- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-12
- Bylos Nr.
- AN2-75-317/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-40-3-00178-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Algirdas Jaliniauskas (pirm.)
- Nukentėjusysis
- V. G.
- Institucija
- Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariatas
- Kategorijos
- 16.9.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nukentėjusiosios V. G. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2019 m. gruodžio 12 d. nutarties J. S. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – Institucija) vyresniojo tyrėjo 2019 m. liepos 25 d. nutarimu J. S. pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 2 dalyje, ir nubausta 150 eurų bauda už tai, kad ji 2019 m. birželio 18 d. 14.10 val. (duomenys neskelbtini), vairuodama transporto priemonę, važiuodama pagrindiniu keliu, keitė važiavimo kryptį išvažiuodama iš kelio į stovėjimo aikštelę ir nepraleido pagrindiniu keliu tiesiai važiuojančios dviračio vairuotojos, dėl ko ji, stengdamasi išvengti susidūrimo, keitė važiavimo kryptį ir nukrito nuo dviračio ant kelio važiuojamosios dalies, dviračio vairuotojai nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, turtinis nuostolis (žala) nepadaryta. Tokiais savo veiksmais J. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9, 101, 103 punktus.
2. Nesutikdama su priimtu nutarimu, nukentėjusioji V. G. pateikė skundą Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmams. Skunde nukentėjusioji nesutiko su jai konstatuotu sveikatos sutrikdymo mastu, ginčijo Institucijos nutarimu nustatytą J. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, kad ji pripažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, taip pat prašė priteisti dėl eismo įvykio patirtą turtinę ir neturtinę žalą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2019 m. gruodžio 12 d. nutartimi nukentėjusiosios V. G. skundas atmestas, o prašymas dėl žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtu. Taip pat šia nutartimi iš Institucijos 2019 m. liepos 25 d. nutarimo pašalinta aplinkybė, jog nepadarytas turtinis nuostolis (žala).
4. Nukentėjusioji V. G. skundžia Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2019 m. gruodžio 12 d. nutartį. Kaip galima suprasti iš nukentėjusiosios skundo argumentų, ji prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį ir priimti naują nutartį: 1) paskirti J. S. administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą; 2) priteisti iš J. S. proceso išlaidas, atsiradusias dėl į bylą pateiktų dokumentų švietimo; 3) priteisti iš J. S. 200 eurų už sudaužytus akinius bei 150 eurų už sulaužytą dviratį; 4) priteisti iš J. S. 500 eurų už asmens įžeidimą ir asmeninių duomenų pasisavinimą; 5) įvertinti VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų traumatologų išvadas; 6) apsvarstyti J. S. elgesį ir perduoti skundą bioetikos komitetui; 7) kol vyksta teisminis bylos nagrinėjimas laikinai nušalinti J. S. nuo pareigų medicinos įstaigoje, kadangi ji gali prieiti prie medicinos išrašų ir jais manipuliuoti; 8) nurodyti kelintą valandą buvo sulaikyta J. S..
4.1. Skunde apeliantė pažymi, jog apylinkės teismas nekvietė liudyti jokių asmenų, nors ji buvo nurodžiusi, kad buvo liudytojų, mačiusių įvykį. Taip pat teigia, jog neišnagrinėjo VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų traumatologų išvadų.
Šalies argumentai
4.2. Skunde nukentėjusioji taip pat nurodo reiškianti nepasitikėjimą Marijampolės apylinkės teismui, kadangi administracinio nusižengimo protokole buvo nurodyta, jog J. S. gailisi padariusi administracinį nusižengimą, nors ji nepranešė policijos pareigūnams, kad įvyko kontaktas, jos (nukentėjusiosios) neatsiprašė. Be to, ji pati prašė J. S. iškviesti medicininę pagalbą ir policijos pareigūnus, tačiau ji kategoriškai atsisakė tai padaryti, pradėjo ją įžeidinėti, vartoti necenzūrinius žodžius, nors pati yra medicinos darbuotoja. Per laikotarpį, kol J. S. buvo surasta ir sulaikyta, ji galėjo lengvai sutaisyti savo automobilį ir išblaivėti, o tai yra sunkinanti aplinkybė. Apylinkės teismas nenurodė kelintą valandą J. S. buvo sulaikyta po eismo įvykio. Be to, neaišku iš kur J. S. gavo jos asmeninius duomenis, telefono numerį, elektroninį paštą, po ko, pradėjo siųsti jai neaiškaus turinio žinutes į elektroninį paštą.
4.3. Apeliantė taip pat teigia, jog dėl patirto šoko nepastebėjo, kad eismo įvykio metu buvo sulaužyti jos akiniai ir sudaužytas jos telefonas. Tai pamatė tik Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikose. Dėl akinių ir telefono sugadinimų parodymus gali duoti liudytojai. Policijos atstovai nei į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikas, nei į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikas neatvyko ir patirtos turtinės žalos nefiksavo.
4.4. Skunde nukentėjusioji nurodo ir tai, kad J. S. negalėjo įvertinti jos sveikatos būklės, t. y. to, kad ji nebuvo sužalota, nes ji (nukentėjusioji) vilkėjo džinsus. Be to, J. S. yra Šakių medicinos darbuotoja, todėl galėjo įtakoti Šakių traumatologo pateiktame išraše nurodytus duomenis dėl traumos sunkumo. Apeliantės teigimu, jai dėl eismo įvykio visam laikui liko traumuota koja, taip pat dėl galvos sutrenkimo padažnėjo epilepsijos priepuoliai.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime į apeliacinį skundą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato viršininkas prašo Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2019 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą ir nukentėjusiosios V. G. apeliacinį skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. V. G. apeliacinis skundas atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
6. Administracinio nusižengimo bylos dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas apygardos teisme apibrėžia ANK 652 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtį apygardos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusios institucijos ar institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, skundas arba nukentėjusiojo skundas; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Atsižvelgdamas į tokį teisinį reglamentavimą, Kauno apygardos teismas skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą patikrina nukentėjusiosios apeliacinio skundo ribose.
7. Prieš pasisakydamas dėl nukentėjusiosios apeliaciniame skunde nurodomų prašymų ir argumentų, kuriais šie prašymai grindžiami, apygardos teismas pažymi ir tai, jog 2019 m. gruodžio 16 d., t. y. jau po apeliacinio skundo gavimo apylinkės teisme, Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmuose buvo gautas dar vienas dokumentas, pasirašytas nukentėjusiosios ir jos pačios įvardintas kaip prašymas. Jame nurodomi tiek jau apeliaciniame skunde (gautame 2019 m. gruodžio 12 d.) išdėstyti argumentai, tiek nauji argumentai, kuriais taip pat ginčijama apylinkės teismo nutartis. Be to, šiame prašyme suformuluoti ir nauji prašymai: 1) priteisti iš akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ar J. S. 3 000 eurų turtinę, neturtinę žalą už orumo pažeminimą, įžeidimus, neaiškaus turinio žinutes, asmeninių duomenų nusavinimą; 2) įrodyti, jog pasišalindama iš stovėjimo aikštelės J. S. buvo blaivi. Kadangi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, kuriame įtvirtintos tiek materialinės, tiek procesinės teisės normos, nenumato galimybės vienam ir tam pačiam proceso dalyviui paduoti du ar daugiau apeliacinių skundų arba paduotą skundą pakeisti ar papildyti - visi prieštaravimai neįsiteisėjusiam apylinkės teismo nutarimui ar nutarčiai turi būti išdėstomi viename per ANK 646 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą paduotame apeliaciniame skunde, 2019 m. gruodžio 16 d. apylinkės teisme gautas nukentėjusiosios prašymas, kuris, atsižvelgiant į jame išdėstytus argumentus ir formuojamus naujus prašymus, apygardos teismo vertinimu, turi būti traktuojamas kaip antras apeliacinis skundas dėl Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2019 m. gruodžio 12 d. nutarties, šiuo atveju nebus nagrinėjamas.
8. Taip pat nagrinėjamu atveju nebus pasisakoma ir dėl nukentėjusiosios 2019 m. gruodžio 12 d. apeliaciniame skunde nurodyto prašymo įvertinti J. S., kaip sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojos, elgesį medicinos etikos aspektu, kadangi šis klausimas neturi jokios reikšmės teisingam šios administracinio nusižengimo bylos išsprendimui - jis nei paneigia, nei patvirtina J. S. inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties požymių buvimą jos veikoje. Be to, tokio pobūdžio klausimų nagrinėjimas nepatenka į skundą nagrinėjančio teismo kompetencijos ribas.
9. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji taip pat prašė laikinai (bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiui) nušalinti J. S. nuo jos užimamų pareigų UAB (duomenys neskelbtini). Administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonės numatytos ANK XXX skyriuje. Šiame skyriuje esančiame 595 straipsnyje įtvirtintas baigtinis sąrašas prievartos priemonių, kurias administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai, siekdami užkirsti kelią administraciniams nusižengimams, taip pat siekdami užtikrinti, kad būtų išsamiai tiriami administraciniai nusižengimai ir nagrinėjamos administracinių nusižengimų bylos, ir vykdomi administracinių nusižengimų bylose priimami sprendimai, gali taikyti. Prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo užimamų pareigų – ANK 595 straipsnyje nenumatyta. Taigi, tokio prašymo tenkinti apygardos teismas neturėjo ir neturi jokio teisinio pagrindo.
10. Kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo argumentų, nukentėjusioji kritikuoja Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus 2019 m. birželio 28 d. specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), tvirtindama, jog joje nustatytas jos sveikatos sutrikdymo mastas neatitinka realaus eismo įvykio metu patirtų sužalojimų sunkumo. Kadangi nukentėjusioji prašo įvertinti VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų medicininiuose dokumentuose pateiktus duomenis, taip pat daro prielaidą, jog dėl J. S. užimamų pareigų VšĮ Šakių ligoninės specialistui pateiktuose medicininiuose dokumentuose galėjo būti pateikti neteisingi duomenys apie eismo įvykio metu jos patirtus kūno sužalojimus, apygardos teismas sprendžia, jog šiuo atveju specialisto išvada ginčijama tuo pagrindu, jog ji priimta įvertinus galimai neteisingus bei ne visus medicininius dokumentus, kuriuose užfiksuoti eismo įvykio metu nukentėjusiosios patirti sužalojimai. Toks skundo argumentas ir jį neva tai pagrindžiantys motyvai apygardos teismo atmetami kaip nepagrįsti, kadangi nėra jokio pagrindo manyti, jog papildomai į bylą V. G. pateiktuose medicininiuose dokumentuose nurodyti duomenys turėtų kokios nors reikšmės nustatant aptariamo eismo įvykio metu nukentėjusiosios patirto sveikatos sužalojimo mastą, o skundo teiginiai dėl VšĮ Šakių ligoninės medicininiuose dokumentuose užfiksuotų duomenų teisingumo yra grindžiami tik pačios apeliantės prielaidomis, nepatvirtintomis jokiomis bent kiek įtikinančiomis aplinkybėmis.
11. Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) tiriamosios dalies matyti, jog Vilniaus teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus teismo medicinos ekspertas, atlikdamas tyrimą V. G. sveikatos sutrikimo mastui nustatyti, įvertino VšĮ Šakių ligoninės V. G. ambulatorinio gydymo apskaitos kortelėje Nr. (duomenys neskelbtini) bei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų medicinos dokumentų išraše/siuntime nurodytus duomenis. Šie duomenys buvo užfiksuoti 2019 m. birželio 18 d. - VšĮ Šakių ligoninėje nukentėjusioji apžiūrėta 14.59 val., Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose jos apžiūra pradėta 18.03 val. Taigi, medicininiai dokumentai, kuriais specialistas rėmėsi nustatant V. G. sveikatos sutrikimo mastą, buvo surašyti tą pačią dieną po eismo įvykio. Nors bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nukentėjusioji pateikė papildomus medicininius dokumentus - 2019 m. rugpjūčio 16 d. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos stacionaro epikrizę (b. l. 61-67), iš kurios matyti, jog V. G. 2019 m. birželio 20 d. buvo hospitalizuota į šios gydymo įstaigos Nefrologijos centro Nefrologijos ir inkstų transplantacijos skyrių ir iš jo išrašyta tik 2019 m. rugpjūčio 16 d., tačiau šiame medicininiame dokumente taip pat nurodoma, jog V. G. siųsta į gydymosi įstaigą buvo ne dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų gydymo ar išsamesnės jos apžiūros ir (ar) tyrimų, o dėl hipertenzijos (aukšto kraujospūdžio). Pati nukentėjusioji atvykusi į gydymo įstaigą skundėsi vidurių užkietėjimu, krauju išmatose, pilvo raižymu, silpnumu, nurodė, jog šie simptomai pastebimi jau vienerius metus. Taigi, nėra jokio pagrindo net daryti prielaidos, jog laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 20 d. iki 2019 m. rugpjūčio 16 d. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose nukentėjusioji gydėsi eismo įvykio metu patirtus sužalojimus. Skunde nukentėjusioji taip pat nurodo, jog eismo įvykio metu jai buvo sužalota koja, teigia, jog šios traumos pasekmių galutinai nepavyks pašalinti visą gyvenimą, bei prašo įvertinti VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Ortopedijos-traumatologijos centro Ortopedijos-traumatologijos skyriaus traumatologo-ortopedo pateiktas išvadas, tačiau šie teiginiai prieštarauja jau minėtai 2019 m. rugpjūčio 16 d. stacionaro epikrizei, kurioje aprašyta nukentėjusiosios sveikatos būklė traumatologo-ortopedo konsultacijos metu, tolesnis jai rekomenduotinas gydymas.
12. Tuo tarpu tai, kad J. S. dirba UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys iš informacinės sistemos Liteko išrašo, gauto iš valstybinio socialinio draudimo fondo vadybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos), taip pat nesudaro pagrindo abejoti į bylą pateiktos specialisto išvados pagrįstumu. Kaip jau minėta, V. G. teiginys, jog administracinėn atsakomybėn patraukta J. S. užimamų pareigų ir (ar) pažinčių pagrindu galėjo įtakoti VšĮ Šakių ligoninėje surašytų medicininių dokumentų turinio teisingumą, yra absoliučiai deklaratyvus, paremtas tik jos pačios manymu, o ne konkrečiais objektyviais duomenimis. Be to, V. G. tą pačią dieną po eismo įvykio buvo apžiūrėta ne tik VšĮ Šakių ligoninėje, bet ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose, kur jai atlikti įvairūs tyrimai - krūtinės ląstos, dubens kaulų, kairio peties, kairio kelio ir čiurnos rentgenogramos, ultragarsinis tyrimas, galvos smegenų kompiuterinė tomografija, ji konsultuota traumatologo. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų pateikti medicininiai dokumentai taip pat buvo imami duomėn, nustatant V. G. eismo įvykio metu padaryto sveikatos sutrikdymo mąstą.
13. Apeliaciniame skunde nukentėjusioji kelia ir administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimus, nurodydama, jog Institucija nepagrįstai pripažino J. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad ji pripažino padariusi jai inkriminuotą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, bei prašydama paskirti J. S. administracinio poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.
14. Apygardos teismo vertinimu, ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė šiuo atveju buvo konstatuota pagrįstai. Kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų, nukentėjusioji mano, kad Institucija nepagrįstai nustatė šią J. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kadangi iš karto po eismo įvykio ji nukentėjusiosios neatsiprašė, neiškvietė greitosios medicinos pagalbos bei policijos pareigūnų, nors nukentėjusioji prašė tai padaryti, be to, įžeidinėjo nukentėjusiąją. Pagal suformuotą teismų praktiką nuoširdus kaltininko gailėjimasis dėl padaryto nusižengimo yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius - teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan. Nors šiuo atveju iš karto po eismo įvykio J. S. nukentėjusiosios neatsiprašė, nepasirūpino medikų, kurie apžiūrėtų nukentėjusiąją ir įvertintų jos būklę, iškvietimu, tačiau ši aplinkybė savaime nėra pagrindas nenustatyti aptariamos lengvinančios aplinkybės. Darydamas tokią išvadą, apygardos teismas visiškai pritaria skundžiamoje nutartyje nurodytam argumentui, jog J. S. iš tiesų galėjo nepatikėti nukentėjusiosios jai nurodytomis aplinkybėmis apie įvykusį eismo įvykį ir būtent dėl to, o ne dėl abejingumo savo neteisėtais veiksmais sukeltoms pasekmės, neiškviesti greitosios medicinos pagalbos ir nukentėjusiosios neatsiprašyti. J. S. administracinio nusižengimo tyrimo metu teigė, jog nepastebėjo ta pačia eismo juosta dviračiu važiuojančios nukentėjusiosios, negirdėjo jokio susidūrimo su nukentėjusios vairuojama transporto priemone, taip pat tvirtino, jog aikštelėje prie jos priėjusi moteris vizualiai neatrodė sužalota. Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, šiuos J. S. teiginius iš dalies patvirtina ir jos eismo įvykio metu vairuoto automobilio apžiūra, kuria nustatyta, jog ant automobilio paviršiaus jokių vizualiai matomų apgadinimų nėra (b. l. 25). Apygardos teismo vertinimu, tokią J. S. nurodytą versiją dalinai pagrindžia ir byloje esantis vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas pats eismo įvykis (b. l. 39). Iš jo matyti, jog tuo metu, kai išvažiuodama iš kelio į stovėjimo aikštelę, J. S. nepraleido pagrindiniu keliu tiesiai važiuojančios dviračio vairuotojos, dėl ko ši pakeitė važiavimo kryptį ir nukrito nuo dviračio ant kelio važiuojamosios dalies, J. S. nė kiek nesulėtino savo važiavimo greičio, ką manytina būtų padariusi, jei tik būtų supratusi, jog pateko į eismo įvykį. Teismo manymu, aptariamos lengvinančios aplinkybės konstatavimui šiuo atveju yra svarbu tai, kad administracinio nusižengimo protokole suformavus jai reiškiamą kaltinimą J. S. nors ir teigė, jog nepastebėjo (duomenys neskelbtini) gatve ta pačia eismo juosta važiuojančios V. G., nepajuto, kad susidūrė su jos vairuojama transporto priemone, tačiau nurodė neatmetanti galimybės, kad galėjo nepraleisti pagrindiniu keliu važiuojančios dviračio vairuotojos. Taigi, J. S. neneigė savo kaltės, paaiškino įvykio aplinkybes ir nuoširdžiai gailėjosi, kas sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, jog egzistuoja jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte.
15. Asmeniui suteiktos specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones, teisės skraidyti orlaivio įgulos nariu ir t. t.) atėmimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda skiria teismas ar ne teismo tvarka administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas), jeigu naudodamasis šia teise asmuo padarė administracinį nusižengimą (ANK 28 straipsnio 1 dalis). Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, J. S. Institucijos 2019 m. liepos 25 d. nutarimu pripažinta padariusi ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Neabejotina, jog šį pažeidimą ji padarė naudodamasi specialia teise, t. y. teise vairuoti transporto priemones.
16. ANK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. ANK 423 straipsnio 4 dalyje nurodoma, jog už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, t. y. administracinį nusižengimą, kuris inkriminuotas J. S., gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki dvejų metų. Taigi, aptariamo straipsnio sankcijoje teisės vairuoti transporto priemones atėmimas numatytas kaip alternatyvi administracinio poveikio priemonė, paliekant teismui diskreciją, įvertinus visas konkrečios bylos aplinkybes, nuspręsti, taikyti ją, ar ne. Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kada administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui turėtų būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas, kai ANK specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką, nenumatytas privalomas šios specialiosios teisės atėmimas. Tokiais atvejais administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija ar teismas turi vadovautis ANK 22 straipsnyje įtvirtinta administracinių nuobaudų paskirtimi (ANK 22 straipsnis), o taip pat administracinių nuobaudų ir administracinių poveikio priemonių skyrimo pagrindais (ANK 32 straipsnis). Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).
17. Įvertinęs padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą, pažeidėjos asmenybę charakterizuojančius duomenis bei jos atsakomybę lengvinančią atsakomybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, apygardos teismas sprendžia, kad žemesnės instancijos teismas pagrįstai nusprendė neskirti J. S. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, net ir minimaliam ANK 423 straipsnio 4 dalyje numatytam šios teisės atėmimo terminui. Nors pažeidėja padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį eismo įvykį, dėl kurio buvo nežymiai sutrikdyta kito asmens - V. G. sveikata, tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad šis pažeidimas buvo padarytas neatsargia kaltės forma - tyčios sužaloti ar kaip nors pakenkti nukentėjusiajai J. S. neturėjo, veika tiesiogiai kėsinamasi į jos sveikatą ar gyvybę nebuvo, pažeidėja tiesiog nepastebėjo šalimais dviračiu važiavusios nukentėjusiosios. Pastebėtina ir tai, jog ir pati nukentėjusioji, važiuodama dviračiu važiuojamąja kelio dalimi, nesiėmė visų saugumo priemonių, kadangi nedėvėjo ryškiaspalvės liemenės su šviesą atspindinčiais elementais. Be to, kaip jau minėta, apklausiama administracinio nusižengimo tyrimą atlikusioje institucijoje bei teisme pažeidėja neneigė, jog automobilį pažeidimo padarymo metu vairavo būtent ji, nebandė ginčyti savo kaltės, neskundė Institucijos priimto nutarimo kas rodo, jog ji savo elgesį vertina kritiškai, todėl tikėtina, jog ateityje, vairuodama transporto priemones, bus daug atidesnė. Vertindamas J. S. asmenybę, apygardos teismas pažymi, jog ji dirba, nėra teista, taip pat nebausta administracine tvarka. Įvertinęs šias aplinkybes teismas sprendžia, jog šiuo atveju administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje (atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ir apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus) gali būti pasiekti ir neskyrus J. S. administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
18. V. G. skunde taip pat nurodoma, jog pažeidėja galimai variavo transporto priemonę būdama neblaivi, kas, įrodžius šią aplinkybę, turėtų būti pripažįstama jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe, tačiau galimas transporto priemonės vairavimo pažeidėjai esant neblaiviai faktas nagrinėjamu atveju nėra patvirtintas byloje surinktais įrodymais, tai tik nukentėjusiosios daroma prielaida. Be to, transporto priemonės vairavimo apsvaigus nuo alkoholio faktas, jei jis ir būtų patvirtintas objektyviais duomenimis, nagrinėjamu atveju turėtų reikšmės ne pažeidėjos atsakomybę sunkinančios aplinkybės nustatymui, o jos veikos kvalifikavimui, kadangi tuo atveju, kai asmuo Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą, padaro būdamas neblaivus (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), jo veika kvalifikuojama pagal ANK 423 straipsnio 3, o ne 2 dalį.
19. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji taip pat prašo priteisti jai turtinę ir neturtinę žalą bei proceso išlaidas, atsiradusias dėl į bylą pateiktų dokumentų švietimo. Šis apeliacinio skundo reikalavimas taip pat netenkinamas.
20. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjusi institucija, žalos atlyginimo nukentėjusiajai klausimo nesprendė, kadangi ši buvo nurodžiusi, jog pretenzijų dėl žalos atlyginimo neturi (b. l. 11). Prašymą atlyginti patirtą žalą nukentėjusioji pateikė tik apylinkės teismui, skųsdama Institucijos nutarimą, kuris tokį V. G. prašymą paliko nenagrinėtą. Teismas nurodė sutinkantis, jog J. S. teisei priešingais veiksmais nukentėjusiajai buvo padaryti nuostoliai, tačiau pažymėjo, jog eismo įvykio metu padarytą žalą nukentėjusiajam asmeniui turi atlyginti ne transporto priemonės vairuotojas ar jos savininkas, o atsakingas transporto priemonės draudikas – akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, taigi, nukentėjusioji turi teisę kreiptis į draudimo bendrovę dėl jai padarytos žalos atlyginimo, o, iškilus ginčui, spręsti jį civilinio proceso tvarka. Tokiam apylinkės teismo sprendimui ir jį lėmusiems motyvams visiškai pritaria ir skundą nagrinėjantis teismas.
21. Papildomai apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad žalos atlyginimo priteisimo išsprendimo klausimas administracinio nusižengimo byloje neturi sudaryti kliūčių operatyviam bylos išnagrinėjimui, įstatymu įtvirtinta šios teisenos paskirtimi; sudėtingesni žalos atlyginimo klausimai, kurių išnagrinėti visapusiškai, išsamiai ir kartu operatyviai administracinio nusižengimo byloje nėra galimybės, nagrinėtini civilinio proceso tvarka. Žalos atlyginimo nukentėjusiajam priteisimą toje pačioje administracinio nusižengimo byloje įstatymas sieja su galimybe nustatyti žalos dydį neatidėjus bylos nagrinėjimo (ANK 665 straipsnio 1 dalis). Žalos atlyginimo klausimas toje pačioje administracinio nusižengimo byloje paprastai turi būti išspręstas tais atvejais, kai padaryta turtinė žala yra būtinasis administracinio nusižengimo požymis ir jos dydis yra įrodinėjimo dalykas konstatuojant nusižengimą arba žalos padarymo faktas ir dydis iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos yra aiškūs ir nėra būtinumo išreikalauti papildomą medžiagą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartis byloje Nr. 2AT-16-511/2018).
22. Šiuo konkrečiu atveju V. G. nėra pareiškusi civilinio ieškinio dėl jai padarytos žalos atlyginimo, taip pat ji nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstų jos dydį. Pastebėtina, jog ir pačios nukentėjusiosios pageidaujamos priteisti žalos dydis skirtingose bylos nagrinėjimo stadijose vis keitėsi - bylą nagrinėjant ne teismo tvarka ji nereiškė reikalavimo dėl žalos atlyginimo, pirmosios instancijos teisme prašė priteisti jai 150 eurų atlyginti turtinei žalai, atsiradusiai dėl eismo įvykio metu apgadinto dviračio, tuo tarpu apeliaciniame skunde suformavo reikalavimą priteisti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, be to, prašė priteisti didesnę kompensaciją už patirtus turtinius nuostolius - viso 350 eurų, nurodydama, jog turtinė žala nukentėjusiajai buvo padaryta ir dėl eismo įvykio metu sulūžusių akinių, kurių vertė 200 eurų. Taigi, akivaizdu, jog galimai nukentėjusiajai padarytos žalos dydis šiuo atveju nebuvo ir nėra aiškus. Kadangi įtraukti į bylą civiliniu atsakovu materialiai atsakingą asmenį - AB „(duomenys neskelbtini)“, bei nustatyti nukentėjusiajai padarytos žalos dydį, neatidėdamas bylos nagrinėjimo ir neišsireikalaudamas papildomų duomenų, apylinkės teismas negalėjo (ko padaryti negali ir apygardos teismas), vadovaujantis pirmiau minėtu teisiniu reglamentavimu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai paliko nukentėjusiosios V. G. prašymą dėl žalos atlyginimo nenagrinėtu, tokiu būdu neužkirsdamas kelio nukentėjusiajai reikalauti žalos atlyginimo tiesiogiai kreipiantis į draudimo bendrovę ar pateikiant civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka.
23. Pasisakant dėl nukentėjusiosios prašymo priteisti jai išlaidas, atsiradusias dėl į bylą pateiktų dokumentų švietimo, pažymima, jog pagal ANK 666 straipsnį, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su atitinkamai pakeitimais) taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. Pagal BPK 104 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nuostatas proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas nukentėjusiosios prašymą atlyginti jai išlaidas už dokumentų švietimą, nurodė, jog ji nepateikė jokių dokumentų (kvitų ar pan.), pagrindžiančių šias išlaidas. Kartu su apeliaciniu skundu bei 2019 m. gruodžio 16 d. prašymu (skundu) apeliantė pateikė pinigų priėmimo kvitus, patvirtinančius, jog už dokumentų spausdinimo paslaugas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės viešajai bibliotekai ji sumokėjo viso 3,70 eurų (b. l. 134-135, 141-143). Tačiau, atsižvelgdamas į tai, jog V. G. medicininių dokumentų kopijas į bylą pateikė savo iniciatyva, šie dokumentai jokios reikšmės šios bylos teisingam išsprendimui neturėjo, kadangi juose nurodyti duomenys nėra susiję su šioje byloje nagrinėjamo eismo įvykio metu patirtais sužalojimais, apygardos teismas sprendžia, jog, net ir ištaisius žemesnės instancijos teismo nurodytą trūkumą, tenkinti nukentėjusiosios prašymą dėl proceso išlaidų atlyginimo ir išieškoti jas iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens - J. S. nėra jokio pagrindo.
24. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2019 m. gruodžio 12 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, keisti ją apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliekama galioti, o nukentėjusiosios apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2019 m. gruodžio 12 d. nutartį nepakeistą ir V. G. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.