Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimas

2022-03-30 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A20.-260-540/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-03-30
Bylos Nr.
A20.-260-540/2022
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00251-2022-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Atmestas.
Teisėjas
Violeta Miceikienė (pirm.)
Suinteresuotas asmuo
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Advokatai
Paulius Vinkleris, Benediktas Paulauskas
Kategorijos
  • 21.9.13Administracinių nusižengimų teisenoje dalyvaujančių asmenų dalyvavimas teismo posėdyje (ANK 629 str.)
Administracinio nusižengimo byla Nr. A20.-260-540/2022Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00251-2022-6Procesinio sprendimo kategorija 21.9.13. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 30 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Violeta Miceikienė,sekretoriaujant Ernestai Vansevičiūtei,

dalyvaujant užsieniečiui W. J. M., nepilnamečiui užsieniečiui A. W. J., jų atstovui advokatui Benediktui Paulauskui,

vertėjui Amer Sodah,

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui Rimantui Stroliui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo užsieniečių W. J. M. ir A. W. J. (toliau – pareiškėjų) atstovo advokato Pauliaus Vinklerio (toliau – atstovo) skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2022 m. vasario 21 d. sprendimo Nr. 22S3446 ir 2022 m. kovo 2 d. sprendimo Nr. 22S6585 iš dalies panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose buvo gauti pareiškėjų atstovo skundai, kuriais prašoma panaikinti Migracijos departamento 2022 m. vasario 21 d. sprendimą Nr. 22S3446 ir 2022 m. kovo 2 d. sprendimą Nr. 22S6585 dalyje dėl W. J. M. ir A. W. J. apgyvendinimo ir taikyti pareiškėjams alternatyvią sulaikymui priemonę - apgyvendinti juos, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Šalies argumentai

Pareiškėjų atstovas skunduose nurodė, kad 2022 m. vasario 21 d. ir 2022 m. kovo 2 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimus, kuriais nutarė įleisti asmenis į Lietuvos Respubliką, kadangi per šešis mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jų teisinės padėties. Nuspręsta apgyvendinti asmenis Lietuvos Respublikos Užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – UTPĮ) 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Sprendimai motyvuojami tuo, kad pareiškėjai nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų atstovais, neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento. Su minėtais sprendimais pareiškėjas W. J. M. buvo supažindintas 2022 m. vasario 24 d., o pareiškėjas A. W. J. 2022 m. kovo 3 d. Pareiškėjai nesutinka su sprendimais dalyje dėl jų apgyvendinimo sąlygų. UTPĮ 115 straipsnis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti vieną iš alternatyvių sulaikymui priemonių. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad klausimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo ar netaikymo yra teismo diskrecija, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kurias kiekvienu konkrečiu atveju teismas gali pripažinti pakankamomis taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę. Kaip nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, nustačius, kad užsieniečiui šiuo metu taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė - apgyvendinimas Centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, svarbu įvertinti, ar taikoma judėjimo laisvę varžanti priemonė yra būtina ir proporcinga įstatymų numatytam tikslui pasiekti - operatyviai ir tinkamai išspręsti užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą ir priimti bei įvykdyti atitinkamą sprendimą. Kita vertus, sprendžiant švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo klausimą būtina įvertinti, ar tokia priemonė bus pakankama Įstatyme nustatytiems tikslams pasiekti. Šiuo atžvilgiu atsižvelgtina į tai, kad pagal UTPĮ 5 straipsnio 6 dalį užsieniečiui, dėl kurio nėra priimtas sprendimas įleisti į Lietuvos Respubliką, nesuteikiama teisė nevaržomai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kitaip tariant, įstatymų leidėjas Įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje iš esmės nustatė alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo ribas užsieniečiams, dėl kurių nėra priimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką — t. y. jiems gali būti taikomos tik nesuteikiančios teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje alternatyvios sulaikymui priemonės. Tik išimtiniais atvejais teismo nustatytų aplinkybių visumos pagrindu gali būti sprendžiama dėl švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo būtinybės. Šiuo atveju pareiškėjas W. J. M. nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidęs migracijos įstatymų, jis bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nedaro jokių pažeidimų. Atsižvelgiant į tai laikytina, kad šioje situacijoje pagrįstai gali būti pritaikyta UTPĮ 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinti pareiškėjus W. J. M. ir A. W. J. U. registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Tokiu būdu būtų užtikrintas pareiškėjų buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet tuo pačiu būtų sudarytos sąlygos jam laisvai judėti.

Atsiliepimas

Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad nesutinka su skundu ir prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą. 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojo UTPĮ X2 skyriaus nuostatos, reguliuojančios šio įstatymo taikymą, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio. 2021 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d nutarimu Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“ paskelbta ekstremali padėtis dėl masinio užsieniečių antplūdžio, kuri iki šiol nėra atšaukta, todėl užsieniečių atžvilgiu yra taikomos minėtame UTPĮ X2 skyriuje nustatytas reguliavimas. UTPĮ 140⁸ straipsnio 3 dalis nustato, kad užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, VSAT prie LR VRM laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. UTPĮ 140⁸ straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo MIGRIS informacinėje sistemoje dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose. UTPĮ 140⁸ straipsnio 6 dalis nustato, kad jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, - kad yra šio UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 1, 6-11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju - ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinama, ar užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.). Šiuo atveju pareiškėjai neteisėtai kirtę Lietuvos Respublikos sieną ir sulaikyti pareigūnų pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjų prieglobsčio prašymą, 2021 m. spalio 26 d. priėmė sprendimą Nr.21M35711, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjams prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Minėtą sprendimą pareiškėjai apskundė Migracijos departamentui, kuris 2021 m. lapkričio 16 d. priėmė Komisijos sprendimą Nr. 6K-1439, kuriuo pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą. Minėtus sprendimus pareiškėjai apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kurio teisėjas 2022 m. vasario 8 d. priimtu sprendimu pareiškėjų skundą patenkino iš dalies – sutrumpino draudimo atvykti terminus, o skundo dalį dėl prieglobsčio nesuteikimo atmetė kaip nepagrįstą. Minėtą teismo sprendimą pareiškėjai apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2022 m. kovo 16 d. priimta nutartimi pareiškėjų apeliacinį skundą atmetė. Pareiškėjai MIGRIS sistemoje buvo užregistruoti 2021 m. rugsėjo 6 d. (W. J. M.) ir 2021 m. rugpjūčio 31 d. (A. W. J.), galutinis sprendimas dėl jų dar nebuvo priimtas, todėl Migracijos departamentas, vadovaudamasis UTPĮ 140⁸ straipsnio 5 dalimi turėjo pareigą priimti sprendimus dėl pareiškėjų įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje. Pagal UTPĮ 140⁸ straipsnio 6 dalį, prieš priimdamas sprendimą dėl užsieniečio įleidimo ir apgyvendinimo, Migracijos departamentas turi nustatyti, ar yra UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytos aplinkybės, kai priimamas sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Ginčijamų sprendimų priėmimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjai į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai pareigūnai sulaikė ir pristatė į užkardą. Pareiškėjai su savimi neturėjo kelionės dokumentų, leidžiančių nustatyti jų tapatybę, ir jų nepateikė prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu. Taip pat nepateikė ir kelionės dokumentų kopijų. Be to, pareiškėjai galėjo kreiptis dėl vizų gavimo į ambasadą arba teisėtai atvykti per pasienio kontrolės punktą ir pateikti prieglobsčio prašymus, tačiau į Lietuvos Respubliką atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, neteisėtai, be jokių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, kirto valstybės sieną, esant paskelbtai valstybės lygio ekstremaliai situacijai Lietuvos Respublikoje, dėl masinio užsieniečių antplūdžio, piktnaudžiauja migracine sistema. Pareiškėjų pasakojimai nenuoširdūs, papasakotos istorijos skiriasi, prieštarauja viena kitai, taigi galima teigti, kad pareiškėjai nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais. Atsižvelgiant į tai, kad buvo nustatyta UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjai gali pasislėpti, Migracijos departamentas pagrįstai priėmė ginčijamus sprendimus apgyvendinti pareiškėjus laikinoje apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Ginčijami sprendimai priimti įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, paremtas ne prielaidomis, bet faktiniais ir valingais pareiškėjų veiksmais (neteisėtas sienos kirtimas, nenuoširdus pasakojimas, asmens dokumentų neturėjimas, siekiant apsunkinti pareiškėjų tapatybės nustatymą bei grąžinimą į kilmės valstybę), todėl jie yra pagrįsti ir jų naikinti nėra pagrindo. Kadangi sprendimo priėmimo metu pareiškėjas A. W. J. buvo nepilnametis, jo atžvilgiu buvo priimtas analogiškas sprendimas jo tėvui, kitam pareiškėjui W. J. M., priimtam sprendimui. Pabrėžė, kad pareiškėjai skunde nurodo, kad jų atžvilgiu turėtų būti pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinti pareiškėjus užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, tačiau pareiškėjų atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo, pareiškėjų atžvilgiu buvo priimtas sprendimas įleisti jį į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti, nesuteikiant teisės jiems laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, pareiškėjai į Lietuvos Respubliką atvyko ne pagal nustatytą tvarką, o pažeisdami migracijos taisykles, neleistinoje vietoje, be jokių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, kirto sieną. Be to, pareiškėjai iš savo kilmės valstybės teisėtai atvyko į Baltarusiją, tačiau ten neliko ir prieglobsčio neprašė, bet nusprendė neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką. Ši nustatyta faktinė aplinkybė suponuoja realią ir pagrįstą galimybę pareiškėjams pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjų buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas kol nebus įgyvendintos reikiamos procedūros dėl pareiškėjų išsiuntimo į kilmės šalį.

W. J. M. ir jo atstovas posėdžio metu skundą palaikė, prašė jį tenkinti. W. J. M. paaiškino, kad jie į Lietuvą atvažiavo bėgdami nuo smurto ir susidorojimo, tačiau 9 mėnesius jiems gyvenant Lietuvoje, yra visiškai suvaržyta jo šeimos laisvė. Jo sutuoktinei pablogėjo sveikata, atsirado psichologinių problemų. Du jų vaikai ilgą laiką sėdi uždaryti, neturi jokių galimybių daugiau pajudėti, išeiti pasivaikščioti. Jie nori gyventi taikiai ir ramiai.

Šalies argumentai

A. W. J. paaiškino, kad jis stovykloje, kurioje dabar gyvena, padeda medikams pavertėjauti, taigi bendradarbiauja ir norėtų, kad jo pastangos būtų įvertintos.

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovas Rimantas Strolys prašė skundo netenkinti jų atsiliepime nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas

Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos Užsieniečių teisinės padėties įstatymas. Šiuo Įstatymu nustatyta, kad užsieniečių (įskaitant ir prieglobsčio prašytojus) judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota.

Byloje nustatyta, kad užsieniečiai, prisistatę Irako Respublikos piliečiais W. J. M., gimusiu (duomenys neskelbtini), ir A. W. J., gimusiu (duomenys neskelbtini), neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną. Sienos kirtimo metu užsieniečių tapatybė nebuvo nustatyta, kadangi jie neturėjo dokumentų, leidžiančių nustatyti jų tapatybes. Taip pat nepateikė kelionės dokumento. Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) užsienietis A. W. J. buvo užregistruotas 2021 m. rugpjūčio 31 d., o užsienietis W. J. M. 2021 m. rugsėjo 6 d. Užsienietis kartu su nepilnamečiu sūnumi pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjų prieglobsčio prašymą, 2021 m. spalio 26 d. priėmė sprendimą Nr.21M35711, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjams prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Minėtą sprendimą pareiškėjai apskundė Migracijos departamentui, kuris 2021 m. lapkričio 16 d. priėmė Komisijos sprendimą Nr. 6K-1439, kuriuo pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą. Minėtus sprendimus pareiškėjai apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2022 m. vasario 8 d. priimtu sprendimu pareiškėjų skundą patenkino iš dalies – sutrumpino draudimo atvykti terminus, o skundo dalį dėl prieglobsčio nesuteikimo atmetė kaip nepagrįstą. Minėtą teismo sprendimą pareiškėjai apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2022 m. kovo 16 d. priimta nutartimi pareiškėjų apeliacinį skundą atmetė.

Migracijos departamentas 2022 m. vasario 21 d. bei 2022 m. kovo 2 d. priėmė sprendimus įleisti W. J. M. ir A. W. J. į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmenų užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jų teisinės padėties, ir apgyvendinti užsieniečius UTPĮ 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jiems teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šešis mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Sprendimuose pažymėta, kad užsieniečiai W. J. M. ir A. W. J. nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais, teikė prieštaringus paaiškinimus, nepateikė asmens tapatybes patvirtinančių dokumentų, todėl egzistuoja UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte numatyti veiksniai, leidžiantys vertinti, kad jis su savo nepilnamečiu sūnumi gali pasislėpti. Su priimtais sprendimais pareiškėjas W. J. M. buvo supažindintas 2022 m. vasario 24 d., o pareiškėjas A. W. J. 2022 m. kovo 3 d.

UTPĮ 140⁸ straipsnio 3 dalyje numatyta, kad prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar šio UTPĮ 140¹² straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per šešis mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto UTPĮ 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį UTPĮ 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose (UTPĮ 140⁸ straipsnio 5 dalis). UTPĮ 140⁸ straipsnio 6 dalis nustato, kad jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, - kad yra šio UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 1, 6-11 punktuose nurodytu aplinkybių, kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra UTPĮ 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Lietuvos vyriausiasis administracinio teismas yra išaiškinęs, kad sprendimai dėl užsieniečių, neteisėtai kirtusių Lietuvos Respublikos valstybės sieną iki 2022 m. sausio 1 d., iš jų – dėl termino, kuriuo jie gali būti apgyvendinti iki 2022 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos UTPĮ 5 straipsnio 6 dalies tvarka, o nuo 2022 m. sausio 1 d. –UTPĮ 140⁸ straipsnio 3 dalies tvarka, turi būti priimami, atsižvelgiant ir į iki 2022 m. sausio 1 d. šiuos santykius reglamentavusias UTPĮ nuostatas, iš jų – kad jie gali būti laikinai apgyvendinami pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1184-624/2022, 35 punktas). Taigi šešių mėnesių terminas turėtų būti skaičiuojamas ne nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS), bet nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos.

Įvertinus tai, kad užsienietis W. J. M. su savo nepilnamečiu vaiku A. W. J., neteisėtai kirtę Lietuvos Respublikos sieną, nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais, su savimi neturėjo kelionės dokumentų, leidžiančių nustatyti jų tapatybes, be to, jų kelionės tikslas nebuvo Lietuvos Respublika, daroma išvada, kad pagrįstai Migracijos departamentas nustatė, jog egzistuoja UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte numatyti pagrindai leidžiantys manyti, kad užsienietis W. J. M. su nepilnamečiu sūnumi, gali pasislėpti kitose Europos Sąjungos šalyse ir tokiais veiksmais vengti grąžinimo į kilmės šalį.

Byloje nenustatyta, kad užsieniečių apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, neproporcingai varžytų jų teises ar laisves. Užsienietis W. J. M. su savo nepilnamečiu vaiku neturi ekonominių, darbinių, socialinių, šeimyninių ryšių Lietuvos Respublikoje, neturi pastovios gyvenamosios vietos, todėl yra pagrindas manyti, jog užsieniečiams pritaikius švelnesnę priemonę, jie gali bandyti pasislėpti. Teismo vertinimu, užsieniečių atžvilgiu taikomi judėjimo laisvės suvaržymai yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų, t. y. išsiaiškinti užsieniečių prieglobsčio prašymo motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Atitinkamai tai reiškia, kad sprendimai užsieniečius apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šešis mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos, yra teisėti ir pagrįsti.

Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjų atstovo skundą, išanalizavęs pateiktą medžiagą ir išklausęs proceso dalyvių paaiškinimus, sprendžia, kad Migracijos departamentas ginčijamų sprendimų priėmimo metu tinkamai ir visapusiškai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, atliko išsamų bei visapusišką užsieniečių situacijos vertinimą ginčijamo sprendimo kontekste, užsieniečių nesutikimas su priimtu sprendimu (jo dalimi) nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamus sprendimus neteisėtais ar nepagrįstais, todėl skundas atmestinas, o skundžiami sprendimai minėtose dalyse paliktini galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140⁸ straipsniu 9 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nusprendžia:

atmesti užsieniečių J. M. ir vaiku A. W. J. atstovo advokato Pauliaus Vinklerio skundus dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 21 d. sprendimo Nr. 22S3446 ir 2022 m. kovo 2 d. sprendimo Nr. 22S6585 iš dalies panaikinimo ir alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Valstybės sienos apsaugos tarnybą.

Teisėja Violeta Miceikienė