Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Artūro Šumsko, teisėjų Jurgitos Mačionytės ir Sigitos Bieliauskienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 26 d. nuosprendžio, kuriuo V. Š. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 302 str. 1 d. (3 epizodus), vadovaujantis BK 63 str. jai paskirtos bausmės subendrintos ir galutinė bausmė paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ str. paskirta bausmė sumažinta iki 9 mėnesių laisvės atėmimo, taikant BK 75 str. 2 d. 8 p. ir bausmės vykdymas atidėtas 2 metams su įpareigojimais.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Š. nuteista už tai, kad ji neturėdama teisėto pagrindo, laikė, gabeno ir panaudojo fizinio asmens dokumentą – studento pažymėjimą, o būtent: 2013 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn., tiksliu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, prie Vilnelės upės, tikslioje ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, neturėdama teisėto pagrindo rasdama įgijo svetimą asmens dokumentą – Vilniaus pedagoginio universiteto studento pažymėjimą Nr. V0120066 išduotą R. J. vardu, laikė jį iki 2014 m. liepos 28 d. 16.02 val. ir panaudojo:

2013 m. spalio 7 d. 16.18 val. važiuodama 31-ojo maršruto autobusu tarp stotelių „Pavilnys“ – „Gamtininkų“ be bilietėlio, pateikė neteisėtai įgytą R. J. vardu išduotą studento pažymėjimą SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kontrolierei D. Č. administracinio nurodymo Nr. 31219521 už ATPK 142 str. 4 d. numatytą pažeidimą surašymui, t.y. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 str.1 d.

Ji, 2013 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, prie Vilnelės upės, tikslioje ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, neturėdama teisėto pagrindo rasdama įgijo svetimą asmens dokumentą – Vilniaus pedagoginio universiteto studento pažymėjimą Nr. V0120066 išduotą R. J. vardu, laikė jį iki 2014 m. liepos 28 d. 16.02 val. ir panaudojo: 2014 m. sausio 12 d. apie 13.24 val. važiuodama 2-ojo maršruto autobusu tarp stotelių „Pelesos“ – „Stotis“ be bilietėlio, pateikė neteisėtai įgytą R. J. vardu išduotą studento pažymėjimą SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kontrolierei A. K. nutarimo Nr. 60013236 už ATPK 142 str. 4 d. numatytą pažeidimą surašymui t.y. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 str.1 d.

Ji gi, 2013 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn., tiksliu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, prie Vilnelės upės, tikslioje ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, neturėdama teisėto pagrindo rasdama įgijo svetimą asmens dokumentą – Vilniaus pedagoginio universiteto studento pažymėjimą Nr. V0120066 išduotą R. J. vardu, laikė jį iki 2014 m. liepos 28 d. 16.02 val. ir panaudojo: 2014 m. liepos 28 d. apie 16.02 val. važiuodama 16-ojo maršruto troleibusu tarp stotelių „Naujamiestis“ – „Sparta“ be bilietėlio, pateikė neteisėtai įgytą R. J. vardu išduotą studento pažymėjimą SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kontrolieriui V. J. administracinės teisės pažeidimo protokolo Nr. 60047789 už ATPK 142 str. 4 d. numatytą pažeidimą surašymui, t.y. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 str.1 d.

Teismo posėdyje nuteistosios gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistosios apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios V. Š. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą dėl V. Š. kaltės, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 302 straipsnio 1 dalyje, jos veiksmų juridinis vertinimas teisingas.

Nuteistoji savo kaltės neneigia, apeliaciniame skunde prašo sumažinti jai paskirtos laivės atėmimo bausmės trukmę.

Patikrinus byloje esančius duomenis, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajai V. Š. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininkės asmenybę, į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, įvertino ir kitas, bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

Skundžiamu teismo nuosprendžiu V. Š. yra nuteista už tris nusikalstamas veikas, kurios pagal įstatymą priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai ( BK 11 str. 4 d.). Pažymėtina ir tai, kad šios, V. Š. inkriminuotos veikos, nebuvo atsitiktinės – pastaroji jau buvo vieną kartą teista, ir iš esmės už analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, anksčiau jai buvo paskirta bauda ir nors teistumas šiuo metu jai yra išnykęs (b.l.50), tačiau laikytina, jog nuteistoji išvadų dėl savo elgesio nedaro, ji linkusi pažeidinėti įstatymus. Todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas šias aplinkybes, pripažino nuteistosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t.y. tai, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, šių aplinkybių kiekį, jų pobūdį ir tarpusavio santykį, pagrįstai pastarajai paskyrė straipsnio sankcijose už jo padarytas veikas numatytą laisvės atėmimo bausmę, kadangi kitos rūšies bausmės V. Š. elgesiui įtakos nedaro, todėl laikytina, kad jų nebepakanka. Apeliantei paskirta bausmė, kaip ir numato BK 61 straipsnis, savo dydžiu nesiekia sankcijoje numatytos šios bausmės rūšies vidurkio, o subendrinant pastarajai paskirtas bausmes, buvo taikytas ir palankesnis bausmių subendrinimo, t. y. dalinio sudėjimo būdas. Be to, vadovaujantis BK 64¹ str., baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, V. Š. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir vadovaujantis BK 75 str. nuostatomis bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Tokiu būdu, V. Š. paskirtą bausmę tiek už atskiras veikas, tiek ir subendrintą, vertinti kaip aiškiai per griežtą ir dar labiau švelninti apeliaciniame skunde nenurodžius jokių pagrįstų argumentų, nėra pagrindo.

Vilniaus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2015 m. balandžio 27 d. nagrinėjant bylą Vilniaus apygardos teisme pateikė byloje prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d., išieškoti iš V. Š. 34,74 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Pažymėtina, kad šioje byloje buvo paduotas nuteistosios apeliacinis skundas, kuriame ji prašė sušvelninti jai paskirtą laisvės atėmimo bausmę, tačiau, jeigu nuteistoji ir būtų atsisakiusi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paskirto jai ginti advokato paslaugų, šioje byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas (BPK 322 str. 1 d.) nepriklausomai nuo nuteistosios valios, todėl Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K–322/2014).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistosios V. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš V. Š., kuris sudaro 34,74 Eur atmesti.