Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas), Irenos Paulauskienės ir Halinos Zaikauskaitės (pranešėja), sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant pareiškėjo atstovei Julijai Ožereljevai, atsakovo atstovei Leoladijai Daujotaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus teritorinės muitinės prašymą dėl Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos sprendimo panaikinimo atsakovui Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai, trečiasis suinteresuotas asmuo E. S., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus teritorinė muitinė (toliau - ir TM, muitinė) padavė teismui prašymą panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2008-09-02 sprendimą Nr. 1P-103, kuriuo atsisakoma duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą posto inspektoriui E. S., atliekančiam pareigas Vilniaus krovinių poste „Paneriai“.

Paaiškina, kad, atlikus tarnybinį patikrinimą, nustatyta, jog posto inspektorius E. S., įformindamas BAD Nr. 8VR50407111 (2008-06-04), netinkamai atliko savo pareigas, nevykdė teritorinio rizikos profilio Nr. 8VM044 reikalavimų, esant didelei skolos muitinei atsiradimo rizikai, neužtikrino galinčios atsirasti mokestinės prievolės sumokėjimo, savo veiksmais pažeidė Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2007-12-19 įsakymu Nr. 1B-687 patvirtintų Rizikos valdymo taisyklių 27 punktą, Vilniaus teritorinės muitinės viršininko 2004-12-15 įsakymu Nr. 3B-303 patvirtinto Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektoriaus, atliekančio pareigas Vilniaus krovinių (Kirtimai, Paneriai, Savanoriai, Žirmūnai) poste, pareigybės aprašymo 8.1, 8.2 punktų reikalavimus ir padarė tarnybinį nusižengimą dėl aplaidumo. Posto inspektorius E. S. yra Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos Darbo saugos komiteto narys, todėl Vilniaus TM viršininkas 2008-08-19 raštu Nr. 2B2.3-18007 kreipėsi į Muitinės darbuotojų profesinę sąjungą su prašymu duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą – posto inspektoriui E. S., tačiau profesinė sąjunga atsisakė duoti sutikimą.

Vilniaus TM nesutinka su profesinės sąjungos sprendimu, nes atsisakymas duoti sutikimą skirti nuobaudą grindžiamas inkriminuojamos veikos pagrįstumo analizavimu, pažeidimo fakto nustatymo nagrinėjimu, kitų tarnybinės (drausminės) nuobaudos skyrimo aplinkybių teisėtumo nagrinėjimu. Pareiškėjas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, nurodo administracines bylas Nr. A8-265/2007, A8-673/2007, A5-791/2007, A14-1195/2007, A-442-921/2008, A-261-982/2008, A-442-1363/2008, A-143-1385/2008.

Pažymi, kad posto inspektoriui E. S., atliekančiam pareigas Vilniaus krovinių poste „Paneriai“, tarnybinė nuobauda yra skiriama nustačius jo pareigybės aprašyme nurodytų pareigų nevykdymą, nuobaudos skyrimas nesusijęs su E. S. dalyvavimu Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos veikloje. Šią aplinkybę patvirtina ir profesinės sąjungos 2008-09-02 raštas Nr. 1P-103. Pažymi, kad tokiu būdu profesinė sąjunga įgyja nepagrįstą pranašumą prieš Vilniaus teritorinę muitinę, trukdo įgyvendinti tinkamos drausmės užtikrinimo funkciją, tuo pažeisdama viešąjį interesą. Dėl nurodytų aplinkybių mano, kad atsisakymas duoti sutikimą laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu.

Atstovė teismo posėdyje palaikė prašymą ir prašė jį tenkinti. Atkreipė dėmesį, kad atsakovo minimoje byloje Nr. A15-1842/2006 suformuota praktika negalima vadovautis nagrinėjant šį administracinį ginčą, nes toje byloje buvo nagrinėjamos visai kitos aplinkybės. Profesinė sąjunga nėra tarnybinės nuobaudos skyrimo subjektas ir neturi teisės nagrinėti nuobaudos skyrimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad skundas tenkintinas.

E. S. yra Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos Darbo saugos komiteto narys (b. l. 48). Todėl Vilniaus TM, gavusi 2008-07-25 tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje konstatuojama, kad posto inspektorius E. S. pažeidė Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2007-12-19 įsakymu Nr. 1B-867 patvirtintų Rizikos valdymo taisyklių 27 p., Vilniaus teritorinės muitinės viršininko 2004-12-15 įsakymu Nr. 3B-303 patvirtinto Vilniaus teritorinės muitinės Posto inspektoriaus, atliekančio pareigas Vilniaus krovinių (Kirtimai, Paneriai, Savanoriai, Žirmūnai) poste, pareigybės aprašymo 8.1; 8.2 punktų reikalavimus, ir už tokį tarnybinį nusižengimą siūloma skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą (b. l. 6-9), 2008-08-19 raštu Nr.2B-2.3-1800 kreipėsi į Muitinės darbuotojų profesinę sąjungą su prašymu duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės inspektoriui E. S. (b. l. 34).

Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga 2008-09-02 raštu „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ Nr. 1P-103 pranešė Vilniaus teritorinei muitinei, kad, įvertinusi visus pateiktus dokumentus dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo E. S., mano, jog Vilniaus teritorinės muitinės inspektorius E. S., atliekantis pareigas Vilniaus krovinių poste „Paneriai“, profesinės sąjungos renkamojo organo narys, padarė tarnybinį nusižengimą, kuris galėtų būti įvertintas kaip nežymus, mano, kad skirti nuobaudą nėra tikslinga, o galima tik apsiriboti įspėjimu. Šiame rašte konstatuojama, kad tarnybinis patikrinimas – neišsamus, išvados grindžiamos prielaidomis, nesurinkta pakankamai įrodymų, nenustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai (b. l. 35-36).

Byloje spręstinas Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės inspektoriui E. S. teisėtumas ir pagrįstumas.

Vilniaus TM aiškina, kad profesinė sąjunga neturėjo teisės nagrinėti E. S. inkriminuojamos veikos pagrįstumo, pažeidimo fakto nustatymo ir kitų tarnybinės nuobaudos skyrimo aplinkybių teisėtumo bei objektyvumo parenkant nuobaudos rūšį. Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga aiškina, kad teisės aktai nereglamentuoja profesinės sąjungos nesutikimo turinio, todėl, pasirašydamos kolektyvinę sutartį, sutarties 35 punktu šalys sutarė, kad prieš skiriant tarnybinę (drausminę) nuobaudą, darbuotojui, išrinktam į darbuotojų atstovaujamuosius organus, reikalingas išankstinis Profsąjungos sutikimas dėl darbuotojui inkriminuojamos veikos pagrįstumo, pažeidimo fakto nustatymo ir kitų tarnybinės (drausminės) nuobaudos skyrimo aplinkybių teisėtumo bei objektyvumo parenkant nuobaudos rūšį. Atsižvelgdama į tai, profesinė sąjunga mano, kad šalys susitarė ir dėl nesutikimo dalyko, aiškina, kad Kolektyvinės sutarties nuostatas privalu taikyti ir jomis vadovautis. Taigi, ginčas kilo dėl šalių skirtingų pozicijų sprendžiant materialinės teisės normų taikymo ir aiškinimo klausimus. Šalių pozicijos skiriasi aiškinant Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto (toliau – Statutas) 16 straipsnio 3 dalies nuostatas dėl muitinės pareigūnų profesinės sąjungos sudarytos kolektyvinės sutarties.

Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio l ir 2 dalyse numatyta, kad darbuotojui, įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariui, skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas.

Administracinių teismų praktikoje yra nuosekliai laikomasi nuostatos, kad Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnyje ir tarnybos teisinius santykius reglamentuojančių įstatymų atitinkamose normose įtvirtintas papildomas profesinės sąjungos renkamo organo nario teisių skiriant tarnybines nuobaudas apsaugos mechanizmas turi būti suprantamas tik kaip garantija profesinės sąjungos nariams išvengti diskriminavimo galimybės dėl jų veiklos profesinėje sąjungoje. Šių įstatymo aiškinimo nuostatų kontekste yra apibrėžiamos ir profesinės sąjungos diskrecijos teisės duoti ar ne sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ribos: profesinė sąjunga šią teisę turi naudoti tik kaip priemonę apginti savo narius nuo diskriminacijos narystės profesinėje sąjungoje pagrindu, nesant įrodymų, jog tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinė sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas, kadangi nepagrįstai suvaržytų viešojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių tarnautojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. liepos 3 d. ,,Administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinimas“, Administracinių teismų praktika Nr. 9).

Muitinės darbuotojų profesinė sąjungą, spręsdama, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą muitinės pareigūnui E. S., privalėjo tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tikrinti tik tuo aspektu, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl šio pareigūno narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinės sąjungos nariams arba dėl veiklos profesinėje sąjungoje, nevertindama atitinkamos veikos inkriminavimo pareigūnui pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų. Tačiau, kaip matyti iš ginčijamo atsisakymo skirti tarnybinę nuobaudą turinio, profesinė sąjunga savo nesutikimą patraukti drausminėn atsakomybėn muitinės pareigūną E. S. grindė ne jo naryste muitinės darbuotojų profesinėje sąjungoje, o vertino tarnybinio pažeidimo aplinkybes, skiriamos nuobaudos pagrįstumą. Atsakovas savo poziciją grindžia Vilniaus teritorinės muitinės administracijos ir profesinės sąjungos pasirašytos kolektyvinės sutarties 35 punktu, kuriame yra nustatyta, kad prieš skiriant tarnybinę (drausminę) nuobaudą darbuotojui, išrinktam į darbuotojų atstovaujamuosius organus, reikalingas išankstinis Profsąjungos sutikimas dėl darbuotojui inkriminuojamos veikos pagrįstumo, pažeidimo fakto nustatymo ir kitų tarnybinės (drausminės) nuobaudos skyrimo aplinkybių teisėtumo bei objektyvumo parenkant nuobaudos rūšį (b. l. 37-45, 79-87). Tai reiškia, kad šia kolektyvinės sutarties nuostata profesinei sąjungai yra suteikiama teisė atlikti skiriamos nuobaudos faktinį ir teisinį vertinimus pagrįstumo ir teisėtumo aspektais, ir priklausomai nuo atlikto vertinimo, spręsti, ar skiriama nuobauda yra teisėta bei pagrįsta. Tačiau šios funkcijos priklauso individualų darbo ginčą nagrinėjančiam subjektui, kuriuo profesinė sąjunga nėra. Pagal Darbo kodekso 285 ir 286

straipsnius tokius ginčus nagrinėja darbo ginčų komisija arba teismas, tarnybinių nuobaudų skyrimo atvejais – teismas. Muitinės pareigūnų teisinį statusą (bylai aktualiu klausimu dėl muitinės pareigūno patraukimo tarnybinėn atsakomybėn) reglamentuoja Statuto 33-37 straipsniai, kuriuose nustatyta muitinės administracijos (darbdavio) kompetencija ir atitinkamos muitinės pareigūno teisės, tačiau nėra jokių nuorodų apie profesinės sąjungos dalyvavimą muitinės pareigūno patraukimo tarnybinėn atsakomybėn procese. Tokių nuorodų nėra ir kituose valstybės pareigūnų patraukimą tarnybinėn atsakomybėn reglamentuojančiuose teisės aktuose (Valstybės tarnybos įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977 patvirtintos Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklės). Tai reiškia, kad įstatymo lygmeniu yra nustatytas principas, pagal kurį muitinės pareigūnų profesinė sąjunga nėra muitinės pareigūno patraukimo tarnybinėn atsakomybėn proceso dalyvis, t. y. nėra organas, kuriam būtų leista spręsti traukiamo tarnybinėn atsakomybėn pareigūno tariamai padaryto pažeidimo fakto nustatymo bei tarnybinės nuobaudos parinkimo klausimus.

Muitinės darbuotojų profesinių sąjungų teisės sudaryti kolektyvines sutartis su darbdaviais realizavimo ir kolektyvinių sutarčių taikymo ribas apibrėžia įstatymas. Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo (1991 m. lapkričio 21 d. Nr. I-2018 redakcija) 21 straipsnyje ,,Profesinių sąjungų narių darbo teisių garantijos“ yra nustatyta, kad darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nario pagal Darbo sutarties įstatymo 29 straipsnio pirmosios dalies 2 punktą ir savo valia, negavęs tos profesinės sąjungos įmonėje renkamojo organo išankstinio sutikimo. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems darbuotojams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Kitos garantijos darbuotojams, išrinktiems į renkamuosius profesinės sąjungos organus, gali būti nustatytos kolektyvinėse ir kitose sutartyse.

Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto (2003 m. birželio 19 d. įstatymo Nr. IX-1635 redakcija) 16 straipsnio 3 dalyje nagrinėjami teisiniai santykiai reglamentuojami taip - ,,Muitinės pareigūnai turi teisę dalyvauti profesinių sąjungų veikloje. Muitinės profesinių sąjungų įgalioti atstovai turi teisę stebėtojų teisėmis dalyvauti sprendžiant muitinės pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo, skatinimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo ir kitus socialinius klausimus. Muitinės pareigūnų profesinės sąjungos turi teisę Darbo kodekso nustatyta tvarka ir sąlygomis pasirašyti kolektyvines sutartis, kiek tai neprieštarauja šiam Statutui ir kitiems muitinės pareigūnų teisinį statusą nustatantiems teisės aktams.“.

Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 61 straipsnio 1 dalį kolektyvinėje sutartyje šalys nustato darbo, profesines, socialines ir ekonomines sąlygas bei garantijas, kurios nėra reglamentuotos įstatymų, arba kurios jiems neprieštarauja ir neblogina darbuotųjų padėties.

Apibendrinant paminėtų teisės normų turinį darytina išvada, kad profesinės sąjungos renkamojo organo dalyvavimas skiriant tarnybines nuobaudas profesinių sąjungų renkamųjų organų nariams, kaip papildoma garantija, yra nustatyta įstatymu, įstatymas taip pat apibrėžia ir jos turinį, todėl kitoks šių teisinių santykių reglamentavimas kolektyvinėje sutartyje yra negalimas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kolektyvinės sutarties 35 punkto nuostatos prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, reiškia neatitinka Statuto 16 straipsnio 3 dalies nuostatai, kad kolektyvinė sutartis turi neprieštarauti Statutui ir kitiems muitinės pareigūnų teisinį statusą nustatantiems teisės aktams, ir sprendžiant šį ginčą turi būti vadovaujamasi Statuto, o ne kolektyvinės sutarties nuostatomis.

Teismo išvados grindžiamos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje buvo nagrinėta bylų, susijusių su Vilniaus teritorinėje muitinėje sudarytos kolektyvinės sutarties 35 punkto taikymu, ir šiose bylose buvo konstatuota, kad minėtos kolektyvinės sutarties 35 punkto nuostatos, kuriomis profesinei sąjungai suteikiama teisė vertinti muitinės pareigūnui numatomos skirti tarnybinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą bei, atsižvelgiant į tokį vertinimą, neduoti sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, negalioja ir jomis negali būti vadovaujamasi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A8-265/2007, A8-673/2007, A5-791/2007, A14-1195/2007, A-442-921/2008, A-261-982/2008, A-442-1363/2008, A-143-1385/2008, Nr. A143-1741/2008). Teismas vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, nes tą daryti teismą įpareigoja Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnis, taip pat Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis (2008-07-03 įstatymo Nr. X-1685 redakcija), kurioje nurodyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose, teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos pateikiama nuoroda į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-11-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A15-1842/2006 nepatvirtina atsakovo dėstomos pozicijos pagrįstumo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-11-15 nutartyje Vilniaus teritorinėje muitinėje pasirašytos kolektyvinės sutarties 35 punktas iš esmės buvo vertinamas tik tuo aspektu, ar teisėtai jame numatyta pati muitinės pareiga kreiptis į profesinę sąjungą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą, tačiau nebuvo vertinama nustatytų profesinės sąjungos teisių neduoti sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą apimtis. Nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra paneigiamos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-11-15 nutarties išvados, jog Vilniaus teritorinėje muitinėje sudarytos kolektyvinės sutarties 35 punkte teisėtai yra numatyta muitinės pareiga kreiptis į profesinę sąjungą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą, tačiau yra konstatuojama, jog profesinė sąjunga nagrinėjamu atveju spręsdama sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą davimo klausimą, viršijo savo kompetenciją ir nedavė sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą tokiais motyvais, kuriais remtis ji neturėjo teisės.

Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovo nurodyti nesutikimo skirti muitinės pareigūnui tarnybinę nuobaudą motyvai negali būti laikomi pagrįstais. Argumentų, jog tarnybinė nuobauda muitinės pareigūnui yra skiriama dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, atsakovas neduodamas sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą, nenurodė. Byloje duomenų, patvirtinančių, jog tarnybinės nuobaudos skyrimas E. S. yra susijęs su jo veikla profesinėje sąjungoje, taip pat nėra. Todėl byloje ginčijamas atsakovo atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pripažintinas neteisėtu ir naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127 straipsniu,

nusprendė:

Pareiškėjo Vilniaus teritorinės muitinės skundą tenkinti.

Panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2008-09-02 sprendimą Nr. 1P-103, kuriuo atsisakoma duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės inspektoriui E. S., atliekančiam pareigas Vilniaus krovinių poste „Paneriai“.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.