- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-04
- Bylos Nr.
- 1A-626-898/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Kolyčienė, Ugnius Trumpulis, Arūnas Budrys
- Nuteistasis
- A. S.
- Advokatai
- Bogdanas Jermakas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ugniaus Trumpulio,
teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. gynėjo advokato Bogdano Jermako apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. liepos 25 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį 51 MGL dydžio bauda, kurios dydis vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis sumažintas trečdaliu, A. S. skirta 34 MGL (1 700 Eur) dydžio bauda, baudą sumokant per dvejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
A. S. skirtos šios baudžiamojo poveikio priemonės: uždrausta 2 (dvejus) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo 2019 m. vasario 28 d.; konfiskuota A. S. priklausanti transporto priemonė – automobilis ,,Audi 100“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)
Automobiliui „Audi 100“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nustatytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą nuspręsta taikyti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
A. S. vairuotojo pažymėjimas perduotas jį išdavusiai institucijai.
Kardomąją priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą – nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta panaikinti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1. A. S. nuteistas už tai, kad 2019 m. vasario 12 d. apie 21.55 val. Šalčininkų r., (duomenys neskelbtini) prieigoje, pažeisdamas Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi 100“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 2,24 promilių alkoholio). Jo veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 7 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi veikos padarymo metu).
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2019 m. liepos 25 d. nuosprendį, A. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atleisti BK 40 straipsnio pagrindu – pagal laidavimą, baudžiamąją bylą nutraukti.
2.1. Skunde pažymi, kad teismas nepagrįstai laikė, jog nėra visų BK 40 straipsnyje numatytų sąlygų atleisti A. S. nuo baudžiamosios atsakomybės, t. y. kad nėra pagrindo manyti, jog jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad A. S. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltę dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamos veikos aplinkybių pripažino visiškai, davė išsamius parodymus apie nustatytas faktines bylos aplinkybes, savo elgesį vertino kritiškai ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką. Dėl šios priežasties yra pagrindas laikyti A. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
2.2. Anot apelianto, teismo nutartyje nurodytos aplinkybės, kad A. S. iki nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymo buvo ne kartą baustas administracine tvarka, nėra teisiškai reikšmingos nagrinėjamos bylos nutraukimo pagal BK 40 straipsnį kontekste, nes pagrindinė reikšmė šiuo atveju tenka nustatymui fakto, ar pasikeitė asmens elgesys po nusikalstamos veikos padarymo: ar asmuo padarė atitinkamas išvadas dėl padaryto nusikaltimo ir gailisi bei ar nepadarė naujų teisės pažeidimų. Iš bylos duomenų matyti, kad A. S. nuo nusikaltimo padarymo dienos nepadarė nei vieno administracinio nusižengimo, įsidarbino, nevartojo alkoholinių gėrimų – taigi kardinaliai pakeitė savo elgesį į geresnę pusę, kas leidžia daryti išvadą, jog jis ateityje nenusikals bei kitų teisės pažeidimų nebedarys. Dėl šios priežasties A. S. padaryta nusikalstama veika vertintina kaip atsitiktinė (vienkartinio pobūdžio), o ne kaip dėsningas jo sistemingo nusikalstamo elgesio pasireiškimas.
2.3. Skunde taip pat nurodo, kad laiduotoja J. S., atsižvelgiant į jos asmenines savybes ir galimybę daryti teigiamą įtaką nuteistajam, taip pat jos charakteristiką ir kitas ikiteisminio tyrimo metu pateiktame prašyme atleisti A. S. nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytas aplinkybes, teismo pripažintina kaip patikimas asmuo, galintis būti laiduotoju. Pirmos instancijos teismas plačiau nevertino J. S. prašyme nutraukti bylą nurodytų aplinkybių.
3. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus įrodymus, taip pat išklausiusi proceso dalyvių išsakytas pozicijas apeliacinės instancijos teisme, konstatuoja, kad nors A. S. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarė pirmą kartą ir pripažino savo kaltę, tačiau byloje pagrindo taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nėra.
5. BK 40 straipsnio 1 dalis numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.
6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl BK 40 straipsnio taikymo yra išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu – turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445-489/2016). Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, taigi, ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatų. Sprendžiant šį klausimą, neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad būtų galima daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-628/2019).
7. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors A. S. atžvilgiu yra tenkinamos dauguma atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, tačiau tik esant jų visetui yra galimas asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės taikant laidavimo nuostatas. Šiuo konkrečiu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra pagrįsto pagrindo manyti, jog J. S. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys nusikalstamų veikų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. S. iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo buvo ne kartą baustas administracine tvarka: 2018 m. rugsėjo 20 d. pažeidė pasienio teisinį režimą reglamentuojančius teisės aktus (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 536 straipsnio 1 dalis); 2018 m. kovo 15 d., 2016 m. lapkričio 6 d. gabeno akcizais apmokestintas prekes, pažeidžiant nustatytą tvarką (ANK 209 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 163² straipsnio 4 dalis); 2015 m. spalio 25 d. vairavo transporto priemonę neblaivus, nustačius lengvą girtumo laipsnį (ATPK 126 straipsnio 1 dalis) (1 t., b. l. 75-76). Už pastarojo nusižengimo padarymą be paskirtos baudos A. S. taip pat buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 12 mėn. (1 t, b. l. 76), tačiau tokia sankcija nuteistojo teigiamai nepaveikė, transporto priemonę išgėręs A. S. vairavo dar kartą. Taigi, nors A. S. be kitų nusižengimų jau buvo baustas už vairavimą išgėrus, tačiau tokių veiksmų jis nelaikė pavojingais, nes dar šiurkščiau, esant vidutiniam girtumo laipsniui, pažeidė draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviam asmeniui, už ką numatyta ir baudžiamoji atsakomybė. Tad pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog A. S. padarytų nusižengimų negalima laikyti nereikšmingais ar atsitiktiniais, neturinčiais įtakos jo elgesiui ateityje.
8. Skunde nurodyti argumentai, jog A. S. elgesys ypatingai pasikeitė teigiama linkme po nusikalstamos veikos padarymo taip pat laikytini nepagrįstais. Kaip matyti iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus po nusikalstamos veikos padarymo J. S. padarė dar tris administracinius nusižengimus – 2019 m. vasario 21 d. sulaikytas pasienio ruože be asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, 2019 m. kovo 12 d. būdamas neblaivus viešoje vietoje svirduliuodamas ėjo šaligatviu, 2019 m. gegužės 16 d. važiavo automobilyje neprisisegęs saugos diržo. Nagrinėjamu atveju sąlyginai didelis padarytų administracinių nusižengimų skaičius ir jų pobūdis neleidžia apeliacinės instancijos teismui daryti išvados, kad A. S. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
9. Galiausiai pažymėtina, kad nors pirmosios instancijos teismas A. S. atžvilgiu netaikė BK 40 straipsnio nuostatų, tačiau apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog nuteistasis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltę dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamos veikos aplinkybių visiškai pripažino, davė išsamius parodymus apie nustatytas faktines bylos aplinkybes ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, leido taikyti sutrumpinto įrodymų tyrimo institutą ir teismo buvo įvertintos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, dėl ko paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu. Atitinkamai, teismui nenustačius galimybės taikyti BK 40 straipsnio nuostatų, nebuvo pagrindo vertinti galimos laiduotojos J. S. prašyme nurodytas aplinkybes bei pačios laiduotojos asmenybę, kadangi tinkamo laiduotojo parinkimo klausimas nagrinėjamu atveju nėra aktualus.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti.