Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovės S. A.-K. ieškinį atsakovei J. A. dėl paveldimo turto teisinio režimo pakeitimo, byloje dalyvaujant tretiesiems asmenims J. T., S. T., S. A., Valstybės įmonei Turto bankui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei J. A. (iki santuokos pavardė A.) procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu. Atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas

Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini). H. A. Kazachstane, Jarmako mieste, buvo įregistravęs santuoką su J. A., gim. 1948 m. (b. l. 22, 23). Byloje nėra duomenų apie atsakovės gyvenamąją vietą. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos duomenimis, archyve esančio H. A. prašymo išduoti pasą (išduotas 1981 m. birželio 22 d.) eilutėje apie šeiminę padėtį nurodyta: „Vedęs, žmona A. E., I.. Kazachijos TSR, Pavlodaro srities, Jermako miesto CMB 1966 m. rugsėjo 30 d.“; daugiau duomenų apie J. (E.) A. nėra (b. l. 22, 72). Lietuvos Respublikos gyventojų registre duomenų, apie atsakovės gyvenamąją vietą nėra (b. l. 23). Kazachstano Respublikos ambasados Lietuvos Respublikoje duomenimis, E. A. pasas/asmens pažymėjimas nebuvo išduotas, duomenų apie registraciją nėra. Vieningos informacinės sistemos „Berkut“ duomenimis, nėra žinoma apie tai, kad E. A. kirto valstybinę sieną (b. l. 24-27). Ieškovės teigimu, jos motina J. T. su H. A. kartu gyveno nuo 1978 m. Ieškovė S. A.-K. ir trečiasis asmuo S. A. yra J. T. ir H. A. vaikai (b. l. 7, 8, 10). (duomenys neskelbtini)J. T. ir H. A. sudarė bažnytinę santuoką Musninkų švč. Trejybės bažnyčioje (b. l. 20), tačiau teisės aktų nustatyta tvarka jos neįregistravo (b. l. 21). 1992 m. rugsėjo 11 d. sutartimi J. T. kartu su H. A. lygiomis dalimis iš Širvintų rajono Družų kolūkio įsigijo gyvenamąjį namą su priklausiniais, Vindeikių k., Širvintų r., už 18 855 rublių (b. l. 12, 13-14). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, minėtas gyvenamasis namas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), su viraline, kurios unikalus numeris (duomenys neskelbtini), sandėliu, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), tvartu, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), daržine, kurios unikalus numeris (duomenys neskelbtini), malkine, kurios unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kiemo statiniais, kurių unikalus numeris (duomenys neskelbtini), po 1/2 dalį nuosavybės teise įregistruotas J. T. ir H. A. vardu (b. l. 32-34). Kolūkio namų ūkio knygos išraše nurodyti J. T. šeimos nariai – H. A., S. T., S. A. ir S. A. (b. l. 18). H. A. (duomenys neskelbtini) mirė (b. l. 19).

Tiek galiojusiame Santuokos ir šeimos kodekse (toliau – SŠK), tiek Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) įtvirtintas principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Esant susituokus įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (SŠK 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Turtas, įregistruotas viešajame registre tik vieno sutuoktinio vardu, nesant nuorodos, kad jis yra bendroji jungtinė nuosavybė, laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, tik tuo atveju kai turtas registruojamas galiojant CK. Nagrinėjamu atveju, ginčo turtas įgytas iki CK įsigaliojimo, todėl turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis SŠK 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią, turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas susituokus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2006). Pagal tuo metu galiojusių teisės aktų taikymo teismų praktiką buvo laikomasi nuomonės, kad faktiškai nutraukus šeiminius santykius ir namų ūkio tvarkymą be ketinimo juos atnaujinti, o kartais net ir sukūrus vienam arba abiem sutuoktiniams faktines šeimas, tai šiuo laikotarpiu įgytas turtas yra kiekvieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė. Pagal šiuo metu galiojantį CK, nustačius, jog sutuoktiniai gyvena skyrium, sutuoktinis, išskyrus tą, kuris pripažintas kaltu, gali prašyti, kad teismas nustatytų, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis, 3.127 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju, H. A. ir J. A. santuokos metu vaikų nesusilaukė. Pasak ieškovės ir trečiųjų asmenų, atsakovė į Lietuvą buvo atvykusi tik vienai dienai ir pamačiusi prastas gyvenimo sąlygas, pabėgo nuo sutuoktinio. Tai įvyko iki 1978 m. Lietuvoje negyveno ir bendro ūkio su H. A. nevedė. H. A. jos niekada daugiau nėra matęs. H. A. nuo 1978 m. gyveno kartu su ieškovės motina ir vedė bendrą ūkį. 1992 m. rugsėjo 11 d. sutartimi J. T. kartu su H. A. lygiomis dalimis iš Širvintų rajono Družų kolūkio įsigijo gyvenamąjį namą su priklausiniais, Vindeikių k., Širvintų r., kuris ir buvo įregistruotas minėtų asmenų vardu (b. l. 12, 13-14; 32-34). Tiek šalys, tiek teismas išnaudojo visas galimybes nustatyti atsakovės gyvenamąją vietą, tiek Lietuvos Respublikoje, tiek už jos ribų, tačiau nebuvo gauta jokių duomenų apie J. A. egzistavimą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad J. A. ir H. A. kartu negyveno ir bendro ūkio nevedė iki minėto sandorio sudarymo. Byloje nėra duomenų apie tai, kad J. A. būtų atvykusi į Lietuvos Respubliką ar gyvenusi kartu su H. A., pagal 1992 m. rugsėjo 11 d. sutartį įsigytame name. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), ieškovės ieškinys tenkintinas ir pripažintina, kad H. A., mirusio (duomenys neskelbtini), vardu registruotas nekilnojamasis turtas, kuris buvo įgytas santuokos su J. A. metu, priklausė jam asmeninės nuosavybės teise.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Pripažinti, kad H. A., mirusio (duomenys neskelbtini), vardu registruotas nekilnojamasis turtas (1/2 dalis gyvenamojo namo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis viralinės, kurios unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis sandėlio, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis tvarto, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis daržinės, kurios unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis malkinės, kurios unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis kiemo statinių, kurių unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), kuris buvo įgytas santuokos su J. A. (iki santuokos pavardė A.) metu, priklausė jam asmeninės nuosavybės teise.

Įsiteisėjusio sprendimo kopiją išsiųsti Nekilnojamojo turto registrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Širvintų rajono apylinkės teismą.