- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-12-09
- Bylos Nr.
- e1-1655-298/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26271-2021-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaclavas Karšulis
- Kaltinamasis
- A. K.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Vaclavas Karšulis, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokurorės Vidos Bracevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje A. K. (A. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), nevedęs; pradinio išsilavinimo; dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) staliumi, teistas
1) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 1999 m. liepos 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 272 straipsnio 2 dalį (BK galiojo iki 2003-05-01)- 2 metams pataisos darbais be laisvės atėmimo su 1/3 turto konfiskavimu;
2) Vilniaus apygardos teismo 2000 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu BK 272 straipsnio 3 dalį (galiojo iki 2003-05-01), subendrinta galutine 6 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme su turto konfiskavimu;
3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2004 m. kovo 17 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
4) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2005 m. birželio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį - 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
5) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005 m. birželio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį- 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
6) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 3 dalį, subendrinta galutine 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
7) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. vasario 5 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 286 straipsnį, 180 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 4 dalį 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, subendrinta, galutine 4 metų laisvės atėmimo bausme;
8) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 22 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį- 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
9) Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį- 2 metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas 1 metams;
10) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. liepos 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - 1 metų laisvės apribojimo bausme, paskiriant įpareigojimus,
kaltinama pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. 2021 m. rugpjūčio 2 d. apie 13:00 val. (duomenys neskelbtini), namuose, būdamas neblaivus, žodinio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą sugyventinės D. A. atžvilgiu, tai yra vieną kartą delnu sudavė smūgį į veidą, tuo D. A. sukdamas fizinį skausmą,
t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu A. K. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir nurodė, kad D. A. yra jo sugyventinė. Jie kartu gyvena apie 15 metų jai priklausančiame bute, turi sūnų, kuriam 11 metų. Su jais bute taip pat gyvena jo sugyventinės brolis G. A.. 2021 m. rugpjūčio 2 d. ryte, būdamas lauke, išgėrė 3 skardines alaus. Kadangi iš vakaro taip pat vartojo alkoholį, dėl ko buvo stipriai neblaivus. Grįžus namo, tarp jo ir sugyventinės kilo konfliktas, tačiau būtent dėl ko pasakyti negali, nes dėl savo neblaivumo neprisimena, neatmeta galimybės, kad jis pradėjo konfliktą. Prisimena, kad tuo metu kambaryje buvo jo sugyventinė ir jos brolis G. A., jų sūnus buvo kitame kambaryje. Konflikto metu, jis būdamas stipriai neblaivus, dešine ranka užsimojo ir sudavė vieną kartą D. A. į veido sritį, atrodo, pataikė į kairįjį skruostą. Tada apsirengęs išėjo iš namų, šiek tiek pasivaikščiojęs nusprendė grįžti namo. Grįžtant, prie laiptinės jį sulaikė policijos pareigūnai. Niekam negrasino susidorojimu, tik sudavė vieną smūgį sugyventinei į veidą. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi, sugyventinės atsiprašė (b. l.61-62).
Be visiško prisipažinimo, kaltinamojo kaltė grindžiama šiais įrodymais ir duomenimis:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2021 m. rugpjūčio 2 d. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, iš kuriuo matyti, kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, dėl to, kad 2021 m. rugpjūčio 2 d. apie 13 val. (duomenys neskelbtini) šeimyninio konflikto metu A. K. sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą sugyventiniai D. A. sukeldamas jai fizinį skausmą (b. l. 3).
Pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, iš kurio matyti, D. A. parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 2 d. apie 12.50 val., ji, jos nepilnametis sūnus A. K., gim. (duomenys neskelbtini), jos brolis G. A., gim. (duomenys neskelbtini), buvo namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini). Namo atėjo sugyventinis A. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuris, būdamas neblaivus, provokavo konfliktinę situaciją. Prisėdęs prie kompiuterio, jis staiga kumščiu trenkė į stalą. Netrukus paėmęs kompiuterio pelę vėl trenkė į stalą ir sulaužė minėtą pelę. Tada sustojęs laikė kumščius ir rusiškai agresyviu ir pakeltu tonu pasakė jos broliui G. A. pasakė žodžius: ,,aš tau tuoj trenksiu“. Tuo metu tame pačiame kambaryje buvo ir viską matė bei girdėjo jų nepilnametis sūnus A. K., kuris drebėdamas iš baimės pradėjo prašyti tėvo, kad jis nusiramintų ir nemuštų jos ir jos brolio. Ji su broliu taip pat prašė A. K. nusiraminti. Tada A. K. staiga pajudėjo prie ant sofos sėdinčio sūnaus. Jos brolis iškart pribėgo prie jų sūnaus ir užstojo jį nuo A. K.. Ji stovėjo šalia, šiek tiek šone. Jos sugyventinis pradėjo ją įžeidinėti necenzūriniais žodžiais. Jai vėl paprašius sugyventinio nusiraminti, A. K., užsimojęs ranka jų nepilnamečio sūnaus akivaizdoje, jai trenkė. Dėl to ji pajuto stiprų fizinį skausmą ir nuo smūgio krito ant sofos. Skausmą jaučia iki dabar. Tada jos sugyventinis nubėgo į kitą kambarį ir rėkavo, kad visus papjaus. Kadangi A. K. jau buvo teistas už kūno sužalojimus, ji paėmė telefoną ir paskambino numeriu 112, iškvietė policiją. A. K. persirengė ir išbėgo iš buto. Iš protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta. Grafoje kiti duomenys nurodyta, kad ant pareiškėjos veido, kairės pusės skruosto matėsi patinimas, paraudimas, tačiau pareiškėja nuo medicininės pagalbos atsisakė. Nepilnametis vaikas fizinio smurto nepatyrė. Į įvykio vietą grįžo A. K., kuris buvo sulaikytas ir pristatytas Į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrių, buvo panaudota spec. priemonė – antrankiai (b. l. 7-17).
Kitų objektų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas. Garso įraše pavadinimu 21/08/02 12.58.04 užfiksuota, kad į Bendrąjį pagalbos centrą skambina moteris prisistačius kaip D. A., kuri nurodė, kad nori išsikviesti policiją, nes atėjo neblaivus sugyventinis, pradėjo muštis, keiktis keiksmažodžiais prie vaiko. Įvykis buvo (duomenys neskelbtini), antras aukštas. Sugyventinis - A. K. (b. l. 28).
Nukentėjusios D. A. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kur ji parodė, kad A. K. yra jos sugyventinis, kartu gyvena apie 13 metų jai priklausančiame bute. Augina jų sūnų A. K., kuriam 11 metų, taip pat su jais gyvena jos brolis G. A.. 2021 m. rugpjūčio 2 d. ryte ji su broliu išvažiavo apsipirkti. Namuose liko sugyventinis ir sūnus. Po maždaug 10-15 minučių jai paskambino sūnus ir pasakė, kad namuose jis yra vienas, o tėtis kažkur išėjo, tuomet jie su broliu grįžo namo. Namuose buvo ji, jos brolis G. A. ir jos sūnus. Jie buvo G. A. kambaryje. Kartu su G. A. bandė įdiegti naują sūnaus telefoną. Tuomet namo grįžo sugyventinis, kuris buvo stipriai neblaivus. Atėjęs į kambarį, jis pradėjo sakyti, kad nori pabūti prie kompiuterio. Jiems nelabai sekėsi įdiegti telefoną, todėl jos brolis pasakė, kad duos savo draugui, kad jis viską padarytų. Tuomet sugyventinis supyko ir pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais ant jos ir brolio, sulaužė kompiuterio pelytę. Brolis liepė pastarajam nusiraminti, tačiau A. K. pradėjo artintis prie brolio šaukdamas, tačiau nesudavė. Ji tuo metu buvo prie vaiko. Tada sugyventinis pradėjo artintis prie jos ir vaiko, tačiau brolis atsistojo priešais juos. Tada sugyventinis jau ketino išeiti iš kambario, tačiau grįžo ir jos brolio ir sūnaus akivaizdoje rankos delnu (kurios rankos pasakyti negali) sudavė jai vieną smūgį į kairįjį skruostą. Ji jautė fizinį skausmą. Sudavęs A. K. išėjo į kitą kambarį, toliau šaukė. Tuomet ji nusprendė nekentėti tokio jo elgesio ir iškvietė policijos pareigūnus. Sugyventinis išgirdęs, kad kviečia policiją apsirengė ir išėjo iš namų prieš tai šaukdamas, kad jis nieko nebijo ir kai grįš juos papjaus. Tuo metu ji šių jo žodžių išsigando, tačiau dabar emocijoms aprimus nemano, kad grasinimai buvo realūs. Visą šį įvykį matė sūnus. Sūnus buvo išsigandęs, kai sugyventinis jai sudavė, jis priėjo prie tėčio sakydamas: ,,Tėti, išeik iš čia, nemušk mamos ir G.“. Dabar vaikas yra aprimęs. Dėl sužalojimo į medikus nesikreipė, jai sveikata sutrikdyta nebuvo, dėl sužalojimo jos veiksmai ir judesiai suvaržyti nebuvo. Jai sukeltą sužalojimą laiko mažareikšmiu ir prašo ikiteisminį tyrimą A. K. atžvilgiu nutraukti dėl mažareikšmiškumo (b. l. 34-35, 72).
Liudytojo G. A. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kur jis parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 2 d., jam būnant namuose kartu su seserimi D. A. ir jos sūnumi A. K., atėjo stipriai neblaivus A. K.. Jis nuėjo į savo kambarį, ten šūkavo. Tuo metu jie buvo jo kambaryje. Jis sėdėjo prie kompiuterio, o sesuo ir A. K. ant lovos. A. K. atėjo, atsisėdo prie kito kompiuterio. Tuomet prasidėjo kalba dėl vaiko telefono, nes jis A. K. nupirko naują telefoną, o A. K. norėjo jį pasiimti sau, o savo seną atiduoti vaikui, tačiau A. K. buvo prieš. Jis pradėjo sakyti, kad nesigauna jam įdiegti telefono, todėl nuneš savo draugui, kad pastarasis viską padarytų, tačiau A. K. siūlė nunešti jų kaimynui ir sakė, kad jis viską padarys, tačiau taip kaip reikia A. K.. Jis tam prieštaravo, dėl to įvyko konfliktas. A. K. atsistojo, trenkė kumščiu per stalą, paėmė kompiuterio pelytę ir ją sulaužė bei sugniaužęs kumščius pradėjo artintis prie jo. Manė, kad jis jam suduos, tačiau nesudavė, atsisuko į sesers ir jos sūnaus pusę. Jis pagalvojo, kad pastarasis tuoj jiems kažką padarys, tuomet užstojo juos. Po to D. A. pradėjo prašė A. K. nusiraminti. Pastarasis priėjęs prie jos sudavė vieną smūgį delnu į veido sritį. Nuo smūgio sesuo nukrito ant lovos. D. A. iškvietė policijos pareigūnus. A. K. tuo metu buvo savo kambaryje ir keikėsi necenzūriniais žodžiais. Vėliau prieš išeidamas keikė juos. Ką tiksliai pasakė, neatsimena. Tai buvo girto žmogaus paistalionės, neatsimena, kad jis būtų grasinęs susidorojimu. A. K. nei jam, nei vaikui nesudavė (b. l. 40-41).
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais kaip tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 20 straipsnyje, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad A. K. kaltinime nurodytoje vietoje, laiku ir aplinkybėmis panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją D. A., t. y. vieną kartą delnu sudavė smūgį į veidą, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai D. A. sukėlė fizinį skausmą.
Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamojo, nukentėjusiosios ir liudytojo parodymus ikiteisminio tyrimo metu, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, kitą rašytinę bylos medžiagą. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, ir yra pakankami A. K. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmus, pagal nustatytas aplinkybes, teismas kvalifikuoja pagal BK 140 straipsnio 2 dalį .
Prokurorė siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje skirti kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę. Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų.
Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, jis pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka (b. l. 94-95, 97).
Dėl atsakomybės individualizavimo ir bausmės
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė, būdamas neblaivus, ir tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobūdį, į tai, kad įvykdytas vienas nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis). Taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kad yra po vieną jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis –teistas (b. l. 77-81), baustas administracine tvarka (b. l. 85-87), nevedęs, dirbantis. Išdėstytos aplinkybės, taip pat jo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, bei jo sutikimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą ir prokurorės pareiškime teismui siūlomą bausmę – laisvės apribojimą.
BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai A. K. buvo sulaikytas nuo 2021 m. rugpjūčio 2 d. 13:40 val. iki 2021 m. rugpjūčio 3 d. 10:37 val., vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (b. l. 44, 65).
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti– paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo (b. l. 68-70).
BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę, tai, kad nusikalstama veika padaryta sugyventinės atžvilgiu, daro išvadą, kad A. K. tikslinga paskirti prokurorės siūlomą baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 72² straipsnyje –įpareigoti per 5 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
A. K. (A. K.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 2 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei per šį laikotarpį uždraudžiant lankytis kavinėse, baruose ar kitose vietose, kur gali būti vartojami alkoholiniai gėrimai; turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, vartoti alkoholinius gėrimus.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. K. skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu iki 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei per šį laikotarpį uždraudžiant lankytis kavinėse, baruose ar kitose vietose, kur gali būti vartojami alkoholiniai gėrimai; turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, vartoti alkoholinius gėrimus.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti A. K. laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. rugpjūčio 2 d. 13:40 val. iki 2021 m. rugpjūčio 3 d. 10:37 val., vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu skirti A. K. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti per 5 (penkis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Išaiškinti A. K., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs jį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra neskundžiamas.