- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-15
- Bylos Nr.
- 2S-868-485/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algirdas Remeika
- Ieškovas
- A. G.
- Advokatai
- Dominykas Varnas
- Kategorijos
- 116.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovų A. G. ir G. G. atstovo advokato Dominyko Varno atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 16 d. nutarties, kuria buvo atidėtas teismo sprendimo vykdymas civilinėje byloje Nr. 2-293-660/2011,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2011 m. kovo 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-293-660/2011 ieškovų A. G. ir G. G. ieškinį atsakovams V. K., V. G., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam asmeniui notarei J. V. dėl 1999-08-23 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, 1999-09-29 žemės sklypo, gyvenamojo namo, viralinės, tvarto, daržinės ir kiemo statinių pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiomis, restitucijos taikymo bei ieškovų kreditorinių reikalavimų ir nuosavybės teisių į priimtą palikimą pripažinimo atmetė, bylą dalyje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo turtinių teisių atsiradimo tikslu nutraukė, priteisė iš ieškovų A. G. ir G. G. atsakovei V. G. po 1 000 išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir iš ieškovų A. G. ir G. G. priteisė valstybei po 34,15 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Kauno apygardos teismas 2011 m. gruodžio 8 d. nutartimi Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 31 d. sprendimą pakeitė ir sprendimo dalį, kuria byla dalyje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo turtinių teisių atsiradimo tikslu nutraukta, panaikino, šioje dalyje priėmė naują sprendimą ir šioje dalyje ieškinį tenkino - nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovai A. G. ir G. G. priėmė, įgijo nuosavybės teises ir iki 1999-09-29 pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo valdė po savo motinos V. G. mirties 1999-02-02 atsiradusį palikimą – ½ dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), iš karto po jos mirties pradėdami faktiškai paveldimą turtą valdyti; juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas ieškovų A. G. ir G. G. kreditorinių reikalavimų dėl paveldimo turto patenkinimo tikslu. Sprendimo dalį, kuria ieškinio dalis dėl pripažinimo negaliojančia J. G. ir V. K. 1999-09-29 sudarytą 0,3512 ha ploto žemės sklypo, gyvenamojo namo, viralinės, tvarto, daržinės ir kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį bei ieškovų kreditorinių reikalavimų ir nuosavybės teisių į priimtą palikimą pripažinimo atmesta, teismas panaikino ir šioje dalyje priėmė naują sprendimą - ieškinį tenkino iš dalies, t.y. pripažino negaliojančia J. G. ir V. K. 1999-09-29 sudarytą 0,3512 ha ploto žemės sklypo, gyvenamojo namo, viralinės, tvarto, daržinės ir kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį bei priteisė iš atsakovės V. G. ieškovams A. G. ir G. G. po 13 333 Lt. Kitose dalyse sprendimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
Atsakovė V. G. kreipėsi į teismą su prašymu atidėti sprendimo vykdymą trijų mėnesių laikotarpiui dėl priteistos atsakovei išmokėtinos ieškovams A. G. ir G. G. po 13 333 Lt sumos. Atsakovė nurodė, jog šiuo metu ji yra bedarbė. Teismo priteistas lėšas planuoja gauti iš banko, sudarydama su juo kredito sutartį, tačiau kredito sutarties sudarymas užtrunka, nes bankas turi įvertinti jos turimas pajamas ir kredito grąžinimo galimybę. Atsakovė šiuo metu neturi lėšų sprendimo vykdymui, nes po J. G. mirties ji padengė jo asmenines skolas bankui, todėl turi dar ir kitų įsiskolinimų.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. sausio 16 d. nutartimi atsakovės prašymą tenkino, atidėjo teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-293-660/2011 vykdymą trims mėnesiams.
Teismas nurodė, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovės V. G. turtinė padėtis yra sunki, ji nedirba, yra registruota darbo biržoje, todėl yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą. Byloje nėra duomenų, kad ieškovų turtinė padėtis būtų sunki, todėl ieškovams teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas neturėtų sukelti didelių neigiamų pasekmių, nes išmokas ieškovai atgaus per ilgesnį laiko tarpą.
Šalies argumentai
Ieškovų atstovas atskiruoju skundu prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 16 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės prašymo netenkinti.
Ieškovų atstovas nurodo, jog atsakovei neturėjo būti netikėtas teismo sprendimas, kadangi ji pati anksčiau yra siūliusi ieškovams išmokėti reikalaujamas sumas taikos sutarties pagrindu. Atsakovė nėra ieškovams išmokėjusi jokios skolos dalies, nors nurodo, jog siekia gauti iš banko paskolą šioms įmokoms sumokėti. Ginčijama nutartis suteikia atsakovei lūkesčius, kad teismo nustatyti trys mėnesiai bus pratęsti dar neapibrėžtam laikui, kadangi gali atsirasti kitų svarių priežasčių šį terminą pratęsti. Prašyme atsakovė teismui nurodė, jog atsakovė dar neturi banko sprendimo dėl paskolos suteikimo, atsakovė galimai kreipsis į kitas kredito įstaigas. Tai reiškia, jog atsakovė dar nesikreipė į šias įstaigas, todėl teismas galimai sulauks dar vieno prašymo pratęsti sprendimo vykdymo terminą. Teismas faktiškai vertino, kad ieškovų finansinė padėtis yra geresnė nei atsakovės, tačiau atsakovė tokių duomenų teismui nepateikė, o teismas nepareikalavo. Ieškovai pažymi, jog ieškovas A. G. mokosi Kauno kolegijoje, nedirba, su nedirbančia sutuoktine augina 8,5 mėn. dukrytę, o G. G. per 2011 metus dirbo puse etato, gavo 2 396,66 Lt draudžiamųjų pajamų, todėl laikytina, jog ieškovų finansinė padėtis taip pat yra sunki. Atsakovė pateikė teismui tik pažymą iš Darbo biržos, tačiau kitų įrodymų apie savo turtą nepateikė. Iš ieškovų pateiktų įrodymų matyti, jog be ginčo turto atsakovė dar turi garažą, o teismui nebuvo pateikta duomenų, kad iš atsakovės turimo turto nebūtų įmanoma tenkinti ieškiniu patenkintos reikalavimų dalies.
Atsakovė atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. K. v. A. T., bylos Nr. 3K-3-495/2004). Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracija v. E. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-594/2006). Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi patenkino atsakovės prašymą, atidėjo teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-293-660/2011 vykdymą trims mėnesiams. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo yra pagrįsta ir teisėta. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovės turtinė padėtis nėra gera. Atsakovės pateiktais teismui duomenimis, atsakovė yra bedarbė, ji neturi santaupų kredito įstaigose. Ieškovų atstovo pateikti duomenys patvirtina, jog atsakovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), kurie yra ir atsakovės gyvenamąja vieta, be to, atsakovei priklauso garažas, esantis (duomenys neskelbtini), tačiau, kaip matyti, šis turimas atsakovės turtas neužtikrina pilno atsiskaitymo su ieškovais. Taigi, tokie duomenys pagrindžia, jog atsakovė šiuo metu neturi realių pajamų ar santaupų, kurių užtektų priteistai ieškovams sumai padengti. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad ji ruošiasi iš kredito įstaigos pasiimti kreditą, kad galėtų priteistas sumas išmokėti ieškovams, tačiau tai gali užtrukti dėl bankinių procedūrų. Atsižvelgdama į tai, atsakovė prašė teismo sprendimo vykdymą atidėti tik 3 mėnesiams. Teismo vertinimu, ieškovės prašomas teismo sprendimo atidėjimo terminas yra realus tam, kad atsakovė galėtų gauti resursų atsiskaityti su ieškovais, šiuo metu jau yra praėję 2 mėnesiai nuo šio termino pradžios, todėl laikytina, jog likęs 1 mėnuo nuo kurio pabaigos teismo sprendimas bus pradėtas vykdyti, nepažeis ieškovų interesų. Tokią teismo išvadą lemia tai, jog įvertinus atsakovės turimą turtą, priverstinio sprendimo vykdymo atveju išieškojimas galimai būtų nukreiptas į atsakovės vienintelį turtą - gyvenamąjį būstą. Taigi priverstinio teismo sprendimo vykdymo atveju, išieškojimą nukreipus į vienintelį atsakovei priklausantį gyvenamąjį būstą, būtų pažeisti ne tik atsakovės, bet ir kitų su atsakove gyvenančių asmenų interesai. Remiantis byloje pateiktais duomenimis apie atsakovės turtinę padėtį, galima daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju buvo pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą. Teismo manymu, ieškovams teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas tik 3 mėnesiams neturėtų sukelti didelių neigiamų pasekmių.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas atskirąjį skundą atmeta, o Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 16 d. nutartį palieka nepakeistą (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.