Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

R. N., gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.;

N. A., gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, 9 klasių išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2009 m. vasario 15 d., apie 11–12 val., kaltinamieji R. N. ir N. A. , būdami apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų ir veikdami kaip bendrininkai, (duomenys neskelbtini) esančiame namelyje, (duomenys neskelbtini) dėl asmeninio pobūdžio motyvų tyčia nužudė (duomenys neskelbtini) gimusį B. V. : iki nurodyto laiko kaltinamasis N. A. nuo 2009 m. vasario 14 d. vakaro girtavo jo tėvams priklausančiame sodo namelyje su B. V. , vasario 15 d. rytą į namelį atėjo N. A. pažįstamas R. N. , kuris atsinešė alkoholinių gėrimų ir toliau girtavo trise. Kilus nereikšmingo pobūdžio konfliktui tarp R. N. ir B. V. , abu kaltinamieji pradėjo B. V. mušti suduodami apie septyniolika smūgių rankomis ir spardydami kojomis į įvairias kūno vietas – galvą, kaktą, smilkinį ir kt., padarydami nukentėjusiojo kaktos dešinės bei kairės pusės muštines žaizdas, poodinę kraujosruvą ir muštinę žaizdą kairės ausies kaušelyje, žaizdas ant lūpų, kraujosruvas akių vokuose, kraujo išsiliejimus po obuolių junginėmis, masyvias kraujosruvas pakaušio abiejose pusėse, apatinio žandikaulio dvigubą bei viršutinio dešinio žandikaulio lūžius. Be to, N. A. vieną kartą smogė nukentėjusiajam medine kėde į kaktos kairę pusę, padarydamas muštinę žaizdą bei sudavė metaline grandine į veido kairįjį smilkinį, padarydamas odos subrozdinimus bei kraujosruvą. Dėl pavartoto smurto – padarytų galvos (veido ir burnos) sužalojimų, nukentėjusiajam esant bejėgiškos būklės, kraujui tekant į kvėpuojamąją gerklę ir kvėpavimo takus, įvyko aspiracija krauju, dėl to nukentėjusysis įvykio vietoje mirė.

Kaltinamasis N. A. dėl kaltinamajame akte nurodyto kaltinimo kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad vasario 14–15 d. naktį jis su B. V. girtavo tėvams priklausančiame sodo namelyje, rytą ten atėjo R. N. , jis atsinešė degtinės ir toliau visi trys ją gėrė. Vienu metu tarp R. N. ir B. V. kilo ginčas dėl tarnybos armijoje. B. V. ginčo metu R. N. įžeidęs ir stumtelėjęs, po to sudavęs kumščiu į veidą, jie pradėję muštis. Tada jis ir R. N. stvėrę B. V. , pargriovę ant grindų ir abu mušę kumščiais į galvą bei kitas kūno vietas. B. V. paleidus, šis atsisėdęs ant lovos, tačiau tarp R. N. ir R. V. kilęs naujas konfliktas – jie vėl pradėję muštis, B. V. gulėjęs ant grindų, o R. N. užlipęs ant kūno trypė kojomis. Dar po to R. N. keturis kartus kojos kulnu smūgiavęs į B. V. galvą. Neprisipažįsta kaltu, kad B. V. jis, N. A. , mušęs su kėde ir metalo grandine.

Kaltinamasis R. N. kaltu taip pat prisipažino iš dalies ir, atsisakydamas duoti išsamesnius parodymus apie įvykio priežastis ir kai kurias aplinkybes, paaiškino, jog N. A. papasakotos aplinkybės apie įvykį yra neteisingos, nes konfliktas prasidėjęs ne tarp jo, R. N. , ir nukentėjusiojo, o tarp N. A. ir nukentėjusiojo. N. A. pirmas pradėjęs mušti suduodamas kumščiais, o po to smogdamas kėde bei mušdamas šuniui rišti skirta grandine. Jis, R. N. , nukentėjusiajam 7–8 kartus sudavęs tik tada, kai N. A. jau buvo jį sumušęs: norėdamas patikrinti B. V. būklę, šis spjovęs į veidą, todėl supykęs ir smūgiavęs B. V. .

Motyvuojamoji dalis

Toks abiejų kaltinamųjų parodymų turinys yra susijęs su kitais į bylą surinktais duomenimis, kurie kaip įrodymai patvirtina kaltinamųjų dalyvavimą nužudant nukentėjusįjį B. V. .

Iš 2009-02-15 surašyto įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta, kur buvo rastas nukentėjusiojo B. V. lavonas, yra namelis (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje rasti kraujo pėdsakai. Be to, iš įvykio vietos paimti daiktai – grandinė ir kėdė, ant kurių pastebėtos kraujo žymės.

Kraujo žymės taip pat rastos ir ant kaltinamųjų rūbų, kuriuos jie dėvėjo įvykio metu.

Iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, kad medicinos tarnyba, gavusi pranešimą, į įvykio vietą išvyko 2009 m. vasario 15 d. 12 val. 32 min., o 12 val. 36 min. konstatuotas lavono suradimas sodo namelio viduje. Laiko duomenys, susieti su kaltinamųjų, liudytojų parodymais, patvirtina kaltinamajame akte nurodytą apytikslį įvykio laiką.

Medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad nukentėjusiojo mirties priežastis – aspiracija krauju (uždusimas), kuri įvyko kraujuojant į kvėpuojamąją gerklę ir kvėpavimo takus dėl patirtų smurto veiksmų – veido ir burnos sužalojimų. Atsižvelgiant į morfologinius požymius, topografinį išdėstymą konstatuojami tokie sužalojimų ypatumai: kaktos dešinės pusės muštinė žaizda padaryta dėl traumuojančio smūginio kontakto su buku ir kietu, suapvalintu kampu daiktu; muštinė kaktos kairės pusės žaizda padaryta dėl traumuojančio smūginio kontakto su kietu bukabriaunį paviršių turinčiu daiktu; smilkinyje rasti fragmentiniai juostų formos odos nubrozdinimai, poodinė kraujosruva galėjo būti padaryta dėl dinaminio kontakto su bukabriauniu daiktu, turintį išsikišimus (pvz.: bato avalynės briauna); poodinė kraujosruva ir muštinis kairės ausies kaušelio sužalojimas padarytas taip pat bukabriaunį paviršių turinčiu daiktu, tokiu daiktu padarytos ir žaizdos ant lūpų; tokiu pačiu bukabriauniu daiktu padaryti dešinės pusės apatinio žandikaulio dvigubas ir viršutinio žandikaulio lūžiai; ne mažiau kaip dviem traumuojančiais smūgių kontaktais – daiktais, turinčiais bukus paviršius – padarytos kraujosruvos akių vokuose, kraujo išsiliejimai po abiejų akių obuolių junginėmis. Konstatuojama, kad masyvios poodinės kraujosruvos abiejose veido pusėse, pakaušyje yra susiliejančios, persidengiančios viena su kita, jos atsirado dėl daugybinių traumuojančių smūginių kontaktų į kietus ir bukus paviršius turinčiais daiktais, kad kraujosruvos galvos pakaušyje galėjo atsirasti dėl traumuojančių poveikių į galvą – veidą, tuo pačiu metu pakaušiui traumuojantis į kietą paviršių, dėl to išsiliejo kraujas po galvos smegenų dešinio pusrutulio sferinio paviršiaus kaktos ir smilkinio skilčių minkštaisiais dangalais. Nurodomi sužalojimai ir kitose kūno vietose – ant dilbių, plaštakų. Nukentėjusiojo kraujyje rasta 4,19 prom., šlapime – 4,45 prom. etilo alkoholio.

Liudytojai K. R. ir R. K. parodė, kad jie, kaip policijos pareigūnai, 2009 m. vasario 15 d., apie vidurdienį, nuvykę į (duomenys neskelbtini) sodo namelyje rado abu kaltinamuosius ir sunkiai sužalotą kraujuojantį nukentėjusįjį.

Liudytojas J. V. parodė, kad tą dieną jis su R. J. užėjo į minėtą sodo namelį norėdami susitikti su N. A. . Namelyje radę R. N. ir N. A. , kurių rankos buvusios kruvinos, ant grindų susirietęs gulėjęs kraujuotas žmogus. Pradėjus aiškintis situaciją, N. A. ir R. N. atsakę, jog pagavę vagį, o ant grindų gulintis žmogus tepasakęs: „gyvas, vyrai nemuškit“. Tačiau tuo metu N. A. gulinčiam koja spyręs į nugarą, o R. N. dešinės kojos kulnu sudavęs 3–4 kartus į galvą – pataikęs į viršugalvį. Tuo metu ant grindų gulintis ir mušamas žmogus nieko nebekalbėjęs.

Panašaus turinio parodymus davė ir kartu su J. V. buvęs liudytojas R. J. .

Išsamius duomenis abu liudytojai nurodė ir tikrinant jų parodymus, iš kurių matyti, kad abiejų kaltinamųjų nusiteikimas prieš nukentėjusįjį buvo akivaizdžiai agresyvus, abu demonstravo atvirą ir viešą smurtą, akivaizdžiai pavojingą žmogaus gyvybei ir sveikatai.

Vertinant į bylą surinktus duomenis kaip įrodymus – tiek pačių kaltinamųjų, tiek liudytojų parodymus, medicinos specialisto tyrimą, įvykio vietos apžiūros protokolą, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti, darytina neabejotina išvada, kad nukentėjusiojo mirties priežastimi buvo prieš jį pavartotas smurtas, todėl svarstytinas klausimas dėl kaltinamųjų dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką, dėl kurios mirė nukentėjusysis.

Kaip žinoma, nukentėjusysis mirė dėl daugybinių traumuojančių poveikių į galvą susiklosčius lemtingoms aplinkybėms, jam tapus bejėgišku dėl smurto pobūdžio ir intensyvumo, ir kaip teigiama specialisto išvadoje, galimo sąmonės netekimo. Kita vertus, tam reikšmės turėjo ir nukentėjusiojo girtumo laipsnis. Smurto veiksmų pobūdis ir intensyvumas, girtumas lėmė tai, kad nukentėjusysis neturėjo jokių galimybių priešintis, gintis nuo smurto. Kaltinamųjų padaryti veiksmai, anot medicinos specialisto išvadų, lėmė nukentėjusiojo organizmo neigiamas fiziologines funkcijas, kurioms atsitikus įvyko mirtis. Iš to darytina išvada, kad tarp kaltinamųjų veiksmų ir atsitikusių pasekmių yra esminis priežastinis ryšys.

Sprendžiant abiejų kaltinamųjų dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką jų funkcinį aktyvumą tiek bendrai, tiek kiekvieno atskirai, pažymėtina, kad patys kaltinamieji, vadovaudamiesi gynybos motyvais, duoda skirtingo turinio parodymus, kiekvienas teisindamas save, kaltindamas kitą. Suprantama kaltinamųjų teisė duoti tokius parodymus, kokius jie nori, arba visiškai atsisakyti juos duoti, tačiau, kaip minėta, be kaltinamųjų parodymų turinio į bylą surinkti kiti duomenys, kurie tiesiogiai ir netiesiogiai patvirtina abiejų kaltinamųjų funkcinį aktyvumą atimant gyvybę nukentėjusiajam. Dėl suprantamų priežasčių – gana didelio smurto masto – nėra konkrečių galimybių nustatyti kiekvieno kaltinamojo padarytų veiksmų – konkrečių suduotų smūgių. Tačiau į bylą surinkti duomenys be abejonių leidžia manyti, kad į gyvybei pavojingą vietą – galvą – smūgius rankomis ir kojomis sudavė abu kaltinamieji. Tai rodo jų veiksmų, lėmusių nukentėjusiojo mirtį, bendrumą, kartu rodo ir aktyvų bendrininkavimą. Vertinant nukentėjusiojo ir kaltinamųjų santykių pobūdį iki įvykio, nėra pagrindo manyti, kad kaltinamieji psichologiškai tiesiogiai siekė nužudyti nukentėjusįjį. Įvertinus kaltinamųjų psichologines nuostatas įvykio metu, susijusias su palyginti nemažu girtumo laipsniu, primityviomis intelektinėmis galimybėmis, darytina išvada apie kaltinamųjų veikimą neapibrėžta tyčia arba, kaip teigiama teisminės patirties apibrėžimuose, abu kaltinamieji galimybes atsirasti įvairiems pavojingos jų daromos veikos padariniams numatė bendrai, nors tų padarinių sąmonėje nedetalizavo ir vienodai norėjo bet kurio padarinio – tiek nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo, tiek mirties – atsiradimo. Tai tvirtina smurto mastas ir pobūdis, suduotų smūgių skaičius į galvą ir pan. Tai leidžia daryti išvadą, kad nužudant nukentėjusįjį aktyviai dalyvavo abu kaltinamieji. Remiantis specialisto išvada, kaltinamojo R. N. parodymais bei po įvykio rastais reikšmingais daiktiniais įrodymais, nėra pagrindo atmesti kaltinimo, kad kaltinamasis N. A. nukentėjusįjį mušė smogdamas kėde ir suduodamas metalo grandine. Tačiau dėl minėtų išvadų tai nekeičia kaltinamųjų bendrininkavimo laipsnio, jų funkcinio aktyvumo dalyvaujant nusikalstamos veikos padaryme, nes abiejų kaltinamųjų tiek veikimo motyvai, tiek realių veiksmų aktyvumas bei pobūdis yra panašūs ir vienodai pavojingi visuomenei.

Vertinant kaltinamųjų veikimo motyvą pažymėtina, kad kaltinamajame akte nurodytas konkretus motyvas yra neva pyktis dėl nukentėjusiojo be eilės išgertų alkoholinių gėrimų, tačiau šį motyvą apibendrintai galima apibrėžti kaip asmeninio pobūdžio motyvą. Nagrinėjant bylą teisme veikimo motyvas buvo konkretizuotas kaltinamojo R. N. ir nukentėjusiojo ginču dėl kažkokios tarnybos armijoje. Tačiau šie galimi pernelyg konkretaus pobūdžio skirtumai nekeičia apibendrinto motyvo – asmeninių paskatų – esmės ir nekeičia kaltinamųjų atsakomybės laipsnio.

Abiejų kaltinamųjų padaryta veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.

Teismas, skirdamas bausmes kaltinamiesiems, pažymi padaryto nusikaltimo pavojingumą dėl kilusių padarinių, tyčinį pobūdį. Akivaizdu, kad labai sunkus nusikaltimas padarytas dėl girtavimo, visuomenėje priimtų gyvenimo normų nepaisymo, abu kaltinamieji įvykio metu buvo neblaivūs, tai lėmė ne tik nusikaltimo padarymo motyvus, bet ir padarytų veiksmų pavojingumą, todėl neblaivumas, kaip ir veikimas bendrininkų grupe, pripažintini atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Nors byloje kaltinamųjų konkrečių charakteristikų nėra, tačiau tiek įvykio, tiek kitos aplinkybės parodo neigiamas kaltinamųjų asmenų socialines charakteristikas, nes abu kaltinamieji neturėjo apibrėžto pragyvenimo šaltinio, noro ir paskatų pagal galimybes tvarkyti savo asmeninius gyvenimus pagal visuomenėje priimtas taisykles. Pažymėtina, kad kaltinamasis N. A. , būdamas brandaus amžiaus, turėdamas galimybę užkirsti kelią nusikalstamiems veiksmams, to nepadarė, pats dalyvavo padarant nusikaltimą, pats iš dalies sukūrė aplinką, lėmusią labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Kaltinamasis R. N. yra palyginti jauno amžiaus, tačiau, kaip matyti iš įvykio aplinkybių, jo socialiniam subrendimui nemenką reikšmę turi alkoholinių gėrimų vartojimas. Kaip minėta, išsamesnė R. N. asmens charakteristika nežinoma, apie tai jis atsisakė kalbėti ir teisiamajame posėdyje.

Nukentėjusysis R. V. , žuvusiojo brolis, pareiškė ieškinį dėl 1590,26 Lt laidojimo išlaidų. Civilinis ieškinys dėl laidojimo išlaidų dydžio yra priimtinas, kai kurios išlaidos patvirtintos byloje esančiais dokumentais.

Nukentėjusysis R. V. taip pat pareiškė 25000 Lt dydžio ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, tokio pobūdžio 50000 Lt dydžio ieškinį pareiškė nukentėjusiojo duktė E. V. .

Teismas pripažįsta, kad remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio nuostatomis tokie ieškiniai yra pagrįsti, nes nukentėjusieji ieškinių pagrįstumą motyvuoja civilinio įstatymo dispozicijos turiniu, be to, ieškovas R. V. teigia, kad toks ieškinys yra susijęs su žuvusiojo motinos, kuri dėl sveikatos problemų pati negali dalyvauti teisme kaip bylos nagrinėjimo dalyvė, interesais. Tačiau nustatant priteistinų ieškinių dėl neturtinės žalos dydžius, atsižvelgtina ne tik į formalias ir konkrečias civilinio įstatymo dispozicijos nuostatas, bet ir į kitas svarbias aplinkybes, lėmusias teisių į civilinį ieškinį atsiradimą: byloje akivaizdžiai nustatyta, kad ir pats nukentėjusysis dėl girtavimo ir asocialaus gyvenimo būdo prisidėjo prie priežasčių, lėmusių šiuo nuosprendžiu nustatyto nusikaltimo padarymą. Nukentėjusysis iki įvykio šliejosi prie atsitiktinių gyvenimo aplinkybių, ir, kaip teigia patys nukentėjusieji, primesdamas dvasinius skausmus ir rūpesčius artimiesiems. Tačiau, kaip minėta, remiantis esminėmis civilinio įstatymo nuostatomis ieškiniai gali būti priteisti, tačiau jų dydžiai mažintini.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., ir paskirti vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti suėmimą, laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2009 m. vasario 15 d.

N. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., ir paskirti dvylika metų laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti suėmimą, laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2009 m. vasario 15 d.

Priteisti solidariai iš R. N. ir N. A. 1590,26 Lt laidojimo išlaidų ir 10000 Lt neturtinės žalos R. V. , 20000 Lt neturtinės žalos E. V. .

Daiktinius įrodymus – nukentėjusiojo B. V. rūbus ir batus, kaltinamojo N. A. rūbus ir batus – sunaikinti, kaltinamojo R. N. rūbus ir batus grąžinti jam pačiam. Metalo grandinę ir kėdę grąžinti L. A. , jai atsisakius daiktus paimti, juos sunaikinti.

Ikiteisminio tyrimo metu iš R. N. paimtus pinigus (5 Lt 5 ct), saugomus Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato buhalterijoje, perduoti civilinių ieškinių atlyginimui.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo, nuteistiesiems nuo kopijos įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Apygardos teismą.