjo nuo jo, kadangi jis norėjo iš nukentėjusiojo rankų ištraukti maišelį ir spyrė jam į užpakalį. V. M. neva kažką pasakė ir pradėjo bėgti. Tada trise pradėjo vytis, kad sumušti. V. S. buvo labai stambus, todėl dėl savo svorio negalėjo toliau bėgti ir nukentėjusįjį nusivijo tik A. G. ir E. U.. V. S. paaiškino, kad įvykio vietoje rastas peilis buvo V. M.. Apklausiamos merginos sakė, kad grįžus kažkuris iš vaikinų pasakė „atkirtom daiktus iš diedo“. Mobilaus ryšio telefonas buvo parduotas už 20 Lt kažkokiai moteriškei. Tie 5 sulaikyti asmenys apie įvykį žinojo viską.

Liudytoja A. R. parodė, kad 2008-05-31 į įvykio vietą ji buvo pakviesta kaip medicinos darbuotoja, gavus pranešimą, kad prie garažų sumuštas žmogus. Nuvykus į įvykio vietą pamatė kraujo klane gulintį žmogų, kuris buvo pusiau sąmoningas, aplinką stebėjo, gyvybinės funkcijos buvo normoje, tačiau sąmonė pritemusi. Vyras buvo nuvežtas į ligoninę.

Liudytojas Č. B. parodė, kad 2008-05-31 ryte ėjo per geležinkelio tiltą į savo garažą, pamatė į upę akmenis mėtančius 3 jaunuolius. Jaunuoliai prie jo nesikabinėjo. Prie tilto stovėjo plastikinis alaus butelis. Teismo posėdyje liudytojas atpažino E. U. ir A. G. kaip vaikinus, kurie mėtė akmenis.

Liudytojas T. J. parodė, kad 2008-05-31 ryte ėjo iki savo garažo. Privažiavo automobilis ir vairuotojas pasakė, kad kitoje pusėje guli sudaužytas žmogus. Paskui atėjo A. Č. ir jie nuėjo pažiūrėti bei pamatė sudaužytą žmogų, kuris gulėjo aukštielninkas. Aplink matėsi išmėtyti daiktai. Tada jie paskambino policijai. Atvažiavus policijai ir greitajai, padėjo nukentėjusįjį įkelti į greitąją ir jį išvežė. A. Č. tą žmogų pažinojo, bet tada neatpažino, nes šis buvo labai stipriai sumuštas. Policija nukentėjusįjį pažino tik iš dokumentų.

Liudytojas R. C. parodė, kad 2008-05-31 apie 8 val. važiavo pas A. P. į garažą. Pamatęs gulintį kruviną žmogų, apsisuko ir važiuodamas atgal pamatė einantį žmogų, kuriam pasakė skambinti greitajai, nes sumuštas žmogus. Telefono su savimi neturėjo, todėl negalėjo pranešti apie įvykį pats.

Liudytojas A. P. parodė, kad 2008-05-31 į garažą garažų bendrijoje (duomenys neskelbtini) atvyko apie 7.45 val., nes turėjo apžiūrėti giminaičio automobilį. Atvykus prie garažų nieko įtartino nematė. Jam R. C. žmona pasakė, kad prie garažų sumuštas žmogus.

Liudytojas A. Č. parodė, kad 2008-05-31 apie 8 val. atvažiavo į garažą. T. J. pasakė, kad gretimame kieme sumuštas žmogus, todėl nuėjo pažiūrėti. Nukentėjusiojo nepažino, nes jis buvo labai stipriai sumuštas. Aplink buvo išmėtyti daiktai. Jie iškvietė policiją, paskui padėjo nukentėjusįjį įkelti į greitosios automobilį. Ant geležinkelio tilto dažnai būdavo jaunimo, jie užgauliodavo praeivius. Jaunimas ten dažnai vartodavo alkoholį.

Liudytoja R. D. parodė, kad 2008-05-31 ryte su S. B., A. G., E. U. ir V. S. buvo ant geležinkelio tilto, gėrė alų, mėtė į upę akmenis. Pro šalį ėjo vyriškis. V. S. paprašė cigarečių, tačiau vyriškis atsakė, kad neturi. V. S. jam spyrė, sugriebė maišelį. Tada vyras išsitraukė peilį. Vyras pradėjo bėgti, o vaikinai jį nusivijo. Gerai neatsimena, ar A. G. ir E. U. sakė „gal turi ką, bėkim“. Kažką panašaus lyg ir sakė. A. G. ir E. U. nukentėjusįjį vijosi dėl to, kad atimti iš jo kokį daiktą. Jos liko ant tilto. Vyras nubėgo link garažų, o paskui jį nusivijo E. ir A.. Ji, S. ir V. liko ant tilto. Po kurio laiko A. su E. grįžo ir jie išsiskirstė. Kaip tas vyras buvo sumuštas, ji nematė. Matė gulintį vyrą. Grįžę A. ir E. nieko nepasakojo, tik pasakė, kad „einam iš čia“. Ji matė mobilaus ryšio telefoną. Anksčiau aplinkybes ji prisiminė geriau, tyrimo metu sakė teisybę.

Vadovaujantis LR BPK 276 str. 4 d., pagarsinti liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu R. D. paaiškino, kad 2008 m. gegužės mėnesio pabaigoje ar birželio pradžioje, tikslios datos neprisimena, buvo savaitgalis, ji, S. B., E. U., A. G. ir V. S. buvo susirinkę namuose pas vaikiną vardu Vytautas, kur per naktį gėrė sidrą ir alų. Ryte, apie 06.00 val., jie visi, išskyrus V., nuėjo prie geležinkelio tilto dar atsigerti alaus. Jie turėjo 1,5 ar 2 litrų talpos alaus butelius. Ant geležinkelio tilto, jie visi gėrė alų, mėtė akmenis į gatvę ir Neries upę. Ji, S. B. ir V. S. stovėjo atokiau, apie 6-7 metrus nuo A. G. ir E. U.. Vienu metu nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės link jų ėjo kažkoks pagyvenęs jai matytas vyras. Jis nešėsi baltą maišelį. Kai šis vyras susigretino, V. S. jo paklausė, ar jis turi rūkyti. Tas vyras pasakė, kad neturi ir paspartino žingsnius. Tuomet V. S. apsisuko, pasakė, kad „meluoji" ir norėjo tam vyrui spirti į nugarą ar kojas, bet pataikė į maišelį, Vyras pradėjo bėgti. Bėgdamas vyras sakė „atstokit nuo manęs, nelyskit". V. S. vijosi tą vyrą tol, kol jis pradėjo leistis nuo tilto šlaitu. Vyras prabėgo ir pro A. G. ir E. U.. V. S. kažką bumbėdamas grįžinėjo lik jos ir S. B., o E. U. ir A. G. pradėjo į tą vyrą mėtyti akmenis. Po kelių minučių A. G. ir E. U. nubėgo paskui vyrą. Ji su S. B. šaukė, kad jie nieko tam vyrui nedarytų, bet jie neklausė. V. S. A. G. ir E. U. rėkė „pagaukit, atkirskit". Po to, ji matė, kaip prie garažų stovi A. G. ir E. U., o vyras guli ant žemės. Ar vyras nugriuvo, ar jį pargriovė, ji nematė. Ji matė, kaip A. G. ir E. U. pasilenkę prie to vyro kažką darė, kaip suprato, kraustė to vyro drabužių kišenes. Po penkių minučių E. U. ir A. G. sugrįžo prie jų. Atbėgę jie pasakojo, kad vienas iš vaikinų metė akmenį į tą vyrą ir pataikė į galvą ir nuo to smūgio į galvą tas vyras nugriuvo. O kitas sakė, kad pabaigė, lyg kažkur spyrė, kad „atsijungtų". Po to sakė, kad nieko gero tas „senis" neturėjo, turėjo tik telefoną ir kažkokią grandinėlę. Jie parodė jai telefoną „Nokia" ir sakė, kad reikia jį parduoti. Po to, vaikinai pasakė, kad „einam greičiau iš čia". Po poros dienų A. G. ir E. U. jai sakė, kad telefoną pardavė už 20 litų, bet kam nesakė, (t. 1, b. l. 132-133).

Liudytoja S. B. parodė, kad ji, R. D., A. G., E. U. ir V. S. buvo pas V., gėrė alų. Ryte jie sugalvojo nueiti ant geležinkelio tilto išgerti alaus. Pro šalį ėjo V. M.. V. S. sugriebė už jo maišelio. Tas vyras išsitraukė peilį, paskui pradėjo bėgti. Jį nusivijo E. U. ir A. G.. V. S. nesivijo, nes dėl svorio jam sunku bėgioti. V. S. norėjo užkliudyti nukentėjusiojo maišelį. Nebuvo kalbama, kad reikia vytis nukentėjusįjį dėl jo daiktų. E. ir A. parsinešė telefoną. Sakė, kad telefonas iškrito nukentėjusiajam, kai šis bėgo. Tada jie išsiskirstė.

Liudytojas V. S. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad kas vyko 2008-05-31, neatsimena. Pagarsinus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu LR BPK 276 str. 4 d. tvarka, patvirtino, kad jie teisingi. Ikiteisminio tyrimo metu V. S. paaiškino, kad 2008 m. gegužės mėnesio pabaigoje ar birželio pradžioje, tikslios datos neprisimena, jis, S. B., R., kurios pavardės nežino, E. U. ir A. G. pas V. per naktį gėrė sidrą, degtinę ir alų. Ryte apie 06.00 val. jie visi, išskyrus V., nuėjo ant geležinkelio tilto dar atsigerti alaus. Ant tilto jie gėrė alų, mėtė akmenis į gatvę ir Neries upę. Jis, R., S. B. stovėjo vienoje vietoje, o E. U. ir A. G. stovėjo apie 6 metrų atstumu nuo jų. Vienu metu nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės link jų ėjo pagyvenęs, jam nematytas vyras, kuris nešėsi baltą maišelį. Kai vyras prisigretino, jis, norėdamas pajuokauti, jam sugriebė už maišelio. Maišelio vyras nepaleido ir jis neištraukė iš jo rankų to maišelio. Po to, vyras pradėjo koliotis ir bėgti. Jis pradėjo bėgti paskui jį. Kodėl jis jį vijosi, paaiškinti negali, jis jo nei mušti, nei iš jo ką nors atimti neketino. Vyrą jis vijosi, kol šis pradėjo leistis šlaitu žemyn. Po to jis grįžo prie merginų. Jis matė, kaip A. G. ir E. U. nusivijo tą vyrą, matė kaip į tą vyrą mėtė akmenis, tačiau ar pataikė nepastebėjo. Po to, jis pamatė vyrą gulintį ant žemės ir kaip jį spardė kojomis A. G. ir E. U.. Kiek pastebėjo, jie abu vyrui spardė į šonus ir galvą. Kiek kuris spyrė, tiksliai nežino, bet smūgių buvo labai daug, mano, kad apie 10-20 smūgių kartu sudėjus. Jis matė, kaip E. U. ir A. G. prie to vyro buvo pasilenkę ir kažką darė, bet ką, jis nematė. Kažkur po 10 minučių E. U. ir A. G. sugrįžo. Grįžę jie pasakė, kad pavogė telefoną. Telefoną turėjo A. G.. A. G. sakė, kad jis su E. U. tą vyrą spardė tol, kol šis pradėjo kratytis. Po to, A. G. iš viršaus spyrė į galvą ir tas vyras „atsijungė". Visa tai pasakojo A. G., E. U. nieko nesakė (t. 1, b. l. 136-137).

Teisminio nagrinėjimo metu liudytojas V. S. papildomai parodė, kad matė, kaip nukentėjusysis išsitraukė peilį. Nukentėjusysis pradėjo draugus vadinti visokiais negražiais žodžiais, dėl to šie jį ir nusivijo. Iš anksto jie nieko nebuvo susitarę mušti. Kai nukentėjusysis pradėjo bėgti, Andrius ir Edgaras pasakė, kad bėga kažką atimti.

Be to, kaltinamųjų A. G. ir E. U. kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 180 str. 1 d., 214 str. 1 d., LR BK 135 str. 2 d. 9 p. įrodyta:

įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota apžiūrima įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), garažų kooperatyve (duomenys neskelbtini), prie garažo Nr. 79. Įvykio vietoje rasta ir paimta: peilis, du laikraščiai, žurnalas, sportinis švarkelis, dvi piniginės, vyriška rankinė, akiniai, 19 įvairių raktų, užrašų knygelė su įvairiomis kortelėmis, pieštukas, vaistai „Raniberl", „Lacipil", du techninės apžiūros talonai, Ventus EKO kortelė, sveikatos žinių pažymėjimas, sveikatos patikrinimo pažyma, techninės apžiūros kortelės dublikatas, R. S. mokyklos darbuotojo pažymėjimas, transporto priemonės registracijos liudijimas, saulėgrąžų pakelis, pakabukas raktams. (l t, b. l. 2-11).

Daiktų, dokumentų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuoti apžiūrimi 2008-05-31 įvykio vietos apžiūros metu rasti ir paimti daiktai ir dokumentai: peilis, du laikraščiai, žurnalas, sportinis švarkelis, dvi piniginės, vyriška rankinė, akiniai, 19 įvairių raktų, užrašų knygelė su įvairiomis kortelėmis, pieštukas, vaistai „Raniberl", „Lacipil", du techninės apžiūros talonai, Ventus EKO kortelė, sveikatos žinių pažymėjimas, sveikatos patikrinimo pažyma, techninės apžiūros kortelės dublikatas, R. S. mokyklos darbuotojo pažymėjimas, transporto priemonės registracijos liudijimas, saulėgrąžų pakelis, pakabukas raktams. (l t., b. l. 19-20)

2008-12-03 teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 3844/08(002), kurioje nurodyta, kad V. M. konstatuota sunki galvos smegenų trauma, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu abipus, kraujo išsiliejimas po voratinkliniu dangalu, priekinės kaukolės pamato duobės, viršutinių žandikaulių Le Fort II tipo, nosies kaulų, kairio III delnakaulio lūžiai, muštinės žaizdos nosyje, dešinėje išorinėje ausies landoje, poodinės kraujosruvos akių vokuose, dešinės ausies kaušelyje, dešinio viršutinio pirmo danties vainiko lūžis. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais. Tikslaus trauminių poveikių skaičiaus šiuo atveju detalizuoti negalima. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytiems traumos laikui ir aplinkybėms, nėra. Dėl galvos smegenų traumos, pasireiškusios priekinės kaukolės pamato duobės lūžiu, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu abipus, V. M. nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas. (l t, b. l. 32-33).

2009-03-02 specialistės Marijos Kolcovaitės paaiškinimu, kuri atsakydama į jai užduotus klausimus paaiškino, kad sunki galvos smegenų trauma, pasireiškusi kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu abipus, kraujo išsiliejimu po voratinkliniu dangalu, priekinės kaukolės pamato duobės, viršutinių žandikaulių Le Fort II tipo, nosies kaulų lūžiais, vertinant vidinius galvos sužalojimų visumą, sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Viršutinių žandikaulių Le Fort II tipo bei nosies kaulų lūžiai kartu bei imant atskirai, atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Muštinės žaizdos nosyje, kaktoje, dešinės išorinėje ausies landoje, poodinės kraujosruvos akių vokuose, dešinės ausies kaušelyje, dešinio viršutinio pirmo danties vainiko lūžis, vertinant išorinius galvos sužalojimus remiantis pateiktais med. dokumentais jie padaryti keturių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Tiksliau detalizuoti trauminių poveikių skaičiaus šiuo atveju negalima, esant neišsamiems med. dokumentų duomenims. Išoriniai galvos sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Kairio III delnakaulio lūžis padarytas vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje ir galėjo atsirasti tiek pačiam suduodant smūgius, tiek besiginant nuo smūgių. Šis sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Sunki galvos smegenų trauma vertinant išorinius galvos sužalojimus, išsivystė keturių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, kurių vienas ar daugiau teko į nosies sritį. Ar fiksuotas daiktas kontaktavo su judančia galva ar judantis daiktas su fiksuota galva, tiksliai šiuo atveju detalizuoti negalima. (l t., b.l. 44-45).

AB DnB Nord banko EDCM/MAESTRO mokėjimo kortelės suteikimo ir naudojimo bei jos sąskaitos sutarties kopija, kurioje užfiksuota, kad V. M. buvo išduota AB DnB Nord banko „Maestro" mokėjimo kortelė, kurios Nr. (duomenys neskelbtini). (l t., b.l. 86).

UAB „Omnitel" garantinės pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, kurioje užfiksuota, kad V. M. 2007-12-18 įsigijo mobilaus ryšio telefoną „Nokia 6070", kurio IMEI (duomenys neskelbtini). (l t., b.l. 105).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriame užfiksuota, kad E. Č. iš jai pateiktų asmenų nuotraukų atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 1, tai yra N. A., kaip asmenį, kuris 2008 m. liepos mėnesio viduryje atėjo pas ją į namus adresu (duomenys neskelbtini), su dar vienu vaikinu. Šis atpažintas asmuo jai su kitu vaikinu siūlė pirkti telefoną „Nokia 6070", kuri ji iš jų nusipirko. Šį asmenį ji atpažįsta iš veido bruožų, iš amžiaus, pagal plaukų spalvą, iš viršutinės lūpos. ( l t., b.l. 119-120)

Asmens parodymo atpažinti iš vaizdo įrašo protokolu, kuriame užfiksuota, kad E. Č. iš pateiktų atpažinimui asmenų, kurie buvo parodyti pro vaizdo magnetofoną atpažino vaikiną, nufilmuotą Nr. 311 tai yra E. R., kaip asmenį, kuris 2008 m. liepos mėnesį, kartu su dar vienų vaikinu, kuri ji atpažino kaip N. A., jai pardavė mobilaus ryšio telefoną „Nokia". Šį asmenį ji atpažino iš bendrų veido bruožų, putlių lūpų, kūno sudėjimo, ūgio. (l t., b.l. 121-122)

Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad E. Č. savo iniciatyva pateikė daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - mobilaus ryšio telefoną „Nokia 6070", IMEI (duomenys neskelbtini), be SIM kortelės su baterija. (l t., b.l. 123)

Daikto apžiūros protokolu, kuriame užfiksuotas apžiūrėtas E. Č. pateiktas mobilaus ryšio telefonas „Nokia 6070". Užfiksuota, kad mobilaus ryšio telefonas „Nokia" korpusas juodos ir šviesiai pilkos spalvos. Nuėmus apatinį dangtelį, ant telefono yra užrašai „Nokia 6070" CE0434, IMEI (duomenys neskelbtini), Type: (duomenys neskelbtini). Ant baterijos yra užrašas „Nokia" BL-5B 890 m Ah 3,7 V. (l t, b.l. 124-127).

Lietuvos policijos Operatyvinės veiklos tarnybos pažyma, kurioje užfiksuota, kad 2008-06-16 19:22:27 į mobilaus ryšio telefoną, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), buvo įdėta SIM kortelė, kurios Nr. (duomenys neskelbtini). (2 t. b.l. 46).

Byloje surinkti ir teisminio nagrinėjimo metu patikrinti įrodymai pilnai patvirtino faktą, kad kaltinamieji E. U. ir A. G., būdami apsvaigę nuo alkoholio, bendrininkų grupėje 2008-05-31 padarė plėšimą, neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę bei dėl savanaudiškų paskatų padarė sunkų sveikatos sutrikdymą V. M.. Šios aplinkybės nustatytos kaltinamųjų, nukentėjusiosios, liudytojų parodymais ir kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

Byloje nustatyta, kad 2008-05-31 apie 08.40 val. kaltinamieji E. U. ir A. G. panaudoję fizinį smurtą V. M. atžvilgiu, sudavę smūgius rankomis ir kojomis nukentėjusiajam į galvą, kitas kūno vietas, jį sužalojo. Ši išvada daroma dėl sekančių aplinkybių ir patvirtinama šiais įrodymais. Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamieji E. U. ir A. G. pripažino fizinio smurto panaudojimo faktą nukentėjusiojo V. M. atžvilgiu, kaltinime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje. Kaltinamasis A. G. pripažino, kad pirmas nukentėjusiajam sudavė E. U., išmušdamas nukentėjusiajam peilį iš rankų, jis nukentėjusiajam smūgiavo rankomis ir kojomis tol, kol jis prarado sąmonę. Pargriuvusį nukentėjusįjį mušė abu, suduodami smūgius rankomis ir kojomis. Kišenes nukentėjusiajam kraustė jis. Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolų matyti, kad parodymų patikrinimo vietoje metu abu kaltinamieji parodė nusikaltimo padarymo vietą, kur jie įvykdė nusikaltimą ir patvirtino, kad įvykio vietoje jie sumušė ir apiplėšė nukentėjusįjį V. M. (T II., b.l. 91-96, 150-160). Nukentėjusiojo V. M. atžvilgiu sužalojimo ir fizinio smurto panaudojimo faktas patvirtintas specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad V. M. konstatuota sunki galvos smegenų trauma, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu abipus, kraujo išsiliejimas po voratinkliniu dangalu, priekinės kaukolės pamato duobės, viršutinių žandikaulių Le Fort II tipo, nosies kaulų, kairio III delnakaulio lūžiai, muštinės žaizdos nosyje, dešinėje išorinėje ausies landoje, poodinės kraujosruvos akių vokuose, dešinės ausies kaušelyje, dešinio viršutinio pirmo danties vainiko lūžis. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais. Tikslaus trauminių poveikių skaičiaus šiuo atveju detalizuoti negalima. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytiems traumos laikui ir aplinkybėms, nėra. Dėl galvos smegenų traumos, pasireiškusios priekinės kaukolės pamato duobės lūžiu, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu abipus, V. M. nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas (T I., b.l. 32-33). Sužalojimų pobūdis nurodytas ir specialistės paaiškinime, kuri atsakydama į pateiktus klausimus apibūdino sužalojimų, padarytų V. M. sunkumo mastą atskirais trauminiais poveikiais. Taigi galima daryti išvadą, kad nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl kaltinamųjų smurtinių veiksmų-suduotų smūgių pasekoje. Kaltinamieji tvirtina, kad nukentėjusiajam V. M. buvo suduoti smūgiai rankomis, kojomis į galvą, kitas kūno vietas, kas neprieštarauja jų parodymams ir atitinka specialisto išvadai bei jos paaiškinimui. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint nusikaltimo padarymo vietą, esančią (duomenys neskelbtini), garažų kooperatyve (duomenys neskelbtini), prie garažo Nr. 79 rasta ir paimta peilis, 2 laikraščiai, žurnalas, sportinis švarkelis, 2 piniginės, vyriška rankinė ir kiti daiktai, priklausantys nukentėjusiajam V. M., kurie grąžinti nukentėjusiajai A. M. pagal pakvitavimą. Aplinkybę, kad įvykio dieną buvo sumuštas ir apiplėštas V. M. patvirtino ir liudytoja R. D. bei liudytojas V. S. savo parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, kurie matė, kad nukentėjusysis buvo mušamas rankomis ir spardomas kojomis, kraustomos jo kišenės. Teisminio nagrinėjimo metu jie suprasdami atsakomybę už įvykdytas veikas bandė švelninti padėtį kaltinamųjų naudai, tačiau tai paneigiama kitais byloje surinktais įrodymais bei šių liudytojų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, kaltinamiesiems sumanymas pagrobti nukentėjusiojo turtą kilo smurto prieš nukentėjusįjį panaudojimo metu.

Plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika, kuri padaroma tik tiesiogine tyčia, t.y. kaltininkas grobdamas svetimą turtą plėšimo būdu suvokia, kad jį pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią ir atimdamas galimybę pasipriešinti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori.

Byloje nustatyta, kad kaltinamieji panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu ir jį sužalojo, minėta specialisto išvada patvirtino, kad V. M. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Teismas daro išvadą, kad sunkus sveikatos sužalojimas yra kaltinamųjų atliktų nusikalstamų veiksmų pasekmė, tai yra, kad jų veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su atsiradusiomis pasekmėmis. Byloje nustatyta, kad kaltinamieji sudavė smūgius rankomis, kojomis į įvairias kūno vietas nukentėjusiajam, tame tarpe į galvą. Jie mušė nukentėjusįjį nukritusį, dviese, spardė. Įvertinus padaryto sužalojimo pobūdį, sunkumą, pasekmes galima daryti išvadą, kad smurtas buvo naudotas intensyvus ir stiprus. Todėl įvertinus visas aplinkybes daroma išvada, kad atlikdami tokius veiksmus kaltinamieji suvokė, jog gali sunkai sužaloti nukentėjusįjį, numatė ir suvokė galimas pasekmes.

Teismas daro išvadą, kad kaltinamieji sunkų kūno sužalojimą nukentėjusiajam padarė dėl savanaudiškų paskatų. Byloje nustatyta, kad įvykio dieną kaltinamieji be jokio motyvo ir tikslo užpuolė nukentėjusįjį V. M., jam bandant apsiginti jį mušė į įvairias kūno vietas, atėmė galimybę priešintis bei po panaudoto fizinio smurto pagrobė nukentėjusiojo daiktus, telefoną, pinigus bei mokėjimo kortelę. Nustatyta, kad kaltinamieji veikė bendrai, suderintai, tuo pačiu metu buvo abu toje pačioje vietoje, abu atliko smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu ir vienas kitam pritarė. Smurtą naudojo, kad palaužti nukentėjusiojo pasipriešinimą ir palengvinti turto užvaldymą. Kaip nustatyta byloje, vėliau kaltinamieji pasidalijo nusikaltimo metu įgytus ir pagrobtus pinigus. Tokiu būdu jie padarė plėšimą, o sunkų kūno sužalojimą padarė dėl savanaudiškų paskatų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų Senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 52 “Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 11 p. nurodo, kad jei plė­ši­mo metu pa­da­ro­mas sun­kus svei­ka­tos su­trik­dy­mas, vei­ka tu­ri bū­ti kva­li­fi­kuo­ja­ma pa­gal ati­tin­ka­mą BK 180 straips­nio da­lį (pri­klau­so­mai nuo to, ko­kie yra plė­ši­mą kva­li­fi­kuo­jan­tys po­žy­miai) ir pa­gal BK 135 straips­nio 2 da­lies 9 punk­tą, nes BK 180 straips­nio 3 da­lis ne­ap­ima sun­kaus svei­ka­tos su­trik­dy­mo padari­nių, o BK 135 straips­nio 2 da­lies 9 punk­to dis­po­zi­ci­ja ap­ima tik svei­ka­tos su­trik­dy­mo pa­sek­mes dėl sa­va­nau­diš­kų pa­ska­tų, ta­čiau ne­nu­ma­to nuo­sa­vy­bės pa­gro­bi­mo. Todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamųjų veika turi būti kvalifikuota kaip plėšimas (BK 180 str. 1 d.) ir sunkus kūno sužalojimas padarytas dėl savanaudiškų paskatų (BK 135 str. 2 d. 9 p.).

Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad nuo A. G. smūgio nukentėjusysis prarado sąmonę, taip pat nustatyta, kad abu kaltinamieji mušė ir sudavė smūgius tiek stovinčiam, tiek gulinčiam nukentėjusiajam. Ta aplinkybė, kad nukentėjusysis intensyviai buvo mušamas bendrais kaltinamųjų veiksmais, jo atžvilgiu smurtauta net ir tuomet, kai jis buvo nukritęs, leidžia daryti išvadą, kad kiekvienas iš kaltinamųjų matė ir suprato savo ir kito asmens atliekamus nusikalstamus veiksmus ir numatė galimus sukelti pavojingus padarinius. Abu kaltinamieji buvo abejingi padariniams ir juos tenkino kiekvieno iš atliktų veiksmų padariniai, todėl abu kaltinamieji privalo atsakyti už faktiškai sukeltus padarinius ir pasekmes. Teismas konstatuoja, kad kaltinamieji veikė bendrai, abu nukentėjusiajam tyčia sudavė ne mažiau kaip po keturis smūgius. Bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 str. 1 d.). Susitarimo požymis bendrininkaujant reiškia tiek išankstinį, tiek ir spontanišką staiga kilusį susitarimą. Susitariama gali būti įvairiomis formomis: žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad abu kaltinamieji veikė sutartinai, jie vienu metu ir toje pačioje vietoje puolė mušti nukentėjusįjį, abu sutartinai jį mušė. Kiekvienas kaltinamasis tyčia sudavė smūgius nukentėjusiajam, kiekvienas matė vienas kito atliekamus bendrininko veiksmus, kiekvienas suvokė, kad bendrais veiksmais dalyvauja nukentėjusiojo sužalojimo procese, kad vienas nukentėjusysis mušamas dviejų asmenų ir jis nebus pajėgus jiems pasipriešinti. Taigi, kaltinamieji suvokė veikos pavojingumą, galimybę atsirasti įvairiems pavojingos veikos padariniams, todėl privalo atsakyti už atsiradusius padarinius. Abu bendrininkai vykdę nusikalstamas veikas buvo bendravykdytojai, jie veikė vieninga tyčia, jų vaidmuo nusikaltimų padaryme buvo lygiareikšmis.

Teismas sprendžia, kad A. G. ir E. U. padaryti veiksmai kvalifikuotini kaip BK 180 str. 1 d. ir BK 135 str. 2 d. 9 p. nusikaltimų idealioji sutaptis.

Pagal LR BK 214 str. veika kvalifikuotina tuomet, kai kaltininkas pagrobia ar kitaip neteisėtai įgyja, laiko, realizuoja svetimą mokėjimo instrumentą (banko kortelę). Byloje nustatyta, kad panaudoto smurto pasekoje ir buvo pagrobta nukentėjusiojo V. M. banko kortelė. Šį faktą pripažino ir abu kaltinamieji.

Teismas tiki kaltinamųjų parodymais dėl 150 lt. pagrobimo iš nukentėjusiojo, nes jie tai nuosekliai tvirtino ir ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu. Nukentėjusysis ( dabar miręs) apklausiant jį ikiteisminio tyrimo metu taip pat tvirtino, kad prieš pat apiplėšimą turėjo apie 200 lt., dalį jų buvo išleidęs, todėl darytina išvada, jog kaltinamieji pagrobė būtent 150 lt. Dėl šios aplinkybės mažintinas nukentėjusiosios civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti 50 lt. sumai.

Teismas daro išvadą, jog byloje pateiktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetas yra pakankamas pagrindas A. G. ir E. U. pripažinti kaltais dėl jiems visų inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo. Kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuotos teisingai pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., 135 str. 2 d. 9 p., 214 str. 1 d.

Baudžiamojoje byloje pareikšti civiliniai ieškiniai. Valstybinė ligonių kasa prie SAM pareiškė civilinį ieškinį 3166,70 litų sumai, tai yra už V. M. gydymą ir pateikė įrodymus, patvirtinančius gydymo išlaidas (t. 1, b. l. 94-98).

Teismas daro išvadą, kad turi būti patenkintas valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys ir priteistina iš kaltinamųjų 3166,70 Lt. Šią sumą sudaro išlaidos už V. M. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, šis civilinis ieškinys pagrįstas ir įrodytas. V. M. dėl patirto sužalojimo buvo gydomas gydymo įstaigose, už suteiktas paslaugas valstybinė ligonių kasa apmokėjo, nukentėjusiojo sveikatai pakenkta kaltinamųjų nusikalstamais veiksmais, todėl jie privalo atlyginti valstybei ligonių kasai išlaidas už sveikatos priežiūros paslaugas.

V. M. baudžiamojoje byloje buvo pareiškęs civilinį ieškinį 2992 Lt turtinei žalai atlyginti ir 40000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Šiuo metu nukentėjusysis yra miręs, jo teisių perėmėja A. M. teismo posėdyje pripažinta nukentėjusiąja ir civiline ieškove šiuos ieškinius palaikė pagal baudžiamojoje byloje pateiktus įrodymus (t. 1., b.l. 66-77). Kaip jau aukščiau minėta ir byloje nustatyta, kaltinamieji iš nukentėjusiojo pagrobė 150 Lt, todėl pareikštas byloje civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo mažintinas 50 Lt sumai. Likusioje dalyje civilinis ieškinys tenkintinas pilnai, nes pagrįstas ir įrodytas.

LR BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Neturtinė žala (asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais) vadovaujantis Civilinio kodekso 6.250 straipsniu atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog neturtinės žalos dydį nustato teismas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Dėl sužalojimo nukentėjusysis patyrė dvasinius pergyvenimus ir sukrėtimą. Neturtinė žala nukentėjusiajam padaryta dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukėlė išgyvenimus. Neturtinė žala priteistina iš kaltinamųjų, nes ji padaryta nusikalstamais veiksmais. Taikoma civilinės atsakomybės forma - solidarinė atsakomybė. Žalą privalo atlyginti abu kaltinamieji, nes ją padarė savo bendrais nusikalstamais veiksmais. Civilinis ieškinys tenkintinas pilnai ir priteistina nukentėjusiojo visa nurodyta suma, nes civilinis ieškinys pagrįstas ir įrodytas.

Vadovaujantis BPK 105 str. iš kaltinamųjų turi būti išieškotos proceso išlaidos (liudytojui išmokėti pinigai, skirti jo kelionės išlaidoms atlyginti).

Skiriant bausmes kaltinamiesiems atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus, tikslus, kaltinamųjų asmenybę, kitas aplinkybes. Nusikalstamos veikos, kurias padarė kaltinamieji yra labai sunkus - BK 135 str. 2 d. 9 p., BK 180 str. 1 d.- apysunkis ir BK 214 str. 1 d.- apysunkis nusikaltimai. Nusikaltimai yra tyčiniai, smurtiniai, baigti, plėšimas - savanaudiškas nusikaltimas, nusikaltimais nukentėjusiajam padarytos pasekmės sunkios - sunkus kūno sužalojimas. Nusikaltimais buvo kėsintasi į asmens sveikatą, turtą, nusikaltimu nukentėjusiajam buvo sukeltos fizinės kančios, skausmas, jis buvo pažemintas ir nuskriaustas be jokio pagrindo.

Kaltinamųjų A. G. ir E. U. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Tokią išvadą teismas padarė todėl, kad nors formaliai teisminio nagrinėjimo metu abu kaltinamieji savo kaltę pripažino, tačiau ikiteisminio tyrimo metu E. U. kai buvo sulaikytas apie įvykio aplinkybes sakė, kad nieko nežino, vėliau savo kaltę pripažino dalinai, dar vėliau pilnai, A. G. pilnai, tačiau kaitaliodami parodymus tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme buvo nenuoširdūs, siekė sušvelninti savo padėtį bei sumenkinti savo veikos pavojingumą. Ši aplinkybė turėtų rodyti asmens požiūrį į jo padarytą veiką – savo veiksmų kritišką įvertinimą ir pasmerkimą, pastangas sušvelninti kilusius padarinius. Kaltinamieji neneigė smurtavę nukentėjusiojo atžvilgiu bei jį apiplėšę, tačiau tiek ikiteisminio tiek teisminio nagrinėjimo metu teigia tai darę siekdami apsiginti nuo nukentėjusiojo ginkluoto peiliu. Teismų praktikoje prisipažinimas sąmoningai neatskleidus dalies faktinių aplinkybių, siekiant sušvelninti baudžiamąją atsakomybę, nesudaro pagrindo LR BK 59 str. 1d. 2p. numatytai aplinkybei atsirasti. Todėl teismas jų prisipažinimą padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas laiko deklaratyviu ir nepripažįsta atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Sunkinančios atsakomybę aplinkybės yra tai, kad kaltinamieji nusikaltimus padarė bendrininkų grupėje, bei būdami apsvaigę nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

Skiriant bausmes kaltinamiesiems atsižvelgtina į tai, kad kaltinamieji nusikalstamas veikas padarė prieš žymiai amžiumi vyresnį asmenį, be jokios rimtos priežasties ir preteksto, vien girtavimo išdavoje jį sunkiai sužalojo ir apiplėšė, nuo ko nukentėjusiajam kilo sunkios pasekmės, į juos charakterizuojančius duomenis, į padarytų veikų pavojingumą visuomenei, į tai, kad rankomis ir kojomis mušė nukentėjusįjį į pavojingas kūno sritis, paliko gulėti be sąmonės, nesuteikė pagalbos, taip veikdami visiškai abejingai, nukentėjusiojo neatsiprašė, todėl kaltinamiesiems skiriama reali laisvės atėmimo bausmė, didesnė nei įstatymo sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Kaltinamiesiems į bausmės laiką būtina įskaityti suėmime išbūtą laiką, nes šis reikalavimas išdėstytas BK 66 str.

Daiktinių įrodymų klausimas spręstinas BPK 94 straipsnyje numatyta tvarka.

Įvertinus tai, kad kaltinamasis A. G. 2008 m. gruodžio 4 d. baužiamuoju įsakymu už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 259 str. 2d. padarymą paskirtos 8MGL dydžio, t.y. 1040 lt. baudos iki šiol nesumokėjo ir minėtu baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės nėra atlikęs, jam už šiuo nuosprendžiu konstatuotas padarytas nusikalstamas veikas paskirta bausmė su 2008 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu skirta bausme bendrintinos BK 64 straipsnyje numatyta tvarka.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-303 straipsniais, 308 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. G. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., LR BK 214 str. 1 d., LR BK 135 str. 2 d. 9 p. ir nuteisti:

pagal LR BK 180 str. 1 d. 4 (ketveriems) metams laisvės atėmimo;pagal LR BK 214 str. 1 d. 3 (trejiems) metams laisvės atėmimo; pagal LR BK 135 str. 2 d. 9 p. 8 (aštuoneriems) metams laisvės atėmimo.

Pritaikyti LR BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., paskirtąsias bausmes subendrinti apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę ir subendrintą bausmę paskirti 8 (aštuonerius ) metus laisvės atėmimo.

Pritaikyti LR BK 64 str. 1d., 2d. ir prie paskirtos bausmės visiškai pridėti Jonavos raj. apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 4 d. baudžiamuoju įsakymu už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 259 str. 2d. padarymą paskirtą 8MGL dydžio, t.y. 1040 lt. dydžio baudą ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 8 (aštuonerius ) metus laisvės atėmimo ir 1040 ( vieno tūkstančio keturiasdešimties ) Lt dydžio baudą.

Vadovaujantis LR BK 66 str. į paskirtą bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2008-09-10 iki 2008-09-20.

Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įskaitoje pakeisti į suėmimą, suimant teismo salėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo dienos.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

E. U. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., LR BK 214 str. 1 d., LR BK 135 str. 2 d. 9 p. ir nuteisti:

pagal LR BK 180 str. 1 d. 4 (ketveriems) metams laisvės atėmimo;pagal LR BK 214 str. 1 d. 3 (trejiems) metams laisvės atėmimo; pagal LR BK 135 str. 2 d. 9 p. 8 (aštuoneriems) metams laisvės atėmimo.

Pritaikyti LR BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., paskirtąsias bausmes subendrinti apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 8 (aštuonerius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 66 str. į paskirtą bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2008-09-10 iki 2008-09-20.

Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įskaitoje pakeisti į suėmimą, suimant teismo salėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo dienos.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Priteisti iš A. G. ir E. U. solidariai 2942 Lt (du tūkstančius devynis šimtus keturiasdešimt du) turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai A. M..

Priteisti iš A. G. ir E. U. solidariai 40 000 Lt (keturiasdešimt tūkstančių) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai A. M..

Priteisti iš A. G. ir E. U. po 1583,35 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus aštuoniasdešimt tris Lt 35 ct) žalos atlyginimo Valstybinei ligonių kasai.

Priteisti iš A. G. ir E. U. po 5,92 Lt ( penkis Lt 92 ct. ) proceso išlaidų valstybei.

Daiktinius įrodymus: peilį, du laikraščius, žurnalą, sportinio kostiumo švarkelį, tuščią alaus butelį, saugomus prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, nuteistiesiems šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Kauno apygardos teismą.