Panevėžio apygardos teismo nutartis

2013-01-29 · Civilinė byla Nr. 2A-82-278/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-01-29
Bylos Nr.
2A-82-278/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Valiulienė
Atsakovas
G. M.
Ieškovas
A. S.

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-82-278/2013

Teisėja Rita Dambrauskaitė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05184-2012-6

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 78.2.1; 114.4; 121.14; 121.21
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. sausio 29 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėja Birutė Valiulienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6209-589/2012 pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui G. M. dėl gydymo išlaidų priteisimo ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė A. S. prašė teismo priteisti iš atsakovo G. M. 1 880 Lt nepilnamečio sūnaus E. M. dantų gydymo išlaidų. Nurodė, jog nuo 2009-11-02 sūnui gydoma ortodontinė anomalija ir už gydymą ji sumokėjo 3 760 Lt, todėl sūnaus tėvas iš dalies turi padengti šias išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 30 d. sprendimu ieškinį visiškai patenkino. Nurodė, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad nepilnametis šalių sūnus E. M. nuo 2009-11-02 gydosi ortodontinę anomaliją nenuimama breketų sistema. Ieškovė iki 2012-03-22 sūnaus dantų gydymui išleido 3 760 Lt. Nurodė, kad atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms abu tėvai turi pareigą apmokėti šias išlaidas ir įvertinęs atsakovo gaunamas pajamas ir turimus įsipareigojimus, teismas darė išvadą, jog atsakovas turi galimybę sumokėti dalį sūnaus E. gydymo išlaidų.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas G. M. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. sprendimą. Teigia, jog ieškovės pateikta sąskaita faktūra nepatvirtina, kad sąskaita buvo apmokėta, nes nepateiktas tai patvirtinantis banko pavedimas ar kitoks finansinis dokumentas. Be to, nurodo, jog nesiaiškinta ar ieškovė kreipėsi dėl sūnaus dantų gydymo kompensacijos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, ar buvo suteikta kompensacija ir, jei buvo suteikta, kokio dydžio. Teigia, kad teismas nepasisakė dėl nepilnamečiui vaikui teiktino išlaikymo dydžio pakankamumo gydyti dantis. Be to, teigia, jog ortodontinės paslaugos sūnui skirtos tik dėl estetinių sumetimų. Mano, jog sprendimas yra neteisėtas, nes į bylą nebuvo įtraukta jo sutuoktinė, o priteista pinigų suma turi įtakos jo šeimos biudžetui. Teigia, jog teismas darė nepagrįstą išvadą, kad jis neturi išlaikytinių ir nepagrįstai iš jo priteisė bylinėjimosi išlaidas. Mano, jog teismas neatskleidė bylos esmės, todėl yra pagrindas naikinti sprendimą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė A. S. prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad sūnui teiktos gydymo paslaugos apmokėtos ir tai patvirtina teismui pateikti kasos kvitai, o sąskaita-faktūra yra išrašyta tik jai pareikalavus. Teigia, kad teismas pagrįstai įvertino, jog sūnaus išlaikymui tėvų skiriamos lėšos yra reikalingos vaiko būtiniausiems poreikiams tenkinti, o atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie sutuoktinės gaunamas pajamas, turimą turtą. Ta aplinkybė, jog jis išlaiko dar du vaikus, neatleidžia jo nuo materialinės atsakomybės sūnui E. Nurodo, kad atsakovui buvo žinomas faktas, jog sūnui bus taikomas ortodontinis gydymas, nes Panevėžio miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-3075-452/2009 yra atsisakęs tenkinti būsimas minėtų paslaugų išlaidas, nurodydamas galimybę to prašyti ateityje. Teigia, kad sūnui suteiktos gydymo paslaugos nėra kompensuojamos.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Iš bylos dokumentų matyti, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009-05-28 sprendimu pakeitė Marijampolės rajono apylinkės teismo 1997-11-13 sprendimą dėl išlaikymo dydžio priteisimo šalių nepilnamečio sūnaus naudai ir priteisė iš G. M. sūnaus E. išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės (civ. b. Nr. 2-3075-452/2009, b.l. 104-106). Civilinio kodekso (toliau - CK) 3.201 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, jog priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Be to, teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas. Ieškovė A. S. teismui nurodė, kad 2009-02-27 sūnui E. M. buvo nustatyta ortodontinė anomalija ir už gydymą UAB „Odenta“ sumokėta 3 760 Lt. Teigia, jog šias papildomas išlaidas dalinai kompensuoti privalo sūnaus tėvas G. M.. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Kadangi iš atsakovo priteistas išlaikymas sūnui iki pilnametystės yra skirtas patenkinti vaiko būtiniausius poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog dalį sūnaus E. dantų gydymui patirtų išlaidų privalo atlyginti atsakovas. Ta aplinkybė, jog ieškovė be apelianto žinios pradėjo nepilnamečio sūnaus gydymą nėra pagrindas naikinti sprendimą, nes įstatymas numato abiejų tėvų pareigą ir teisę auklėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, o ši pareiga išlieka ir tėvams gyvenant skyrium (CK 3.165 str. 1 d., 3.170 str.). Apelianto teiginiai, jog ortodontinės paslaugos sūnui E. atliekamos tik dėl estetinių sumetimų, neatleidžia nuo pareigos kompensuoti dalį šių išlaidų. Be to, teismui atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad gydymas sūnui nėra reikalingas, o teiginiai, jog šios išlaidos yra kompensuojamos atmestini. Vaikų ortodontinių anomalijų gydymo išlaidų kompensavimo tvarką reglamentuoja LR Sveikatos apsaugos ministro 1999-01-11 įsakymas Nr. 17 „Dėl ortodontinių aparatų bazinės kainos bei ortodontinių anomalijų sąrašo patvirtinimo” (b.l. 58-60). Minėtas teisės aktas (teisės akto redakcija galiojusi nuo 2009-05-20) numatė vaikų ortodontinių anomalijų gydymo breketų sistema kompensaciją, turint įsakymo Priede Nr. 2 išvardintas įgimtas veido-žandikaulių anomalijas ir deformacijas. Duomenų, kad šalių nepilnamečiui sūnui būtų diagnozuota kuri nors iš aukščiau paminėto priedo sąrašo anomalijų, teismui atsakovas nepateikė, todėl konstatuoti, jog sūnaus gydymo išlaidos turėjo būti kompensuojamos, nėra pagrindo (CPK 178 str., 185 str.). Aplinkybę, jog sūnui dantų gydymas yra kompensuojamas, privalo įrodyti atsakovas, tačiau teismui jokių duomenų apie tai, kad ieškovė turi teisę gauti kompensaciją ar ją yra gavusi, atsakovas G. M. nei pirmos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė (CPK 178 str.). Atsakovo teiginius, jog A. S. neįrodė, kad yra apmokėjusi sąskaitą-faktūrą ODT Nr. 1100144, teismas vertina kritiškai (b.l. 4). LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (teisės akto redakcija galiojusi nuo 2012-05-01) 13 straipsnio 1 dalyje bei LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (teisės akto redakcija galiojusi nuo 2012-01-01) 80 straipsnio 1 dalyje nenumatytas privalomasis sąskaitos faktūros rekvizitas pirkėjo/paslaugų gavėjo parašas bei atsiskaitymo terminas, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog UAB „Odenta“ 2012-06-07 išrašyta sąskaita-faktūra, nesant ieškovės parašo, apmokėjimo termino, yra neapmokėta. Be to, ieškovės apmokėjimą už suteiktas ortodontines paslaugas patvirtina teismui pateikti kasos kvitai (b. l. 3, 61-62, CPK 178 str., 185 str.).

Nors atsakovas G. M. teigia, jog jis išlaiko du vaikus, moka paskolą, o darbo užmokestis yra minimalus, tačiau įvertintina, jog atsakovas G. M. dirba ir su šeima gyvena Norvegijoje, o pagal pateiktus duomenis jo darbo užmokestis yra ženkliai didesnis nei Lietuvos Respublikoje nustatyta minimali mėnesinė alga (b.l. 11-12, 95). Atsakovo teiginys, jog jis išlaiko antroje santuokoje gimusius du vaikus, nesudaro pagrindo atmesti ieškinį, nes G. M. privalo rūpintis visais savo vaikais. Be to, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui atsakovas nepateikė duomenų apie sutuoktinės gaunamas pajamas, pašalpas bei turimą turtą, nes dalį lėšų savo vaikų išlaikymui privalo skirti ir ji pati (CPK 178 str.)

Kritiškai vertintini apelianto teiginiai dėl procesinės teisės normų pažeidimo priimant skundžiamą sprendimą. Teismas nėra susaistytas privalomu reikalavimu byloje dėl išlaikymo priteisimo į bylą dalyvauti trečiuoju asmeniu įtraukti apelianto sutuoktinę, nes spręsdamas išlaikymo dydžio klausimą, teismas atsakovo/atsakovės sutuoktinio/sutuoktinės paaiškinimus dėl priteistino išlaikymo dydžio vertina visų byloje esančių įrodymų visumoje (CPK 185 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju teismas sprendė klausimą dėl vienkartinės pinigų sumos priteisimo, kuri esmingai neįtakoja G. M. turtinės padėties ir nėra nuolatinio pobūdžio, todėl teismui nebuvo pagrindo į bylos nagrinėjimą įtraukti ir apelianto sutuoktinę.

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, jog šaliai, kurios naudai priimta sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pirmosios instancijos teismas patenkino ieškovės ieškinį, todėl pagrįstai priteisė iš apelianto A. S. turėtas bylinėjimosi išlaidas. Be to, atsakovas nedalyvavo teismo posėdžiuose nagrinėjant bylą, todėl jo turėtos kelionės į Lietuvą išlaidos nepatvirtina, jog išlaidos patirtos dėl A. S. pareikšto ieškinio. Iš teismui G. M. pateiktų dokumentų matyti, kad bilietai 4 asmenims buvo užsakyti 2012-06-28, t.y., ženkliai anksčiau nei 2012-07-18 ieškovė kreipėsi į teismą dėl gydymo išlaidų priteisimo, kas leidžia daryti išvadą, jog atsakovo kelionė į Lietuvą su šeima buvo suplanuota anksčiau ir nėra susijusi su nagrinėjama byla (b.l. 2, 37-38).

Dėl paminėtų motyvų, teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl naikinti ar keisti sprendimą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Birutė Valiulienė