Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys, susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje T. S. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalyje, 167 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 167 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. spalio 4 d. Kauno apygardos teisme iš Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus gauta baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu, kurioje T. S. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 25 straipsnio 3 dalyje, 167 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 167 straipsnio 1 dalyje. Nurodyta baudžiamoji byla išskirta iš baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), kuri 2015 m. liepos 23 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš Kauno apygardos teismo perduota nagrinėti Šiaulių apygardos teismui. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad nurodyta byla Šiaulių apygardos teisme dar neišnagrinėta. T. S. baudžiamojoje byloje nukentėjusiomis yra pripažintos L. S. ir D. S., tačiau baudžiamojoje byloje, iš kurios ši byla yra išskirta, nukentėjusiuoju yra pripažintas A. M., ilgametis Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini). Pažymėtina ir tai, kad T. S. kaltinamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 167 straipsnio 1 dalyje, padaręs veikdamas A. S. ir N. V., buvusios Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini), kurios atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, suburtoje organizuotoje bendrininkų grupėje.

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamoji byla perduotina Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui ar šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui spręsti klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė ekstraordinariniais atvejais, kada tai lemia siekis užtikrinti reikšmingus valstybės saugumo, viešosios tvarkos ir teisingumo interesus, perduoti bylą iš teismo, kuriam ji teisminga pagal teritorinio ir dalykinio teismingumo taisykles, nagrinėti kitam teismui. Svarbiu teisingumo interesu laikytinas operatyvus, visapusiškas ir išsamus bylos aplinkybių ištyrimas ir išnagrinėjimas bei teismo procesinio sprendimo priėmimas, taip pat šios jurisdikcinės teismo veiklos įgyvendinimas įmanomai mažesnėmis finansinėmis sąnaudomis (teismo proceso ekonomiškumas). Svarbiu teisingumo interesu taip pat laikytina asmens teisės, kad jo bylą nagrinėtų objektyvus ir nešališkas teismas užtikrinimas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta aplinkybė, kad T. S. baudžiamoji byla yra išskirta iš baudžiamosios bylos, kuri šiuo metu nagrinėjama Šiaulių apygardos teisme, sudaro pagrindą manyti, kad baudžiamąją bylą perdavus nagrinėti iš Kauno apygardos teismo kitam apygardos teismui, o konkrečiai – Šiaulių apygardos teismui, bus užtikrintas proceso operatyvumas, ekonomiškumas ir visapusiškas T. S. baudžiamosios bylos išnagrinėjimas. Be to, nustatytos aplinkybės, kad baudžiamojoje byloje, iš kurios yra išskirta T. S. baudžiamoji byla, nukentėjusiuoju yra pripažintas buvęs ilgametis Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) A. M., kurį prašoma apklausti ir šioje byloje, kad T. S. nusikalstamas veikas kaltinamas padaręs veikdamas A. S. ir N. V., buvusios Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini), kurios atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, suburtoje organizuotoje bendrininkų grupėje, tiek proceso dalyviams, tiek ir objektyviam stebėtojui gali kelti abejonių Kauno apygardos teismo ir jame dirbančių teisėjų nešališkumu (objektyvumu). Nors nurodytos aplinkybės pačios savaime ir nereiškia subjektyvaus Kauno apygardos teisme dirbančių teisėjų šališkumo, suinteresuotumo bylos nagrinėjimo baigtimi (rezultatais), tačiau jos byloje nusikalstamų veikų padarymu kaltinamam asmeniui gali kelti abejonių, ar bylą nagrinėti turintys Kauno apygardos teismo teisėjai, kurių daugelio (duomenys neskelbtini) yra buvęs A. M., o kolege - N. V., nėra susiformavę išankstinės ir galimai jam nepalankios nuomonės dėl baudžiamosios bylos baigties (rezultatų). Nurodytos aplinkybės tiek dėl proceso dalyvių asmenybių, tiek ir dėl baudžiamosios bylos pobūdžio abejonių Kauno apygardos teismo nešališkumu ir nepriklausomumu gali sukelti ir objektyviam, pašaliniam, niekaip nei su proceso dalyviais, nei su jame sprendžiamais klausimais nesusijusiam stebėtojui.

Pirmiau nurodytos aplinkybės dėl proceso dalyvių bei nusikalstamų veikų, kurių padarymu yra kaltinamas T. S., padarymo aplinkybių, taip pat tai, kad baudžiamoji byla, iš kurios T. S. baudžiamoji byla išskirta, yra perduota nagrinėti Šiaulių apygardos teismui, sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti iš Kauno apygardos teismo kitam apygardos teismui. Klausimo dėl bylos perdavimo iš vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui sprendimas priklauso Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko ar šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko kompetencijai (Baudžiamojo proceso kodekso 229 straipsnio 2 dalies 2 punktas), todėl baudžiamoji byla Nr. 1-368-579/2016, kuri nėra pradėta nagrinėti, perduotina Lietuvos apeliaciniam teismui procesiniam sprendimui dėl teismingumo priimti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

baudžiamąją bylą Nr. 1-368-579/2016, kurioje T. S. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalyje, 167 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 167 straipsnio 1 dalyje, perduoti Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui ar šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui procesiniam sprendimui dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui priimti.

Apie baudžiamosios bylos perdavimą Lietuvos apeliaciniam teismui informuoti proceso dalyvius.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.