Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2025-03-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-29-1001/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-03-07
Bylos Nr.
1-29-1001/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-12443-2024-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ilona Kvalitaitė
Nukentėjusysis
R. G.
Kaltinamasis
A. L.
Advokatai
Kęstutis Galvičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-29-1001/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12443-2024-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.1; 3.1.9.1.4; 1.1.10.1.1 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. kovo 7 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Ilona Kvalitaitė,sekretoriaujant Aušrai Petkevičienei,dalyvaujant prokurorams Sigitai Bieliauskaitei, Gražvydui Kazlauskui,nukentėjusiajam R. G., jo atstovui advokatui Kęstučiui Galvičiui,teismo medicinos ekspertui R. Ž.,

kaltinamajam A. L. (nuotoliu 2025-01-15, 2025-02-27 teismo posėdžiuose), jo gynėjui advokatui A. L.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. L., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), šiuo metu suimtas Norvegijos Karalystėje, teistas Panevėžio apylinkės teismo 2024-08-21 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 5 dalį (2 veikos) 24 parų areštu, bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesiams, kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. L. 2024-03-31, apie 16 val. 30 min., buto, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje, tyčia sudavė nukentėjusiajam R. G. vieną smūgį kumščiu į nosį, padarė R. G. muštinę žaizdą nosies nugarėlėje su poodine kraujosruva, nosikaulių ir nosies pertvaros lūžius, nesunkiai sutrikdydamas jo sveikatą.

Bylos įrodymai

Kaltinamasis kaltu prisipažino iš dalies, parodė, kad nukentėjusiajam sudavė tik vieną smūgį į nosį, gindamasis nuo nukentėjusiojo. Į medikus nesikreipė, manė, kad tuo viskas ir baigėsi, o vėliau sužinojo, kad nukentėjusysis dėl jo kreipėsi į policiją.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka perskaityti kaltinamojo ikiteisminiame tyrime duoti parodymai, kuriuose nurodė, kad jis nukentėjusiajam sudavė tik vieną smūgį. 2024-03-31 N. M. namuose su G. Š., R. G., N. M. gėrė alkoholinius gėrimus, kartu buvo ir V. R.. Jis susiginčijo su V., nes nerado savo akinių ir piniginės. Jiems ginčijantis, G. Š., nieko jam nesakęs, su ranka suėmė jam už gerklės, jis iš karto taip pat ranka suėmė ir G. už gerklės. Jam joks sužalojimas nepadarytas. Jis G. tiesiog nuo savęs nustūmė ir G. jam nieko nebedarė. Tuo metu R. sėdėjo kambaryje ant lovos ir jo ir G. susidūrimą matė. Galbūt jis galvojo, kad jis trenks G.. Tada R. staigiai pašoko nuo lovos ir, pribėgęs prie jo, trenkė jam kumščiu į veidą. Kiek smūgių sudavė, jis negali pasakyti, gal tris. Jis tada nuo jo gindamasis trenkė vieną smūgį kumščiu jam į veidą. Tas smūgis buvo suduotas tik ginantis, jis nenorėjo ir nesiekė jo sužaloti. Dėl R. suduotų smūgių jam sužalojimai nebuvo padaryti, į jokias gydymo įstaigas jis nesikreipė. Po įvykio jis net atsiprašė R.. R. G. po jo smūgio atsisėdo ant žemės ir susėmė už nosies, jam iš nosies tekėjo kraujas. Pargriuvęs ant grindų R. nebuvo, sąmonės netekęs irgi nebuvo, nematė, kad jam galėjo būti ir nuskelti dantys. Jis jam smūgį sudavė tiesiai į nosį, mano, kad į dantis jis jam net negalėjo pataikyti. R. nusišluostęs kraują po kokių poros minučių atsikėlė nuo grindų, susirinko savo daiktus ir kartu su G. iš išėjo (1 t., b. l. 168-172).

Nukentėjusysis R. G. parodė, kad 2024-03-31 vartojo alkoholį su kaltinamuoju, kurio anksčiau nepažino, draugu G. Š., drauge N. M.. Kaltinamasis susiginčijo su G. Š.. Jis norėjo prie jų priėjęs pasakyti, kad išsiskirtų, jam nespėjus prieiti, tačiau kaltinamasis jam trenkė į nosį. Pajuto dar kelis smūgius, aptemo akyse, tada pajuto dar kelis smūgius į krūtinę ir galvą. Nematė, kas smūgiuoja. Buvo netekęs sąmonės apie 1-5 minutes. Atsipeikėjo sėdėdamas ant grindų, išspjovė nuskeltus dantis, iš nosies tekėjo kraujas. Jam už nugaros buvo V. R., G. Š. buvo prie jo. N. M. padavė sulaužytus akinius, V. R. padavė popieriaus kraujui nusišluostyti. Konflikto metu nebuvo fizinio kontakto su kitais asmenimis. Jis su G. Š. išėjo namo. Į gydytojus kreipėsi balandžio 2 dieną, nes po sumušimo jautėsi silpnai, balandžio 1 d. negalėjo atmerkti akių. Nesikreipė į policiją, nes nemanė esantis taip stipriai sumuštas. Tą dieną pas jį buvo atėjęs tik brolis, kuris pamatė jo kreivą nosį ir pasiūlė nuvykti į ligoninę. Kaltinamasis jo po įvykio neatsiprašė. Jis kaltinamajam jokio smūgio nesudavė. Ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai nenurodė, kad po smūgio į nosį juto ir kitus smūgius dėl didelio susijaudinimo. Yra du kartus gynės N. M. nuo dukros V. R. smurtavimo. Yra sumokėjęs 20 Eur už dantų apžiūrą ir už akinius. Po nosies sužalojimo sunkiai kvėpuoja, jam atlikta viena nosies operacija su pilna narkoze, netrukus bus daroma dar viena nosies operacija su pilna narkoze.

Liudytoja N. M. parodė, kad kaltinamasis jos dukros buvęs draugas, o nukentėjusysis jos buvęs draugas, Jos namuose susipyko dukra V. su kaltinamuoju, G. Š. kaltinamajam sugriebė už gerklės. Nukentėjusysis priėjęs nestipriai trenkė kaltinamajam į skruostą. Kaltinamasis gindamasis nukentėjusiajam trenkė į veidą, jam iš nosies tekėjo kraujas. Nukentėjusysis kambaryje atsisėdo ant grindų netoli sekcijos, nepastebėjo, kad būtų netekęs sąmonės, jis pasėdėjo ir išėjo namo. Kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiojo, sakė trenkęs iš inercijos. Alkoholį vartojo visi, išskyrus jos dukrą V.. Kaltinamasis dėl smūgio niekur nesikreipė, nesimatė jokių smūgio žymių jo veide, sakė, kad skaudėjo. Po įvykio su nukentėjusiuoju nebebendrauja. Jas abi su dukra policijos pareigūnai yra apklausę ir automobilyje.

Liudytoja V. R. parodė, kad ji kalbėjo su kaltinamuoju, G. Š. griebė kaltinamajam už gerklės. Nukentėjusysis gynė G. Š. ir trenkė kaltinamajam į veidą. Kaltinamasis trenkė atgal nukentėjusiajam atžagaria ranka vieną smūgį. Nukentėjusysis atsisėdo ant žemės ir jos atnešta servetėle nusivalė veidą, nematė, kad būtų netekęs sąmonės. Jis buvo su akiniais. Kaltinamasis nukentėjusiojo iš karto atsiprašė. Kaltinamajam veide beveik nieko nesimatė, tik raudonas skruostas. Visi, išskyrus ją, vartojo alkoholį.

Liudytojas G. Š. parodė, kad svečiuose jis susipyko su kaltinamuoju dėl šuns ir jie apsistumdė. Nukentėjusysis stovėjo jam už nugaros, kaltinamasis – prieš jį. Kaltinamasis be jokios priežasties kumščiu trenkė nukentėjusiajam į veidą, jam smūgis pasirodė stiprus. Nei jis, nei nukentėjusysis iki smūgio nelietė kaltinamojo. Nukentėjusysis, jei būtų lietęs kaltinamąjį, pirmiausia būtų turėjęs nustumti jį (liudytoją). Po smūgio įvyko sąmyšis. V. R. sakė, kad gerai, jog nukentėjusysis gavo. Ji buvo prie nukentėjusiojo, bet ką darė, nematė. N. M. nukentėjusiojo nebuvo palietusi. Buvo rankų makalynė, riksmai prie nukentėjusiojo. Nukentėjusysis atsitūpė prie spintelės, mano, kad keliasdešimt sekundžių buvo be sąmonės, jam tekėjo kraujas iš nosies ir burnos. Nuskeltų dantų nematė. Visi suaugusieji vartojo alkoholį. Ėjo namo su nukentėjusiuoju, jo veidas buvo kruvinas, nematė sužalotų kitų kūno vietų, nes nukentėjusysis buvo apsirengęs, jis namuose sakė, kad skauda nosį, veidą. Kitą dieną matė sutinusį nukentėjusiojo veidą. Nukentėjusysis jam sakė, kad yra anksčiau apgynęs N. M. nuo dukros V. R., kuri skriausdavo mamą, todėl V, R. galėjo džiaugtis, kad nukentėjusysis sumuštas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodoma, kad R. G. nustatyta muštinė žaizda nosies nugarėlėje su poodine kraujosruva, nosikaulių ir nosies pertvaros lūžiais, poodinės kraujosruvos krūtinės dešinėje, kairiame žaste, odos nubrozdinimai kairiame pakaušyje, kairės alkūnės srityje, kairiame dilbyje, pogleivinės kraujosruvos viršutinėje ir apatinėje lūpose, viršutinių kairių 1, 2 -o danties vainiko nežymūs nuskėlimai. Šie sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, 10 trauminių poveikių, galimai nurodytomis aplinkybėmis. Nustatyti nosikaulių ir nosies pertvaros lūžiai sveikatą sutrikdo ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui ir kvalifikuojama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Pagal sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją, galima atmesti galimybę, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti nugriuvęs. Sužalojimų padarymas sukelia fizinį skausmą (1 t., b. l. 48-49),

Teismo posėdyje išvadą pateikęs teismo medicinos ekspertas R. Ž. paaiškino, kad nukentėjusysis nuo patirtų sužalojimų galėjo netekti sąmonės. Smūgis buvo smarkus, nes lūžo nosies kaulai. Nosies nugarėlės žaizda be kaulų lūžių būtų sukėlusi nežymų sveikatos sutrikdymą. Kumštis gali dengti tiek nosį, tiek lūpas, todėl negalima atmesti galimybės, kad vienu smūgiu buvo sužalota nosis ir nuskelti dantys. Nuo žaizdos, kuri fiksuota nosies nugarėlėje, galėjo lūžti ir nosies kaulas. Nukentėjusysis jam papildomai pasakojo, kad po sudavimo į veidą neteko sąmonės ir nieko neatsimena. Pagal pobūdį ir spalvą galima spręsti, kad nukentėjusiajam sužalojimai padaryti per tą patį įvykį, tai galėjo būti 2024 m. balandžio 1 ar 2 dienos.

Objektų apžiūros protokole aprašytas 2024-04-02 nukentėjusiojo ir Bendrojo pagalbos centro operatoriaus pokalbis, kuriame, be kita ko, nukentėjusysis nurodo, kad

Objektų apžiūros protokole aprašyti 2024-04-02 į iškvietimą, adresu (duomenys neskelbtini), vykusių pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašai.

Veikos kvalifikavimas

Kaltinamasis pagal kaltinamajame akte suformuluotą kaltinimą pagal BK 138 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad jis 2024-03-31, apie 16 val. 30 min., buto, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje, tyčia sudavė nukentėjusiajam R. G. vieną smūgį kumščiu į nosį ir ne mažiau devynių smūgių kumščiais į kitas kūno vietas, ir taip padarė R. G. muštinę žaizdą nosies nugarėlėje su poodine kraujosruva, nosikaulių ir nosies pertvaros lūžiais, poodines kraujosruvas krūtinės dešinėje, kairiame žaste, odos nubrozdinimus kairiame pakaušyje, kairės alkūnės srityje, kairiame dilbyje, pogleivines kraujosruvas viršutinėje ir apatinėje lūpose, viršutinių kairių 1, 2 -o danties vainiko nežymius nuskėlimus, t. y. sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą bei nesunkiai sutrikdė jo sveikatą.

Pagal prokuroro teismo posėdyje pakeistą kaltinimą, švelninantį kaltinamojo teisinę padėtį, pagal BK 138 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad jis toje pačioje vietoje ir laiku tyčia sudavė nukentėjusiajam R. G. vieną smūgį kumščiu į nosį ir taip padarė R. G. muštinę žaizdą nosies nugarėlėje su poodine kraujosruva, nosikaulių ir nosies pertvaros lūžiais, pogleivines kraujosruvas viršutinėje ir apatinėje lūpose, viršutinių kairių 1, 2 - o danties vainiko nežymius nuskėlimus, t. y. sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą bei nesunkiai sutrikdė jo sveikatą.

Žemesnės instancijos teismas

Tiek nukentėjusysis, tiek įvykį tiesiogiai matę liudytojai N. M., G. Š., V. R. parodė, kad kaltinamasis vieną kartą trenkė nukentėjusiajam į veidą, po smūgio nukentėjusiajam iš nosies tekėjo kraujas. Teismo medicinos ekspertas nustatė, kad nukentėjusiajam, be kitų sužalojimų nustatyta muštinė žaizda nosies nugarėlėje su poodine kraujosruva, nosikaulių ir nosies pertvaros lūžiais. Nosikaulių ir nosies pertvaros lūžiai sveikatą sutrikdo ilgiau nei 10 dienų ir kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Teismo medicinos ekspertas teismo posėdyje paaiškino, kad nuo žaizdos, kuri fiksuota nosies nugarėlėje, galėjo lūžti ir nosies kaulas.

Kaltinamajam buvo inkriminuoti ir kiti nukentėjusiajam suduoti smūgiai į kitas kūno vietas, kurie nukentėjusiajam sukėlė poodines kraujosruvas krūtinės dešinėje pusėje, kairiame žaste, odos nubrozdinimus kairiame pakaušyje, kairės alkūnės srityje, kairiame dilbyje, pogleivines kraujosruvas viršutinėje ir apatinėje lūpose, viršutinių kairių 1, 2 - o danties vainiko nežymius nuskėlimus. Nei vienas iš byloje apklaustų liudytojų nenurodė, kad kaltinamasis po smūgio nukentėjusiajam į veidą būtų sudavęs ir daugiau smūgių, nematė nuskeltų dantų. Paties nukentėjusiojo parodymai apie jam suduotus smūgius į kitas kūno vietas nebuvo nuoseklūs : ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad po kaltinamojo suduoto smūgio į nosį neteko sąmonės ir neprisimena, kad vyko toliau, tą patį nurodė ir teismo medicinos ekspertui. Nukentėjusysis apie įvykį policijai pranešė, praėjus dviems dienoms nuo įvykio. 2024-04-02 policijos pareigūnų, nuvykusių į nukentėjusiojo namus, kūno kamerų vaizdo įrašuose užfiksuota, kad nukentėjusysis pareigūnei nurodo po smūgio į galvą netekęs sąmonės ir daugiau smūgių nejutęs. Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis jau teigė, kad po pirmojo kaltinamojo smūgio į nosį jam aptemo akyse ir jis juto dar kelis smūgius į krūtinę, galvą, bet nematė, kas juos sudavė. Liudytojo G. Š. parodymais nustatyta, kad po kaltinamojo smūgio nukentėjusiajam prie nukentėjusiojo kilo sąmyšis (rankų makalynė, riksmai), šalia buvusi V. R. džiaugėsi, kad nukentėjusysis sumuštas. Teismo medicinos ekspertas teismo posėdyje paaiškino, kad negalima atmesti galimybės, jog vienu smūgiu nukentėjusiajam buvo sužalota nosis ir nuskelti dantys, taigi, ši išvada nėra kategoriška.

Žemesnės instancijos teismas

Taigi, įvertinus aplinkybes, kad šalia nukentėjusiojo po smūgio buvo ne tik kaltinamasis, bet ir kiti žmonės, bent vienas kurių buvo nedraugiškai nusiteikęs prieš nukentėjusįjį, niekas įvykio vietoje nematė kaltinamojo nukentėjusiajam suduotų kitų smūgių ir nukentėjusiojo nuskeltų dantų, nukentėjusysis po pirmojo smūgio į veidą jautė ir kitus smūgius į galvą, bet nematė juos sudavusio asmens, jis apie įvykį pranešė tik po dviejų dienų, jo parodymai proceso metu dėl smūgių į kitas kūno vietas nebuvo nuoseklūs, teismo medicinos eksperto išvada dėl galimybės vienu smūgiu sužaloti nosį ir nuskelti dantis yra tik tikimybinė, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad būtent kaltinamasis įvykio vietoje nukentėjusiajam po smūgio į veidą sudavė ir kitus smūgius ir kad kaltinamasis vienu smūgiu sužalojo nukentėjusiojo nosį ir nuskėlė dantis. Teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis įvykio metu sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį kumščiu į nosį, padarė jam muštinę žaizdą nosies nugarėlėje su poodine kraujosruva, nosikaulių ir nosies pertvaros lūžius, nesunkiai sutrikdydamas jo sveikatą.

Kaltinamasis teigė nukentėjusiajam smūgį sudavęs nuo jo gindamasis. Kaltinamasis teigė, kad pirmiausia liudytojas G. Š. jam sugriebė už gerklės, po to nukentėjusysis jam sudavė į veidą, smūgiai nebuvo stiprūs ir jam sužalojimų nesukėlė, jis į gydymo įstaigą ir policiją nesikreipė; po to jis sudavė nukentėjusiajam į veidą. Liudytoja N. M. parodė, kad G. Š. suėmė kaltinamajam už gerklės, po to nukentėjusysis kaltinamajam nestipriai kartą trenkė į skruostą, iš esmės tokias pačias aplinkybes nurodė ir V. R.. Nukentėjusysis nurodė, kad kaltinamasis ginčijosi su G. Š., G. Š. nurodė apsistumdęs su kaltinamuoju. Taigi, iš šių parodymų matyti, kad pirmiausia konfliktas kilo tarp kaltinamojo ir G. Š., nukentėjusysis nebuvo konflikto iniciatoriumi ir jis konflikto pradžioje kaltinamajam nekėlė jokio pavojaus. Remiantis kaltinamojo parodymais, fizinis kontaktas su G. Š. kaltinamajam taip pat nebuvo pavojingas. Kaltinamasis ikiteisminiame tyrime nurodė, kad nukentėjusysis jam trenkė į veidą apie 3 kartus, tačiau liudytojos N. M. ir V. R. parodė, kad nukentėjusysis kaltinamajam sudavė tik vieną smūgį. Vertinant, kad liudytojas G. Š., nurodęs, kad nukentėjusysis nesudavė jokio smūgio kaltinamajam, sąžiningai klydo, liudytojo parodymai, kad jis stovėjo tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo ir nukentėjusysis pasiekti kaltinamąjį galėjo tik per liudytoją, rodo, kad nukentėjusysis nei galėjo stipriai kelis kartus smogti kaltinamajam, nei, būdamas atskirtas, jam kėlė kokį nors realų pavojų. Tai patvirtina ir aplinkybė, kad kaltinamasis po įvykio nesikreipė medicininės pagalbos, neinicijavo prieš nukentėjusįjį tyrimo; tuo tarpu teismo medicinos ekspertas nurodė, kad nukentėjusiajam suduotas smūgis buvo stiprus, nes nukentėjusiajam lūžo nosies kaulai. Nukentėjusiojo parodymai, kad jam po kaltinamojo smūgio į veidą buvo suduota ir daugiau smūgių, iš dalies rodo, kad jis buvo aiškiai silpnesnė konflikto pusė priešiškoje aplinkoje, o kaltinamasis iš aplinkinių galėjo sulaukti pastiprinimo.

Aptarti kaltinamojo parodymai rodo, kad jis stengiasi padidinti nukentėjusiojo veiksmų prieš jį apimtį. Byloje nėra įrodymų, kad, tuo metu, kai kaltinamasis stipriai smogė nukentėjusiajam, kaltinamajam būtų grėsęs realus ir akivaizdus pavojus jo sveikatai. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes nėra pagrindo pripažinti, kad buvo susidariusi būtinosios ginties situacija, nes nebuvo pavojingo, realaus ir akivaizdaus nukentėjusiojo kėsinimosi, nuo kurio galima būtinoji gintis. Priešingai, byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis vadovavosi puolamaisiais tikslais, siekdamas sužaloti nukentėjusįjį, o ne nuo jo apsiginti. Kaltinamasis, suduodamas stiprų smūgį nukentėjusiajam į veidą, suprato galintis jį nesunkiai sužaloti ir to siekį, todėl veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo tyčinė veika atitinka BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

Bausmės skyrimas, civilinė atsakomybė

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 - 2 dalyse išdėstytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų smurtinį nusikaltimą. Kaltinamasis teigė gynęsis nuo nukentėjusiojo, nors tyčia jam smogė ir tai suprato, po sužalojimo nesuteikė jokios pagalbos, todėl jo veiksmuose nėra atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad nukentėjusiojo elgesys buvo rizikingas. Kaltinamojo atsakomybę sunkina nusikaltimo padarymas, apsvaigusiam nuo alkoholio, nes apsvaigimas turėjo įtakos nusikaltimo įvykdymui. Kaltinamojo teistumas nusikaltimo padarymo metu už turtines veikas, kalinio pabėgimą buvo išnykęs. Kaltinamasis, 2020-11-19 paleistas iš pataisos namų, nuo 2021 iki 2023 metų sistemingai buvo baudžiamas užsienio valstybėse už vagystes. Šiuo metu kaltinamasis teisiamas Norvegijos Karalystėje už vagystes. Kaltinamasis anksčiau Lietuvos Respublikoje neteistas už smurtinius nusikaltimus. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas kaltinamajam skiria maksimalios trukmės laisvės apribojimo bausmę.

Kaltinamasis nagrinėjamą nusikaltimą padarė iki Panevėžio apylinkės teismo 2024-08-21 nuosprendžio priėmimo, todėl jam paskutiniu ir ankstesniu nuosprendžiais skirtos bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu pagal BK 63 straipsnio 4, 9 dalių nuostatas. Kaltinamasis pagal ankstesnį nuosprendį realiai jam skirtos arešto bausmės neatliko, o jam skirti įpareigojimai nėra bausmė, todėl jam ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis į naujai paskirtos subendrintos bausmės laiką neįskaitomas.

Kaltinamasis, išnykus teistumams, laikomas teisiamu pirmą kartą, todėl šiuo metu yra pagrindas manyti, kad jam subendrinus bausmes skirtinos arešto bausmės tikslai bus pasiekti, atidėjus bausmės vykdymą 1 metams, jo metu skiriant įpareigojimą dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje, nebendrauti su nukentėjusiuoju,

Nukentėjusysis pareiškė civilinį ieškinį dėl 3000 Eur neturtinės ir 410 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Neturtinės žalos padarymą nukentėjusysis grindė tuo, kad dėl kaltinamojo padarytų sužalojimų patyrė fizinį skausmą, įtampą, dvasinius išgyvenimus, baimę išeiti į parduotuvę, miestą. Jis jautėsi pažemintas, nerimauja dėl savo sveikatos. Šie veiksniai apribojo jo normalų gyvenimą. Jam lankymasis policijoje, dalyvavimas procesiniuose veiksmuose sukėlė nemalonius išgyvenimus.

Teismas, nustatydamas nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį, vadovaujasi CK 6.250 straipsnyje pateikiama neturtinės žalos sąvoka bei jos įvertinimo kriterijus : atsižvelgia į byloje nustatytas aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, o teismas nustato piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą.

Kaltinamasis nusikaltimo metu nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį, jam sulaužydamas nosies kaulus. Nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų patyrė fizinį skausmą, dėl sužalotos nosies jam buvo sunku kvėpuoti. Nukentėjusiojo paaiškinimai ir pateikti medicininiai dokumentai patvirtina, kad jam buvo atliktos dvi nosies operacijos, taikant pilną narkozę. Nukentėjusysis dėl sužaloto veido patyrė buitinius nepatogumus, vengė išeiti į viešas vietas, jis jautėsi pažemintas, mušamas kitų jam pažįstamų žmonių akivaizdoje. Nukentėjusysis patiria nerimą dėl savo sveikatos ateityje. Šie duomenys patvirtina, kad nukentėjusysis dėl prieš jį įvykdyto nusikaltimo patyrė ilgalaikius neigiamus dvasinius išgyvenimus. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad nukentėjusysis konflikto pradžioje prieš kaltinamąjį elgėsi rizikingai, į tai, kad dalis kaltinamajam inkriminuotų smurtinių veiksmų prieš nukentėjusįjį neįrodyti.

Kaltinamasis nusikaltimo padarymo metu nedirbo, šiuo metu suimtas užsienyje. Jis yra darbingas, sveikas žmogus, galintis užsidirbti pragyvenimui.

Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos dydį vertina 2000 Eur.

Nukentėjusysis prašė iš kaltinamojo priteisti 4 Eur už sulaužytų akinių remontą. Akinių sulaužymo faktas įrodytas nukentėjusiojo paaiškinimais, jo pateikta akinių nuotrauka ir mokėjimo kvitu, todėl ši suma priteistina iš kaltinamojo. Byloje nenustačius, kad kaltinamasis nukentėjusiajam nuskėlė dantis, jo reikalavimas priteisti 20 Eur už odontologo apžiūrą ir 386 Eur už būsimą dantų gydymą netenkintinas.

Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 458,97 Eur žalos atlyginimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui už nukentėjusiajam suteiktas gydymo paslaugas. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad nukentėjusiojo nosies kaulų lūžio gydymas įvertintas 360,62 Eur. Byloje nustačius, kad kaltinamasis nukentėjusiajam padarė tik šiuos sužalojimus, ieškinys tenkintinas iš dalies, iš kaltinamojo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui priteisiant šią sumą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė reikalavimą priteisti iš kaltinamojo jam (379,17 Eur) ir nukentėjusiajam (552,08 Eur) teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamajam gynėjas skirtas teismo nutartimi, privalomai, kaip suimtam asmeniui, sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šioje situacijoje pažeistų teisingumo ir protingumo principus, todėl šių išlaidų nepriteisia. Iš kaltinamojo, atsižvelgus į sumažintą kaltinimo apimtį, priteistina dalis – 2/3 – nukentėjusiajam suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 368,05 Eur (BPK 106 straipsnio 2 dalis)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. L. pripažinti kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir jam skirti laisvės apribojimo bausmę 2 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Panevėžio apylinkės teismo 2024-08-21 nuosprendžiu skirta bausme, skirti arešto bausmę 90 parų.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu (redakcija, galiojanti nuo 2025-02-01), bausmės vykdymą atidėti 1 metams, įpareigojant nuteistąjį dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje ir nebendrauti su R. G..

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš A. L. : R. G. 2000 Eur neturtinei ir 4 Eur turtinei žalai atlyginti, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui 360,62 Eur turtinei žalai atlyginti bei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai 368,05 Eur už nukentėjusiajam teiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nepriteisti iš nuteistojo valstybės garantuojamos jam teiktos teisinės pagalbos išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo (nuteistajam – nuo įteikimo) dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Teisėja Ilona Kvalitaitė