Utenos apylinkės teismo sprendimas

suinteresuotiems asmenims Gražutės regioninio parko direkcijos atstovui O. V., Zarasų rajono savivaldybės administracijos atstovei A. T.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal E. U. U. ir V. Č. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Zarasų rajono savivaldybės administracijai, Gražutės regioninio parko direkcijai, VĮ Registrų centras, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjai E. U. U. ir V. Č. siekia teismo sprendimu nustatyti, kad žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) buvo neišlikusi sodyba.

Nurodė, kad žemės sklypas nuosavybės teise priklauso pareiškėjui E. U. U., kuris šį nekilnojamąjį turtą su jame esančiu nebaigtu statyti ūkio pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) įsigijo iš S. B. 2006-09-12 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Prieš sudarant paminėtą pirkimo-pardavimo sutartį Zarasų rajono apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal S. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu pareiškimas buvo patenkintas - nustatyta, jog Žemės sklype yra išlikusio ūkinio pastato pamatai. Vilniaus apygardos administracinis teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino statinių statybą Žemės sklype neteisėta. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos su ieškiniu kreipėsi j Zarasų apylinkės teismą (civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini)), prašydama teismo įpareigoti E. U. U. ir Ž. U. per teismo nustatytą terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nugriauti statinius ir sutvarkyti statybvietę. Zarasų rajono apylinkės teismui nagrinėjant civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) įsigaliojo Lietuvos Respublikos miškų įstatymo pakeitimai (įstatymo Nr. XI-2361, 2012-11-15 Valstybės žinios Nr. 132-6687), įtvirtinantys teisę atstatyti buvusias sodybas jų savininkams ir (ar) jų pirmos, antros ir trečios eilės įpėdiniams, paveldintiems pagal įstatymą. Be to, 2014-07-15 įsigaliojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-07-09 nutarimas Nr. 662 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimo Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo „pakeitimo“, kurio 4 punkte įtvirtinta nauja sąlygų 127.9 papunkčio redakcija, pagal kurią vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama „statyti naujus gyvenamuosius namus, vasarnamius, ūkininkų ūkio ir kitus pastatus arčiau kaip 50 metrų už pakrantės apsaugos juostos, išskyrus buvusių sodybų atkūrimo atvejus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme ir Lietuvos Respublikos miškų įstatyme nustatytomis sąlygomis, taip pat miestų, miestelių ir kompaktiškai užstatytų arba savivaldybių ar jų dalių bendruosiuose planuose numatytų užstatyti kaimų teritorijose (bet visais atvejais - potvynio metu neužliejamoje teritorijoje). Asmeninio naudojimo pirtis už paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos gali būti statoma Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme nustatytais atvejais ir sąlygomis. Pastatus taip pat draudžiama statyti pakrančių šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 10 laipsnių“.

Paminėtų pakeitimų pagrindu atsirado galimybė įteisinti Žemės sklype esančius statinius, nes jame yra V. Č. proseneliui V. Č. priklausiusios sodybos liekanos, o V. Č. pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatą suteikiama teisė šią sodybą atstatyti. Atsižvelgdami į tai, pareiškėjas E. U. U. ir paveldėtojas V. Č. 2013-06-12 sudarė jungtinės veiklos sutartį, kuria siekiama įteisinti ir užbaigti statinių, esančių Žemės sklype, statybas.

2006-03-24 pažymoje „Apie gyvenimą Lietuvoje" , Lietuvos centrinio valstybės archyvo išduotoje pažymoje Nr. R4-1220 „Dėl nuosavybės" nurodyta, kad dokumentų apie V. ir J. Č. turėtus pastatus (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) k. saugomuose archyvų fonduose nerasta. Taigi, pagal archyvinius dokumentus neišlikusios sodybos buvimo faktas Žemės sklype negali būti nustatytas. Pareiškėjas E. U. U. kreipėsi į UAB „Aukštaitijos projektai“ dėl kameralinio (duomenys neskelbtini), vietovės įvertinimo. Buvo tikslinama, ar Žemės sklype galėjo būti sodyba. Įvertinus visą turimą medžiagą, buvo prieita išvados, kad Žemės sklype sodyba buvo.

Juridinio fakto nustatymo tikslas - Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintos teisės atstatyti neišlikusią sodybą įgyvendinimas.

Teismo posėdžio metu pareiškėjai palaikė savo pareiškime išdėstytus reikalavimus.

Pareiškėjas E. U. U. parodė, kad jis nusipirko žemės sklypą iš B., jame buvo pradėta statyba ir jis nusipirko sklypą su statiniais. Šiuo atveju jis yra sąžiningas įgijėjas ir neturėtų nukentėti. Kadangi V. Č. yra tas asmuo, kuris turėtų teisę atstatyti prosenelio sodybą jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, su juo sudarė jungtinės veiklos sutartį ir tikisi , jog jo sklype bus kartu su V. Č. atstatyta sodyba, siekiant tuo pačiu išsaugoti esančius statinius.

Pareiškėjas V. Č. parodė, kad jo tėvui A. Č. kartu su kitais įpėdiniai buvo atkurta nuosavybė į proseneliui V. Č. priklausiusį žemės sklypą. Atkurta nuosavybė į 1 ha miško, tačiau kitoje vietoje, nes proseneliui priklausęs sklypas buvo jau kažkam atiduotas. Šiuo metu prosenelio sklypas priklauso E. U. U.. Jis nori kartu su U. atstatyti prosenelio sodybą, gauti leidimą statybai ir įgijęs statytojo teisę kartu su U. statytis. Dėl to ir buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis. Tuo pačiu jis nori padėti U., kad jau esantys statiniai nebūtų nugriauti. Kad toje vietoje buvo sodyba jis žino iš tėvo. Kokie pastatai sudarė sodybą ir kiek jų buvo jis nežino. Kitų suinteresuotų asmenų nėra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Saugomų teritorijų įstatymo (Žin., 2001 m. Nr. 108- 3902) 9-o straipsnio 2-os dalies 8-o punkto nuostatomis, kur pasakyta, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą), taip pat vietas, nustatytas draustinių tvarkymo planuose ar projektuose ir bendrojo planavimo dokumentuose, statyti pastatus ar didinti jų tūrius šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės bei apatinės briaunos ir 20-o straipsnio 3-os dalies 4-o punkto nuostatomis, kur pasakyta, kad paviršinio vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama keisti esamą užstatymo liniją, rekonstruojant ar perstatant statinius esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą), išskyrus atvejus, numatytus teritorijų planavimo dokumentuose.

Remiantis Gražutės regioninio parko apsaugos reglamento (Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2011-06-28 įsakymas Nr. D1-515, (Žin., 2011-07-14, Nr. 87-4191) 6 punkto nuostatomis, buvusi sodyba- sodyba, kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodyba pažymėta vietovės ar kituose planuose, arba kurios buvimo faktas įrodytas teismo sprendimu. Remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. 289 „Dėl statybų techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statiniu klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį⁴⁴ (Žin., 2003, Nr. 58-2611) (su vėlesniais pakeitimais) 5.15 punktu sodyba - nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pastatytas vieno buto gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su jo priklausiniais (pagalbinio ūkio, kitos (išskyrus sodų) paskirties, kaimo turizmo, sporto paskirties inžineriniais statiniais ir kitais statiniais). Atsiliepimuose su pareiškimu nesutiko, tačiau nurodė, kad jeigu bus pateikta pakankamai įrodymų, Gražutės regioninio parko direkcija neprieštaraus, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, patvirtinančio, kad žemės sklype esančiame (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr.: (duomenys neskelbtini) Biržūnų k.v. yra buvusi sodyba.

Teismo posėdyje Gražutės regioninio parko atstovas O. V. parodė, kad yra pagrindo manyti, jog žemės sklype yra buvusios sodybos pamatai ir didesnė tikimybė, jog tai V. Č. sodybos liekanos, todėl fakto nustatymui neprieštarauja.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad „<...> sodybvietė yra žemė, kurią užima sodybos statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas. Pagal LR Aplinkos ministro 2003-06-11 įsakymu patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį “ 8.8. p. sodyba laikoma juridiškai įformintame sodybiniame žemės sklype pastatytas vieno buto gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su jo priklausiniais (ūkiniais, buitiniais, verslo pastatais ir įrengimais). Pareiškėjas įsigijo žemės sklypą be statinių, galinčių sudaryti sodybą, taip pat nebuvo teisiškai įformintas sodybinis žemės sklypas, t.y. sklype nebuvo sodybos (LVAT 2011-06-02 nutartis administracinėje byloje Nr.4-2328/2011).

Žemės sklypas, kuriame pareiškėja nori nustatyti pastatų buvimo juridinį faktą, yra saugomoje teritorijoje - Gražutės regioninio parko draustinio teritorijoje. Saugomos teritorijos steigiamos siekiant išsaugoti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus ir objektus (vertybes), kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę, užtikrinti kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą, gamtos išteklių subalansuotą naudojimą ir atkūrimą, sudaryti sąlygas pažintiniam turizmui, moksliniams tyrimams ir aplinkos būklės stebėjimams, propaguoti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus ir objektus (vertybes). Tai yra pagrindinis saugomos teritorijos tikslas, nustatytas Saugomų teritorijų įstatymo 3 str., turintis viešąjį interesą, todėl nustatant pareiškėjos prašomą juridinį faktą turi būti itin kruopščiai patikrintos visos juridinį faktą patvirtinančios egzistuojančios sąlygos ir rašytiniai įrodymai. Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 8 p. yra nustatyta, kad gamtiniuose draustiniuose draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą), taip pat vietas, nustatytas draustinių tvarkymo planuose ir (ar) bendruosiuose planuose, statyti pastatus ar didinti jų tūrius šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės bei apatinės briaunos.

Minėta, kad pagal Miškų įstatymo 11 str. 1 d. 7 p. teisę atstatyti neišlikusią sodybą, kurios buvimo faktas nustatomas pagal archyvinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę, - nustatant juridinį faktą, turi tik šios sodybos buvę savininkai ir (ar) jų pirmos, antros ir trečios eilės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymą. Pareiškėjas nurodo, jog šio žemės sklypo buvę savininkai yra Č., tačiau nepateikė jokių pagrįstų įrodymų patvirtinančių, kad būtent šie asmenys buvo jo žemės sklypo savininkai. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2006-03-24 pažymoje nurodoma bendrai viso Bajotiškių II vnk. žemės savininkai, o ne šio konkretaus žemės sklypo.

Teismo posėdyje atstovė A. T. sutiko, jog nustatytinas prašomas faktas, nes yra didesnė tikimybė, jog minėtame žemės sklype buvo V. Č. sodyba.

Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras atsiliepimų nepateikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, neatvykimo priežasties nepranešė ir nepaaiškino, atidėti bylos nagrinėjimą neprašė. Teismas laiko, jog suinteresuoto asmens atstovas neatvyko be svarbios priežasties, todėl byla nagrinėjama suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.

Teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Todėl juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą.

Remiantis Lietuvos Respublikos Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punktu, gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą). Taigi faktas, ar saugomoje teritorijoje yra buvę statiniai (statinys) sukelia teisines pasekmes - galimybę atkurti (atstatyti) buvusį statinį toje pat vietoje, kur jis anksčiau stovėjo. Kasacinis teismas, aiškindamas Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtintą išimtį, yra pažymėjęs, kad pirmiausia reikšminga buvusių ar esamų statinių buvimo vieta: jei negalima nustatyti iš statinių liekanų ar pažymėjimo vietovės dokumentuose ar teismo sprendimu vadovaujantis įrodymais juridinio fakto, kur buvo statiniai, žemės savininkui neatsiranda teisė statyti jo pageidaujamoje vietoje kitokius nei su draustinio tikslais susijusius statinius. Tais atvejais, kai žemės savininkas siekia įgyvendinti šią išimtinę įstatyme įtvirtintą teisę, be šios aplinkybės, kur buvo sodyba, privalo įrodyti tokiai teisei atsirasti ir būtiną aplinkybę, kokie statiniai buvo sodyboje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, bylos Nr. 3K-3-48/2013).

Sprendžiant klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio sodybos buvimo vietos fakto nustatymo, reikia nustatyti, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribose buvo sodyba – gyvenamasis namas su priklausiniais. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatų aiškinimo, pagal kurį: tuo atveju, kai nustatoma, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kuris yra draustinyje, nėra buvę gyvenamojo namo – pagrindinio sodybos objekto ir pareiškėjui dėl susidėjusios žemėnaudos teko ta žemės sklypo dalis, kurioje buvo gyvenamojo namo priklausiniai (antraeiliai daiktai), dalis sodybos pastatų ir (ar) sodybos liekanų ir pan., tai juridinę reikšmę turintis faktas dėl sodybos buvimo negali būti nustatomas (Saugomų teritorijų įstatymo 3 straipsnis, CK 4.19 straipsnis) (pvz., LAT 2008 m. gegužės 13 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-259/2008, Civilinė byla Nr. 3K-3-514/2013).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėjas E. U. U. yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas nuo 2013-03-19 (b.l.61,70-74), jame yra nebaigti statyti pirtis ir ūkio pastatas. Sklypas yra miškų ūkio paskirties.

2006 metais atlikti geodeziniai matavimai ( 1t., b.l.156-165), buvo rastos pamatų liekanos. (duomenys neskelbtini) Zarasų rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog E.U. U. šiuo metu priklausančiame žemės sklype yra išlikusio ūkinio pastato pamatai (1t., b. l. 53-54).

Nagrinėjamoje byloje yra 1942 metų karinio žemėlapio kopija, jame pažymėtas (duomenys neskelbtini) (1t., b. l. 68-69), kaimo teritorijoje sutartiniais ženklais pažymėtos sodybos. Tai, kad (duomenys neskelbtini) buvo nuo seno gyvenama ir jame buvo ne viena sodyba, patvirtina ir 2006-03-07 Utenos apskrities archyvo pažyma apie J. J. 1866 -1830 turėtus pastatus (1t., b.l. 27).

Byloje yra Uždarosios akcinės bendrovės „Aukštaitijos projektai“ ekspertizės aktas , atliktas pagal kartografinę-archyvinę medžiagą. Akte nurodyta, kad U. U. priklausančiame sklype ribose buvo sodyba su pastatais. Padarytas žemės sklypo situacijos planas, nurodytos sklypo ribų ir sodybvietės koordinatės (1t., b.l.153-169). Teismo posėdyje matininkas V. R. parodė, kad 1942 metų žemėlapyje nurodytą sodybą sutapatino su šiai dienai esančiais duomenimis ir nustatė, kad U. priklausančiame sklype buvo sodyba- gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais. Kokie konkretūs pastatai buvo, nurodyti negali, tačiau pažymėjo, jog žemėlapyje sutartiniu ženklu pažymėta sodyba taip žymima buvo tik esant gyvenamajam namui su priklausiniais.

1999-03-02 Utenos apskrities sprendimu Nr. 38226-43-7113 A. Č. buvo atkurtos nuosavybės teisės į V. Č. nuosavybės teisėmis valdytą (duomenys neskelbtini) nekilnojamąjį turtą-1 ha miško kartu su bendrasavininkais S. Č., J. Č. ir E. J. (b.l.105), A. Č. mirė (duomenys neskelbtini) ir jo dokumentus Nacionalinėje žemės tarnyboje tvarkė jo sūnus V. Č. (b.l. 101,107). Pareiškėjas V. Č. yra A. Č. vaikaitis, V. Č. provaikaitis (b.l.100, 204), todėl pagal šiuo metu galiojantį Miškų įstatymą ir Lietuvos Respublikos Saugomų teritorijų įstatymą turi teisę atstatyti buvusią prosenelio sodybą.

Byloje pateikta Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažyma, jog dokumentų apie V. Č. ir J. Č. Zarasų aps. Degučių val. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) k. turėtus pastatus archyve saugomose fonduose nerasta. Zarasų apskrities valsčių savivaldybių archyviniame fonde, 1921-1922 m., 1934 m. mokesčių mokėtojų sąrašuose įrašyti (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojai Č. V. ir Č. J.. Tame pačiame archyviniame fonde , Zarasų apskrities žemės rūšiavimo komisijos 1931-05-13 raštu Nr.47 Degučių valsčiaus valdybai adresuotame Zarasų apskrities Degučių valsčiaus Tiltiškių seniūnijos mokestiniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąraše, įrašyti (duomenys neskelbtini)Žemės savininkai Č. V. ir Č. J. (1t., b. l. 28,29). Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2016-05-16 rašte Nr.R4-665 nurodyta, kad „Degučių vls. visuotinio žemės ūkių surašymo vedėjo 1930-1931 m. byloje yra surašinėtojo raportas, kuriame nurodyta, kad Č. V., gyv. Salako mieste prie bažnyčios , atvažiuoja dirbti 1 ha žemės (duomenys neskelbtini) (1t., b.l.19). Byloje yra 1930 m. liepos 15 d. šaukimas, kuriuo buvo šaukiami (duomenys neskelbtini) dešimtininkai V. ir J. Č., Š. V., Z. J., J. J. ir B. (2t., b.l.5) projekto pateikime, buvo nustatytos dešimtininkams bendrai skirto žemės sklypo ribos. Lietuvos valstybės istorijos archyve, Kauno apskrities archyve duomenų nerasta (1t., b.l. 20, 26).

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų skyriaus 2016-04-28 rašte Nr.42SD-1333-(14.429.) nurodyta, kad skyriuje saugomuose archyvo dokumentuose nėra duomenų apie buvusio savininko V. Č. sodybos buvimo vietą. Pagal Zarasų apskrities Degučių valsčiaus ((duomenys neskelbtini)- užbraukta) (duomenys neskelbtini) kaimo žemės išskirstymo planą, patvirtintą 1935 m., duomenis A. Č. su kitais bendrasavininkiais buvo grąžintas 1 ha miško sklypas bendros nuosavybės visų kaimo ūkininkų turėto žemės sklypo Nr.5 ribose, planas pridedamas (1t., b.l.174, 207).

Teismo manymu yra nustatyta, kad V. Č. (Č., Č.) turėjo 1 ha žemės (duomenys neskelbtini). bendrame (duomenys neskelbtini) dešimtininkams paskirtame plote.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas F. R. parodė, jog jis gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, iki (duomenys neskelbtini) yra apie 1-3 km. Žino, kad (duomenys neskelbtini) kaime gyveno J. J., Š., Č., kuris perėjo vėliau gyventi „Salakan“, gyveno dvi Č. šeimos, vieno jų sodyba neišliko ir buvo užlieta Antalieptės marių, o kito Č. sodybos pamatų liekanos ir šiai dienai yra išlikusios. Kaip atrodė pastatai jis nepamena, sodo nepamena, matė tik pamatų liekanas. Šiuo metu ten yra naujai pastatyti pastatai. Parodė, kad naujai pastatyti pastatai yra būtent toje vietoje, kurioje ir buvo Č. sodyba, skirtumas galėtų būti apie 5-10 metrų. Č. vardo jis nepamena.

Liudytoja J. parodė, jog ją mažą tėvai vedžiojo (duomenys neskelbtini), tėvas jai pasakojo ir rodė kurioje vietoje buvo J. sodybvietė, kur gyveno V. Č.. Teismo posėdžio metu ji parodė žemėlapyje galimą tos sodybos vietą, jos atstumą nuo J. sodybos, nuo gretimai esančio ežeriuko. Jos nurodyta vieta sutampa su matininko V. R. ekspertizės akte nustatytais faktais.

Tiek atliktos ekspertizės išvada, tiek matininko paaiškinimai, pagrįsti kartografine medžiaga, liudytojų parodymai leidžia teismui laikyti įrodytu, kad E. U. U. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) buvo V. Č. sodyba, t.y. gyvenamasis namas su priklausiniais.

Teisę atstatyti neišlikusią sodybą, kurios buvimo faktas nustatomas pagal archyvinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę, – nustatant juridinį faktą, turi tik šios sodybos buvę savininkai ir (ar) jų pirmos, antros ir trečios eilės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymą ( Miškų įstatymo 11 str. 7p. redakcija Nr. XII-761, 2014-01-23).

Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, tačiau tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1 d.). Prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, todėl teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylą, turi nustatyti, kokia materialioji teisė prašomam nustatyti faktui suteikia juridinę reikšmę ir kokios pareiškėjo asmeninės ar turtinės teisės atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2008).

Pareiškėjai E. U. U. ir V. Č. 2013-06-12 sudarė jungtinės veiklos sutartį, pagal kurią įsipareigoja veikiant bendrai, siekti įteisinti, užbaigti statyti ir įregistruoti nebaigtus statinius (1t., b. l. 6-11). Ir nors partnerių įnašai į bendrą veiklą nėra lygūs, tačiau V. Č. teismo posėdžio metu parodė, jog jis sieks gauti leidimus prosenelio sodybai atstatyti, o kai gaus leidimą statys kartu su U.. Netikėti jam teismas neturi pagrindo. Suinteresuoti asmenys nepateikė teismui jokių prieštaravimų, nenurodė aplinkybių dėl kurių V. Č. negalėtų kreiptis leidimo statybai.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, pareiškėjų, suinteresuotų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais įrodyta, kad (duomenys neskelbtini) , E. U. U. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype buvo V. Č. (Č.) sodyba, todėl nustatytinas toks faktas (CPK 444 str. 2d. 9 p.). Duomenų paneigiančių šį faktą nėra.

Iš pareiškėjų priteistina valstybei 12,46 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 – 265, 270, 448 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad žemės sklype, kurio kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) buvo neišlikusi V. Č. sodyba.

Faktas nustatytas sodybos atstatymo tikslu.

Priteisti iš pareiškėjų 12,46 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei, kurios mokamos banke Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT247300010112394300, esanti „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Zarasų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Liudmila Kuzmickienė