Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Šimonis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą antstolei S. Ž., suinteresuotas asmuo J. G. firma „Evora“ dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas V. K. 2015 m. rugsėjo 9 d. skundu kreipėsi į antstolę S. Ž. dėl antstolio veiksmų. Antstolė S. Ž. 2015 m. rugsėjo 22 d. patvarkymu pareiškėjo V. K. skundo netenkino ir persiuntė jį Marijampolės rajono apylinkės teismui. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 4 d. nutartimi pareiškėjo V. K. skundą atmetė. Pareiškėjas V. K. 2015 m. lapkričio 13 d. Marijampolės rajono apylinkės teismui pateikė prašymą dėl termino atskirajam skundui paduoti pratęsimo. Nurodė, kad šiuo metu jo finansinė padėtis yra bloga, todėl kreipėsi dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo atskirojo skundo paruošimui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Marijampolės apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 13 d. nutartimi nustatė 10 dienų terminą pareiškėjo V. K. prašymo dėl termino atskirajam skundui paduoti pratęsimo trūkumams šalinti. Teismas nustatė, kad pareiškėjas V. K. kartu su prašymu nepateikė atskirojo skundo. Pažymėjo, kad pareiškėjas V. K. nepateikė įrodymų (prašymo kopijos), jog kreipėsi į Valstybės garantuojamą teisinės pagalbos tarnybą dėl teisinės pagalbos suteikimo būtent šioje civilinėje byloje bei nenurodė, kodėl prašymą pateikė faktiškai paskutinę nutarties apskundimo dieną. Teismo vertinimu, pareiškėjas V. K. neįrodė, kodėl nustatytu laiku negali pateikti atskirojo skundo, todėl nustatė terminą nutartyje nurodytiems trūkumams šalinti.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas V. K. prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartį ir terminą atskirajam skundui paduoti pratęsti iki bus išspręstas antrinės teisinės pagalbos teikimo klausimas arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad teismas nepagrįstai prašymo trūkumu laikė aplinkybę, jog kartu su prašymu dėl termino atskirajam skundui paduoti pratęsimo nebuvo pateiktas pats atskirasis skundas. Teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas V. K. privalėjo pateikti prašymo išsiųsto Valstybės garantuojamą teisinės pagalbos tarnybai kopiją, nes prašymas yra išsiųstas. Pažymėjo, kad pateiktas 2015 m. lapkričio 19 d. Valstybės garantuojamą teisinės pagalbos tarnybos raštas patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjas V. K. kreipėsi teisinės pagalbos suteikimo būtent šioje civilinėje byloje. Nurodė, kad prašymą išsiuntė paskutinę nutarties apskundimo dieną, nes dėl antstolės veiksmų negali naudotis daugeliu asmeninių daiktų.

Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas.

CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis). Šioje civilinėje byloje skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nustatytose ribose tikrina skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas prašymo pratęsti terminą atskirajam skundui paduoti trūkumams šalinti, teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismui teikiamų procesinių dokumentų trūkumų šalinimą reglamentuoja CPK 115 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Pagal CPK 335 straipsnio 1 dalies nuostatas atskirieji skundai paduodami per septynias dienas nuo teismo nutarties priėmimo dienos, o jeigu skundžiama teismo nutartis priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo teismo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Vadovaujantis CPK 77 straipsnio 1 dalimi teismo paskirti ir nepasibaigę procesiniai terminai gali būti pratęsiami rašytinio proceso tvarka.

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas V. K., nepasibaigus atskirojo skundo dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutarties padavimo terminui, 2015 m. lapkričio 13 d. pateikė prašymą dėl termino atskirajam skundui paduoti pratęsimo. Nurodė, kad kreipėsi dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo atskirojo skundo surašymui ir pateikė tai patvirtinantį pašto kvitą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjo V. K. kartu su minėtu prašymu pateiktas kvitas patvirtina, jog jis 2015 m. lapkričio 13 d. išsiuntė laišką Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015 m. lapkričio 19 d. rašto matyti, kad pareiškėjas V. K. 2015 m. lapkričio 13 d. išsiuntė būtent prašymą dėl teisinės pagalbos suteikimo šioje byloje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas V. K., išsiuntęs prašymą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, tokio prašymo kopijos galėjo neturėti ir dėl to teismui nepateikti, todėl teismas nepagrįstai tai nustatė kaip procesinio dokumento trūkumą. Aplinkybių, kodėl pareiškėjas V. K. į Valstybės garantuojamą teisinės pagalbos tarnybą kreipėsi priešpaskutinę atskirojo skundo padavimo dieną, nenurodymas, apeliacinės instancijos teismo nuomone, negali būti laikomas prašymo trūkumu, nes tai neturi teisinės reikšmės sprendžiant prašymo pagrįstumą. Pažymėtina, kad pareiškėjui V. K. kreipusis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl teisinės pagalbos suteikimo siekiant apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartį, teismo reikalavimas su prašymu dėl termino pratęsimo pateikti teismui atskirąjį skundą yra nepagrįstas, nes pareiškėjas tokio atskirojo skundo neturėjo surašęs ir dėl to kreipėsi teisinės pagalbos suteikimo, todėl skundžiama nutartis turi būti panaikinta. Įvertinęs minėtas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas reglamentuojančias procesinių terminų pratęsimą ir nepagrįstai nustatė terminą prašymo dėl termino atskirajam skundui paduoti pratęsimo trūkumams šalinti (CPK 77 straipsnio 1 dalis, 115 straipsnio 2 dalis).

Teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog apeliacijos teisė yra viena iš pagrindinių šalių procesinių teisių, kuri įtvirtinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, ratifikuotos Lietuvos Respublikos 1995 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. I-865, Septintojo protokolo 2 straipsnio nuostatose, Europos Tarybos Ministrų komiteto 1995 m. vasario 27 d. rekomendacijoje Nr. R (95) 5 ,,Dėl apeliacijų sistemų ir procedūrų civilinėse bei komercinėse bylose įvedimo ir jų funkcionavimo tobulinimo“, kuriose nustatoma, kad šalims turi būti garantuota teisė skųsti pirmosios instancijos teismo nutartis antrosios instancijos teismui. Apeliacijos teisė gali būti reali tik tuo atveju, jeigu įstatymas nustato protingą terminą, per kurį šią teisę šalis turi realizuoti, be to, šalis per šį laiką turi turėti pakankamai galimybių įgyvendinti apeliacijos teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2010). Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė terminą prašymo dėl termino atskirajam skundui paduoti pratęsimo trūkumams šalinti, susiklostė teisinė situacija, kuomet pareiškėjas V. K. praleido terminą atskirajam skundui paduoti. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas laiko, kad siekiant užtikrinti pareiškėjui V. K. įgyvendinti apeliacijos teisę ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais tikslinga nustatyti galutinį terminą iki kada pareiškėjas V. K. turi teisę pateikti atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutarties (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Be to, išnyko aplinkybės, dėl kurių pareiškėjas V. K. prašė pratęsti terminą atskirajam skundui paduoti, t.y. šiuo metu Valstybės garantuojama teisinės pagalbos tarnyba jau turėjo būti priėmusi sprendimą dėl teisinės pagalbos pareiškėjui suteikimo. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes panaikina Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartį ir nustato, kad pareiškėjas V. K. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 4 d. gali paduoti iki 2016 m. kovo 1 d. imtinai (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartį panaikinti.

Nustatyti, kad pareiškėjas V. K. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutarties gali paduoti iki 2016 m. kovo 1 d. imtinai.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.