Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo teisėja Danutė Giačaitė susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje J. B. kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138str.2d.3p., 145str.1d. ir 140 str.1d. padarymu, parengimo nagrinėti bylą teisme metu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokurorė Jolanta Petraitytė perdavė Kauno apylinkės teismui baudžiamąją bylą, kurioje J. B. kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138str.2d.3p., 145str.1d. ir 140 str.1d. padarymu .

Byla perduotina prokurorui, kadangi ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai yra esminis baudžiamojo proceso pažeidimas, kuris trukdo nagrinėti bylą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 219 str. yra nurodyta, koks turi būti kaltinamojo akto turinys, išvardinta, kas kaltinamajame akte turi būti nurodoma. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 219 str., kaltinamajame akte, be kitų duomenų, turi būti nurodytas nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. BPK reikalavimai, keliami kaltinamojo akto surašymui, nėra formalūs, jų įvykdymas privalomas. Kaltinimas turi būti konkretus, toks, kad kaltinamasis turėtų galimybę tinkamai pasirengti gynybai nuo pateikto kaltinimo.

J. B. pareikšti įtarimai dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 138str.2d.3p. pareikšti apsiribojant ir tik nusikaltimo padarymo laiku nurodant metus- 2012 m. Tuo tarpu byloje yra duomenys iš gydymo įstaigų( b.l.31), kada nukentėjusioji kreipėsi į medikus pagalbos dėl skausmų krūtinėje, fiksuota kada buvo trauma nurodant datą. Be to yra ir įtariamojo paaiškinimai, kurie leidžia nustatyti sužalojimo mėnesį ir dieną, jeigu nukentėjusioji šių aplinkybių neprisimena.

Ikiteisminis tyrimas negali būti toks, kad jo trūkumai kliudytų teismui išspręsti asmens kaltumo padarius nusikalstamą veiką klausimą, per ikiteisminį tyrimą priimami sprendimai turi būti aiškūs, pagrįsti teisiniais argumentais. Šių sprendimų aiškumas, pagrindimas teisiniais argumentais yra svarbi asmens konstitucinių teisių ir laisvių, teisės į teisingą teisinį procesą, taip pat teisės į teisminę gynybą, garantija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006 01 16 nutarimas). Šis esminis kaltinamojo akto turinio pažeidimas trukdo nagrinėti baudžiamąją bylą bei suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą, kadangi gavęs tokį kaltinamąjį aktą, kaltinamasis negali efektyviai pasiruošti gintis teisiamajame posėdyje.

Baudžiamojo proceso paskirtis yra, ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus, greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 str.). Baudžiamojo proceso principus bei tikslus turi įgyvendinti ne tik teismai, tačiau ir kiti proceso dalyviai, tame tarpe ir prokuroras (BPK 2 str.).

Kaltinamasis aktas yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos dokumentas, jame išdėstomi svarbiausi šios stadijos rezultatai, suformuluojamas kaltinimas, kuris ir nustato teisminio nagrinėjimo ribas, kadangi byla nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 str. 1 d.). Dėl šios priežasties, kaltinamasis aktas turi būti surašytas be esminių trūkumų tiek turinio, tiek formos prasme, jame turi būti išsamiai aiškiai ir tiksliai išdėstytos visos nusikalstamos veikos aplinkybės.

Akivaizdu, jog įtarimai pareikšti nekonkretūs, nenurodant nusikalstamos veikos datos, veika aprašyta formaliai su gramatinėmis klaidomis. Nukentėjusios pozicija, atsisakymas duoti parodymus bei vykti pas ekspertus nenurodyta.

Kadangi ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, ir jis trukdo nagrinėti bylą teisme, todėl, esant išvardintoms aplinkybėms, ši baudžiamoji byla perduotina prokurorui (BPK 232 str. 3 p., 234 str. 2 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 232 str. 3 p., 234 str. 2 d., 253 str., 439 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

baudžiamąją bylą, kurioje J. B. kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138str.2d.3p., 145str.1d. ir 140 str.1d. padarymu perduoti prokurorui.

Nustatyti prokurorui vieno mėnesio terminą trūkumams pašalinti.

Ši nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.