- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-30
- Bylos Nr.
- 1A-379-238-2010
- Teisminio proceso Nr.
- 56-1-00512-09
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Valdas Vitunskas, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- A. V.
- Advokatai
- Vilija Jurčikonienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Valdo Vitunsko, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, gynėjai advokatei Vilijai Jurčikonienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 16 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 187 straipsnio 3 dalį 60 valandų viešųjų darbų ir pagal LR BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtosios bausmės subendrintos jas apimant, galutinė subendrinta bausmė skirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. V. pagal LR BK 187 straipsnio 3 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad 2009 m. rugsėjo 17 d. apie 03.30 val. (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio rajono savivaldybėje, veikdamas kartu su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, dėl jų ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą bylą, turėdami tikslą įsibrauti į patalpą, saugyklą ir pagrobti svetimą didelės vertės turtą, tyčia išdaužę 202,28 Lt vertės UAB ,,Maxima LT“ vitrininio lango stiklo paketą, per langą įsibrovė į individualios J. V. įmonės ,,Juvelyrika” nuomojamą patalpą, išlaužė saugyklos-spintelės durelių spyną ir pasikėsino iš joje buvusio seifo pagrobti individualiai J. V. įmonei priklausančius aukso gaminius: 3963 Lt vertės devynias apyrankes, 593 Lt vertės dvejus auskarus, 10417 Lt vertės devynias grandinėles, 523 Lt vertės penkis pakabukus, 31995 Lt vertės devyniasdešimt tris žiedus, 3729 Lt vertės devynias sages, 720 Lt vertės žiedą su briliantu, 4045 Lt vertės tris perlų vėrinius, 987 Lt vertės dvi perlų apyrankes, viso 56972 Lt vertės ir vitrinose (lentynose) buvusius sidabro gaminius – 16716 Lt vertės vieną šimtą aštuoniasdešimt vieną apyrankę, 1690 Lt vertės devyniasdešimt auskarų, 10215 Lt vertės aštuoniasdešimt penkias grandinėles, 1320 Lt vertės dvidešimt dvi sages, 10815 Lt vertės vieną šimtą devyniasdešimt vieną žiedą, 5710 Lt vertės vieną šimtą keturiasdešimt šešis pakabukus, viso 46466 Lt vertės bei bižuteriją – 1488 Lt vertės du perlų vėrinius, 1689 Lt vertės keturias perlų apyrankes, 640 Lt vertės dvi metalines apyrankes, 98 Lt vertės šešis metalinius auskarus, 397 Lt vertės vieną metalinę grandinėlę, 16669,27 Lt vertės du vienetus bižuterijos, viso už 20981,27 Lt, tuo bendrais nusikalstamais veiksmais tyčia sugadino nedidelės 202,28 Lt vertės svetimą turtą ir pasikėsino pagrobti didelės 124419,27 Lt vertės svetimą turtą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes į nusikaltimo vietą atvyko Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Lazdijų rinktinės Kybartų užkardos Sargybų būrio pareigūnai ir A. V., bėgantį iš nusikaltimo vietos, sulaikė.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde A. V. prašo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010-03-16 nuosprendį pakeisti, jo veiką iš LR BK 178 straipsnio 3 dalies perkvalifikuoti į 178 straipsnio 2 dalį bei paskirti naują bausmę. Byloje nėra duomenų, kad turtas, kurį pagrobti pasikėsinta, buvo didelės vertės.
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, teismo nuosprendį palikti galioti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. V. apeliacinis skundas atmetamas.
Pirmosios instancijos teismas pripažino A. V. kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 3 dalį bei 187 straipsnio 3 dalį. Teismas nustatė, kad A. V. pasikėsino pagrobti didelės vertės svetimą turtą. Apeliantas ginčija teismo nustatytą aplinkybę dėl pasikėsinto pagrobti turto vertės.
Kolegija konstatuoja, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. LR BPK 20 straipsnio 5 dalyje reikalaujama, kad teisėjai įrodymus vertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėjų kolegijos nuomone, teismas, tirdamas, vertindamas įrodymus ir priimdamas nuosprendį, įstatymo reikalavimus taikė tinkamai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad šioje baudžiamojoje byloje vertinant įrodymus buvo pažeistos LR BPK 20 straipsnio nuostatos. Teismas visas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai. Įrodymai gauti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas LR BPK nustatytomis priemonėmis patikrintas teisminio proceso metu. Bylą nagrinėjęs teismas tinkamai įvertino surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, patikrino kiekvieno įrodymo liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį, pašalino iškilusius prieštaravimus ir vertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą. Byloje surinktų įrodymų, kurių turinys yra atskleistas teismo nuosprendyje, visuma sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad A. V. įvykdė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Teismo nuosprendis surašytas nepažeidžiant nuosprendžio surašymui keliamų reikalavimų, kurie išdėstyti BPK 304-305, 307 str. BPK 305 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėsto įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes, įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvus ir išvadas. Konstatuojama, kad dėl pasikėsinto pagrobti turto vertės teismo nuosprendyje išsamiai pasisakyta, išdėstyti įrodymai, patvirtinantys turto vertę. Nuteisdamas A. V. pagal LR BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 3 dalį dėl pasikėsinimo pagrobti didelės vertės turtą, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai rėmėsi liudytojų J. V., G. R., I. P., I. Z., V. B., L. S., R. M., G. J. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, IĮ ,,Juvelyrika“ prekių apskaitos žiniaraščio duomenimis. Netikėti jais pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo ir pagrįstai juos vertino kaip nuteistojo kaltės įrodymus. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo A. V. nusikalstamą veiką kaip nebaigtą nusikaltimą, pasikėsinus pagrobti didelės vertės turtą.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad A. V. pasikėsino pagrobti įvairių aukso, sidabro ir bižuterijos gaminių už 124 419,28 litų, tai pagal LR BK 190 straipsnį laikytina didelės vertės turtu, nes dydžiu viršija 250 MGL.
Apeliantas skunde abejoja, ar 2009-09-17 parduotuvėje iš viso buvo turto už kaltinime nurodytą sumą. Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu IĮ ,,Juvelyrika“ savininkė J. V. pateikė pažymą, jog įsibrovimo metu juvelyrinių dirbinių parduotuvėje esančiame seife buvo įvairių juvelyrinių dirbinių už 106 615 litų, tarp jų - aukso gaminių už 60 149 litus, sidabro – už 46 466 litus (t. 1, b. l. 100). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, buvo pateikti papildomi įrodymai dėl vagystės metu parduotuvėje buvusio turto vertės. Teismas ištyrė į bylą pateiktą IĮ ,,Juvelyrika“ prekių apskaitos žiniaraštį, kuriame užfiksuotas prekių pardavimas 2009 metų rugsėjo mėnesį ir jų likutis 2009 m. spalio 1 dienai, iš kurio teismas nustatė, kad 2009 m. rugsėjo 17 d. parduotuvėje buvo įvairių aukso, sidabro gaminių ir bižuterijos už 124 419,27 Lt (t. 2, b.l. 137-138). Kad seife, pasikėsinant įvykdyti vagystę, prekių buvo už tokią sumą, kokia nurodyta prekių apskaitos žiniaraštyje, teisme patvirtino liudytoja I. Z.. Kaip nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarime Nr. 52 ,,Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“, kvalifikuojant nusikalstamą veiką pagal LR BK 178 straipsnį, pagrobto turto vertė nustatoma pagal daikto rinkos vertę nusikalstamos veikos padarymo metu. Šiuo atveju, parduotuvėje buvusių įvairių aukso, sidabro ir bižuterijos gaminių vertė nustatyta pagal faktines kainas, buvusias prie kiekvienos prekės, tai atspindi realią rinkos vertę, nes turtą pasikėsinta pagrobti iš parduotuvės.
Apelianto skunde nurodyta, kad IĮ ,,Juvelyrika“ atstovai nepateikė teismui dokumentų, pagrindžiančių kai kurių juvelyrinių dirbinių, 2009-09-17 buvusių parduotuvėje, įsigijimo dokumentų. Tačiau, teisėjų kolegija pažymi, kad iš byloje esančio prekių apskaitos žiniaraščio ir liudytojų parodymų nustatytas faktas, jog pasikėsinimo įvykdyti vagystę metu, parduotuvėje buvo aukso, sidabro ir bižuterijos dirbinių už 124 419, 27 litų, to pakanka nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal LR BK 178 straipsnio 3 dalį. Iš bylos medžiagos matyti, kad IĮ ,,Juvelyrika“ pateikė į bylą bižuterijos, aukso ir sidabro gaminių važtaraščius apie prekių įsigijimą (t. 2, b. l. 157-170). Apelianto skunde teisingai nurodyta, jog 2009-09-25 važtaraštis, pateiktas į bylą, patvirtina juvelyrinių dirbinių įsigijimą jau po pasikėsinimo įvykdyti vagystę, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad iš nuosprendžio matyti, jog teismas A. V. kaltės negrindė minėtu važtaraščiu, todėl šis apelianto skundo argumentas atmestinas.
Nepagrįstas apelianto skundo argumentas, jog liudytoja I. Z. apklausos metu nurodžiusi, kad juvelyriniai dirbiniai buvo laikomi vitrinose, seife ir kitoje vietoje, kurią, saugumo sumetimais, atsisakė nurodyti. Patikrinus 2010-03-09 teisiamojo posėdžio protokolą, kuriame užfiksuota liudytojos I. Z. apklausa, nenustatyta, jog liudytoja būtų teigusi apie juvelyrinių dirbinių laikymą kitoje vietoje, išskyrus seifą ir ekspoziciją.
Nuteistasis apeliaciniu skundu prašė švelninti jam paskirtą bausmę.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas ir individualizuodamas nuteistajam bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nustatytų BK 54 straipsnyje, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir kaltinamojo asmenybę. Baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, bausmė paskirta motyvuotai, apeliacinės instancijos teismas nenustatė kitų aplinkybių, kurioms esant bausmę būtų galima švelninti.
Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, atsižvelgė į tai, kad A. V. padarė baudžiamąjį nusižengimą ir tyčinį sunkų nusikaltimą, kuris nutrūko pasikėsinimo stadijoje ir sunkių pasekmių nesukėlė. Atsižvelgta į tai, kad A. V. ankstesni teistumai išnykę, laikytina, kad jis neteistas (LR BK 97 straipsnio 6 dalis), neturi galiojančių administracinių nuobaudų, jo atžvilgiu nėra pradėta kitų ikiteisminių tyrimų. Teismas nustatė A. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą LR BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte (kaltininkas savo noru atlygino padarytą žalą), atsižvelgta į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
Esant kaltininko atsakomybę lengvinančioms ir (ar) sunkinančioms aplinkybėms, teismas įvertina jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas LR BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes ir skiria bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (LR BK 61 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismo paskirta 60 valandų viešųjų darbų bausmė už svetimo turto sugadinimą yra tinkamai parinkta ir paskirta bausmės rūšis. LR BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta tik terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, paskirta už pasikėsinimą įvykdyti didelės vertės svetimo turto vagystę, yra gerokai mažesnė negu LR BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Atsižvelgiant į A. V. padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį (vagystė padaryta esant dviems veiką kvalifikuojantiems požymiams: įsibrovimas į patalpą ir pasikėsinimas pagrobti didelės vertės svetimą turtą), įvertinus kitas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, dar labiau švelninti paskirtą bausmę A. V. nėra pagrindo, nes priešingu atveju nebus įgyvendintas teisingumo principas ir pasiektas bausmės efektas.
Teisėjų kolegijos nuomone, Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010-03-16 nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentais jį keisti įstatyminio pagrindo nėra, todėl nuosprendis paliekamas galioti, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
nuteistojo A. V. apeliacinį skundą atmesti.