Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Žukauskas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. S. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 4 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo T. S. prašymas dėl bausmės vykdymo atidėjimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. S. Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 2 dalį ir jam skirta bausmė laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir skirta bausmė laisvės atėmimas 2 metams, pagal BK 302 straipsnio 1 dalį ir skirta bausmė laisvės atėmimas 2 metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė, skirta šiuo nuosprendžiu, ir bausmė, skirta Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu, subendrinta iš dalies sudedant ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 metams 8 mėnesiams, laisvės atėmimo bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio teisėtumo bei pagrįstumo klausimą, 2012 m. balandžio 20 d. nutartimi nuteistojo T. S. apeliacinį skundą atmetė.

Nuteistasis T. S. pateikė Kauno apygardos teismui prašymą pritaikyti jam naujos BK 75 straipsnio redakcijos nuostatas ir sumažinti jam neatliktos bausmės dalį.

Kauno apygardos teismas 2015 m. gegužės 4 d. nutartimi nuteistojo T. S. prašymą dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo atmetė.

Nuteistasis T. S. skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 4 d. nutartį ir taikyti BK 75 straipsnio nuostatas – atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. S. skundas atmetamas.

2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1554, įsigaliojusiu 2015 m. kovo 24 d., pakeista BK 75 straipsnio 1 dalis, numatant galimybę atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Šis įstatymas laikytinas nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu baudžiamuoju įstatymu, kuris, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, turi grįžtamąją galią.

Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Pagal teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014), teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Teismas šią išvadą gali padaryti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012).

Nagrinėjamu atveju T. S. Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 27 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius 2 apysunkius tyčinius ir vieną sunkų tyčinį nusikaltimą, už kurių padarymą jam paskirta galutinė su Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu subendrinta 3 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Nors šiuo atveju egzistuoja formalus pagrindas T. S. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti, tačiau materialiojo pagrindo taikyti minėto straipsnio nuostatas šiuo atveju nėra. Iš bylos duomenų matyti, kad T. S. teisme savo kaltę pripažino tik iš dalies, nusikalstamos veikos padarytos bendrininkų grupėje, T. S. ankščiau buvo tris kartus teistas už vagystes bei sukčiavimą. Tai rodo, kad T. S. dėl savo elgesio išvadų nedaro, pakartotinai pažeidinėja įstatymus. Taigi, atsižvelgiant į aplinkybes, susijusias su T. S. padarytomis nusikalstamomis veikomis, įvertinus nuteistojo asmenybę, darytina išvada, kad bausmės tikslai nuteistajam T. S. nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Skunde nurodomos aplinkybės dėl žalos atlyginimo bei nuteistojo T. S. elgesio bausmės atlikimo metu, įvertinus kitas anksčiau nurodytas aplinkybes, nesudaro pagrindo T. S. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnį ir nepaneigia išvadų, jog nagrinėjamu atveju bausmės tikslai nuteistajam T. S. nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Dėl skunde nurodyto argumento, kad teisėja, nagrinėjusi nuteistojo T. S. prašymą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turėjo nusišalinti nuo šio prašymo nagrinėjimo, nes 2011 m. sprendė kardomosios priemonės – suėmimo klausimą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad BPK 58 straipsnyje yra įtvirtinti konkretūs pagrindai, kuriems esant teisėjas negali dalyvauti procese ar pakartotinai nagrinėti bylą. BPK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad teisėjas negali dalyvauti procese ar pakartotinai nagrinėti tą pačią bylą, jeigu jis sprendė įtariamojo suėmimo ar suėmimo pratęsimo klausimą, sankcionavo procesinių prievartos priemonių taikymą arba nagrinėjo proceso dalyvių skundus toje pačioje byloje. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad egzistuoja minėtoje įstatymo nuostatoje esantys pagrindai, kadangi prašymo dėl bausmės vykdymo atidėjimo nagrinėjimas yra atskiras procesas. Skunde taip pat teigiama, kad teisėja galėjo būti šališka, kadangi, priimdama 2011 m. gruodžio 2 d. nuosprendį, netinkamai subendrino bausmes. Pagal BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punktą teisėjas negali dalyvauti procese, jeigu proceso dalyviai motyvuotai nurodo kitokias aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių teisėjo nešališkumu. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju bausmių bendrinimas, priimant teismo nuosprendį, nelaikytinas BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta aplinkybe, sudarančia pagrindą pripažinti teisėjo šališkumą.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 4 d. nutartis, kuria atmestas T. S. prašymas, yra teisėta ir pagrįsta. Ją naikinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo T. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 4 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.