Kauno apygardos teismo nutartis

2014-05-07 · Baudžiamoji byla Nr. T-57-327/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-05-07
Bylos Nr.
T-57-327/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Viktoras Preikšas
Kaltinamasis
R. B.
Kategorijos
Nr. T-57-327/2014
Baudžiamoji byla Nr. 1-122-327/2014Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.15.; 2.5.16. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas išnagrinėjo išteisintojo R. B. prašymą dėl proceso išlaidų išieškojimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismas 2014 m. kovo 7 d. nuosprendžiu išteisino R. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 str. 1 d. ir 259 str. 1 d. neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.

Kauno apygardos teisme 2014 m. balandžio 10 d. gautas R. B. prašymas pri­pa­žin­ti proceso išlaidomis jo turėtas 4500 litų išlaidas už advokato teisinę pagalbą ir jas išieškoti iš vals­ty­bės. Prašyme nurodoma, kad Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 7 d. nuosprendžiu nebuvo iš­spręs­tas proceso išlaidų paskirstymo klausimas. Nurodo, kad patyrė 4500 litų (kartu su prašymu pateikiami pinigų priėmimo kvitai) išlaidų ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, gindamasis nuo jam pareikštų nepagrįstų kaltinimų bei gindamas savo teisėtus interesus. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 103 str. 6 p. pagrindu šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir BPK 105 str. 5 d. pagrindu priteistinos iš valstybės.

Motyvuojamoji dalis

R. B. prašymas atmetamas.

BPK 307 str. 6 d. nurodoma, kad pasisakyti dėl proceso išlaidų (visų ar jų dalies), patirtų nagrinėjant bylą teisme, atitinkamos instancijos teismas turi nuosprendyje arba nutartyje. Tačiau tam, kad teismas dėl to pasisakytų, bylos dalyvis turi laiku pateikti tokį prašymą ir įrodymus, patvirtinančius išlaidų dydį. Kaip matyti iš bylos medžiagos, baigus įrodymų tyrimą ir proceso dalyviams pasisakant per baigiamąsias kalbas, nebuvo prašoma priteisti proceso išlaidų. Be to, iki teismui išeinant priimti nuosprendžio, nebuvo pateikta jokių prašymų dėl tokių išlaidų priteisimo. Todėl teismas nuosprendžiu negalėjo išspręsti tokių klausimų, kurie nebuvo sprendžiami teisminio bylos nagrinėjimo metu.

Pažymėtina ir tai, kad BPK 361 str. 2 d. numatyta, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę priimti sprendimus dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje.

Baudžiamojo proceso išlaidas ir jų atlyginimą reglamentuoja BPK VIII skyrius. BPK 103 str. pateiktas atlygintinų proceso išlaidų sąrašas: liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti; liudytojams ir nukentėjusiesiems išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų atitraukimą nuo įprastinio darbo; ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį; daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos. Šis sąrašas nėra baigtinis – pagal BPK 103 str. 6 p. proceso išlaidas gali sudaryti ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis.

BPK 103-106 str. nereglamentuoja proceso išlaidų atlyginimo iš valstybės išteisintajam. BPK 105 str. 5 d. numatyta, kad, kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, taip pat kai asmuo, iš kurio turi būti išieškotos proceso išlaidos, neišgali mokėti, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal savo prasmę ir pobūdį BPK 103 str. numatytos proceso išlaidos yra laikomos tos išlaidos, kurias patiria valstybė baudžiamojo proceso metu. BPK 105 str. 5 d. nu­ma­tytas atvejais nėra subjekto, iš kurio būtų galima išieškoti proceso išlaidas, todėl šių išlaidų našta tenka valstybei.

Baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens, jo šeimos narių ar artimųjų išlaidų, turėtų savo iniciatyva kviesto ir procese dalyvaujan­čio advokato (advokato padėjėjo) teisinėms paslaugoms at­ly­gin­ti, baudžiamojo proceso įstatymas nelaiko proceso išlai­domis ir nereglamentuoja jų atlyginimo net ir tais atvejais, kuomet įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu kaltinamasis yra pripažįstamas ne­kaltu ir ištei­si­namas. Todėl išteisintojo turėtos išlaidos dėl advokato darbo nepripažintinos proceso išlaidomis, kurias turi atlyginti valstybė. Teismų praktikoje taip pat pažymima, jog išlaidos, turėtos advokato (gynėjo) pagalbai apmokėti, turėtų būti atlyginamos tik konstatavus proceso prieš kaltinamąjį pažeidimo faktą. Jeigu nustatoma, kad asmuo nepadarė nusikalstamos veikos ir yra konstatuotas Konvencijos pažei­di­mas proceso prieš kaltinamąjį metu, dėl vykdyto prieš jį baudžiamojo proceso jis negali patirti turtinių pra­radimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-75/2010, 3K-7-375/­2011). Nagrinėjamu atveju jokių procesinių pažeidimų teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo nu­sta­tyta. Tokius nustačius, išteisintajam padarytos žalos atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas civi­li­nio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis BPK 361, 362 str., teismas

nutaria:

R. B. prašymą atmesti.

Dėl nutarties per 7 dienas gali būti duodamas skundas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kau­no apygardos teismą.

Teisėjas Viktoras Preikšas