- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-25
- Bylos Nr.
- 1A-501/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-1-04010-2008-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Jucys, Jonas Algimantas Venckus (pran.), Violeta Ražinskaitė
- Nuteistasis
- R. R.
- Advokatai
- Rolandas Vaitekūnas
- Kategorijos
- 1.2.14.6.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.18.10Apgaulingas apskaitos tvarkymas (BK 222 str.)
- 1.2.18.11Aplaidus apskaitos tvarkymas (BK 223 str.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Algimanto Venckaus (pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. R. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. liepos 1 d. nuosprendžio, kuriuo R. R. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 223 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas:
pagal BK 184 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;
pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;
pagal BK 223 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 3 (trims) mėnesiams;
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1-3, 6 dalimis, 5 dalies 2 punktu bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, ir galutinė subendrinta bausmė R. R. paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Iš nuteistojo R. R. konfiskuojama 1 189 219,60 Lt (vienas milijonas vienas šimtas aštuoniasdešimt devyni tūkstančiai du šimtai devyniolika litų ir šešiasdešimt centų) į valstybės biudžetą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. R. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2008 m. sausio 11 d., dirbdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi bei pagal 2001 m. lapkričio 6 d. LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX–574 21 straipsnį būdamas atsakingu asmeniu už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2000 m. rugsėjo 15 d. įsakymą Nr. 10 būdamas bendrovės kasininku, laikotarpiu nuo 2006 m. kovo 23 d. iki 2007 m. birželio 11 d. tyčia, pažeisdamas LR įstatymų ir kitų norminių aktų reikalavimus, apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, o būtent:
pažeisdamas LR Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 patvirtintos Inventorizacijos tvarkos 3 punkto reikalavimus neatliko ne rečiau kaip kartą per metus prieš metinės finansinės atskaitomybės sudarymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ilgalaikio turto, atsargų (metalo laužo), pinigų ir kt. turto inventorizacijos;
pažeisdamas 2001 m. kovo 20 d. LR įmonių bankroto įstatymo Nr. IX-216 10 straipsnio 7.1 dalies reikalavimus įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, neperdavė administratoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nesudarė finansinės atskaitomybės nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, perdavė ne visus apskaitos registrus;
pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus į apskaitą įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu ir 2000 m. vasario 17 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 16 punkto nurodymus visas kasos operacijas įrašyti į kasos knygą, 2006 m. į apskaitos registrus neįrašė 7 kasos operacijų (6 905,60 Lt gautų pajamų ir 4 905,72 Lt išlaidų): 2006 m. vasario 20 d. pagal dokumentą 01/464 neįtraukė išlaidų – R. R. išmokėto 4 056,54 Lt darbo užmokesčio; 2006 m. kovo 3 d. pagal dokumentą Nr. 158 neįtraukė gautų iš banko 6 905,60 Lt; 2006 m. liepos 10 d. pagal dokumentą Nr. 157565 turėtų išlaidų – 3,5 Lt, išmokėtų Panevėžio autobusų parkui už bagažą; 2006 m. liepos 18 d. pagal dokumentą Nr. 498 turėtų išlaidų – 84,96 Lt, išmokėtų blankų leidyklai už kvitus; 2006 m. rugpjūčio 3 d. pagal dokumentą Nr. 506 turėtų išlaidų – 56,18 Lt, išmokėtų Panevėžio spec. transportui už paslaugas; 2006 m. rugpjūčio 11 d. „Agrochemijos mažmenai“ sumokėtų 574,50 Lt už deguonį; 2006 m. rugpjūčio 17 d. pagal dokumentą Nr. 507 „Nordoilui“ išmokėtų 130,04 Lt išlaidų už autoprekes;
pažeisdamas LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, pagal kuriuos visos ūkinės operacijas ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, 2006 m. vasario 6 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje fiksuotos 100 Lt išlaidos nepagrįstos apskaitos dokumentais, dėl ko pinigų likutis kasoje 2007 m. sausio 1 d. buvo sumažintas 2 099,88 Lt;
pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, pagal kuriuos į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje 1 147 669,63 Lt išlaidų (1 106 403,62 Lt, turėjusių būti kasoje, ir 41 266,01 Lt, turėjusių būti pas atskaitingus asmenis) nebuvo įforminta apskaitos dokumentais bei atitinkamai vykdytos finansinės operacijos nebuvo įtrauktos į apskaitą;
pažeidė 2000 m. vasario 17 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 punkto reikalavimus, pagal kuriuos pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1 106 403,62 Lt kasos išlaidų nebuvo įforminta kasos išlaidų orderiais;
pažeidė 2000 m. vasario 17 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių:
3 punkto reikalavimus, pagal kuriuos pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo buhalteris, o priėmus pinigus – ir kasininkas, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2006 m. vasario 27 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d. kasos pajamų orderiuose nėra buhalterio bei kasininko parašų (išskyrus 2 atvejus 2006 m. lapkričio 24 d., kai dokumentus pasirašė buhalterė);
4 punkto reikalavimus, pagal kuriuos pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį, kurį pasirašo įmonės vadovas, buhalteris ir kasininkas, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2006 m. vasario 27 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d. kasos išlaidų orderiuose nėra vadovo, buhalterio bei kasininko parašų, o 2007 m. sausio–kovo mėn. pinigai iš kasos buvo mokami nesurašius kasos išlaidų orderių;
5 punkto reikalavimus, pagal kuriuos pinigų gavėjas, priimdamas pinigus, pasirašo kasos išlaidų orderyje, kuriame įrašoma gautoji suma, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2006 m. vasario 27 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu išrašytuose kasos išlaidų orderiuose nėra pinigų gavėjų parašų, neįrašytos gautos sumos, o 2006 m. vasario–spalio mėnesių atlyginimų išmokėjimų žiniaraščiuose nėra bendrovės darbuotojų parašų, o būtent:
– vasario mėn. atlyginimų išmokėjimo žiniaraštyje Nr. 1 nėra Ž. D. ir A. G. parašų;
– kovo mėn. atlyginimų išmokėjimo žiniaraštyje Nr. 2 nėra A. G. ir A. P. parašų;
– balandžio mėn. atlyginimų išmokėjimo žiniaraštyje Nr. 3 nėra Ž. D. , A. G. , Z. R. K. ir A. P. parašų;
– gegužės mėn. atlyginimų išmokėjimo žiniaraštyje Nr. 4 nėra Ž. D. , A. G. , ir A. P. parašų;
– birželio mėn. atlyginimų išmokėjimo žiniaraštyje Nr. 5 nėra Ž. D. , A. G. , A. P. parašų;
– liepos mėn. atlyginimų išmokėjimo žiniaraštyje Nr. 6 nėra Ž. D. , A. G. , A. P. parašų;
– rugpjūčio mėn. atlyginimų išmokėjimo žiniaraštyje Nr. 7 nėra Ž. D. , A. G. , A. P. parašų;
– rugsėjo mėn. atlyginimų išmokėjimo žiniaraštyje Nr. 8 nėra Ž. D. , A. G. , A. P. parašų;
– spalio mėn. atlyginimų išmokėjimo žiniaraštyje Nr. 9 nėra Ž. D. , A. G. , A. P. parašų;
7 punkto reikalavimus, pagal kuriuos mokėjimų žiniaraštyje bendra suma žodžiais ir išmokėjimo terminas tvirtinami įmonės vadovo ir buhalterio parašais, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2006 m. atlyginimų išmokėjimų žiniaraščiuose Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9 nėra įmonės vadovo R. R. parašų;
16 punkto reikalavimus, pagal kuriuos visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą, o jei kasos knyga pildoma kompiuteriu, turi būti išsaugoti visi būtinieji kasos knygos rekvizitai, įskaitant ir kasininko bei buhalterio parašus, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ kompiuteriu pildytoje kasos knygoje (registre) nėra kasininko ir buhalterio parašų,
dėl minėtų reikalavimų nevykdymo negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio, struktūros už laikotarpį nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2008 m. sausio 11 d., taip jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.
R. R. nuteistas už tai, kad dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX–574 21 straipsnį būdamas atsakingu asmeniu už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, pagal Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 1997 m. rugpjūčio 15 d. įsakymo Nr. 38 (Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. V-130 redakcija) 125 punktą privalėdamas saugoti bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus 10 metų, laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2008 m. sausio 11 d., aplaidžiai tvarkė apskaitą, nes Panevėžio m., nenustatytoje vietoje, neišsaugojo:
– banko registrų bei jų išrašų, pirkėjų skolų, atskaitingų asmenų ir skolų tiekėjams apskaitos registrų už laikotarpį nuo 2006 m. lapkričio 11 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d.;
– nematerialiojo ir materialiojo turto apskaitos, atsargų, gautinų sumų, finansinių skolų (biudžetui, bankui, darbo užmokesčio, mokesčių ir kt.), sąnaudų (parduotų prekių ir atliktų darbų savikainos, veiklos, bendrųjų ir administracinių) apskaitos registrų, pirkėjų skolų ir suteiktų paslaugų jungtinių (už metus) apskaitos registrų už 2006 m.;
– visų apskaitos registrų, ilgalaikio turto apskaitos kortelių, atsargų (metalo laužo) nurašymo dokumentų už 2007 m.,
ir dėl to negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio, struktūros už laikotarpį nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2008 m. sausio 11 d.
R. R. nuteistas už tai, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi bei 2000 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 10 paskirtas kasininku, laikotarpiu nuo 2006 m. vasario 1 d. iki 2006 m. kovo 9 d. Panevėžio mieste, paėmė iš AB SEB bankas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) grynuosius pinigus: 2006 m. vasario 1 d. pagal čekį Nr. 2748401 – 30 000 Lt, 2006 m. vasario 2 d. pagal čekį Nr. 2748402 – 15 000 Lt, 2006 m. vasario 10 d. pagal čekį Nr. 2748403 – 10 000 Lt, 2006 m. vasario 13 d. pagal čekį Nr. 2748404 – 20 000 Lt, 2006 m. vasario 14 d. pagal čekį Nr. 2748405 – 17 264 Lt, 2006 m. vasario 15 d. pagal čekį Nr. 2748040 – 8 000 Lt, 2006 m. vasario 20 d. pagal čekį Nr. 2748407 – 3 000 Lt, 2006 m. vasario 22 d. pagal čekį Nr. 2748408 – 10 000 Lt, 2006 m. vasario 23 d. pagal čekį Nr. 2748409 – 5 000 Lt, 2006 m. vasario 28 d. pagal čekį Nr. 2748411 – 15 000 Lt, 2006 m. kovo 3 d. pagal čekį Nr. 2748413 – 10 000 Lt, 2006 m. kovo 3 d. pagal čekį Nr. 2748412 – 6 905,60 Lt, 2006 m. kovo 8 d. pagal čekį Nr. 2748414 – 16 000 Lt, 2006 m. kovo 9 d. pagal čekį Nr. 2748415 – 14 000 Lt, viso 180 169,60 Lt, o laikotarpiu nuo 2006 m. kovo 20 d. iki 2006 m. gruodžio 4 d. bendrovės buhalterei A. K. –B. paėmus iš AB SEB bankas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) grynuosius pinigus: 2006 m. kovo 20 d. pagal čekį Nr. 2748416 – 3 000 Lt, 2006 m. balandžio 3 d. pagal čekį Nr. 2748417 – 22 000 Lt, 2006 m. balandžio 4 d. pagal čekį Nr. 2748418 – 13 800 Lt, 2006 m. balandžio 10 d. pagal čekį Nr. 2748419 – 35 000 Lt, 2006 m. balandžio 11 d. pagal čekį Nr. 2748420 – 10 000 Lt, 2006 m. balandžio 13 d. pagal čekį Nr. 2748421 – 1 100 Lt, 2006 m. balandžio 14 d. pagal čekį Nr. 2748422 – 10 000 Lt, 2006 m. balandžio 25 d. pagal čekį Nr. 2748423 – 1 500 Lt, 2004 m. balandžio 27 d. pagal čekį Nr. 2748424 – 15 000 Lt, 2006 m. balandžio 28 d. pagal čekį Nr. 2748428 – 30 100 Lt, 2006 m. gegužės 2 d. pagal čekį Nr. 2689446 – 18 000 Lt, 2006 m. gegužės 4 d. pagal čekį Nr. 2689447 – 23 000 Lt, 2006 m. gegužės 5 d. pagal čekį Nr. 2689448 – 10 000 Lt, 2006 m. gegužės 10 d. pagal čekį Nr. 2689449 – 800 Lt, 2006 m. gegužės 11 d. pagal čekį Nr. 2689450 – 12 800 Lt, 2006 m. gegužės 15 d. pagal čekį Nr. 2748926 – 3 500 Lt, 2006 m. gegužės 15 d. pagal čekį Nr. 2748927 – 40 000 Lt, 2006 m. gegužės 17 d. pagal čekį Nr. 2748929 – 5 000 Lt, 2006 m. gegužės 17 d. pagal čekį Nr. 2748928 – 26 000 Lt, 2006 m. gegužės 31 d. pagal čekį Nr. 2748930 – 44 000 Lt, 2006 m. gegužės 2 d. pagal čekį Nr. 2748931 – 11 000 Lt, 2006 m. birželio 6 d. pagal čekį Nr. 2748933 – 10 000 Lt, 2006 m. birželio 6 d. pagal čekį Nr. 2748932 – 20 000 Lt, 2006 m. birželio 8 d. pagal čekį Nr. 2748935 – 5 000 Lt, 2006 m. birželio 8 d. pagal čekį Nr. 2748936 – 10 000 Lt, 2006 m. birželio 8 d. pagal čekį Nr. 2748934 – 10 000 Lt, 2006 m. birželio 12 d. pagal čekį Nr. 2748937 – 10 000 Lt, 2006 m. birželio 13 d. pagal čekį Nr. 2748938 – 10 000 Lt; 2006 m. birželio 15 d. pagal čekį Nr. 2748940 – 5 000 Lt, 2006 m. birželio 15 d. pagal čekį Nr. 2748939 – 10 000 Lt, 2006 m. birželio 16 d. pagal čekį Nr. 2748942 – 1 500 Lt, 2006 m. birželio 16 d. pagal čekį Nr. 2748942 – 9 000 Lt, 2006 m. birželio 16 d. pagal čekį Nr. 2748941 – 14 000 Lt, 2006 m. birželio 20 d. pagal čekį Nr. 2748944 – 10 000 Lt, 2006 m. birželio 22 d. pagal čekį Nr. 2748945 – 15 000 Lt, 2006 m. birželio 23 d. pagal čekį Nr. 2748946 – 4 000 Lt, 2006 m. birželio 27 d. pagal čekį Nr. 2748947 – 10 000 Lt, 2006 m. birželio 28 d. pagal čekį Nr. 2748948 – 4 000 Lt, 2006 m. birželio 29 d. pagal čekį Nr. 2748949 – 7 000 Lt, 2006 m. birželio 30 d. pagal čekį Nr. 2839202 – 2 000 Lt, 2006 m. birželio 30 d. pagal čekį Nr. 2748950 – 4 000 Lt, 2006 m. birželio 30 d. pagal čekį Nr. 2839201 – 10 500 Lt, 2006 m. liepos 3 d. pagal čekį Nr. 2839203 – 4 000 Lt, 2006 m. liepos 4 d. pagal čekį Nr. 2839204 – 4 000 Lt, 2006 m. liepos 10 d. pagal čekį Nr. 2839205 – 15 000 Lt, 2006 m. liepos 12 d. pagal čekį Nr. 2839206 – 50 000 Lt, 2006 m. liepos 18 d. pagal čekį Nr. 2839207 – 5 000 Lt, 2006 m. liepos 25 d. pagal čekį Nr. 2839208 – 10 000 Lt, 2006 m. liepos 27 d. pagal čekį Nr. 2839209 – 30 000 Lt, 2006 m. rugpjūčio 3 d. pagal čekį Nr. 2839211 – 8 000 Lt, 2006 m. rugpjūčio 3 d. pagal čekį Nr. 2839210 – 20 000 Lt, 2006 m. rugpjūčio 9 d. pagal čekį Nr. 2839212 – 8 000 Lt, 2006 m. rugpjūčio 10 d. pagal čekį Nr. 2839213 – 15 000 Lt, 2006 m. rugpjūčio 16 d. pagal čekį Nr. 2839214 – 5 000 Lt, 2006 m. rugpjūčio 17 d. pagal čekį Nr. 2839215 – 3 000 Lt, 2006 m. rugpjūčio 24 d. pagal čekį Nr. 2839217 – 30 000 Lt, 2006 m. rugpjūčio 25 d. pagal čekį Nr. 2839216 – 20 000 Lt, 2006 m. rugpjūčio 28 d. pagal čekį Nr. 2839218 – 10 000 Lt, 2006 m. rugpjūčio 29 d. pagal čekį Nr. 2839219 – 1 400 Lt, 2006 m. rugpjūčio 30 d. pagal čekį Nr. 2839220 – 15 000 Lt, 2006 m. rugsėjo 1 d. pagal čekį Nr. 2839221 – 5 000 Lt, 2006 m. rugsėjo 4 d. pagal čekį Nr. 2839222 – 1 000 Lt, 2006 m. rugsėjo 5 d. pagal čekį Nr. 2839223 – 5 000 Lt, 2006 m. rugsėjo 6 d. pagal čekį Nr. 2839224 – 5 000 Lt, 2006 m. rugsėjo 7 d. pagal čekį Nr. 2839225 – 5 000 Lt, 2006 m. rugsėjo 11 d. pagal čekį Nr. 2846326 – 5 000 Lt, 2006 m. rugsėjo 12 d. pagal čekį Nr. 2846328 – 5 000 Lt, 2006 m. rugsėjo 15 d. pagal čekį Nr. 2846329 – 2 000 Lt, 2006 m. rugsėjo 18 d. pagal čekį Nr. 2846330 – 15 000 Lt, 2006 m. rugsėjo 22 d. pagal čekį Nr. 2846331 – 2 000 Lt, 2006 m. rugsėjo 25 d. pagal čekį Nr. 2846332 – 24 000 Lt, 2006 m. rugsėjo 26 d. pagal čekį Nr. 2846333 – 1 000 Lt, 2006 m. rugsėjo 27 d. pagal čekį Nr. 2846334 – 20 000 Lt, 2006 m. rugsėjo 29 d. pagal čekį Nr. 2846335 – 4 000 Lt, 2006 m. spalio 3 d. pagal čekį Nr. 2846336 – 2 000 Lt, 2006 m. spalio 4 d. pagal čekį Nr. 2846337 – 7 400 Lt, 2006 m. spalio 6 d. pagal čekį Nr. 2846339 – 1 000 Lt, 2006 m. spalio 6 d. pagal čekį Nr. 2846338 – 25 000 Lt, 2006 m. spalio 11 d. pagal čekį Nr. 2846340 – 750 Lt, 2006 m. spalio 17 d. pagal čekį Nr. 2846341 – 4 900 Lt, 2006 m. spalio 19 d. pagal čekį Nr. 2846342 – 30 000 Lt, 2006 m. spalio 27 d. pagal čekį Nr. 2846343 – 30 000 Lt, 2006 m. spalio 31 d. pagal čekį Nr. 2846344 – 2 000 Lt, 2006 m. lapkričio 28 d. pagal čekį Nr. 2846347 – 7 000 Lt, 2006 m. lapkričio 28 d. pagal čekį Nr. 2846346 – 20 000 Lt, 2006 m. gruodžio 4 d. pagal čekį Nr. 2846348 – 10 000 Lt, viso 100 950 Lt ir juos perdavus nenustatytomis aplinkybėmis nenustatytiems asmenims, iššvaistė jam patikėtą didelės vertės 1 189 219,6 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą.
Apeliaciniu skundu nuteistasis R. R. prašo pakeisti Panevėžio apygardos teismo nuosprendį: priimti išteisinamąjį nuosprendį dėl nusikalstamų veikų numatytų BK 184 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, nes nepadarė šių veikų; panaikinti BK 72 straipsnį; pagal BK 223 straipsnio 1 dalį paskirtą laisvės atėmimo bausmės rūšį pakeisti į švelnesnę sankcijoje numatytą bausmės rūšį nesusijusią su laisvės atėmimu, o neradus pagrindo skirti švelnesnę bausmės rūšį pagal BK 223 straipsnio 1 dalį bausmės vykdymą atidėti teismo nustatytam terminui. Jeigu teismas paliktų galioti Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu nustatytas nusikalstamas veikas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio 1 dalį, tai prašo pakeisti nuosprendžio dalį dėl paskirtų bausmių, t. y. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį sumažinti bausmę iki minimalaus ar artimesnį minimaliam dydžiui; pagal BK 222 straipsnio 1 dalį pakeisti į sankcijoje numatytą švelnesnę bausmės rūšį, t. y. nesusijusią su laisvės atėmimu, arba sumažinti bausmę iki minimalaus ar artimesnį minimaliam dydžiui. Paskirtas bausmes pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio 1 dalį subendrinti apėmimo būdu ir galutinę bausmę paskirti tik griežčiausią iš jam paskirtų bausmių. Jeigu teismas paliktų galioti Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu nustatytas nusikalstamas veikas ir nerastu pagrindo švelninti ir mažinti paskirtų bausmių, tai prašo pakeisti nuosprendžio dalį dėl netinkamo bausmių subendrinimo ir subendrinti tik apėmimo būdu, o galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.
Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai jo veiką kvalifikavo pagal BK 184 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, nes neatliko visų liudytojų parodymų sisteminės analizės bei jų tinkamai neįvertino, nepašalino abejonių bei prieštaravimų, kuriuos vertino jo nenaudai ir taip pažeidė nekaltumo prezumpciją. Nuteistasis cituoja savo parodymus, kuriuos jo manymu patvirtina liudytojai V. Č. , I. J. , V. K. , A. G. , Ž. D. , A. R. , A. M. . Teigia, kad iš banko paimtų pinigų neužpajamavo bedrovės kasoje, nes manė kad tuo turi pasirūpinti buhalterė, kadangi tai jos pareiga ir jis ja visiškai pasitikėjo. Pats to nedarė dėl buhalterinių žinių trūkumo ir dėl sveikatos būklės – psichinės veiklos sutrikimo vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. Sutinka, kad pagal įstatymus ir teisės aktus buvo atsakingas už visų jam patikėtų ir esančių jo žinioje pinigų užpajamavimą, tinkamą išlaidavimą ir panaudojimą, bet dėl subjektyvių priežasčių to nepadarė, todėl sutinka, kad teisingai jo veika kvalifikuota pagal BK 223 straipsnį. Tačiau nenumatė ir neturėjo pagrindo numatyti ar numanyti, kad bendrovės atsakingi asmenys – pavaduotojas D. B. , buhalterė A. K. B. ar kt., elgsis neatsakingai, neteisėtai ar net nusikalstamai, kai jo nebus darbe ir jis nekontroliuos įmonės apskaitos. Mano, kad aukščiau nurodytos aplinkybės įrodo jo nekaltumą, t. y. pinigų neišvaistė nei tyčia, nei dėl neatsargumo, neatliko tyčinių veiksmų, kad įmonės buhalterinė apskaita būtų tvarkoma apgaulingai, todėl nėra pagrindo taikyti ir BK 72 straipsnio.
Jeigu apeliacinės instancijos teismas konstatuotų, kad pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį jo veikos kvalifikuotos teisingai, tai tokiu atveju mano, kad už jas paskirtos bausmės yra per griežtos. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veikų padarymui įtakos turėjo svaiginimasis alkoholiu, nes iš 2011 m. birželio 8 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 87 TPA-68/2011 matyti, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu sirgo psichinės veiklos sutrikimu – psichikos elgesio sutrikimu vartojant alkoholį, priklausomybės sindromu, t. y. dėl šios ligos jis negalėjo savęs kontroliuoti, todėl ši aplinkybė turi būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia. Apeliantas nesutinka ir su teismo išvada, kad neatlygino padarytos žalos, nes šią žalą atlygino civiliniam ieškovui V. K. , kuris tai patvirtino ir teisme. Teigia, kad įstatymas nedraudžia su civiliniu ieškovu susitarti dėl žalos atlyginimo mažesnio dydžio nei buvo padarytas realus ir negali būti ribojama civilinio ieškovo teisė prašyti mažiau atlyginti žalos nei yra nustatytas realus jos dydis, todėl ši aplinkybė turi būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia. R. R. prašo atsižvelgti, kad pagal BK 184 straipsnio 2 dalį padaryta veika dėl neatsargumo, šiuo metu nedirba vadovaujančio darbo ir neturi galimybės daryti nusikaltimų, neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba, savo noru atlygino padarytą žalą, labai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų, į dabartinę jo sveikatos būklę, t. y. šiuo metu serga psichinės veiklos sutrikimu – psichikos elgesio sutrikimu vartojant alkoholį, priklausomybės sindromu, juo buvo pasinaudota dėl jo sveikatos sutrikimo. Mano, kad yra pagrindas jam taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, 62 straipsnį ir už BK 184 straipsnio 2 dalį paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį. Jeigu teismas nesutiktų su aukščiau aptartomis aplinkybėmis prašo už BK 184 straipsnio 2 dalį skirti minimalią bausmę ar artimą jai. Be to, pirmosios instancijos teismas pažeidė BK 55 straipsnį, nes už BK 222 straipsnio 1 dalį ir 223 straipsnio 1 dalį taikė pačias griežčiausias bausmes, o jis teisiamas pirmą kartą. Nukrypti nuo šios įstatymo leidėjo nustatytos taisyklės nėra pagrindo ir motyvų, todėl nuosprendis šioje dalyje turi būti pakeistas.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su BK 63 straipsnio taikymu, nes nusikalstamos veikos priskiriamos skirtingoms kategorijoms pagal BK 11 straipsnį, BK 184 straipsnio 2 dalis labai skiriasi savo pavojingumu nuo BK 222 straipsnio 1 dalies ir 223 straipsnio 1 dalies, veikos padarytos idealiąja nusikaltimų sutaptimi, todėl bendrinant bausmes už veiką pagal BK 184 straipsnio 2 dalį su bausmėmis pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 223 straipsnio 1 dalį, teismas bet kuriuo atveju turėjo taikyti bausmių apėmimą (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktai) ir galutinę subendrintą bausmę jam paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. R. apeliacinis skundas atmetamas.
Pirmosios instancijos teismas, ištyręs įrodymus, juos išsamiai išanalizavęs ir vadovaudamasis įstatymo reikalavimais įvertinęs, teisėjų kolegijos nuomone, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Nuosprendyje išdėstytos ir motyvuotos teismo išvados leidžia teigti, kad nuteistojo kaltė, jo tyčia, nusikalstamų veikų kvalifikacija pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, BK 223 straipsnio 1 dalį yra teisingos. Apeliantas savo skunde pirmiausiai prašo išteisinti pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, nes nepadarė šių veikų, tačiau toks jo prašymas yra nepagrįstas. Byloje nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo R. R. nuo įmonės įkūrimo (1 t., b. l. 172-175), nuo 2000 m. rugsėjo 15 d. atliko ir kasos operacijas pagal įsakymą Nr. 10 (1 t., b. l. 55). Liudytoja J. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad bendrovės kasoje esantys pinigai buvo direktoriaus R. R. žinioje, o ji būdama šios bendrovės buhaltere pagal direktoriaus nurodymus tik tvarkydavo kasos dokumentus, kasos knygas (3 t., b. l. 29-32). Liudytoja A. K. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nuimtus pinigus atiduodavo tam kam pasakydavo R. R. . Visus pinigus skirstė R. R. (4 t., b. l. 154-157). Nuteistasis R. R. 2010 m. kovo 10 d. akistatos metu su A. K. B. parodė, kad nuėmusi pinigus buhalterė perduodavo jam (3 t., b. l. 167-170). Iš to seka, kad R. R. , būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindiniu akcininku, direktoriumi ir kasininku, disponavo bendrovės turtu ir buvo atsakingas už bendrovei priklausantį turtą, jo valdymą ir naudojimą, todėl nurodydamas išmokėti ir paimti pinigus tretiesiems asmenims turėjo imtis priemonių, kad šie pinigai būtų tinkamai užpajamuoti ir pateikti pirminiai apskaitos dokumentai bendrovės buhalterei. Dėl tokio R. R. neteisėto ir nerūpestingo elgesio su jo žinioje esančiu turtu, kurį jis valdė, lėmė didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuostolių atsiradimą. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuteistasis iššvaistydamas turtą nebūtinai jį turi pasisavinti, tačiau užtenka ir to, kad jis su tuo turtu atliko nenaudingus, net žalingus nukentėjusiajam (turto savininkui) veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau - LAT) 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis Nr. 2K-526/2010). BK 184 straipsnyje numatytos iššvaistymo veikos padariniai yra turto ar turtinės teisės praradimas, kuris faktiškai reiškia turtinės žalos padarymą ar turtinės naudos negavimą ir bendrovės turto balanse pasireiškia turto sumažėjimu. Tokios aplinkybės nustatytos ir 2008 m. birželio 20 d. specialisto išvadoje dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos Nr. 5-5/44. Kadangi buvo iššvaistytas didelės vertės turtas (BK 190 straipsnis), todėl veika teisingai kvalifikuota pagal BK 184 straipsnio 2 dalį.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteisė R. R. ir pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, nes apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus. Buhalterinė apskaita BK 222 straipsnio prasme – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti (Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau - BAĮ) 2 straipsnio 5 punktas). Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Pagal įstatymą apskaitos dokumentas – tai popierinis ar elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą (BAĮ 2 straipsnio 1 punktas).
Byloje, remiantis liudytojų parodymais (tarp jų ir apelianto minimų I. J. , V. K. , A. G. , Ž. D. , A. R. , A. M. parodymais), specialisto išvada bei kitais bylos duomenimis nustatyta, kad R. R. , būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ir kasininkas sąmoningai pažeisdamas teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyti teisės aktai ir jų reikalavimų pažeidimai bei konkretūs veiksmai), apgaulingai ją tvarkė – iš banko paėmęs bendrovės pinigus tyčia: jų nepagrindė kasos pajamų orderiais; neužpajamavo bendrovės kasoje; nepateikė bendrovės buhalterei; perduodavo tretiesiems asmenims ir neduodavo jiems pasirašyti įstatyme numatytų dokumentų; neatliko ilgalaikio turto inventorizacijos, todėl negalima nustatyti bendrovėje esančio turto ir įsipareigojimų dydžio. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto nuomone, kad jis neatliko tyčinių veiksmų, nes R. R. būdamas ilgalaikis bendrovės direktorius, suprato pažeidžiantis teisės aktais numatytus reikalavimus dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo, numatė, kad dėl to nebus galima nustatyti bendrovės turto ir jos įsipareigojimų, ir nors tuo nesiekė žalingų pasekmių bendrovei, tačiau sąmoningai leido joms kilti. Nuteistojo suvokimą patvirtina jo paties ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad pagal galiojančius įstatymus jis buvo atsakingas už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, už bendrovės kasą, grynuosius pinigus, tačiau bendrovės reikalais nesirūpino (3 t., b. l. 47-50). Iš liudytojos I. J. parodymų matyti, kad R. R. į ją kreipėsi dėl buhalterinių dokumentų patikrinimo tik tuomet kai prasidėjo skambučiai iš Mokesčių inspekcijos, SODROS 2007-2008 m. (4 t. b. l. 157). Be to, visa tai patvirtina ir specialisto išvada ir specialistės R. P. teisiamojo posėdžio metu duoti paaiškinimai (4 t., b. l. 156), todėl žemesnės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad R. R. veikoje yra visi objektyvieji ir subjektyvieji apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo požymiai. Taigi pagal nustatytas faktines aplinkybes jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.
Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasmę žalos atlyginimas pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam ar civiliniam ieškovui atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Iš 2010 m. vasario 12 d. reikalavimo perleidimo sutarties matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorius V. K. perleido V. K. galiojančius reikalavimus ir perdavė su šiais reikalavimais susijusius dokumentus (4 t., b. l. 47), 2010 m. rugsėjo 27 d. sutartimi dėl reikalavimo teisės perleidimo atlyginimo V. K. perleido R. R. visas savo būsimas (dar nepriteistas) bei esamas reikalavimo teises (4 t., b. l. 134). Iš to seka, kad R. R. nusikalstamais veiksmais padarytos žalos neatlygino, todėl teismas pagrįstai šios aplinkybės nepripažino atsakomybę lengvinančia.
Alkoholio vartojimo fakto nuteistasis neginčija, tačiau skunde nurodo, kad jo priklausomybė nuo alkoholio jau buvo liga ir jis negalėjo savęs kontroliuoti. Tačiau su tokiu nuteistojo argumentu teismas nesutinka, nes iš 2011 m. birželio 8 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 87 TPA-68/2011 pateiktos išvados matyti, kad nors R. R. buvo konstatuotas psichinės veiklos sutrikimas, tačiau jis galėjo visiškai suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Atliekant tyrimą pats nuteistasis prisipažino, kad lengviau spręsti problemas kai vartoja alkoholį. Be to, tai yra faktinė aplinkybė, kurią nustato teismas ir kiekvienu konkrečiu atveju turi teisę spręsti, ar apsvaigimas nuo alkoholio turi įtakos nusikaltimo padarymui, ir pripažinti tai pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktą aplinkybe sunkinančia atsakomybę, arba ne. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, jog darydamas nusikaltimus R. R. būdavo apsvaigęs nuo alkoholio (tai patvirtino liudytojai, pats nuteistasis) ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad spręsdamas šį klausimą pirmosios instancijos teismas įstatymo taikymo klaidos nepadarė.
Apeliantas nesutinka su jam paskirtomis bausmėmis ir prašo jas sušvelninti, taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, 55 straipsnį, 62 straipsnį, tačiau toks nuteistojo prašymas atmetamas. BK 54 straipsnyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Nutartyje paminėta, kad R. R. nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir 223 straipsnio 1 dalį. Dėl to bausmės nuteistajam vykdant BK 54 straipsnio 1 dalies reikalavimus teisingai paskirtos pagal aukščiau nurodytų straipsnių sankcijas. Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmes R. R. , įvertino tai, kad: padarė sunkų, nesunkų ir apysunkį nusikaltimus; jis svetimą didelės vertės turtą iššvaistė dėl neatsargumo, o apgaulingai apskaitą tvarkė netiesiogine tyčia; jo veiką įtakojo psichikos ir elgesio sutrikimas; šiuo metu nedirba vadovaujančio darbo ir neturi galimybės daryti nusikaltimų; neteistas; administracine tvarka nebaustas; dirba; jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), o jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, jog jis prisipažino dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes apibūdinančias R. R. padarytas nusikalstamas veikas ir paties nuteistojo pavojingumą, konstatuoja, kad nėra pagrindo nuteistajam taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies, 55 straipsnio ir 62 straipsnio. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė BK 184 straipsnio 2 dalies, 222 straipsnio 1 dalies ir 223 straipsnio 1 dalies sankcijų ribose nustatytas laisvės atėmimo bausmes, kurios yra artimos bausmių minimumui bei adekvačios padarytoms veikoms ir R. R. asmenybei, todėl gali pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės tikslus. Taigi BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintas teisingumo principas, reiškiantis teisingos bausmės paskyrimą, nebuvo pažeistas.
Kartu kolegija pažymi, kad nuteistasis nepagrįstai prašo paskirtas bausmes pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir 223 straipsnio 1 dalį bendrinti apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktai) ir galutinę bausmę paskirtį laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams. Pagal teismų praktiką idealioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, kurios numatytos skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose. Nors R. R. inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 223 straipsnio 1 dalį, numatytos skirtinguose baudžiamojo įstatymo straipsniuose ir tuo pačiu laikotarpiu, tačiau to neužtenka konstatuoti idealiąją nusikaltimų sutaptį. Pagal BK 223 straipsnio 1 dalį R. R. nuteistas už tai, kad, dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX–574 21 straipsnį būdamas atsakingu asmeniu už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, pagal Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 1997 m. rugpjūčio 15 d. įsakymo Nr. 38 (Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. V-130 redakcija) 125 punktą privalėdamas saugoti bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus 10 metų, laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2008 m. sausio 11 d., aplaidžiai tvarkė apskaitą. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį jis nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2008 m. sausio 11 d., dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi bei pagal 2001 m. lapkričio 6 d. LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX–574 21 straipsnį būdamas atsakingu asmeniu už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2000 m. rugsėjo 15 d. įsakymą Nr. 10 būdamas bendrovės kasininku, laikotarpiu nuo 2006 m. kovo 23 d. iki 2007 m. birželio 11 d. tyčia, pažeisdamas LR įstatymų ir kitų norminių aktų reikalavimus, apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą. Akivaizdu, kad šie du nusikaltimai baigtiniai, tam tikri veiksmai padaryti skirtingu laiku, skirtingose vietose, skirtingais veiksmais ir aplinkybėmis, skiriasi savo pobūdžiu, apimtimi. Akivaizdu, kad šių nusikaltimų sutaptis yra realioji, todėl už juos paskirtos bausmės negali būti subendrintos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino šias aplinkybes ir skirdamas bausmes pagal BK 184 straipsnio 2 dalį ir 223 straipsnio 1 dalį taikė BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą (nusikalstamos veikos priskiriamos skirtingoms kategorijoms, t. y. BK 184 straipsnio 2 dalis sunkus nusikaltimas, o BK 223 straipsnio 1 dalis - nesunkus) ir jas apėmė, o vadovaudamasis BK 63 straipsnio 3 dalimi prie jų visiškai pridėjo BK 222 straipsnio 1 dalimi paskirtą bausmę, todėl nepažeidė BK nuostatų ir nepadarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos.
Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad neiššvaistė kaltinime nurodytų pinigų, todėl nepagrįstai buvo taikytas BK 72 straipsnis ir konfiskuota 1 189 219,60 Lt pinigų suma. BK 72 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad gali būti konfiskuojamas tik toks turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Iš bylos medžiagos ir aukščiau esančių įrodymų matyti, kad R. R. išvaistė UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, kurio negalima paimti, ir šis turtas negrąžintas teisėtam savininkui, civilinis ieškovas nuo ieškinio atsisakė ir teismas tokį atsisakymą priėmė, tačiau realiai žalos neatlygino. Iš specialisto išvados matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 2007 m. nesumokėjo darbuotojams atlyginimų, VSD įmokų (3 proc.), VSD įmokų iš įmonės lėšų (30,98 proc.), gyventojų pajamų mokesčio, į Garantinį fondą įmokų, mokesčių VMI (1 t., b. l. 11-37), nepateikė deklaracijų, todėl padarė žalos valstybei, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos darbuotojams. Esant tokiai situacijai ir vykdant minėtą baudžiamojo įstatymo reikalavimą, tokį turtą privaloma konfiskuoti, todėl pirmosios instancijos teismas, konfiskuodamas šį turtą iš R. R. , BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punkto bei 5 dalies nuostatas pritaikė tinkamai.
Teismas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismo aprašomojoje ir motyvuojamoje dalyse padaryta rašymo klaida nurodant, kad R. R. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi bei 2000 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 10 paskirtas kasininku, laikotarpiu nuo 2006 m. vasario 1 d. iki 2006 m. kovo 9 d. Panevėžio mieste, paėmė iš AB SEB bankas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) grynuosius pinigus, viso 100 950 Lt ir juos perdavus nenustatytomis aplinkybėmis nenustatytiems asmenims, iššvaistė jam patikėtą didelės vertės 1 189 219,6 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą.
Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad R. R. paėmė 1 009 050 Lt, todėl padaryta klaida vertinama kaip akivaizdus rašymo apsirikimas dėl teisėjo neatidumo ir ištaisomos nekeičiant pirmosios instancijos teismo nuosprendžio toje aprašomojoje ir motyvuojamoje dalyse, kuriose padaryta klaida.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo R. R. apeliacinį skundą atmesti.