Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2.; 1.1.8.10.3.; 1.2.20.1.1.; 1.2.25.4.2.6.; 2.4.6.4.1.

2022 m. gruodžio 1 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijos Sadauskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. J. gynėjo advokato A. Galmino bei Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro V. Grabausko apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-08-11 nuosprendžio, kuriuo N. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 60 MGL, t. y. 3 000 Eur dydžio bauda, pagal BK 231 straipsnio 1 dalį 40 MGL, t. y. 2 000 Eur dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir N. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 70 MGL, t. y. 3 500 Eur dydžio bauda. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, N. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 2 metus, skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo, t. y. nuo 2021-08-09. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, N. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – konfiskuojant N. J. nuosavybes teise priklausantį automobilį „Porsche Cayenne“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), valstybės nuosavybėn.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. N. J. nuteistas už tai, kad vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, t. y.: jis, 2021-08-07, apie 02:28 val. adresu (duomenys neskelbtini) , pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo transporto priemonę ,,Porsche Cayenne“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, t. y., kai jam nustatytas 2,75 promilių neblaivumas.

2. N. J. nuteistas ir už tai, kad trukdė ikiteisminio tyrimo pareigūnui ir prokurorui atlikti su baudžiamosios bylos tyrimu ir nagrinėjimu susijusias pareigas, t. y.: jis, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviam, įkalbėdamas palenkė M. V. (gim. (duomenys neskelbtini)), J. Z. (gim. (duomenys neskelbtini)), ir V. J. (gim. (duomenys neskelbtini) ), daryti nusikalstamas veikas, t. y. duoti melagingus parodymus, juos kaip liudytojus apklausiantiems policijos pareigūnams. N. J. įkalbėti, vykdydami susitarimą, M. V., J. Z. ir V. J., Klaipėdos miesto policijos komisariate, esančiame adresu Kauno g. 6, Klaipėdoje, apklausiami kaip liudytojai ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-26896-21, būdami pasirašytinai įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, davė žinomai tikrovės neatitinkančius ir todėl melagingus parodymus teigdami, kad 2021-08-07 naktį, V. J. būnant pas N. J. namuose, adresu (duomenys neskelbtini) , pas N., jo prašymu atėjo draugė M. V. su J. Z.. N. paprašyta M., vairuodama N. priklausantį automobilį, juos visus nuvežė iki naktį veikiančios parduotuvės, esančios prie „(duomenys neskelbtini)“ turgavietės, kur jis su N. nusipirko alkoholio. Važiuojant automobiliu jis su N. sėdėjo ant automobilio galinės sėdynės, o M. draugas sėdėjo priekinėje keleivio pusėje. Nusipirkus alkoholio, M. juos parvežė atgal į N. namus. Tokius parodymus M. V., J. Z. ir V. J. davė žinodami, jog šios jų, kaip liudytojų papasakotos aplinkybės, tikrovėje neįvyko. Šiais veiksmais N. J. trukdė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyr. tyrėjos, atlikusios ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-26896-21, taip pat šiam tyrimui vadovavusio ir jį kontroliavusio Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro veiklai, kadangi: 1) dėl tokių veiksmų, šie pareigūnai ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-26896-21, nesant tam pagrindo, turėjo atlikti perteklinius, ikiteisminį tyrimą nepagrįstai užtęsusius proceso veiksmus, t. y. kaip liudytojus apklausti asmenis, kurie nežinojo jokių reikšmės bylai išspręsti turinčių aplinkybių, tikrinti šių asmenų parodymų atitikimą tikrovei taikant procesinę prievartos priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 155 straipsnyje, t. y. išreikalaujant ir analizuojant informaciją, nereikšmingą N. J. pirminiu pranešimu apie įtarimą inkriminuotai nusikalstamai veikai, atsakomybė už kurią numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, tirti ir nagrinėti; 2) tokie veiksmai ikiteisminio tyrimo pareigūnei ir prokurorui trukdė tinkamai įgyvendinti Baudžiamojo proceso paskirtį, numatytą BPK 1 straipsnio 1 dalyje, t. y. ginant žmogaus ir piliečio teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas, taip pat laikytis BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo taikant procesines prievartos priemones ir atliekant tyrimo veiksmus.

3. Nuteistojo N. J. gynėjas advokatas A. G. apeliaciniu skundu prašo nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo išteisinti N. J. dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 231 straipsio l dalyje padarymo, kadangi nepadarė šios nusikalstamos veikos, ir N. J., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio l dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos N. S. atsakomybei 1 metų laikotarpiui, laidavimą paskiriant be piniginio užstato; paskirti baudžiamojo poveikio priemonę N. J. - uždrausti naudotis specialia teise – ­teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones l metams ir 6 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2021-08-09; paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - nekonfiskuoti iš jo automobilio „Porsche Cayenne“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o konfiskuoti iš jo 5 000 Eur jo dalinę piniginę vertę.

3.1 Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį N. J., išsamiai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nesusiejo jų į vientisą loginę visumą, nepašalino prieštaravimų, iškraipė kai kuriuos liudytojų parodymus, bei suformulavo logiškai nepagrįstas ir neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių išvadas, kad N. J. yra kaltas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 231 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Kaltinimas pagal BK 231 straipsnio l dalį visiškai nepagrįstas. Kai vyko ikiteisminis tyrimas, N. J. buvo pareikštas įtarimas pagal BK 281¹ straipsnio l dalį dėl to, kad 2021-08-07 apie 02.28 val. adresu (duomenys neskelbtini) , pažeisdamas kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, N. J. vairavo transporto priemonę „Porsche Cayenne”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus. Po pareikšto įtarimo, N. J., matydamas gręsiančius nemalonumus, bei gręsiančią atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, iš pradžių savo kaltės nepripažino, bei nurodė, kad minėtą naktį automobilio nevairavo, o automobilį vairavo jo draugė M. V., kuri minėtą naktį jį ir jo draugus pavežė iki naktį veikiančios parduotuvės nusipirkti alkoholio ir, nusipirkus alkoholio, juos parvežė atgal į namus. Policijos tyrėja, gavusi tokius N. J. parodymus, pradėjo tikrinti jo versiją, bei apklausinėti minėtus asmenis, kurie tą naktį buvo kartu su N. J..

3.2 Apeliaciniame skunde pažymima, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų pareiga yra išsiaiškinti, kas įvykdė nusikalstamą veiką ir tą asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmai, t. y. apklausti liudytojai M. V., J. Z., V. J.. Po atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų tyrėja nurodė N. J., kad jie ištyrė bylą ir išsiaiškino, kad minėtą naktį N. J. vairavo automobilį būdamas neblaivus, o ne M. V., todėl pasiūlė prisipažinti padarius šią nusikalstamą veiką. N. J. pilnai prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką, bei nuoširdžiai gailėjosi. N. J. nurodė tyrėjai, kad bijojo prisipažinti, kad vairavo minėtą naktį būdamas neblaivus, kadangi dirba jūreiviu ir gręsiantis teistumas jam gali pakenkti, kadangi dėl galimo teistumo negalės vykti į darbą jūroje, į trečiąsias šalis. Ikiteisminio tyrimo pareigūnė (tyrėja) nurodė, kadangi N. J. pirmą kartą gyvenime padarė nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, pareiškė, kad prokuroras sutinka jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir nurodė pateikti dokumentus apie laiduotoją, apie jo teistumus, baustumus ir prašymą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, bei laiduotojos sutikimą, kuriuo sutinka būti laiduotoja. N. J. visus šiuos įpareigojimus įvykdė ir pateikė tyrėjai prašomus dokumentus ir prašymus. Tyrėja, gavusi minėtus dokumentus, nurodė, kad prokuroras A. V. persigalvojo ir nebesutinka atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tyrėja paskelbė tuo metu buvusiam įtariamajam N. J. apie ikiteisminio tyrimo pabaigą, bei davė susipažinti su visa baudžiamąja byla. Kai N. J. susipažino su visa byla, tyrėja nurodė, kad prokuroras nurodė jai pareikšti naują įtarimą pagal BK 281¹ straipsnio l dalį ir pagal BK 235 straipsnio l dalį, t. y. dėl melagingų parodymų davimo. N. J. ir toliau laikėsi savo pozicijos, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus ir nuoširdžiai gailėjosi, tačiau kaltu neprisipažino pagal BK 235 straipsnio l dalį, kad davė melagingus parodymus. Prokuroras A. V. kitą dieną priėmė nutarimą, kuriuo panaikino N. J. pareikštą įtarimą pagal BK 235 straipsnio l dalį, nes N. J. neįvykdė šios nusikalstamos veikos.

3.3 Apeliaciniame skunde pastebima, kad po to prokuroras A. V. nusprendė pareikšti įtarimą N. J. pagal BK 231 straipsnio l dalį, t. y., kad trukdė ikiteisminio tyrimo pareigūnui ir prokurorui atlikti su baudžiamosios bylos tyrimu ir nagrinėjimu susijusias pareigas. N. J. ir toliau laikėsi savo pozicijos, kad kaltu visiškai prisipažino, kad automobilį vairavo būdamas neblaivus, tačiau kaltės visiškai nepripažino, kad trukdė ikiteisminio tyrimo pareigūnui ir prokurorui atlikti su baudžiamosios bylos tyrimu ir nagrinėjimu susijusias pareigas. Net ikiteisminio tyrimo metu tyrėja nurodė N. J., kad visiškai nesupranta, kodėl prokuroras nusprendė pareikšti jam tokį įtarimą, kadangi jokių trukdymo veiksmų N. J. neatliko. Klaipėdos apylinkės teismas, išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą, nuosprendyje nepagrįstai nurodo, kad, nors kaltinamasis N. J. ir neigia savo kaltę, bet išanalizavęs ir įvertinęs aptartų byloje surinktų duomenų visumą, sprendžia, kad byloje yra surinkta pakankamų ir patikimų įrodymų, kurių visuma leidžia daryti išvadą, jog N. J. trukdė ikiteisminio tyrimo pareigūnui ir prokurorui atlikti su baudžiamosios bylos tyrimu ir nagrinėjimu susijusias pareigas, t. y., siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviam, įkalbėdamas palenkė M. V., J. Z. ir V. J. daryti nusikalstamas veikas, t. y. duoti melagingus parodymus, juos kaip liudytojus apklausiantiems policijos pareigūnams.

3.4 Apeliaciniame skunde pažymima, kad N. J. niekaip netrukdė nei tyrėjai, nei prokurorui tirti bylą, apklausinėti liudytojus ir pan. Taip pat N. J. neįkalbėjo ir nepalenkė liudytojų duoti melagingus parodymus, o jie juos davė laisva valia, norėdami geranoriškai padėti N. J.. Kiekvienas asmuo, duodamas parodymus supranta ir suvokia, kad juos reikia duoti teisingus, nes nustačius, kad buvo duoti melagingi parodymai, kyla baudžiamoji atsakomybė dėl melagingų parodymų davimo. Kaip matyti, visi liudytojai M. V., J. Z. ir V. J., kurie davė neteisingus ir melagingus parodymus, buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir vėliau visi buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

3.5 Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžių metu gali duoti neteisingus parodymus, melagingus parodymus, iškraipytus ir tikrovės neatitinkančius parodymus, tačiau jam nekyla jokia atsakomybė. Ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir bylą kontroliuojančio ir kuruojančio prokuroro pareiga yra išsiaiškinti visas aplinkybes dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, kas ją konkrečiai įvykdė, bei patraukti kaltą asmenį baudžiamojon atsakomybėn arba priimti nutarimą ir jo atžvilgiu bylą nutraukti. Klaipėdos apylinkės teismas nuosprendyje nenurodo, kokius konkrečius trukdymo veiksmus atliko kaltinamasis N. J., t. y., kokias fizines kliūtis atliko, dėl kurių nebuvo galima atlikti ikiteisminio tyrimo ir pan. Šiuo atveju tik kelių liudytojų apklausimas ikiteisminio tyrimo metu negali būti traktuojamas kaip trukdymas atlikti ikiteisminį tyrimą. Pagal šiuo metu priimtą teismo nepagrįstą ir neteisėtą nuosprendį teismai turėtų imti formuoti naują teismų praktiką ir traukti visus asmenis baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 231 straipsnio 1 dalį, kad davė neteisingus parodymus ir trukdė ikiteisminio tyrimo pareigūnui ir prokurorui atlikti su baudžiamosios bylos tyrimu ir nagrinėjimu susijusias pareigas. Akivaizdu, kad N. J. nepagrįstai buvo kaltinamas padaręs šią nusikalstamą veiką, todėl jis turi būti išteisintas dėl šios nusikalstamos veikos padarymo.

3.6 Kaip nurodoma apeliaciniame skunde, išteisinus N. J. dėl šios nusikalstamos veikos įvykdymo, turi būti sprendžiamas klausimas dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Šiuo atveju yra visos sąlygos ir pagrindai atleisti N. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kadangi jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, bei nuoširdžiai gailisi, pilnai pripažino kaltę dėl jos padarymo, bei yra pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir daugiau nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teisme buvo apklausta laiduotoja N. S., kuri sutiko būti paskirta laiduotoja ir laidavo, kad draugas N. J. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Byloje buvo pateiktos laiduotojos pažymos, kad yra neteista ir nebausta administracine tvarka. Klaipėdos apylinkės teismas, nuosprendyje pasisakydamas dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nurodė, kad laidavimas nėra galimas, kadangi kaltinamasis yra teisiamas už dviejų nusikalstamų veikų padarymą, o kaltę pripažino tik dėl vienos nusikalstamos veikos padarymo, dėl kitos nepripažino, todėl teismas sprendžia, kad nėra pagrindo taikyti BK 40 straipsnio nuostatų ir N. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Su šiais teismo argumentais nesutinkama, kadangi jau anksčiau pasisakyta dėl nepagrįstai pareikšto kaltinimo dėl kurio N. J. savo kaltės nepripažino, todėl išteisinus jį dėl šio nepagrįsto kaltinimo, yra visos sąlygos taikyti BK 40 straipsnį ir jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

3.7 Apeliaciniame skunde teigiama, kad Klaipėdos apylinkės teismas N. J. paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudė naudotis specialia teise - teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 2 metus, terminą skaičiuojant nuo 2021-08-09. Teismas iš dalies teisingai paskyrė šią baudžiamojo poveikio priemonę, tačiau galėjo būti paskirtas mažesnis teisių atėmimo terminas. N. J. dirba jūreiviu, todėl dažnai reikia su automobiliu važiuoti į oro uostus, bei iš oro uosto grįžti į namus. Taip pat vairuotojo pažymėjimas yra reikalingas ir šeimos poreikiams. Kol N. J. yra uždrausta vairuoti transporto priemones jis jų ir nevairuos, tačiau gerai būtų, jei šis terminas būtų paskirtas trumpesnis, kadangi galėtų gyventi netrukdomą gyvenimą, palengvintų naštą sau ir artimiesiems. Dėl šių priežasčių prašoma paskirti baudžiamojo poveikio priemonę N. J. – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones l metams ir 6 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2021-08-09.

3.8 Apeliaciniame skunde iš dalies sutinkama ir su baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo taikymu, tačiau manoma, kad yra galimybė jo nekonfiskuoti, o konfiskuoti jo dalį vertės. VŠĮ „Emprekis” pateikė automobilio „Porsche Cayenne”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę, kuri su PVM yra 16780 Eur. N. J. prašė teismo nekonfiskuoti iš jo automobilio „Porsche Cayenne”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o konfiskuoti iš jo dalį 5 000 Eur automobilio vertės. Prašoma atsižvelgti į aplinkybes, kad automobilis N. J. yra labai reikalingas ir prašo nekonfiskuoti iš jo automobilio, o konfiskuoti iš jo 5 000 Eur jo dalinę piniginę vertę.

4. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūra apeliaciniu skundu prašo pakeisti nuosprendį, panaikinti nuosprendžio dalį dėl per švelnios paskirtos 40 MGL dydžio baudos už nusikalstamos veikos, numatytos BK 231 straipsnio l dalyje padarymą ir vadovaujantis BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktu, už BK 231 straipsnio l dalyje numatytą veiką paskirti 50 MGL, t. y. 2500 Eur, dydžio baudą; panaikinti nuosprendžio dalį dėl netinkamo BK 63 straipsnio nuostatų taikymo nuteistajam N. J. ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, nuteistajam N. J. už veiką, numatytą BK 231 straipsnio l dalyje, paskirti 50 MGL piniginę bausmę, taikant dalinio sudėjimo būdą ją subendrinti su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-08-11 nuosprendžiu paskirta 60 MGL dydžio bausme (už veiką numatytą BK 281¹ straipsnio l dalyje) ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - 110 MGL dydžio baudą. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

4.1. Nurodo, kad už padarytas nusikalstamas veikas Klaipėdos apylinkės teismas N. J. tinkamai parinko bausmės rūšį - piniginę baudą, tačiau netinkamai nustatė ir parinko jos dydį, taip pažeisdamas BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatas. Be to, teismas, pagrįstai taikė BK 63 straipsnio nuostatas, tačiau subendrindamas skundžiamu nuosprendžiu už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, teismas netinkamai pritaikė ir pažeidė imperatyvią BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatą. Baudos dydis už padarytą nusikalstamą veiką BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nenurodomas, jį nustato teismas, skirdamas bausmę ir remdamasis BK 47 straipsnio nuostatomis. Šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinti minimalūs ir maksimalūs baudų dydžiai pagal padarytų nusikalstamų veikų sunkumą. BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad už nesunkų nusikaltimą yra nustatoma piniginė bausmė, kurią sudaro nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio bauda. Pagal BK 11 straipsnio 3 dalį nesunkus nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė neviršija 3 metų laisvės atėmimo. BK 231 straipsnio l dalies sankcijoje numatyta iki 2 metų laisvės atėmimo bausmė, o tai reiškia, kad BK 231 straipsnyje numatyta veika priskirtina nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą teisinį reglamentavimą ir vadovaujantis BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktu, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 231 straipsnio l dalyje, skirtina piniginė bausmė negali būti mažesnė nei 50 MGL. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę už BK 231 straipsnio l dalyje numatytą nesunkių nusikaltimų kategorijai priskirtiną veiką, skyrė 40 MGL dydžio baudą, t. y. mažesnę baudą nei tai numato BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatos, taip pažeisdamas minėtas baudžiamojo įstatymo nuostatas ir nepagrįstai paskirdamas per mažą piniginę bausmę.

4.2. Apeliaciniame skunde pažymima ir tai, kad BK 63 straipsnio l dalyje numatyta, kad, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. BK 63 straipsnio 4 dalyje (2017-09-28 įstatymo Nr. XIII-653 redakcija, galiojanti nuo 2017-10-06) nustatyta, jog, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. BK 63 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad bausmių apėmimą teismas taiko, kai: l) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis (BK 63 straipsnio 5 dalies l punktas); 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas). BK 63 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad, jeigu skiriant galutinę bausmę dalis paskirtų bausmių gali būti apimamos, o kitos - tik visiškai ar iš dalies sudedamos, teismas bausmes bendrina bausmių apėmimo ir sudėjimo būdu. Bausmių bendrinimo tvarką teismas pasirenka įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą.

4.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, subendrindamas bausmes, paskirtas pagal BK 281¹ straipsnio l dalį ir 231 straipsnio 1 dalį, pagrįstai taikė dalinį bausmių sudėjimo būdą (BK 63 straipsnio 4 dalis) atsižvelgiant į tai, kad padarytos nusikalstamos veikos labai nesiskiria pagal pavojingumą, šių veikų ta pati kaltės forma, tačiau tai padarė neteisingai. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, subendrinęs už abi nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, N. J. paskyrė subendrintą bausmę - 70 MGL (3500 Eur) dydžio baudą. Iš pirmiau aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad įstatymų leidėjas yra imperatyviai nustatęs, jog BK 63 straipsnio 4 dalies pagrindu taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą, prie griežčiausios bausmės pridedama švelnesnės bausmės dalis, kurios dydis negali būti mažesnis, negu minimalus tam tikros bausmės rūšies dydis. Piniginės baudos už nesunkų nusikaltimą minimali suma yra 50 MGL (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Taigi, konkrečiu atveju, pirmosios instancijos teismas, subendrindamas N. J. skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes, prie griežčiausios iš už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės - 60 MGL (kuri buvo paskirta už BK 281¹ straipsnio l dalyje padarytą veiką) turėjo pridėti po ne mažesnį nei baudžiamajame įstatyme numatytas minimalus piniginės bausmės dydis, tai yra, ne mažiau kaip 50 MGL. Tačiau iš N. J. paskirtos galutinės subendrintos bausmės dydžio (70 MGL piniginės baudos) matyti, jog teismas, bendrindamas bausmes BK 63 straipsnio l, 4 dalių pagrindu, prie griežčiausios 60 MGL paskirtos piniginės bausmės pridėjo mažesnę, negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, bausmės dalį - (10 MGL), nes, jei prie 60 MGL piniginės bausmės būtų pridėtas bent minimalus piniginės baudos dydis t. y. 50 MGL, galutinė subendrinta bausmė N. J. turėjo būti paskirta ne mažesnė kaip 110 MGL piniginė bauda. Taigi, taip subendrindamas bausmes, teismas pažeidė BK 63 straipsnio 4 dalyje numatytas bausmių bendrinimo taisykles, tai kartu lėmė ir neteisingos - per švelnios - galutinės subendrintos bausmės paskyrimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-08-11 nuosprendžio dalis dėl bausmių dydžio ir jų subendrinimo keistina dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio l ir 2 punktai).

5. Teismo posėdyje prokuroras ir nuteistojo gynėjas advokatas atitinkamai prašė jų apeliacinius skundus tenkinti.

Nuteistojo N. J. gynėjo advokato A. G. apeliacinis skundas atmestinas.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro V. Grabausko apeliacinis skundas tenkintinas.

6. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju nuteistojo gynėjo advokato apeliaciniame skunde neginčijamas N. J. nuteisimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, o ginčijamas nuteisimas pagal BK 231 straipsnio 1 dalį. Apygardos teismas, patikrinęs šioje byloje esančią medžiagą, priimtą nuosprendį, gynėjo advokato apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, padarė pagrįstas išvadas dėl N. J. veiksmų.

7. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams, kuriais turi būti pagrįstos teismo išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nurodyti BPK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas įrodymai gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). Proceso dalyvių pasiūlymų dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus atmetimas savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų (kasacinė nutartis Nr. 2K-67-746/2015). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi išdėstyti įrodymus, kuriais grindžia teismo išvadas, ir nurodyti motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vadinasi, teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu.

8. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog aptartų reikalavimų, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, laikytasi, pirmosios instancijos teismas išdėstė ištirtus įrodymus bei juos išsamiai išanalizavo, vertino įrodymų visumą, sugretindamas juos tarpusavyje, nustatydamas jų tarpusavio ryšius. Kolegija neturi pagrindo nesutikti su nuosprendyje išdėstytais argumentais bei motyvuotomis išvadomis ir sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo išvadas dėl N. J. patvirtina būtent įrodymų visuma.

9. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pagal BK 231 straipsnio 1 dalį N. J. buvo nuteistas dėl to, kad trukdė ikiteisminio tyrimo pareigūnui ir prokurorui atlikti su baudžiamosios bylos tyrimu ir nagrinėjimu susijusias pareigas, o šis trukdymas pasireiškė tuo, kad jis, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviam, įkalbėdamas palenkė M. V., J. Z., ir V. J. duoti melagingus parodymus, juos kaip liudytojus apklausiantiems policijos pareigūnams, kurie, N. J. įkalbėti, vykdydami susitarimą, Klaipėdos miesto policijos komisariate apklausiami kaip liudytojai, būdami pasirašytinai įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, davė žinomai tikrovės neatitinkančius ir todėl melagingus parodymus teigdami, kad 2021-08-07 naktį, N. J. priklausantį automobilį vairavo M. V., kuri N. J., V. J. bei J. Z. naktį vežė iki parduotuvės, esančios prie „(duomenys neskelbtini) “ turgavietės, o nusipirkus alkoholio, M. V. juos parvežė atgal į N. J. namus. Dėl tokių veiksmų pareigūnai ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-26896-21, nesant tam pagrindo, turėjo atlikti perteklinius, ikiteisminį tyrimą nepagrįstai užtęsusius proceso veiksmus, t. y. kaip liudytojus apklausti asmenis, kurie nežinojo jokių reikšmės bylai išspręsti turinčių aplinkybių, tikrinti šių asmenų parodymų atitikimą tikrovei taikant procesinę prievartos priemonę, numatytą BPK 155 straipsnyje, t. y. išreikalaujant ir analizuojant informaciją, nereikšmingą N. J. pirminiu pranešimu apie įtarimą inkriminuotai nusikalstamai veikai, atsakomybė už kurią numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, tirti ir nagrinėti, bei tokie veiksmai ikiteisminio tyrimo pareigūnei ir prokurorui trukdė tinkamai įgyvendinti baudžiamojo proceso paskirtį, numatytą BPK 1 straipsnio 1 dalyje, t. y. ginant žmogaus ir piliečio teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas taip pat laikytis BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo taikant procesines prievartos priemones ir atliekant tyrimo veiksmus.

10. Apeliaciniame skunde nesutinkama su N. J. nuteisimu pagal BK 231 straipsnio 1 dalį, pažymima, kad jis niekaip netrukdė nei tyrėjai, nei prokurorui tirti bylą, apklausinėti liudytojus, neįkalbėjo ir nepalenkė liudytojų duoti melagingus parodymus, šie juos davė laisva valia, norėdami geranoriškai padėti N. J., kiekvienas asmuo, duodamas parodymus supranta ir suvokia, kad juos reikia duoti teisingus, priešingu atveju kyla baudžiamoji atsakomybė dėl melagingų parodymų davimo ir, kaip matyti, visi liudytojai M. V., J. Z. ir V. J., davę neteisingus ir melagingus parodymus, buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir vėliau visi buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tokie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

11. Skundžiamame nuosprendyje aptarti BK 231 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai, pasiremta teismų praktika, todėl apygardos teismas šių nuostatų dar kartą nebekartoja. Nors apklausiamas teisme ir po įtarimo pagal BK 231 straipsnio 1 dalį pareiškimo ikiteisminio tyrimo metu N. J. savo kaltę neigė, tačiau pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad N. J. kaltę patvirtina įrodymų visuma. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog aptarti paties N. J. ir liudytojų M. V., J. Z. ir V. J. parodymai apylinkės teismo posėdyje, kuriuose tiek N. J., tiek ir liudytojai neigė, jog N. J. juos įkalbėjo duoti melagingus parodymus apie tai, jog įvykio naktį savo automobilį vairavo ne N. J., o esą M. V.. Pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai pastebėjo, jog N. J. bei minimų liudytojų parodymai nėra nuoseklūs, o kadangi liudytojai yra N. J. draugai, tai nuosprendyje pagrįstai pažymėta, jog jie gali siekti padėti nuteistajam. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apklausiamas netrukus po įvykio 2021-08-09 N. J. teigė, jog 2021-08-07 naktį pasikvietė draugę M. V., kuri atėjo su draugu, į parduotuvę alkoholio N. J. ir V. J. vežė draugė M. su draugu, parvežusi namo ir palikusi nuteistąjį su V. J. su vyriškiu dar kažkur išvažiavo ir galiausiai grįžusi paliko raktelius, jis, N. J., išėjo į lauką parūkyti, įsėdo į savo automobilį, kur prie jo ir prėjo pareigūnai. 2021-08-19 apklausta kaip liudytoja M. V. patvirtino, kad tikrai įvykio naktį jai sms žinutę parašė N. J., prašė pavežti iki parduotuvės, apie 1 val. buvo su draugu J. (Z.) nuvykusi pas N. J., vežė jį ir V. J. iki parduotuvės alkoholio, paskui parvežė pas N. J., tačiau, kadangi buvo alkana, paprašė, jog N. J. leistų nuvažiuoti nusipirkti pavalgyti, su J. nuvyko iki (duomenys neskelbtini) , bet buvo eilė, todėl grįžo pas N. J., paliko automobilį, atidavė raktelius ir su J. išėjo namo. Atitinkamai analogiškas aplinkybes, jog įvykio naktį N. J. savo automobilio nevairavo, o tai esą darė M. V., apklausiami liudytojais 2021-08-20 nurodė ir V. J. bei 2021-10-07 J. Z.. Visgi atliekant tolimesnius tyrimo veiksmus paaiškėjo, jog tokia N. J. ir liudytojų pateikta įvykio versija neatitiko tikrovės.

12. Iš bylos duomenų matyti, kad, atlikus mobiliųjų telefonų skambučių išklotinių analizę, paaiškėjo, jog nagrinėjamam įvykiui aktualiu laikotarpiu nefiksuoti M. V. ir J. Z. kontaktai, o J. Z. telefono numeris 2021-08-06, 18:05 val. jungėsi prie GSM retransliacijos bokšto, esančio Palangoje, ir daugiau jokių duomenų, t. y. skambučių, SMS, ar jungimosi prie mobiliųjų duomenų iš šio abonento iki 2021-08-07, 09:35 val. nefiksuota. Fiksuoti J. Z. ir N. J. naudojamų mobiliųjų telefonų numerių kontaktai 2021-08-08, 16:24 val., 2021-08-08, 20:29 val., 2021-08-09, 12:22 val., 2021-08-12, 17:55 val., 2021-08-12, 18:17 val., 2021-08-17, 16:09 val., 2021-08-18, 15:12 val., 2021-08-19, 12:34 val., 2021-08-19, 14:30 val., 2021-08-19, 14:36 val., kas rodo intensyvų N. J. ir J. Z. bendravimą po nagrinėjamo įvykio. Mobiliųjų telefonų skambučių išklotinių analizė atskleidė ir tai, kad M. V. naudojamas mobiliojo ryšio telefonas laikotarpiu nuo 2021-08-07, 00:00 val. iki 2021-08-07, 02:53 val. jungėsi prie GSM retransliacijos bokštų, esančių skirtingais adresais, bet daugiausia šiaurinėje miesto pusėje, t. y. (duomenys neskelbtini) , bet ne prie „(duomenys neskelbtini) “ turgavietės, esančios (duomenys neskelbtini) . Fiksuoti M. V. ir N. J. telefonų kontaktai 2021-08-07, 23:24 val., 2021-08-08, 23:13 val., 2021-08-08, 10:52 val., 2021-08-09, 12:32 val., 2021-08-09, 16:26 val., 2021-08-09, 17:42 val., 2021-08-19, 12:30 val. 2021-08-19, 12:32 val., 2021-08-19, 12:57 val. Taigi M. V. telefonas prie retransliacijos bokštų jungėsi kitoje miesto vietoje, nei ji turėjo būti pagal byloje pateiktą N. J. ir liudytojų pirminę versiją, be to, kontaktų tarp M. V. ir N. J. tyrimui aktualiu laikotarpiu, t. y. 2021-08-07, naktį, kai N. J. buvo sulaikytas neblaivus prie automobilio vairo, taip pat nefiksuota. Taigi skambučių išklotinių analizė paneigė N. J. ir liudytojų pateiktą įvykio versiją, kadangi aktualiu metu J. Z. net nebuvo Klaipėdoje, o M. V. buvo kitoje miesto vietoje.

13. Iš bylos medžiagos matyti, jog paaiškėjus, kad N. J. ir liudytojais apklaustų jo draugų parodymai neatitiko realybės, visi prisipažino, jog buvo siekiama pagelbėti N. J. išvengti baudžiamosios atsakomybės. 2021-11-17 kaip liudytoja apklausta M. V. paaiškino, jog N. J. paprašė paliudyti, kad įvykio naktį vairavo jo automobilį, jį su draugu nuvežė iki parduotuvės, nieko blogo neįtardama ji sutiko ir papasakojo tyrėjams situaciją, jog ji ir vairavo N. J. automobilį. Analogiškas aplinkybes M. V. nurodė ir apklausiama kaip įtariamoji dėl inkriminuotos BK 235 straipsnio 1 dalies, be to, nurodė, kad įvykio naktį su N. J. telefonu nebendravo, o su J. Z. ryšių nepalaiko, ką, beje ir patvirtino skambučių išklotinių analizė. V. J. apklausiamas kaip įtariamasis 2022-02-08 nurodė, kad įvykio naktį vairavo pats N. J., o po kelių dienų N. J. paprašė paliudyti, kad vairavo jo pažįstama M. (V.), norėdamas padėti draugui, davė melagingus parodymus. Apklausiamas kaip įtariamasis 2022-01-19 J. Z. nurodė, kad 2021-08-07 naktį jo nebuvo Klaipėdoje, su M. ryšių nepalaiko (tai aiškiai patvirtino skambučių išklotinių analizė), N. J. jo paprašė patvirtinti tyrime nurodytas aplinkybes apie 2021-08-07 naktį, jog buvo su M. atėjęs pas N. J. į namus, M. vairavo N. J. automobilį, norėdamas padėti N. J., policijoje davė melagingus parodymus. 2022-01-26 įtariamojo apklausoje N. J. parodė, kad 2021-08-07 naktį pats neblaivus vairavo savo automobilį, važiavo su V. J. į naktinę parduotuvę, po to grįžo namo, po įvykio buvo išsigandęs, todėl savo draugų M., V. ir J. paprašė, kad paliudytų policijoje, jog jis, N. J., nevairavo automobilio, o esą vairavo M.. Šie aptarti N. J. ir liudytojų parodymai yra aiškūs, logiškai vieni kitus papildantys, juos atitinka ir įvykio vietos apžiūros protokolas, apžiūros protokolas dėl vaizdo įrašų iš miesto kamerų, apžiūros protokolai dėl vaizdo įrašų iš tarnybinio automobilio, „Body“ kameros vaizdo įrašo, pareigūnų tarnybiniai pranešimai. Supratęs, jog gresia atsakomybė ne tik už vairavimą neblaiviam, tačiau ir dar dėl vienos nusikalstamos veikos (iš pradžių pareikšto įtarimo pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 25 straipsnio 2 dalį ir 235 straipsnio 1 dalį, tačiau vėliau pakoreguoto į BK 231 straipsnio 1 dalį), N. J. vėl pakeitė savo gynybinę poziciją teigdamas, kad savo draugų padėti išvengti baudžiamosios atsakomybė nekurstė, nepalenkė jų duoti melagingus parodymus, jie patys, norėdami padėti, davė melagingus parodymus.

14. Teisiamajame posėdyje apklaustas N. J. taip pat neigė kurstęs ar lenkęs draugus duoti melagingus parodymus, jie patys nusprendę padėti jam. Teismo posėdyje apklausta M. V. teigė, kad susitikus su N. J. jis papasakojo kilusią situaciją ir jos idėja buvo pasakyti, kad ji vairavo, N. J. ieškojo žmogaus, kuris patvirtintų buvęs už vairo ir ji pasakiusi, kad gali būti ji. Nors liudytoja teisme ir paneigė, kad N. J. prašė jos melagingai paliudyti, kad įvykio naktį ji vairavo nuteistojo automobilį, tačiau tai vertinama tik kaip siekis padėti N. J. išvengti baudžiamosios atsakomybės pagal inkriminuotą BK 231 straipsnio 1 dalį. Skambučių išklotinių analizė patvirtina, kad N. J. M. V. skambino įvykio dienos vakare, t. y. 2021-08-07, 23:24 val. Iš M. V. parodymų apylinkės teisme matoma, kad ji nurodo ir tai, kad N. J. ieškojo kito asmens, kuris padėtų jam išvengti baudžiamosios atsakomybės ir melagingai liudytų tyrime. Taigi iš liudytojos parodymų yra įžvelgiami aiškūs N. J. ketinimai trukdyti ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro veiklai įgyvendinant baudžiamojo proceso paskirtį. Apklausiamas kaip liudytojas pirmosios instancijos teisme V. J. parodė, kad po įvykio N. J. jam papasakojo apie problemas su policija, pasakė, kad jis klausęs draugės M. ir ji pasakiusi, kad prisiims, jog sėdėjo už vairo, neprisimena, ar pats pasakė patvirtinsiantis, jog M. buvo už vairo, ar pats pasisiūlė. J. Z. apklausiamas pirmosios instancijos teisme teigė, jog N. J. jam papasakojo, kas nutiko, susitikus jis pats, J. Z., pasisiūlė pagelbėti, pasakyti, kad matė, jog N. J. nevairavo. Tačiau toks J. Z. paaiškinimas ir tariamas pasisiūlymas padėti neatrodo logiškas, kadangi jis įvykio metu net nebuvo Klaipėdoje, todėl neįtikinantys jo teiginiai, kad pats savo iniciatyva siūlėsi padėti draugui meluoti apie įvykį, kurio metu buvo visai kitame mieste. Skambučių išklotinių analizė parodo, jog N. J. jau 2021-08-08, t. y., praėjus dienai po įvykio jau susisiekė su J. Z..

15. Taigi atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą, jų tarpusavio ryšius, skundžiamame nuosprendyje aptartą bylos ir ikiteisminio tyrimo eigą bei chronologiją, galima atkurti nagrinėjamos situacijos įvykių loginę grandinę. Kolegija, remdamasi visu tuo, kas išdėstyta, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu N. J. pagrįstai nuteistas pagal BK 231 straipsnio 1 dalį, jo kaltę patvirtina būtent įrodymų visuma.

16. Apeliaciniame skunde aprašoma ikiteisminio tyrimo eiga, kai N. J. be BK 281¹ straipsnio 1 dalies iš pradžių buvo pareikštas kaltinimas dėl BK 235 straipsnio 1 dalies, vėliau pakeistas į BK 231 straipsnio 1 dalį, neduoda pagrindo nagrinėjamu klausimu daryti kitokias išvadas nei skundžiamame nuosprendyje. Ikiteisminiame tyrime asmeniui inkriminuojamos veikos kvalifikacija gali keistis, būti koreguojama, kas šiuo atveju ir atsitiko.

17. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžių metu gali duoti neteisingus parodymus, melagingus parodymus, iškraipytus ir tikrovės neatitinkančius parodymus, tačiau jam nekyla jokia atsakomybė, o ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir bylą kontroliuojančio ir kuruojančio prokuroro pareiga yra išsiaiškinti visas aplinkybes dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, kas ją konkrečiai įvykdė, bei patraukti kaltą asmenį baudžiamojon atsakomybėn, pagal šiuo metu priimtą nuosprendį teismai turėtų imti formuoti naują teismų praktiką ir traukti visus asmenis baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 231 straipsnio 1 dalį, kad davė neteisingus parodymus ir trukdė ikiteisminio tyrimo pareigūnui ir prokurorui atlikti su baudžiamosios bylos tyrimu ir nagrinėjimu susijusias pareigas. Tokie argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Apeliaciniame skunde savaip interpretuojamos nagrinėtos aplinkybės, N. J. inkriminuota veika. Formuojamoje teismų praktikoje vienas iš teisės nekaltinti savęs elementų Lietuvos baudžiamajame procese yra tas, kad įtariamasis (kaltinamasis) nėra įspėjamas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą (pavyzdžiui kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-115/2012, Nr. 2K-515-976/2015 ir kt.), kadangi BPK 21 ir 22 straipsniuose, be kitų įtariamojo ir kaltinamojo teisių, nustatyta teisė, bet ne pareiga duoti parodymus ir paaiškinimus apie tiriamos nusikalstamos veikos aplinkybes ir nėra numatytos įtariamojo ir kaltinamojo atsakomybės už atsisakymą duoti parodymus arba melagingų parodymų davimą. Tai reiškia, kad įtariamas ir kaltinamas asmuo tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu turi teisę neduoti jokių parodymų arba duoti bet kokius parodymus savo nuožiūra, priklausomai nuo pasirinkto gynybos būdo ir taktikos.

18. Tačiau nagrinėjamu atveju N. J. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 231 straipsnio 1 dalį ne už tai, kad melavo procese, o už tai, kad, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, inicijavo, įkalbėdamas palenkė kitus asmenis duoti melagingus parodymus, taigi tyčiniais aktyviais veiksmais trukdė nustatyti tiesą ir tai atitinka trukdymo BK 231 straipsnio prasme sąvoką. Baudžiamojo proceso įstatymas ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme dalyviams įtvirtina daug procesinių garantijų bei teisių. Visos baudžiamojo proceso įstatyme numatytos teisės ir procesinės garantijos yra skirtos įgyvendinti BPK 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą baudžiamojo proceso paskirtį, kad ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves ir valstybės interesus greitai ir išsamiai būtų atskleistos nusikalstamos veikos ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kad veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Šiame kontekste pažymėtina, kad proceso dalyvių ir ypač įtariamojo, kuris yra centrinė ikiteisminio tyrimo figūra, teisės yra skirtos proceso tikslams įgyvendinti, o ne trukdymui ikiteisminio tyrimo pareigūnams. Todėl niekaip negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad šiuo atveju tik kelių liudytojų apklausimas ikiteisminio tyrimo metu negali būti traktuojamas kaip trukdymas atlikti ikiteisminį tyrimą. Nesutikdamas su pareikštais įtarimais asmuo gali apie tai nurodyti protokole, atsisakyti duoti parodymus, skųsti procesinį veiksmą, tačiau ne įkalbinti kitus asmenis melagingai liudyti. Šiuo atveju nei M. V., nei J. Z. net nebūtų buvę liudytojais, kadangi apie nagrinėjamą įvykį išvis nieko nežinojo. Įtraukimas niekuo dėtų asmenų į baudžiamąjį procesą tam, jog būtų galima išvengti baudžiamosios atsakomybės, nėra nepavojinga veika, tokiu būdu nėra įgyvendinamos įtariamojo procesinės teisės, o kryptingai siekiama trukdyti pareigūnams įgyvendinti baudžiamojo proceso paskirtį.

19. Todėl, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl N. J. pripažinimo kaltu pagal BK 231 straipsnio 1 dalį, teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį gynėjo advokato apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

20. Apeliaciniame skunde manoma, jog N. J. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas motyvuotai sprendė, jog nėra teisinio pagrindo taikyti nuteistajam atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą bei visiškai teisingai pažymėjo, kad, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kolegija neturi pagrindo su nuosprendžio išvadomis nesutikti. Nagrinėjamu atveju N. J. savo kaltę dėl vairavimo neblaiviam pripažino ne iš karto, o tik išaiškėjus, jog tyrime pateikta jo ir liudytojų versija neatitinka tikrovės, taigi suvokęs baudžiamosios atsakomybės neišvengiamumą. Dėl antros BK 231 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos savo kaltės nuteistasis išvis nepripažino. Be to, pripažinus, jog pagal BK 231 straipsnio 1 dalį N. J. nuteistas pagrįstai, nėra ir teisinio pagrindo taikyti jam BK 40 straipsnio nuostatas. N. J. pripažintas padaręs dvi skirtingas nusikalstamas veikas realiąja sutaptimi. Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto sąlygos – asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką – konstatavimas kelių nusikalstamų veikų atveju galimas, jei jos tarpusavyje sudaro idealiąją sutaptį, o nagrinėjamu atveju tokios situacijos nenustatyta.

21. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su N. J. paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimu 2 metams, taip pat turto – automobilio konfiskavimu. Prašoma specialiosios teisės atėmimą sutrumpinti iki 1 metų 6 mėnesių, kadangi teisė vairuoti nuteistajam reikalinga vykstant į oro uostus, iš uosto grįžti į namus, šeimos poreikiams, siekiant gyventi netrukdomą gyvenimą. Trumpinti baudžiamojo poveikio priemonės terminą kolegija nemato pagrindo.

22. Uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones gali būti paskirtas nuo 1 iki 5 metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas N. J. nustatė 2 metų šios BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės terminą, kuris mažesnis nei įstatyme numatyto termino vidurkis. Be to, iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas yra pakankamai motyvuotas ir kolegija skundžiamo nuosprendžio argumentams visiškai pritaria. Baudžiamojo poveikio priemonė asmeniui, kuriam ji paskirta, turi daryti maksimalų poveikį. Tokios poveikio priemonės taikymu siekiama asmens, padariusio nusikalstamą veiką, pataisymo, galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo ar atėmimo ir t. t. Paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metų laikotarpiui, baudžiamasis įstatymas nepažeistas. Tiek paskiriant šią priemonę, tiek ir nustatant jos terminą, pakankamai įvertintos baudžiamojo poveikio priemonių individualizavimui reikšmingos bylos aplinkybės.

23. N. J. nagrinėjamu atveju elgėsi itin neatsakingai, nerūpestingai, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (tikrinimo metu nustatyta 2,75 promilės), be to, kaip matyti iš bylos duomenų, dar ir apgadino kitą transporto priemonę. Nagrinėjamu atveju skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam parinktas mažesnis nei vidurkis specialiosios teisės atėmimo terminas, todėl vertinti kaip aiškiai per ilgą šį baudžiamojo poveikio priemonės terminą nėra pagrindo. Nors apeliaciniame skunde pasisakoma apie teisės vairuoti poreikį nuteistajam, tačiau asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl daromo teisės pažeidimo. Aplinkybės, susijusios su N. J. poreikiu vairuoti ir tam tikrais nepatogumais jam, negali turėti prioriteto prieš visuomenės teisę į saugų eismą, o tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, savaime nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams. BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo prasmė ir yra būtent poreikis suvaržyti ir apriboti nusikalstamą veiką padariusio asmens galimybes atlikti tam tikrus veiksmus. Asmuo turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Skundo argumentai nepagrindžia teiginių, kad baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams, būtų paskirta aiškiai pažeidžiant baudžiamojo poveikio priemonių taikymo proporcingumo principą ar būtų neteisinga.

24. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma nekonfiskuoti automobilio, o konfiskuoti dalį automobilio vertės, kadangi automobilis reikalingas nuteistajam.

25. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnyje numatytos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatyta daugiau negu 1,51 promilės apsvaigimas; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone. Taigi automobilis, kurį apsvaigęs nuo alkoholio vairavo N. J., yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius. Kolegija nemato galimybių N. J. netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės. Bylos duomenimis nustatyta, kad N. J., būdamas neblaivus, kai nustatyta daugiau nei 1,5 promilės neblaivumas, vairavo automobilį, padarytas nors ir nesunkus, tačiau tyčinis labai pavojingas nusikaltimas, keliantis didelę grėsmę visų eismo dalyvių saugumui. Nuteistasis, vairuodamas neblaivus, elgėsi neatsakingai ir automobiliu – padidinto pavojaus šaltiniu, jis naudojosi lengvabūdiškai, nesusimąstydamas, kokį pavojų kelia. Nors dėl neteisėtų N. J. veiksmų nebuvo sužaloti asmenys, tačiau, atsižvelgdamas į jam nustatytą neblaivumo laipsnį, apygardos teismas neabejoja, kad neteisėti asmens veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties N. J. sveikatai ir gyvybei, nelaimingų padarinių išvengta tik dėl atsitiktinumo. Nuteistasis praeityje ne kartą baustas administracine tvarka dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Taigi apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, atsižvelgdamas į teismų praktiką ir į šioje konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visumą, neturi pagrindo pripažinti, jog apylinkės teismo be kita ko skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto (automobilio) konfiskavimas, būtų aiškiai neproporcinga ar neteisinga.

26. Prokuratūros apeliaciniame skunde neginčijamos teismo išvados dėl kaltės, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tik nesutinkama su paskirta bausme, pažymima, jog pagal BK 231 straipsnio 1 dalį skirta mažesnė bauda nei numatyta įstatyme bei neteisingai subendrintos bausmės. Apeliacinio skundo argumentai pagrįsti.

27. Baudos dydis už padarytą nusikalstamą veiką BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nenurodomas, jį nustato teismas, skirdamas bausmę ir remdamasis BK 47 straipsnio nuostatomis. Šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinti minimalūs ir maksimalūs baudų dydžiai pagal padarytų nusikalstamų veikų sunkumą. BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad už nesunkų nusikaltimą yra nustatoma piniginė bausmė, kurią sudaro nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio bauda. Abu nusikaltimai, už kuriuos nuteistas N. J., priskirtini nesunkiems, todėl minimali už kiekvieną jų skirtina bauda nuo 50 MGL dydžio, tačiau nagrinėjamu atveju pagal BK 231 straipsnio 1 dalį N. J. paskirta 40 MGL dydžio bauda, nuosprendyje nenurodyta išskirtinių aplinkybių, kodėl nuteistajam reikėtų skirti mažesnę baudą nei numatyta įstatyme, todėl nuosprendis keistinas, pagal BK 231 straipsnio 1 dalį N. J. paskiriant apeliaciniame skunde prašomą 50 MGL, t. y. 2500 Eur, dydžio baudą.

28. Apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, kad BK 63 straipsnio 4 dalyje (2017-09-28 įstatymo Nr. XIII-653 redakcija, galiojanti nuo 2017-10-06) nustatyta, jog, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį.

29. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, subendrindamas bausmes, paskirtas pagal BK 281¹ straipsnio l dalį ir 231 straipsnio 1 dalį, pagrįstai taikė dalinį bausmių sudėjimo būdą, tačiau bausmes subendrino neteisingai. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, subendrinęs už abi nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, N. J. paskyrė subendrintą bausmę - 70 MGL (3500 Eur) dydžio baudą. Iš pirmiau aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad įstatymų leidėjas yra imperatyviai nustatęs, jog BK 63 straipsnio 4 dalies pagrindu taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą, prie griežčiausios bausmės pridedama švelnesnės bausmės dalis, kurios dydis negali būti mažesnis, negu minimalus tam tikros bausmės rūšies dydis. Piniginės baudos už nesunkų nusikaltimą minimali suma yra 50 MGL (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Taigi, konkrečiu atveju, pirmosios instancijos teismas, subendrindamas N. J. skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes, prie griežčiausios iš už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės - 60 MGL (kuri buvo paskirta už BK 281¹ straipsnio l dalyje padarytą veiką) turėjo pridėti po ne mažesnį nei baudžiamajame įstatyme numatytas minimalus piniginės bausmės dydis, tai yra, ne mažiau kaip 50 MGL. Tačiau iš N. J. paskirtos galutinės subendrintos bausmės dydžio (70 MGL piniginės baudos) matyti, jog teismas, bendrindamas bausmes BK 63 straipsnio l, 4 dalių pagrindu, prie griežčiausios 60 MGL paskirtos piniginės bausmės pridėjo mažesnę negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, bausmės dalį - (10 MGL). Toks pažeidimas lėmė neteisingos - per švelnios - galutinės subendrintos bausmės paskyrimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-08-11 nuosprendžio dalis dėl bausmių dydžio ir jų subendrinimo keistina dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio l ir 2 punktai).

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistojo N. J. gynėjo advokato A. G. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Valdo Grabausko apeliacinį skundą tenkinti.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-08-11 nuosprendį pakeisti ir N. J. pagal BK 231 straipsnio 1 dalį paskirti 50 MGL, t. y. 2500 Eur, dydžio baudą.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl BK 63 straipsnio nuostatų taikymo nuteistajam N. J. ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, nuteistajam N. J. už veiką, numatytą BK 231 straipsnio l dalyje, paskirtą 50 MGL dydžio piniginę bausmę, taikant dalinio sudėjimo būdą subendrinti su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-08-11 nuosprendžiu paskirta 60 MGL dydžio bausme (už veiką numatytą BK 281¹ straipsnio l dalyje) ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - 110 MGL, t. y. 5 500 Eur, dydžio baudą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.