- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-03
- Bylos Nr.
- N-261-6479-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Romanas Klišauskas
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal P. B. (P. B.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 8 d. nutarimo P. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2009 m. rugpjūčio 17 d. surašė P. B. administracinio teisės pažeidimo protokolą, kadangi jis 2009 m. rugpjūčio 17 d., apie 16.37 val. Vilniaus rajone, kelyje Kalveliai-Šumskas, vairavo automobilį Mitsubishi Space Wagon, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 2,54 promilių (± 5 proc.) girtumas).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 3 d. nutarimu P. B. pripažino kaltu dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo ir skyrė administracinę nuobaudą – 2500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams.
Šalies argumentai
P. B. apeliaciniu skundu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 3 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, su skundu nesutiko.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. gegužės 7 d. nutartimi apeliacinį skundą tenkino iš dalies. Teismas panaikino Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 3 d. nutarimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi tik rašytiniais bylos įrodymais.
II.
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010 m. liepos 8 d. nutarimu pripažino P. B. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 4 dalyje ir paskyrė 2000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams.
Teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje esančius rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus ir kitus byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad P. B. padarytas pažeidimas yra įrodytas, jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 4 dalį, administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė įgalioti policijos pareigūnai.
Tokią išvadą teismas padarė remdamasi administracinio teisės pažeidimo protokolo duomenimis ir liudytojų S. B., P. V., S. M., S. S. parodymais, jų rašytais tarnybiniais pranešimais. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog P. B. 2009 m. rugpjūčio 17 d., apie 16.37 val., Vilniaus rajono kelyje Kalveliai-Šumskas vairavo automobilį ,,Mitsubishi Space Wagon“ būdamas neblaivus. Iš liudytojų S. M., S. S. teismo posėdžio metu duotų parodymų matyti, kad jie dirbo kartu, vyko keliu Kalveliai-Šumskas. Pastebėjo automobilį Mitsubishi Space Wagon, kuris judėjo labai lėtai, vinguriavo, todėl sukėlė įtarimą. Patikrino vairuotojo dokumentus pajuto kad nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas. Vairuotojas prisipažino, kad neblaivus, kad labai reikėjo važiuoti. Protokole P. B. pats surašė paaiškinimą, kad reikėjo važiuoti, su tikrinimo rezultatu sutiko. Policijos pareigūnai P. V. ir S. B. patvirtino, kad patikrinus P. B. buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis. P. B. neneigė, kad vairavo neblaivus. Atsižvelgus, jog liudytojai yra pareigūnai ir nebuvo anksčiau pažįstami su P. B., teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo abejoti šių liudytojų parodymais ir vertinti juos kaip šališkus. Be to, nurodytų liudytojų parodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems, rašytiniams bylos įrodymams.
Teismas nesirėmė liudytojų J. P., A. P., E. T., S. J. parodymais, kadangi jie visų su įvykiu susijusių aplinkybių nematė ir nežino. Kas vairavo automobilį jie taip pat nežino.
Liudytojai M. D., R. P., K. B. nurodė, jog P. B. automobilio nevairavo, kad automobilį vairavo M. D., tačiau šių liudytojų parodymus teismas vertino kritiškai, nes šie žmonės yra artimi atsakomybėn traukiamam asmeniui. Jie yra suinteresuoti padėti P. B. išvengti atsakomybės, be to jų parodymai prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, jie duoda teismui nenuoseklius parodymus, nurodydami skirtingas įvykio aplinkybes.
Šalies argumentai
P. B. paaiškinimą teismo posėdžio metu, kad jis automobilio neblaivus nevairavo, teismas vertintino kritiškai, kadangi prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, kuriais abejoti teismui nėra pagrindo.
P. B. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgė į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes ir pavojingumą visuomenei, į P. B. asmenybę ir turtinę padėtį, kuris dirba, seniūnijos charakterizuojamas teigiamai, santuokoje ir išlaiko 3 mažamečius vaikus, kurių vienas turi sveikatos problemų, administracine tvarka nebaustas, nėra jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, todėl jam skyrė sankcijoje už padarytą pažeidimą numatytą piniginę nuobaudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam laikui.
III.
P. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 8 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Apeliaciniame skunde nurodė, kad 2009 m. rugpjūčio 17 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas yra nepasirašytas policijos pareigūno. Nepasirašytas protokolas negali būti pripažintas tinkamu įrodymu. Liudytojų parodymai gali būti tik pažeidimo patvirtinimas, bet ne pažeidimo nustatymo priemonė.
Mano, kad pareigūnų parodymai turi būti vertinami kritiškai.
Lietuvos kelių policijos tarnyba su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad apeliantas protokolo surašymo metu pastabų dėl protokolo nereiškė. Mano, kad tuo atveju jei protokolas yra nepasirašytas, tai turėtų būti vertinama kaip rašymo apsirikimas. Pažymėjo, kad pareigūnai vien dėl savo užimamų pareigų nėra laikomi šališkais, suinteresuotais asmenimis, kurių parodymai neturėtų būti tikrinami.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliantas, prašydamas panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 8 d. nutarimą, apeliacinį skundą grindžia iš esmės tuo, kad teismas, priimdamas nutarimą, netinkamai vertino įrodymus ir neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes.
Apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šios nuostatos nebuvo pažeistos. ATPK 284 straipsnio 1 dalis numato, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinio teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėms atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
Apeliantas nurodo, kad teismas neteisingai vertino liudytojo parodymus. Teisėjų kolegija pažymi, kad proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (ABTĮ 52 str. 2 d. ir 57 str. 4 d.), tačiau ABTĮ 57 straipsnyje suformuluotos ir įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus vertina tik teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismui pakako byloje įrodymų konstatuoti, jog P. B. kaltas padaręs ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą. Teismas nurodė, kuriais įrodymais remiasi, o kuriuos vertina kritiškai.
Pažymėtina, kad ATPK 256 straipsnis numato, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Atsižvelgiant į tai, atmestinas kaip nepagrįstas apelianto argumentas, kad teismas negalėjo remtis liudytojų parodymais, nustatant padarytą pažeidimą.
Byloje esantis administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l. 4) patvirtina, kad jis yra nepasirašytas jį surašiusio policijos pareigūno. Tačiau kaip jau buvo minėta, tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima konstatuoti tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Teismas, remdamasis liudytojų parodymais, alkotesterio spausdintuvo kvitu, policijos pareigūnų tarnybiniu pranešimu, konstatavo, kad P. B. padarė ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą.
Remiantis išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
n utaria:
P. B. (P. B.) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 8 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.