Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jurgio Kiškio, teisėjų: Algirdo Jaliniausko, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, gynėjai advokatei Elenai Gylienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2006-11-16 nuosprendžio, kuriuo M. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. išteisintas, nenustačius jo dalyvavimo padarant šį nusikaltimą.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

kad M. P. buvo kaltinamas tuo, jog jis pagrobė svetimą turtą - A. A. priklausantį automobilį "Mazda 626", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) - 1000 litų vertės, o būtent nuo 2006 01 15 17 val. iki 2006 01 17 13 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) pagrobė automobilį "Mazda 626 ", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tuo nukentėjusiajam A. A. padarė 1000 litų turtinę žalą.

Teismas M. P. išteisino tuo pagrindu, kad nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog jis padarė jam inkriminuotą nusikaltimą.

Teismo nurodytos aplinkybės, sukėlusios abejonių dėl M. P. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, yra nepagrįstos. M. P. policijos pareigūnams prisipažino pagrobęs A. A. automobilį „Mazda 626". Nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo gauta jokių duomenų, kad šis prisipažinimas būtų išgautas neteisėtu būdu. Teismo abejonė dėl M. P. prisipažinimo nuoširdumo yra nepagrįsta nes policijos padalinys, netiriantis automobilių vagysčių, nėra suinteresuotas šių nusikaltimų išaiškinimu.

Tai, kad M. P. prisipažino padaręs nusikaltimą netoli savo gyvenamosios vietos, turi būti įvertinta ne kaip aplinkybė, kelianti abejonių kaltinamojo parodymais, o atvirkščiai, ši aplinkybė turi reikšmės grindžiant M. P. kaltę: jis nurodė, kad iš namų išėjo pėsčias, todėl netoli jo namų esanti nusikaltimo padarymo vieta leidžia neabejoti kaltinamojo M. P. parodymais.

Teismo nurodyti kaltinamojo M. P. ir nukentėjusiojo A. A. parodymų prieštaravimai turi būti įvertinti, atsižvelgiant į pačių aplinkybių, dėl kurių buvo duodami parodymai, subjektyvumą. Nors nukentėjusysis A. A. parodė, kad nenuėmus pedalų spynos važiuoti neįmanoma, o kaltinamasis nurodė, kad iki Lampėdžių jis nuvažiavo pakėlęs pedalą, o spyną nulaužė vėliau, atsižvelgtina, kad kaltinamasis M. P., turėdamas minėtus įgūdžius, sugeba įveikti ir kitas automobilio apsaugos priemones. Nukentėjusysis A. A., nesutikdamas su kaltinamojo M. P. automobilio užvaldymo būdu, nurodo ne faktą, o išreiškia tik savo nuomonę dėl automobilio apsaugos priemonės patikimumo.

Teismo nuomone, nukentėjusiojo A. A. nurodytas automobilyje buvęs kuro kiekis taip pat kelia abejonių dėl kaltinamojo M. P. parodymų, nes kaltinamasis M. P. nurodė, jog iš kiemo pagrobus automobilį ir juo nuvažiavus iki Lampėdžių aikštelės ir po ją važinėjantis baigėsi kuras. Pažymėtina, kad kaltinamasis M. P. padarė išvadą apie pasibaigusį kurą tada, kai automobilis užgeso. Tikrosios automobilio užgesimo priežastys nenustatytos, automobilis galėjo užgesti ir dėl kitų priežasčių. Todėl ši aplinkybė negali būti vertinama, kaip kelianti abejonių dėl kaltinamojo M. P. parodymų teisingumo.

Nors teismas nurodė, kad jam kelia abejonių ir tai, jog kaltinamasis M. P. nurodė, kad užgesus automobiliui jį užrakino žirklėmis ir nuėjo, o nukentėjusysis A. A. nurodė, kad automobilio vairuotojo durelės užsirakina iš vidaus užspaudus užrakto mygtuką ir jų raktu iš lauko pusės užrakinti nereikia, tai negali būti laikoma kaip kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymų prieštaravimas. Kaltinamasis M. P. pasirinko tokį automobilio užrakinimo būdą, kuris tuo metu jam pasirodė tinkamiausias, o nukentėjusysis nurodė, kad yra ir paprastesnių automobilio užrakinimo būdų.

Tai, kad M. P. savo pirminiuose parodymuose nurodė, jog prieš pradėdamas važiuoti nulaužė vairo užraktą, laikytina tik įtariamojo apklausos protokole įrašyta klaida. Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis M. P. nurodė, jog užraktas buvo uždėtas būtent ant pedalo, o jis šį užraktą nulaužė atvažiavęs į Lampėdžių aikštelę.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro prašymą apeliacinį skundą patenkinti, advokatės prašymą nuosprendį palikti nepakeistą bei ištyrusi byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad apeliacinis skundas tenkintinas, nes yra pagrįstas.

Apylinkės teismas nepagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį, todėl nuosprendis turi būti panaikintas ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis, nes nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių ( BPK 329 str. 2d.). Teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir dėl to priėmė neteisėtą nuosprendį.

Teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, nepagrįstai nurodė, kad byloje surinkta nepakankamai įrodymų, patvirtinančių jo kaltę. Teismo motyvai ir išvados dėl ko M. P. išteisintas, prieštarauja byloje surinktai medžiagai, nes ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai buvo ištirti teisminio bylos nagrinėjimo metu bei apeliacinės instancijos posėdyje ir pasitvirtino.

Teismas padarė visiškai nepagrįstą išvadą, kad kaltinamojo kaltė ikiteisminio tyrimo metu buvo įrodinėjama tik paties M. P. prisipažinimu, kad nukentėjusiojo parodymai jo kaltės nepatvirtina, nes jie prieštarauja kaltinamojo parodymams, o liudytojų V. B. ir R. L. parodymai jokios įrodomosios reikšmės byloje neturi. Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis M. P. prisipažino pagrobęs automobilį „Mazda 626" ir apie tai davė parodymus, šiuos parodymus jis patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Liudytojai V. B. ir R. L. patvirtino kaltinamojo parodymus, nurodydami būtent tas vietas, apie kurias davė parodymus ir kaltinamasis M. P.. Todėl kaltinamojo M. P. prisipažinimas padarius nusikaltimą, jo duotų parodymų teisingumas patikrintas kitais byloje esančiais faktiniais duomenimis - M. P. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, nukentėjusiojo A. A., liudytojų V. B. ir R. L. parodymais.

Teismo nurodytos aplinkybės, sukėlusios abejonių dėl M. P. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, yra visiškai nepagrįstos. M. P. policijos pareigūnams prisipažino pagrobęs A. A. automobilį „Mazda 626". Nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo gauta jokių duomenų, kad šis prisipažinimas būtų išgautas neteisėtu būdu. Nebuvo jokio pagrindo netikėti M. P. prisipažinimo nuoširdumu, bei policijos pareigūnų suinteresuotumu dėl šio nusikaltimo išaiškinimo. Jei M. P. iš liesų ikiteisminio tyrimo metu būtų davęs neteisingus, save apkaltinančius parodymus dėl pareigūnų daromo spaudimo, jis turėjo galimybę teisme pakeisti savo parodymus ir pasakyti tiesą, tačiau teisme jis tik patvirtino jau anksčiau duotus parodymus ir dar kartą prisipažino, kad pagrobė A. A. priklausantį automobilį bei nurodė nusikaltimo aplinkybes. O tai, kad kaltinamojo tėvas teisiamojo posėdžio metu atlygino nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą, taip pat tik patvirtina M. P. kaltę.

Visiškai nesuprantama nuosprendyje nurodyta abejonė dėl kaltinamojo prisipažinimo padarius nusikaltimą netoli savo gyvenamosios vietos. Ši jo nurodyta aplinkybė kaip tik patvirtina M. P. kaltę, nes būtent jo nurodytą nusikaltimo vietą patvirtino ir kiti įrodymai - liudytojos V. B. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas.

Aplinkybė dėl automobilyje buvusio kuro kiekio taip pat negali būti vertinama, kaip kelianti abejonių dėl kaltinamojo M. P. parodymų teisingumo. Kaltinamasis M. P. padarė išvadą apie pasibaigusį kurą tada, kai automobilis užgeso, tačiau tikrosios automobilio užgesimo priežastys nebuvo nustatytos, automobilis galėjo užgesti ir dėl kitų priežasčių.

Kaltinamasis M. P. savo pirminiuose parodymuose nurodė, jog prieš pradėdamas važiuoti nulaužė vairo užraktą, tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu jis patikslino ir nurodė, jog užraktas buvo uždėtas būtent ant pedalo, o jis šį užraktą nulaužė atvažiavęs į Lampėdžių aikštelę. Si aplinkybė taip pat nekelia abejonių, o tik patvirtina kaltinamojo parodymų teisingumą bei patvirtina j o dalyvavimą nusikaltimo padaryme.

Kolegijos nuomone, byloje surinktais ir aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta ir įrodyta M. P. kaltė padarius jam inkriminuotą veiką, t.y. A. A. priklausančio automobilio „Mazda 626“ vagystę, kas atitinka LR BK 178 str. 2d.

Skiriant kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.: į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes.

M. P. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą. Kaltinamasis praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas, mokosi. Lengvinančios jo atsakomybę aplinkybės yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą, nukentėjusiajam atlyginta nusikaltimu padaryta žala. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Kolegijos nuomone, bausmės tikslai bus pasiekti ir neskiriant M. P. realios laisvės atėmimo bausmės. Prokuroro apeliaciniame skunde pasiūlyta bausmės rūšis ir jos dydis atitinka bausmės paskirtį, todėl kaltinamajam skiriama būtent tokia bausmė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p. kolegija

nusprendė:

Kauno m. apylinkės teismo 2006m. lapkričio 16d. nuosprendį, kuriuo M. P. išteisintas pagal LR BK 178 str.2d., panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

M. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2d. ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 6 ( šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį: 1) be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, 2) nuo 21.00 vai. iki 6.00 vai. būti namuose, 3) tęsti mokslą, 4) neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kuriose rūpinasi invalidais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.