- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-02-03
- Bylos Nr.
- 1-46-543/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25479-2019-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- V. K.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.2.5.4.1Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą (BK 145 str. 1 d.)
- 2.1.9.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 10 mėnesių; Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartimi bausmė pakeista į areštą 45 paroms, bausmę atlikęs;
2) Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 24 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį areštu 45 paroms, vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartimi pakeista bausme, galutinė bausmė - areštas 50 parų, bausmę atlikęs;
3) Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, areštu 58 paroms, bausmę atlikęs;
4) Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. gegužės 31 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, areštu 50 parų, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas;
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis V. K. 2019 m. birželio 18 d. apie 00.05 val. Alytaus mieste, Jazminų g. 1, automobilių stovėjimo aikštelėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, siekdamas išlaisvinti draugą M. D., mojuodamas peiliu ir sakydamas žodžius „išlupsiu tau akis, perpjausiu gerklę“, grasino nužudyti nukentėjusįjį T. D. arba sunkiai sutrikdyti jam sveikatą, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Kaltinamasis V. K. iš dalies pripažino savo kaltę ir paaiškino, kad kaltinime nurodytu laiku kartu su savo draugu M. D. prie naktinės parduotuvės vartojo alkoholinius gėrimus, vėliau draugas jį lydėjo namo. Einant pro Jazminų g. 1 esančią nesaugomą automobilių stovėjimo aikštelę, M. D. pasiūlė eiti patikrinti stovinčius automobilius ir su kuriuo nors pasivažinėti. M. D. pradėjo tikrinti, kuris automobilis yra neužrakintas, radęs neužrakintą automobilį, atsisėdo į jo vidų. Jis matė, kad viename iš ten esančių automobilių sėdi vyriškis, todėl perspėjo draugą, kad pastarasis nelįstų, tačiau M. D. jo neklausė. Kai draugas įlipo į automobilį, priėjęs nukentėjusysis jį ištraukė ir paguldė ant žemės. Tuomet jis puolė gelbėti draugą, liepė jį paleisti, sakė, kad jeigu nepaleis, papūs dujų arba durs į koją. Su savimi jis turėjo ir dujas, ir peilį, tačiau peilis buvo užlenktas kišenėje. Kadangi nukentėjusysis nepatikėjo grasinimais ir pasakė, kad jis neturi kuo durti, tuomet jis išsitraukė iš kišenės peilį, tačiau peilis buvo sulenktas. Kai jis išsitraukė peilį, nukentėjusysis paleido jo draugą ir jie abu paspruko. Jis tikrai negrasino perpjauti gerklę ar išlupti akis, sakė tik tai, kad nupūs dujomis ir durs į koją, tačiau to tikrai neketino daryti, tik norėjo, kad nukentėjusysis paleistų jo draugą. Kai policijos pareigūnai jį sulaikė, peilis jam iškrito iš kišenės. Į kišenę peilį įsikišo tuomet, kai su draugu bėgo nuo nukentėjusiojo. Viso įvykio gerai nepamena, nes buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tai įtakojo šio veikos padarymą.
Nukentėjusysis T. D. parodė, kad kaltinime nurodytu laiku kuomet kartu su drauge Č. stovėjo lauke ir rūkė, pamatė, kad maždaug 30 metrų atstumu automobilių stovėjimo aikštelėje vaikščioja įtartini asmenys ir bando atidaryti automobilių dureles. Pamatęs, jog vienam iš vaikinų pavyko atidaryti vieno automobilio dureles, draugei pasakė, kad kviestų pareigūnus, o pats nuskubėjo link minėto vyriškio. Tai buvo kaltinamojo draugas, kurį jis ištraukė iš automobilio, paguldė ant žemės, užsuko ranką ir laikė jį prispaudęs kojos keliu. Pribėgęs kaltinamasis, iš pradžių stovėdamas maždaug 5 metrų atstumu, reikalavo paleisti draugą, sakė, kad turi dujų, po to išsitraukė ir atsilenkė peilį. Kol kaltinamasis buvo per kelis metrus, didelio pavojaus nejautė, todėl laikė prispaudęs jo draugą, tačiau kai pribėgo prie pat jam iš priekio ir peiliu pradėjo mojuoti prie pat akių ir galvos, grasindamas, kad perpjaus galvą ir išlups akis, matydamas arti savęs peilio geležtę ir suprasdamas realų pavojų, jis paleido sulaikytąjį ir jie kartu su kaltinamuoju pabėgo. Žinodamas, kad pareigūnai turi tuoj pat atvykti, jis bėgo paskui tuos asmenis ir vėl pagavo kaltinamojo draugą, paguldė jį ant žemės, tačiau kaltinamasis vėl sugrįžo ir ėmėsi tų pačių veiksmų išlaisvinti draugą, pavojingai mojavo peiliu, grasino perpjauti gerklę, todėl matydamas, kad yra realus pavojus, jog kaltinamasis jam įdurs, vėl paleido jo draugą. Juos sulaikė atvykę policijos pareigūnai.
Liudytoja G. Č. iš esmės patvirtino nukentėjusiojo T. D. parodymus ir nurodė, kad jiems susitikus automobilių stovėjimo aikštelėje, abu pamatė įtartinus jaunuolius, kurie bandė patekti į ten stovinčius automobilius. Vienam iš jų pavyko rasti neužrakintą automobilį ir atsisėsti į jo vidų. T. liepė kviesti policijos pareigūnus, o pats nuėjo prie jaunuolių. Mažesnis vaikinas pasišalino, o aukštesnį T. išsitraukė iš automobilio, paguldė ant žemės ir laikė. Sugrįžęs kaltinamasis, prisiartino prie T. visai arti, maždaug metro atstumu, kažką laikydamas rankoje, šaukė, kad turi peilį ir perpjaus gerklę. Ar T. juos paleido, ar jie patys kažkaip paspruko, ji nematė, tik matė, kad T. juos nusivijo ir iškarto atvažiavo pareigūnai.
Liudytojas M. D. parodė, kad kartu su kaltinamuoju, būdami neblaivūs, tikrino automobilius ar jie užrakinti, nes tikėjosi rasti kokių nors daiktų. Suradus nerakintą automobilį, jis įlipo į vidų. Juos pamatęs nukentėjusysis iškvietė policijos pareigūnus ir pribėgęs ištraukė jį iš mašinos, paguldė ant žemės ir laikė. Tuomet pribėgęs jo draugas V. K. bandė jį išlaisvinti ir sakė, kad paleistų, nes papūs dujų. Nukentėjusysis išsigando V. K. ir jį paleido. Ar kaltinamasis grasino papjauti nepamena, nes buvo stipriai apsvaigęs. Nepastebėjo, kad kaltinamasis butų išsitraukęs peilį. Rankose jis turėjo dujų balionėlį.
Iš 2019-06-18 protokolo pareiškimo matyti, kad nukentėjusysis iš karto po įvykio kreipėsi į policijos įstaigą, pranešdamas, jog nepažįstamas asmuo grasino peiliu, ne mažiau keturių kartų mojavo peiliu ties veido sritimi, grasino išlupti akis ir perpjauti gerklę, ir tie grasinimai buvo realūs (b. l. 1).
Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo skyriaus vyriausio patrulio M. Š. tarnybinio pranešimo matyti, kad iš budėtojo gavę pranešimą, kad prie Alytaus turgavietės yra sulaikyti asmenys bandę apvogti automobilius. nuvykus į minėtą vietą, į kelią išbėgo liudytoja G. Č., kuri nurodė, kad minėti asmenys nubėgo link Volungės gatvės. Bėgant pastebėjo du asmenis, kurie išbėgo iš gyvenamųjų namų kiemų ir bėgo į kitą gatvės pusę. Vieną iš jų atpažino, tai buvo V. K.. Asmenys į perspėjimus nereagavo, sulaikyti juos pavyko tik atvažiavus papildomam ekipažui. Abiem asmenims buvo nustatytas girtumas, V. K. 0,99 promilės, M. D. 2,17 promilės. Sulaikytus asmenis atpažino T. D. ir G. Č. (b. l. 9).
Iš 2019 m. birželio 18 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad iš karto po įvykio apžiūrint nesaugomą automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie Jazminų g. 1 namo, šalia esančioje žalioje vejoje buvo rastas mobilaus ryšio telefonas Nokia su įjungtu žibintuvėliu ir šalia Volungės g. 19 namo žalioje vejoje rastas daugiafunkcinis įrankis t. y. peilis - replės (b. l. 11-17).
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pagal konstrukciją nusikaltimo sudėtis formalioji – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiškimo paskelbimu apie kurį sužino nukentėjusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas. Pagal teismų praktiką grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketintų grasinimą įvykdyti. Pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes, turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys Nr. 2K-403/2006, Nr. 2K-142/2007, Nr. 2K-26/2010, Nr. 2K-341/2010). Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-639/2010).
Teismas daro išvadą, kad byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visiškai pakanka konstatuoti, jog kaltinamasis V. K. 2019 m. birželio 18 d. nakties metu, automobilių stovėjimo aikštelėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, matydamas, kad jo draugą M. D. nukentėjusysis T. D. ištraukęs iš svetimo automobilio, paguldė ant žemės ir laiko prispaudęs, siekdamas jį išlaisvinti, kad abu su draugu galėtų pasišalinti iš įvykio vietos, pribėgo prie nukentėjusiojo ir tyčia mojuodamas prie pat jo galvos bei veido peiliu, sakydamas žodžius „išlupsiu tau akis, perpjausiu gerklę“, grasino nukentėjusiajam T. D. jį nužudyti arba sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, dėl to nukentėjusysis realiai manydamas, kad grasinimas bus įvykdytas, paleido M. D.. Tęsdamas nusikalstamą veiką, kuomet nukentėjusysis antrą kartą pavijo M. D. ir vėl pargriovęs laikė jį ant žemės, kaltinamasis vėl siekdamas išlaisvinti savo draugą, sugrįžo ir ėmėsi tų pačių veiksmų išlaisvinti draugą, pavojingai mojavo peiliu, grasino perpjauti gerklę, todėl matydamas, kad yra realus pavojus, jog kaltinamasis jam įdurs, vėl paleido jo draugą. Kaltinamasis V. K. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teismo posėdžio metu tik iš dalies pripažino savo kaltę ir nurodė, kad siekdamas išgelbėti draugą, grasino nukentėjusiajam, kad papūs dujų arba durs į koją. Kadangi nukentėjusysis nepatikėjo grasinimais ir pasakė, kad jis neturi kuo durti, tuomet jis išsitraukė iš kišenės peilį, tačiau peilio geležtė nebuvo atlenkta. Kai jis išsitraukė peilį, nukentėjusysis paleido jo draugą ir jie abu paspruko. Jis negrasino perpjauti gerklę ar išlupti akis, sakė tik tai, kad nupūs dujomis ir durs į koją, tačiau to tikrai neketino daryti, tik norėjo, kad nukentėjusysis paleistų jo draugą. Kaltinamasis neneigė aplinkybės, jog siekė įbauginti nukentėjusįjį, tačiau nurodė, kad bauginimui rankose turėjo peilį, tačiau jis nebuvo atlenktomis geležtėmis, be to grasindamas naudojo kitokius žodžius nei pateikti kaltinime.
Teismas tokius kaltinamojo paaiškinimus vertina kaip pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant minimizuoti savo atliktų veiksmų pavojingumą. Liudytojo M. D. parodymus, neva kaltinamasis rankose turėjo ne peilį, o dujų balionėlį, vertina kritiškai, nes jie neatitinka nustatytų faktinių bylos aplinkybių.
Nukentėjusysis T. D. nuo pirminio pranešimo policijos įstaigai apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, taip pat apklausiant jį ikiteisminio tyrimo metu bei teisme nurodė tas pačias faktines aplinkybes, kad jam kartu su drauge Č. stovint lauke ir rūkant, abu pamatė, jog automobilių stovėjimo aikštelėje vaikščioja įtartini asmenys ir bando atidaryti automobilių dureles. Pamatęs, jog vienam iš vaikinų pavyko atidaryti vieno automobilio dureles, draugei pasakė, kad kviestų pareigūnus, o pats nuskubėjo link minėto vyriškio. Tai buvo kaltinamojo draugas, kurį jis ištraukė iš automobilio, paguldė ant žemės, užsuko ranką ir laikė jį prispaudęs kojos keliu. Pribėgęs kaltinamasis, iš pradžių stovėdamas maždaug 5 metrų atstumu, reikalavo paleisti draugą, sakė, kad turi dujų, po to išsitraukė ir atsilenkė peilį. Kol kaltinamasis buvo per kelis metrus, didelio pavojaus nejautė, todėl laikė prispaudęs jo draugą, tačiau kai V. K. pribėgo prie pat jam iš priekio ir peiliu pradėjo mojuoti prie pat akių ir galvos, grasindamas, kad perpjaus galvą ir išlups akis, matydamas arti savęs peilio geležtę ir suprasdamas realų pavojų, kad tikrai gali būti sužalotas arba nužudytas, jis paleido sulaikytąjį, ir jie kartu su kaltinamuoju pabėgo. Žinodamas, kad pareigūnai turi tuoj pat atvykti, jis bėgo paskui tuos asmenis ir vėl pagavo kaltinamojo draugą, paguldė jį ant žemės, tačiau kaltinamasis vėl sugrįžo ir ėmėsi tų pačių veiksmų išlaisvinti draugą, pavojingai mojavo peiliu, grasino perpjauti gerklę, todėl matydamas, kad yra realus pavojus, jog kaltinamasis jam įdurs, vėl paleido jo draugą. Šiuos nukentėjusiojo parodymus iš esmės patvirtino liudytoja G. Č., kuri nurodė, kad T. D. jai liepė kviesti policijos pareigūnus, o pats nuskubėjo prie jaunuolio, kuris įlipo į automobilį, matė, kaip nukentėjusysis iš automobilio ištraukė jaunuolį ir paguldė ant žemės, tuomet prie jo visai arti, maždaug metro atstumu, priėjo kaltinamasis, kažką laikydamas rankoje, šaukė, kad turi peilį ir perpjaus gerklę, po šių veiksmų abu jaunuoliai pabėgo, o T. juos nusivijo. Apžiūros protokolas patvirtina, kad iš karto po įvykio apžiūrint nesaugomą automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie Jazminų g. 1 namo, šalia esančioje žalioje vejoje buvo rastas mobilaus ryšio telefonas Nokia su įjungtu žibintuvėliu ir šalia Volungės g. 19 namo žalioje vejoje rastas daugiafunkcinis įrankis t. y. peilis – replės. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo T. D. ikiteisminio tyrimo metu bei teismo posėdžio metu duotais parodymais, liudytojos G. Č. parodymais, bei kita rašytine baudžiamosios bylos medžiaga. Šių asmenų parodymai yra nuoseklūs, logiškai atspindintys įvykio seką, sutampantys tarpusavyje bei patvirtinti rašytine bylos medžiaga. Visi aktyvūs kaltinamojo veiksmai -mojavimas peiliu prie pat gyvybiškai svarbių nukentėjusiojo kūno vietų, bauginančių žodžių išsakymas, agresyvus bei visiškai neprognozuojamas kaltinamojo elgesys sukūrė bauginančią situaciją ir sudarė nukentėjusiajam realų pagrindą manyti, jog grasinimai nužudyti arba sunkiai sutrikdyti sveikatą, gali būti įvykdyti. Nukentėjusysis T. D. matydamas kaltinamąjį jam iš priekio, prisiartinusį prie pat jo ir peiliu mojuojantį prie pat akių ir galvos, girdėdamas grasinimus perpjauti galvą ir išlupti akis, matydamas arti savęs peilio geležtę, išsigando, suprato, kad grasinimai yra realūs, todėl pakluso kaltinamojo valiai paleisti sulaikytąjį. Kaltinamojo veiksmų šioje situacijoje rodo, jog jis suvokė ir žinojo, kad taip nukentėjusiajam sukels baimę ir to norėjo, suprato, kad savo elgesiu kelia mirties arba sunkaus sveikatos sutrikdymo baimę ir norėjo taip elgtis, todėl darytina išvada, kad V. K. veikė tiesiogine tyčia. Tokia kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį.
Bausmės skyrimas
V. K. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, yra teistas keturis kartus, šią nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (b. l. 59-66). Jis daug kartų baustas administracinėmis nuobaudomis, paskirtų baudų nesumoka (b. l. 74-83). V. K. iki 2016 m. vasario 12 d. buvo įrašytas į Alytaus poliklinikos Psichikos sveikatos centro psichikos stebimų pacientų tarpą, diagnozė F70.1, tačiau Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto 2019 m. balandžio 4 d. išvadoje Nr. 83TPK-406/2019 konstatuota, kad V. K. netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (b. l. 84, 85). Kaltinamasis Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. sausio 22 d. nuosprendžiu yra nuteistas už aštuonias tyčines nusikalstamas veikas 10 mėnesių realia laisvės atėmimo bausme, tačiau šis nuosprendis neįsiteisėjęs. Dar vienas ikiteisminis tyrimas kaltinamojo atžvilgiu atliekamas dėl nusikalstamos veikos žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui. Įvertinus šias aptartas aplinkybes, daroma išvada, kad tik realus laisvės atėmimo bausmės paskyrimas gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą, t. y. ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, siekti, kad jis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų, tačiau ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. V. K. atsakomybę sunkina tai, jog nusikalto, neišnykus teistumui už ankstesnius tyčinius nusikaltimus (nusikaltimų recidyvas), taip pat tai, jog nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Atsižvelgiant į nustatytas sunkinančias aplinkybes, lengvinančių aplinkybių nebuvimą, patenkinamą kaltinamojo asmenybę, nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, savo dydžiu artima sankcijose numatytam bausmės vidurkiui.
Daugiafunkcinis peilis, rastas apžiūrint įvykio vietą, saugomas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Kardomoji priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikinama, kadangi kaltinamajam V. K. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. sausio 22 d. nuosprendžiu paskirta kardomoji priemonė suėmimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302, 304-305, 307-308, 312-313 straipsniais,
nusprendžia:
V. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje ir nubausti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmę įskaityti V. K. laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. birželio 18 d. 3.23 val. iki 2019 m. birželio 19 d. 14.30 val. (vieną dieną).
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio faktinio vykdymo pradžios.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.
Daiktinį įrodymą – daugiafunkcinį peilį, saugomą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam – per 20 dienų nuo jo nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą – Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.