- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-11
- Bylos Nr.
- 2A-390-259/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-01320-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Pareiškėjas
- R. M.
- Suinteresuotas asmuo
- K. S., biudžetinei įstaigai Pabradės socialinės
- Išvadą teikia
- Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Socialinės
- Kategorijos
- 26.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 82.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos R. M. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-52-840/2014 pagal pareiškėjos R. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims K. S., biudžetinei įstaigai Pabradės socialinės globos namams, institucija teikianti išvadą byloje – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius, dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu, globos nustatymo ir globėjo paskyrimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja R. M. prašė pripažinti jos sūnų K. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) neveiksniu, nustatyti jam globą ir paskirti ją sūnaus globėja. Nurodė, kad K. S. nuo gimimo diagnozuotas cerebrinis paralyžius ir protinis atsilikimas, dėl ko jis negali valdyti savo veiksmų ir suprasti jų reikšmės, jis yra visiškai neįgalus ir nedarbingas, negali savimi pasirūpinti, jam reikalinga nuolatinė kito asmens priežiūra. K. S. nuo gimimo gyvena su motina, kuri juo rūpinasi ir išlaiko. Nors jie abu gyvena kukliai, tik iš socialinės pašalpos – 630,00 Lt, K. S. tėvui priklausančiame būste – medinio namo be patogumų dalyje, tačiau artimųjų padedami tvarkosi. K. S. yra aprengtas ir pamaitintas, prausiamas ir maudomas, jam nuolat keičiamos sauskelnės, jis yra vežamas į lauką ir pas greta gyvenančius gimines/ artimuosius, nuo 2014 m. gegužės mėn. reguliariai lanko Dovainonių darbo terapijos centrą. Šiuo metu gerinamos buities sąlygos, atliekamas K. S. kambario remontas. Kitų artimųjų, galinčių pasirūpinti K. S., nėra: tėvas nežinia kur, broliai ir seserys – arba neįgalus, arba išvykę ir gyvena užsienyje. Pareiškėja nurodė, kad ji dirba tik atsitiktinius darbus – padeda žmonėms žemės ūkyje. Pareiškėja sutiko ir prašė teismo skirti ją sūnaus globėja. Mano, kad sugebės tinkamai vykdyti globėjo pareigas, nes yra jo mama, juos sieja ilgalaikis artimas emocinis ryšys. Jų atskyrimas/ išskyrimas ir K. S. apgyvendinimas globos namuose iš esmės gali pakenkti jo psichinei būklei, kas pažeistų neįgaliojo interesus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 8 d. sprendimu pareiškimą patenkino iš dalies. Teismas pripažino K. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) neveiksniu dėl psichinės ligos, nustatė K. S. globą ir jo globėju bei turto administratoriumi paskyrė Pabradės socialinės globos namus.
Iš teismo psichiatrijos ekspertizės akto (b. l. 49-50) ir byloje esančių rašytinių įrodymų (b. l. 7-9) teismas nustatė, kad K. S. konstatuojamas psichikos sutrikimas – F73.1 labai sunkus protinis atsilikimas, kai reikia atkreipti dėmesį bei gydyti. Dėl šio sutrikimo jis negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir negali jų valdyti, jam reikalinga nuolatinė kito asmens priežiūra. Teismo vertinimu, esant tokiai K. S. psichikos būklei, jis pripažintinas neveiksniu dėl psichinės ligos (CK 2.10 str. 1 d.). Teismui nekėlė abejonių K. S. psichikos būklė, nes tai patvirtina eksperto išvada. Pripažinęs K. S. neveiksniu, teismas sprendė, kad yra pagrindas jam nustatyti globą bei paskirti jo globėją ir turto administratorių (CK 3.277 str.).
Iš byloje esančių ir bylos nagrinėjimo teisme ištirtų rašytinių įrodymų teismas nustatė, jog pareiškėja R. M. yra visiškai sveika ir gali slaugyti asmenį, kuriam reikalinga nuolatinė priežiūra (b. l. 99), nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos emocijų ir priklausomybių, grupei (b. l. 94), yra neteista (b. l. 92), administracine tvarka bausta tik vieną kartą – 2002 m. – pagal LR ATPK 50 str. (smulkusis svetimo turto pagrobimas) (b. l. 96), tačiau Kaišiadorių r. sav. administracijos Žiežmarių seniūnijos charakterizuojama neigiamai, kaip neužtikrinanti net minimalių neįgaliojo asmens poreikių (b. l. 101): pareiškėja nuo gimimo augina neįgalų sūnų – K. S., – tačiau tik dabar, o ne iš karto sūnui sulaukus pilnametystės (2009 m.), kreipėsi dėl sūnaus neveiksnumo ir dėl globos jam nustatymo; pareiškėjos šeima nuo 1998 iki 2009 m. buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą ir buvo nuolat prižiūrima socialinių darbuotojų; pareiškėjos šeima gyvena A. S. nuosavybės teise priklausančioje namo dalyje (du kambariai ir virtuvė), kur atjungta elektra, nėra buitinių patogumų, vandentiekio bei kanalizacijos. Butas nedidelis, tamsus, neatitina neįgaliojo asmens poreikių; nuo 2011 m. K. S. niekur neugdomas, nedalyvauja visuomeniniame gyvenime; pareiškėja ir jos sugyventinis niekur nedirba, negauna jokių pajamų.
Įvertinęs bylos nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus: pareiškėjos R. M., liudytojų A. M., J. M., G. N., I. M., J. S. ir J. S. paaiškinimus, taip pat specializuotos institucijos, kontroliuojančios ir prižiūrinčios globėjų veiklą, Kaišiadorių r. sav. administracijos Socialinės paramos skyriaus išvadas, Kaišiadorių r. sav. administracijos Žiežmarių seniūnijos ir Dovainonių darbo terapijos centro paramos ir labdaros fondo pateiktus duomenis, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, išimtinai neįgaliojo asmens K. S. interesais, teismas sprendė, jog neįgalaus K. S. globėju ir turto administratoriumi skirtini Pabradės socialinės globos namai, nes šis globėjas ir turto administratorius, teismo nuomone, šiuo metu žymiai geriau nei pareiškėja užtikrins suaugusio neįgaliojo K. S. interesus: suteiks neįgaliojo specialius poreikius atitinkančią buitį, užtikrins visavertę mitybą, tinkamą asmens higieną ir reikiamą socializaciją, ir tik tokiu atveju bus tinkamai įgyvendintos ir ginamos neįgaliojo K. S. teisės ir pasiekti globos tikslai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu pareiškėja R. M. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 8 d. sprendimo dalį dėl globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) globėja bei turto administratore paskirti R. M.. Apeliantė nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą dalyje dėl neveiksnaus asmens globėjo bei turto administratoriaus skyrimo, pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas:
1. Teismas neatsižvelgė į pareiškėjos, liudytojos J. S. nurodytas aplinkybes, nevertino, kaip K. S. atskyrimas nuo motinos paveiktų jį. Teismas, paskirdamas K. S. globėju Pabradės socialinės globos namus, neatsižvelgė į tai, kad K. S. turi teisę gyventi šeimoje, apsuptas artimų žmonių, buvo nepaisyta per ilgą laiką kartu gyvenant susiklosčiusių apeliantės ir sūnaus šeiminių asmeninių santykių, emocinio ryšio. Dėl tos priežasties buvo pažeista K. S. teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, kuri įtvirtinta bei saugoma tiek nacionalinių (LR Konstitucijos 22 str.), tiek tarptautinių (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 str.) teisės aktų.
2. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Paskirdamas K. S. globėju Pabradės socialinės globos namus, teismas rėmėsi tik Kaišiadorių rajono socialinių paslaugų centro išvada ir Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Žiežmarių seniūnijos Dovainionių darbo terapijos paramos ir labdaros fondo pateiktais duomenimis, neatsižvelgdamas į K. S. gydančios gydytojos psichiatrės J. S., liudytojų A. M., J. M., G. N., I. M., J. S. paaiškinimus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuoto asmens K. S. atstovas advokatas V. A. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 8 d. sprendimo dalį dėl globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – K. S., a.k. (duomenys neskelbtini) globėja bei turto administratore paskirti R. M.. Nurodo, kad sutinka su apeliaciniu skundu. Motina augina sūnų nuo pat gimimo, K. S. tėvas yra dingęs, todėl R. M. yra vienintelis artimiausias K. S. žmogus, kuris gali juo pasirūpinti. R. M. gyvena su sugyventiniu, kuris padeda rūpintis jos neįgaliu vaiku. Jie gyvena mediniame K. S. dingusiam tėvui priklausančiame mediniame name. Nors pastarasis yra be patogumų, R. M. visais įmanomais būdais stengiasi pagerinti sūnaus gyvenimo sąlygas - vykdo K. S. gyvenamosios patalpos remontą, tačiau į namus įvesti elektros negali dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių - norint įvesti elektrą yra reikalingas savininko leidimas, tačiau būsto savininkas yra dingęs. Motina sūnumi rūpinasi kiek išgalėdama: nors abu gyvena kukliai, tik iš pašalpų - 630,00 Lt, tačiau ji visada stengiasi, kad jos vaikas būtų perrengtas, pavalgydintas, prausia bei maudo jį. Nors R. M. niekur nedirba, nes prižiūrint cerebriniu paralyžiumi sergantį sūnų nėra kada, tačiau vis randa atsitiktinių darbų pas ūkininkus. Kasdien motina su savo vaiku praleidžia daug laiko, ne tik keičia sauskelnes, maitina, bet išveža į lauką, bendrauja, kalbina, ir visa tai trunka jau daugiau nei dvidešimt metų, todėl juos sieja labai svarbus emocinis ryšys. Visą gyvenimą K. S. motina buvo artimiausias, labiausiai juo besirūpinantis žmogus, praleidęs su juo tiek laiko, kad vien iš K. S. žvilgsnio geba suprasti, kokios pagalbos jam reikia. Tą faktą pripažino K. S. gydanti gydytoja psichiatrė J. S., kurios teigimu „Pacientas yra labai jautrus, todėl suprantama, kad jį sieja artimas ryšys su motina“. Taigi, tiek K. S. gydytojos, tiek jo motinos teigimu, motinos ir jos sergančio vaiko atskyrimas būtų labai emociškai sunkus abiems pusėms - tiek motinai, tiek jos vaikui. Apie stiprų emocinį ryšį patvirtina tai, kad K. S. yra pripažintas ne tik cerebrinis paralyžius, bet ir protinis atsilikimas, todėl būtų sunku įsivaizduoti, kokį emocinį šoką K. S. patirtų atskirtas nuo motinos, kuri tiek metų yra artimiausias jo žmogus. Teismas šių aplinkybių neįvertino, neatsižvelgė į liudytojų parodymus.
Atsiliepime į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Pabradės socialinės globos namai nurodo, kad neprieštarauja, jog būtų paskirti K. S., teismui jį pripažinus neveiksniu, globėju ir turto administratoriumi. Taip pat nurodo, kad sprendžiant klausimą dėl konkretaus asmens paskyrimo neveiksnaus asmens globėju, reikia vertinti ne tik formaliai taikant teisės normas, tačiau labai svarbu įsitikinti, kad globėjo skyrimas ar pakeitimas nepažeis neįgaliojo psichiškai neveiksnaus asmens interesų. K. S. turi proto negalią, todėl priimant sprendimą dėl globėjo skyrimo reikia atsižvelgti į visas aplinkybes, kurios sąlygotų neveiksnaus asmens dar stipresnį laikiną sukrėtimą, įvertinti, ar pakeitus globėją, gyvenimo sąlygų, aplinkos ir vietos bei aplinkinių žmonių pasikeitimas nepadarys ilgalaikio ir neatstatomo neigiamo poveikio asmens psichologinei sveikatai. Atsižvelgtina ir į tai, kad neveiksnus asmuo ilgą laiką - beveik 23 metus, gyveno jam įprastoje aplinkoje, per šį gyvenimo laiką asmeniui susiformavo ypatingas ir nenuginčijamas stiprus psichologinis ryšys, ilgalaikis emocinis prisirišimas prie motinos. Įvertintina, kad asmenys su protiniu atsilikimu yra labiau emociškai pažeidžiami ir kiekvienas emocinio ryšio praradimas gali sukelti ilgalaikių neigiamų padarinių jo ir taip sunkiai psichologinei būklei. Suinteresuoto asmens nuomone, motinos ir vaiko santykis yra visada ypatingas ir nepakeičiamas. Liudytoja - neveiksnaus asmens psichiatrė, patvirtino, kad pacientas yra jautrus, jį sieja artimas ryšys su motina, jiems atsiskyrus ir pakeitus įprastinę ilgalaikę gyvenamąją vietą, akivaizdu, kad asmeniui būtų emociškai sunkiau, todėl reikėtų įvertinti, ar toks atskyrimas ir emocinės būklės sutrikdymas ar net pabloginimas nepažeis esminių psichiškai neveiksnaus asmens interesų.
Atsiliepime į apeliacinį skundą institucija teikianti išvadą byloje – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius, nurodo, kad su pareiškėjos apeliaciniu skundu nesutinka. Teismas šioje byloje priėmė teisingą sprendimą, todėl prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje sprendžiama dėl tinkamo globėjo parinkimo visiškai neįgaliam ir neveiksniam pilnamečiui fiziniam asmeniui.
Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, Kauno apygardos teismas nustatė, jog K. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), nuo gimimo yra diagnozuotas cerebrinis paralyžius ir protinis atsilikimas, o byloje atlikus ekspertizę, konstatuotas ir psichikos sutrikimas – F73.1, t.y. labai sunkus protinis atsilikimas. Dėl šio sutrikimo jis negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir negali jų valdyti, jis yra visiškai neįgalus ir nedarbingas, negali savimi pasirūpinti, jam reikalinga nuolatinė kito asmens priežiūra (b. l. 7-9, 49-50 ). Nuo gimimo K. S. gyvena su motina (b. l. 10-15), pareiškėja R. M., kuri juo rūpinasi ir išlaiko. Byloje nekilo ginčo tarp dalyvaujančių byloje asmenų dėl būtinybės pripažinti K. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) neveiksniu ir nustatyti jam globą, tačiau pareiškėjos R. M. ir institucijos teikiančios išvadą byloje – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus, nuomonės dėl globėjo K. S. parinkimo nesutapo.
Nagrinėjamu atveju neveiksnaus ir neįgalaus K. S. motina pareiškėja R. M. prašė teismo skirti ją K. S. globėja, tačiau institucija teikianti išvadą – Kaišiadorių r. sav. administracijos Socialinės paramos skyriaus – visiškai nesutiko su pareiškėjos R. M. kandidatūra ir neįgalaus K. S. globėju siūlė skirti Pabradės socialinės globos namus. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu apeliacine tvarka 2014 10 08 teismo sprendimu K. S. globėju paskyrė Pabradės socialinės globos namus, tokį sprendimą pagrindė tais motyvais, jog R. M. Kaišiadorių r. sav. administracijos Žiežmarių seniūnijos charakterizuojama neigiamai, kaip neužtikrinanti net minimalių neįgaliojo asmens poreikių; nors pareiškėja nuo gimimo augina neįgalų sūnų – K. S., tačiau tik dabar, o ne iš karto sūnui sulaukus pilnametystės ((duomenys neskelbtini)), kreipėsi dėl sūnaus neveiksnumo ir dėl globos jam nustatymo; pareiškėjos šeima nuo 1998 iki 2009 m. buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą ir buvo nuolat prižiūrima socialinių darbuotojų; pareiškėjos šeima gyvena A. S. nuosavybės teise priklausančioje namo dalyje (du kambariai ir virtuvė), kur atjungta elektra, nėra buitinių patogumų, vandentiekio bei kanalizacijos, butas nedidelis, tamsus, neatitina neįgaliojo asmens poreikių; nuo 2011 m. K. S. niekur neugdomas, nedalyvauja visuomeniniame gyvenime; pareiškėja ir jos sugyventinis niekur nedirba, negauna jokių pajamų, teismas todėl, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, išimtinai neįgaliojo asmens K. S. interesais, sprendė, jog neįgalaus K. S. globėju ir turto administratoriumi skirtini Pabradės socialinės globos namai, nes šis globėjas ir turto administratorius šiuo metu žymiai geriau nei pareiškėja R. M. užtikrins suaugusio neįgaliojo K. S. interesus: suteiks neįgaliojo specialius poreikius atitinkančią buitį, užtikrins visavertę mitybą, tinkamą asmens higieną ir reikiamą socializaciją.
Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, išklausęs pirmosios instancijos teismo posėdžiuose apklaustų liudytojų A. M., J. M., G. N., I. M., J. S. ir J. S. duotus paaiškinimus, sprendžia, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismas skundžiajame apeliacine tvarka teismo sprendime netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigos paskirstymo, įrodymų vertinimo principus (LR CPK 177-179 str., 185 str.), neatsižvelgė į sprendžiamo klausimo atitinkamą reglamentavimą ne tik nacionalinės teisės šaltiniuose, bet ir Europos Konvencijų normose, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, Žmogaus teisių Teismo praktikoje, neįvertino šeimos ir valstybės prioritetų ir atsakomybės santykio įgyvendinat fiziškai ir protiškai nepilnaverčio asmens teisių apsaugą.
Kauno apygardos teismas atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje nustatyta, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, o valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 8 straipsnio 1 dalimi valstybės dalyvės įsipareigojo gerbti vaiko teisę išsaugoti savo identiškumą, įskaitant pilietybę, vardą ir šeimos ryšius, kaip tai nustatyta įstatymo, neleisdamos neteisėto kišimosi. Kiekvieno asmens teisė į jo šeimos gyvenimo gerbimą įtvirtinta ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje. Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodoma, kad pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį valstybės valdžios institucijos yra įpareigotos ne tik susilaikyti nuo savavališko šio straipsnio saugomų asmens teisių apribojimo, bet taip pat gali egzistuoti pozityviosios pareigos, neatskiriamai susijusios su veiksmingu šeimos gyvenimo (ir kitų šiame straipsnyje saugomų teisinių gėrių) gerbimu (žr., pvz., M. v. Belgium, no. 6833/74, judgment of 13 June 1979, § 31) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. G., V. G. v. G. J., bylos Nr. 3K-3-203/2009). Kauno apygardos teismas pažymi, jog valstybė į privatų šeimos gyvenimą gali ir turi įsikišti tik dviem atvejais: teikdama tėvams paramą, reikalingą tinkamam joje esančių nepilnamečių ir kitų neįgaliųjų asmenų auklėjimui ir priežiūrai (Konvencijos 18 straipsnis) ir imdamasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių, siekiant apginti vaiką ar prižiūrimą neįgalųjį asmenį nuo priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, kuriuos tas asmuo gali patirti iš tėvų ar kitų jį globojančių asmenų (Konvencijos 19 straipsnis).
Byloje surinktų įrodymų visuma leidžia apeliacinės instancijos teismui daryti išvadą, jog neįgalus ir neveiksnus jaunas asmuo K. S. galėtų gyventi visų pirma šeimoje, su artimaisiais, o pareiškėja R. M. turi galimybę šiuo asmeniu pagal nustatytas aplinkybes tinkamai pasirūpinti. Kauno apygardos teismas atsižvelgia į Pabradės socialinės globos namų atsiliepimą į pateiktą apeliacinį skundą, kur teigiama, jog turi būti atsižvelgta į tą aplinkybę, jog neveiksnus asmuo K. S. ilgą laiką - beveik 23 metus, gyveno jam įprastoje aplinkoje, per šį gyvenimo laiką jam susiformavo ypatingas ir nenuginčijamas stiprus psichologinis ryšys, ilgalaikis emocinis prisirišimas prie motinos. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tas aplinkybes, jog ir pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo tas faktines aplinkybes, jog pareiškėja R. M. iš esmės tinkamai rūpinasi neįgaliu sūnumi K. S.: visada pamaitina, švariai rengia, nuprausia, veža į lauką ir pas artimuosius ar draugus. Pareiškėja tai daro ne viena, jai talkina artimieji, padeda kuo gali: maistu, pinigais, pagelbėja prausiant neįgalų sūnų ir vežant į lauką, į svečius ar pas gydytojus. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja K. S. gydanti gydytoja psichiatrė J. S. patvirtino, kad neįgalus K. N. dėl savo būklės turi būti nuolat prižiūrimas ir gydomas, liudytoja teigė, jog pacientas yra labai jautrus, todėl suprantama, kad jį sieja artimas ryšys su motina – pareiškėja R. M., o juos išskyrus, kurį laiką pacientui būtų emociškai sunkiau. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas taip pat sprendime konstatavo, jog iš byloje esančių ir bylos nagrinėjimo teisme ištirtų rašytinių įrodymų matyti, jog pareiškėja R. M. yra visiškai sveika ir gali slaugyti asmenį, kuriam reikalinga nuolatinė priežiūra, ji nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos emocijų ir priklausomybių, grupei, yra neteista. Šios aplinkybės leidžia apeliacinės instancijos teismui daryti išvadą, jog R. M. gali būti savo sūnaus globėja. Kauno apygardos teismas taip pat nustatė, jog K. S. motina R. M. kiekvieną dieną išruošia ir pasirūpina, kad jis lankytų Dovainonių darbo terapijos centrą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad K. S. centre lankosi kiekvieną dieną. Ir nors byloje minėtas centras pateikė informaciją, kad yra priekaištų motinai dėl K. S. rūbų švaros ir kūno higienos, tačiau tame pačiame rašte pažymima, jog pareiškėja R. M. reagavo į pastabas dėl netinkamos sūnaus asmens higienos ir šiuo metu K. S. iš namų išleidžiamas tvarkingesnis, dažniau pakeičiami rūbai.
Kauno apygardos teismas vertina, jog vien tik tos paaiškėjusios aplinkybės, kad: pareiškėja gyvena bute, kuriame nėra elektros ir vandentiekio; jog ji ne 2009 metais, kai sūnui sukako pilnametystė, o tik po kelerių metų kreipėsi dėl globos sūnui nustatymo; kad R. M. šeima iki 2009 metų buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą, negali lemti teismo sprendimo neleisti jai būti neveiksnaus ir neįgalaus sūnaus globėja. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog pareiškėja kaip tik siekia pagerinti savo ir K. S. buities sąlygas, pareiškėja R. M. 2014 m. kovą-balandį kreipėsi į Kaišiadorių r. sav. administraciją dėl socialinių paslaugų teikimo neįgaliam sūnui K. S. ir dėl socialinio būsto šeimai suteikimo.
Visos šioje nutartyje nurodomos aplinkybės sudaro pagrindą Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria K. S. globėju bei turto administratoriumi paskirti Pabradės socialinės globos namai, pakeisti, paskiriant K. S. globėja jo motiną R. M.. Kita Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 8 d. sprendimo dalis paliktina nepakeista (LR CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 8 d. sprendimo dalį, kuria K. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) globėju bei turto administratoriumi paskirti Pabradės socialinės globos namai, pakeisti ir paskirti K. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) globėja bei turto administratore R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)).
Kitą Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 8 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.