Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2017-06-22 · Civilinė byla Nr. e2-18608-235/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-06-22
Bylos Nr.
e2-18608-235/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alfonsas Guobys
Ieškovas
UAB „Reikalavimas.lt“
Atsakovas
R. R.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖSTEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 22 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Alfonsas Guobys,sekretoriaujant Dovilei Čekuolienei,

dalyvaujant ieškovo UAB „Reikalavimas.lt“ atstovui advokato padėjėjui L. M. ir atsakovui R. R.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Reikalavimas.lt“ ieškinį atsakovui R. R. dėl skolos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo 71 Eur skolą, 2,56 Eur delspinigius, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidas, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 65 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad 2016 m. gruodžio 6 d. ieškovas su UAB „Saulės spektras“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 414 ir jos priedą Nr. 9, kurių pagrindu UAB „Saulės spektras“ perleido reikalavimo teisę išieškoti skolą, netesybas, nuostolius, palūkanas ir kitus mokėjimus iš UAB „Statybų slėnis“, o UAB „Reikalavimas.lt“ įgijo skolos reikalavimo teisę 71 Eur skolos sumai ir netesyboms pagal sutartį-užsakymą Nr. K 028580M PVM sąskaitą-faktūrą Serija SSPEK Nr.0083013. Nurodė, kad atsakovui sutartyje – užsakyme numatytas paslaugas suteikė, tačiau atsakovas už suteiktas paslaugas neatsiskaitė.

Atsakovas teismui kelis kartus (2017-05-25 ir 2017-06-07) teikė prašymus pratęsti terminą atsiliepimams pateikti, teismas tenkino, tačiau atsakovas atsiliepimo nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinyje išdėstytus reikalavimus.

Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad sutinka su ieškinio reikalavimu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Nustatytos faktinės bylos aplinkybės.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 6 d. ieškovas su UAB „Saulės spektras“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 414 ir jos priedą Nr. 9, kurių pagrindu UAB „Saulės spektras“ perleido reikalavimo teisę išieškoti skolą, netesybas, nuostolius, palūkanas ir kitus mokėjimus iš UAB „Statybų slėnis“, o UAB „Reikalavimas.lt“ įgijo skolos reikalavimo teisę 71 Eur skolos sumai ir netesyboms pagal sutartį-užsakymą Nr. K 028580M PVM sąskaitą-faktūrą Serija SSPEK Nr.0083013. Tinkamą UAB „Saulės spektras“ reklamos paslaugų suteikimą patvirtina pridedamos atsakovo reklamos UAB „Saulės spektras“ internetiniame tinklapyje www.info.lt ir informaciniame kataloge „Miesto info. Trakai 2016/2017“.

Motyvai ir teisiniai argumentai.

Ieškovas ieškinio reikalavimą grindžia reikalavimo perleidimo sutartimi. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka Civilinio kodekso 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Tarp ieškovo su UAB „Saulės spektras“ sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis įstatymų nustatyta tvarka nenuginčyta, taigi yra teisėta ir galiojanti, o skolininkas apie sutarties sudarymą informuotas tinkamai, todėl nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti ieškovui teisę reikalauti iš atsakovo ieškinyje nurodytos sumos.

Pagal Civilinio kodekso 6.2 straipsnį, prievolės atsiranda iš sandorių ar kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius. Kiekviena iš šalių sutartį (sandorį) privalo vykdyti tinkamai ir sąžiningai (Civilinio kodekso 6.200 straipsnis), vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos vykdymo sąlygas įstatymas draudžia (Civilinio kodekso 6.59 straipsnis), nes teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi šalims įstatymo galią (Civilinio kodekso 6.189 straipsnis). Pagal Civilinio kodekso 6.716 straipsnio 1 dalį paslaugų teikėjas įsipareigoja suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Remiantis minėtomis teisės normomis, taip pat atsižvelgiant į tai, kad atsakovas praleido prievolės įvykdymo terminą, atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, neginčijo ieškovo reikalavimų, yra pagrindas ieškovo reikalavimus patenkinti ir priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 71 Eur skolos.

Civilinio kodekso 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Paslaugų teikimo sutarties bendrųjų sąlygų 7.1. punktas numato, kad šalis, laiku neįvykdžiusi piniginės prievolės, privalo mokėti kitai šaliai 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną, todėl ieškovui iš atsakovo priteistini ieškovo paskaičiuoti 2,56 Eur delspinigiai.

Vadovaujantis Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 Eur sumą. Minėto įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šio įstatymo tikslas – nustatyti atsiskaitymo terminus už pagal komercines sutartis perduotas prekes, suteiktas paslaugas ir atliktus darbus, nustatyti palūkanų už pavėluotus mokėjimus dydį, jų skaičiavimo tvarką ir kreditoriaus teises, kai sumokama pavėluotai. Atsakovui neatsiskaičius su ieškovu per sutartyje nustatytą terminą, ieškovui, vadovaujantis Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsniu, priteistina iš atsakovo 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidų.

Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis nustato, kad pavėluoto mokėjimo palūkanų norma — 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu; minėto įstatymo 3 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Šių palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pirmąjį metų pusmetį taikoma tų mėtų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma, antrąjį mėty pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma. Atsiradus atsakovo pareigai mokėti palūkanas, vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu su 0 procentų palūkanų norma. Taigi ieškovo naudai iš atsakovo priteistinos 8,0 % dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (113,56 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. kovo 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, todėl vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi ir 98 straipsniu, ieškovui iš atsakovės priteistina 115 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 15,00 Eur žyminis mokestis bei 100 Eur išlaidos teisinei pagalbai apmokėti.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 5,74 Eur priteisiamos iš atsakovo. Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 265, 268, 270, 301 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Reikalavimas.Lt“, j. a. k. 302642184, iš atsakovo R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 71 Eur (septyniasdešimt vieno euro) skolą, 2,56 Eur (dviejų eurų 56 ct) delspinigius, 40 Eur (keturiasdešimties eurų) išieškojimo išlaidas, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (113,56 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. kovo 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 115 Eur (vieno šimto penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 5,74 Eur (penkių eurų 74 ct) pašto išlaidas valstybės naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Alfonsas Guobys