Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2012-06-08 · Civilinė byla Nr. 2-1562-452/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-06-08
Bylos Nr.
2-1562-452/2012
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-04428-2011-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Svirplienė
Ieškovas
AB „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
UAB „Orestinos montažas“
Trečiasis asmuo
Marijai G
Civilinė byla Nr. 2-1562-452/2012Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04428-2011-5
Procesinio dokumento kategorija73.2.5.; 44.2.; 44.5.2; 116.4 (S)PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 8 d.Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Virginija Svirplienė,sekretoriaujant Kristinai Keršulytei,dalyvaujant ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovui advokatui R. B.,atsakovės UAB „Orestinos montažas“ atstovui K. M.,nedalyvaujant trečiajam asmeniui Marijai G. N.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl žalos regreso tvarka atlyginimo pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei UAB „Orestinos montažas“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 23764,08 Lt žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo atstovas paaiškino, kad tarp ieškovės ir trečiojo asmens buvo sudaryta būsto draudimo sutartis, kuria apdraustas draudėjos gyvenamasis namas ir jame esantis turtas, esantis adresu Dembavos k., Velžio sen., Panevėžio r. 2010-01-20 ieškovo draustame name užšalo rekuperacinė (ventiliacinė) sistema ir buvo padaryta žala draudėjos turtui : apgadintos baseino ir garažo patalpos. Dėl padarytos žalos ieškovas išmokėjo 23764,08 Lt dydžio draudimo išmoką : 15686,51 Lt už baseino ir garažo patalpų remontą, 8077,57 Lt vėdinimo sistemos remontą. 2005-09-05 sutartis patvirtina, kad rekuperacinę sistemą (vėdinimo įrenginį) RIS 700HE sumontavo atsakovas ir suteikė 5 m. garantiją. Atsakovo 2010-01-20 ir 2010-02-24 aiškinamuose raštuose nurodyta, kad rekuperacinė sistema užšalo, šioje sistemoje perdegus dviem elektriniams tiekiamo oro pašiltinimo elementams. Rekuperacinio įrenginio tiekėjas UAB „Salda“ nurodė, kad tinkamai sumontavus įrenginį, tokios priežastys, kad užšaltų ar perdegtų du elektriniai tiekiamo oro pašiltintojai, negalimos. Ieškovas mano, kad atsakovas netinkamai sumontavo vėdinimo įrenginį ir yra kaltas dėl žalos atsiradimo. Žalos sumos dydis yra patvirtintas pateiktomis sąskaitomis-faktūromis, kuriose detaliai nurodyti jų paskaičiavimai. Ieškovė 2010-09-06 pateikė atsakovei pretenziją dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovė žalą atlyginti atsisakė.

Atsiliepimas

Atsakovas ieškinio nepripažino ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovo atstovas paaiškino, kad UAB „Orestinos montažas“ pagal su D. N. 2005-09-05 pasirašytą sutartį, sumontavo vėdinimo sistemą – rekuperacinį įrenginį RIS 700HE. Darbus pridavė ir perdavė įrenginio gamintojo UAB „Salda“ techninius duomenis, t.y. naudojimosi instrukciją, įrenginių pasus. Atsitikus avarijai, komisija, kurią sudarė darbų vadovas A. V., serviso meistras R. J., nustatė patalpų užliejimo priežastį – buvo užšalusi ir nebeveikė rekuperacinė sistema. Nustatė ir priežastinį ryšį dėl ko ji užšalo – esant 20 laipsnių šalčiui, neveikiant baseino patalų atskyrėjui, baseino vanduo garavo ir drėgmė sklido po visą namą, patekdama į neįjungtos vėdinimo sistemos ortakius bei rekuperatorinius įrenginius. Įrenginio paso techninių aptarnavimų langeliai buvo neužpildyti. Apžiūros metu rekuperaciniai įrenginiai buvo perprogramuoti į rankinio rėžimo programą, įjungti nepastoviai. Įrenginio oro filtrai buvo užnešti dulkėmis, užšalę lede, nekeisti nuo sistemos sumontavimo momento. Galimos gedimo priežastys nurodytos pirminiame 2010-01-20 akte. Tiriant avarinį įvykį, AB „Lietuvos draudimas“ atsakovo atstovų nekvietė ir jokio tyrimo neatliko. Ieškovas tik konstatuoja prielaidas, kad netinkamai įrengta vėdinimo sistema, tačiau kas konkrečiai netinkamai padaryta, nenurodyta. Draudėjas su turto savininke neturėjo įvykio metu galiojančios draudimo sutarties.

Šalies argumentai

Tretysis asmuo M. G. N. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą vietą ir laiką ji informuota tinkamai (119, 123 b.l.). Atsiliepimo nepateikė. Pateiktu pareiškimu prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant ( 74 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas.

Ieškovas savo reikalavimą kildina iš CK 6.1015 straipsnio 1 dalies nuostatų, kad draudikas atlyginęs draudėjui jo patirtus nuostolius, įgijo subrogacijos teisę į žalos atlyginimą. Teismas sutinka, kad tokio pobūdžio ginčams spręsti turi būti taikoma CK 6.1015 straipsnis ir taikomos subrogacijos, o ne regreso taisyklės, tačiau kiekvienu atveju turi būti nustatyti atsakingi už žalos padarymą asmenys, t.y. vis tiek turi reikalavimus dėl žalos atlyginimo reiškiantis asmuo, šioje byloje AB „Lietuvos draudimas“ įrodyti neteisėtus veiksmus, žalą bei jos dydį ir priežastinį ryšį, nes atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su atsakovo (atsakovų) veiksmais – veikimu ar neveikimu, nulėmusiais žalos atsiradimą ir tuo pačiu civilinę atsakomybę.

Reikalaudama žalos atlyginimo, ieškovė rėmėsi su G. N. pasirašyta draudimo sutartimi, patvirtinta draudimo liudijimo, kurio serija LD Nr. 94807584. Iš byloje esančio šio liudijimo nepatvirtintos kopijos matyti, kad draudiminis laikotarpis buvo 2008-04-14-2009-04-13 ( 9-10 b.l.). Pagal būsto draudimo liudijimą serija LD Nr. 92831513 būsto savininkė M. G. N. buvo apsidraudusi gyvenamuosius pastatus laikotarpiu nuo 2010-04-14 iki 2011-04-13 ( 75-76 b.l.). Draudimo liudijimo, kuris įvardintas kaip pavyzdys, be numerio, kopiją teismas laiko nepatikimu įrodymu, nes šis dokumentas nėra nustatyta tvarka patvirtintas, nepateiktas jo originalas. Esant šiems trūkumams, teismas šį rašytinį įrodymą nelaiko tinkamu CPK 177 straipsnio 2 dalies prasme, o atsižvelgiant į šios bylos aplinkybes, laiko, jog draudiminio įvykio metu, t,.y.2010-01-20, draudėja M. G. N. nebuvo sudariusi būsto draudimo sutarties. Turto draudimo atveju naudos gavėju gali būti tik asmuo, kurio turtiniai interesai buvo apdrausti (LR Draudimo įstatymo 86 str.). Nesant sutartinių teisinių santykių tarp draudėjo ir draudimo kompanijos, šiai neatsiranda prievolė mokėti draudimo išmoką. Šioje byloje įrodinėjimo, kad draudimo išmoka išmokėta teisingai, našta priklausė ieškovei (LR Draudimo įstatymo 82 str.6 d .). Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, konstatuotina, kad AB “Lietuvos draudimas”, išmokėjusi M. G. N. draudimo išmoką neegzistuojančioje prievolėje neįgijo reikalavimo teisių į žalos atlyginimą iš atsakovės.

Pagal Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalies nuostatas civilinė atsakomybė atsiranda, neįvykdžius įstatyme ar sutartyje nustatytos pareigos, kai dėl to kilo žala arba tai sudarė sąlygas žalai atsirasti ar padidėti, t.y. tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Byloje dėl žalos atlyginimo turi būti įrodytos tokios teisinės aplinkybės: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu. Teismas, paskirstydamas šalims įrodinėjimo pareigą, turi išaiškinti, kurias teisines aplinkybes kuri šalis turi įrodyti (Civilinio proceso kodekso 227 straipsnio 3 dalis, 159 straipsnio 1 dalis). Byloje dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Šios teisinės aplinkybės ištiriamos teikiant įrodymus apie konkrečias faktines bylos aplinkybes.

Byloje nustatyta, kad 2005 m. rugsėjo 5 d., M. G. N., atstovaujama D. N., ir UAB „Orestinos montažas“ pasirašė rangos sutartį dėl vėdinimo sistemos montavimo-paleidimo darbų gyvenamajame name adresu Ryto g. 15, Dembavos k., Panevėžio r. (87-88 b.l.). Pagal šią sutartį gyvenamajame name buvo sumontuota vėdinimo įranga RIS-700HE ( 89, 94 b.l). Pagal ieškovės žalos vertintojos surašytą turto sunaikinimo, sugadinimo aktą 2010-01-20, užšalus rekuperacinės (ventiliacinės) sistemos vamzdynui, o vėliau atšilus, buvo užlietos garažo ir baseino patalpų lubos ( 13-16 b.l.). Dėl šio įvykio per du kartus išmokėta 23764,08 Lt draudimo išmoka, kuri paskaičiuota pagal UAB „Iglus“ ir UAB „Orestinos montažas“ pateiktas lokalines sąmatas ( 17, 18-19, 20, 21-22, 23,24 (b.l.).

Ieškovė atsakovės kaltę dėl žalos atsiradimo grindė atsakovės parašytu 2010-01-20 aktu ir 2010-02-24 aiškinamuoju raštu bei UAB „Salda“ paaiškinimu (11, 12, 124 b.l). Sprendžiant atsakovės kaltės, priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir žalos atsiradimo klausimus, teismas atsižvelgia į byloje nustatytų ir ištirtų įrodymų visetą :

Komisijos, kurią sudarė atsakovės atstovai ir namo savininkė, išvadoje nurodyta, kad rekuperacinės sistemos dalis, neatlaikiusi šalčio apkrovos buvo sugadinta dėl sugedusios elektrinės tiekiamo oro pašiltinimo sistemos. Bylos nagrinėjimo metu apklaustas liudytojas R. S. patvirtino, jog apžiūrėjęs vėdinimo įrenginį matė neveikiantį rekuperatorių, užšalusį latakyną, sumirkusią izoliaciją, baseino patalpose didelę drėgmę, neveikiantį drėgmės surinkėją. Sistema buvo įjungta veikti rankiniu būdu. Šie liudytojo parodymai sutampa su 2010-01-20 akte nurodytomis aplinkybėmis, kad perdegus dviems elektriniams tiekiamo oro pašiltinimo elementams, užšalo rekuperacinė sistema, sutriko vėdinimo sistemos cirkuliacija, dėl ko užšalo šilumokaičiai, ledas užkirto ventiliatorius, kurie neatlaikę perkrovos perdegė. Ledui atitirpus, vanduo per lubas prasisunkė į baseino patalpas. Minėtas aktas vertintinas kaip įvykio aplinkybių konstatavimas ir priežasčių dėl įrenginio sugedimo nustatymas. UAB „Salda“ atsakymus į ieškovės atstovo užduotus klausimus ( 125 b.l.) teismas nelaiko įrodymu, patvirtinančiu atsakovės kaltę dėl žalos atsiradimo, nes šie atsakymai į ieškovės užduotus yra bendro pobūdžio, nevertinant visų įvykio metu buvusių aplinkybių.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pagal 2005-09-05 sutartį Nr.2005/09/05-1 sumontuota vėdinimo sistema buvo išbandyta ir užsakovui priduota (2005-10-26 ir 2006-01-26)( 94-95, 99 b.l.). Atsakovės atstovas nurodė, kad užsakovas darbų pridavimo metu rangovui UAB „Orestinos montažas“ jokių pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės nereiškė. Kaip nurodyta byloje, draudiminis įvykis įvyko 2010-01-20, t.y. praėjus keturiems šildymo sezonams nuo sistemos perdavimo, todėl akivaizdu, kad, jei įvykio priežastimi būtų buvę ieškovo nurodyti UAB „Orestinos montažas“ netinkamai atlikti vėdinimo sistemos sumontavimo darbai ( konkrečiai, kokie darbai buvo atlikti nekokybiškai, ieškovas nenurodė), tai trūkumai būtų pastebėti netrukus – išbandant sistemą arba pirmojo šildymo sezono metu.

Remiantis 2005-09-05 sutarties 7.4 punktu rangovas atliktiems montavimo darbams suteikė penkerių metų garantiją ir įsipareigojo pašalinti darbų defektus ne vėliau kaip per 2 dienas nuo užsakovo pranešimo ir abipusio defekto akto surašymo dienos. Pagal šios sutarties 7.5 punktą rangovas pateikia įrangos naudojimosi instrukciją. Bylos nagrinėjimo metu nepateikti įrodymai, kad rekuperacinės sistemos savininkas tinkamai vykdė įrenginio aptarnavimą ir priežiūrą, kaip tai reikalauja įrenginio RIS 700HE techniniai duomenys (102-111 b.l.). Liudytojas R. S. nurodė, kad įvykio metu buvo apie 20 laipsnių šalčio, įrenginys buvo nustatytas veikti rankiniu būdu. Yra pagrindas daryti išvadą, kad turto savininkas pažeidė techninį reikalavimą, kad įrenginys privalo veikti minimaliu režimu pastoviai, esant žemesnei nei 0 laipsnių temperatūrai. Nepateikti įrodymai apie kas metai atliekamą techninę priežiūrą, reguliarų filtrų keitimą ir pan. Liudytojos D. N. parodymai, jog įrengiant ventiliacinę sistemą buvo priimti netinkami techniniai sprendimai ir po įvykio buvo perdaryti ir papildomai šiltinami vamzdžiai yra nepagrįsti jokiais kitais įrodymais, todėl teismas laiko juo nepakankamais, siekiant patvirtinti faktą, kad dėl netinkamo ventiliacinės sistemos įrengimo ir sugedimo yra kaltas atsakovas.

Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, vadovaujasi įstatymo reikalavimais ir remiasi logikos dėsniais, sprendžia apie gautų faktinių duomenų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams nustatyti ir laiko, kad labiau tikėtina, jog UAB „Orestinos montažas“ įrengtas vėdinimo įrenginys sugedo ne dėl netinkamai įrengtos sistemos ar nekokybiškai atliktų darbų , bet dėl netinkamo įrenginio eksploatavimo ir priežiūros.AB „Lietuvos draudimas“ savo ieškinio pagrįstumo atsakovės UAB „Orestinos montažas“ atžvilgiu neįrodė ( CPK 178 str.), todėl ieškinys netenkinamas.

Ieškovės ieškinį atmetus, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Iš ieškovės priteisiamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, nes byloje nėra pateikta įrodymų apie atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 79, 88, 92, 93 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259,260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš AB „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, 37, 50 Lt (trisdešimt septynis litus 50 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.

Teisėja Virginija Svirplienė