- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-06
- Bylos Nr.
- 2S-710-56/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Petras Jaržemskis (pirm.), Dalia Kačinskienė, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- M. K.
- Trečiasis asmuo
- J. T.
- Atsakovas
- P. K.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
atsakovo atstovams adv. L. S., D. K.
trečiajam asmeniui J. T.
vertėjai J. C.
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo P. K. atskirąjį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 4 d. nutarties, kuria atmestas atsakovo prašymas dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 24 d. nutarties panaikinimo, pagal ieškovės M. K. ieškinį atsakovui P. K. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tretysis asmuo J. T..
Aprašomoji dalis
nust a t ė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė M. K. su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į teismą ir prašė jos asmeninės nuosavybėn priteisti ¼ dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Zarasuose, pažymėto inventorizacijos byloje indeksu 1A2p, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpas pažymėtas kadastro ir registro byloje indeksu 2-1, 2,88 kv.metro koridorių; indeksu 2-2, 9,03 kv. metrų virtuvę, indeksu 2-3, 19,72 kv. metro ploto kambarį, indeksu 2-4, 0,81 kv. metro sieninę spintą, indeksu 2-4a; 11,73 kv. metro kambarį indeksu 2-5, 3,33 kv.metrų koridorių, indeksu 2-6, 1,09 kv metrų sandėliuką, iš viso 48,59 kv. metrus ploto. Patalpas gyvenamojo namo rūsyje: 13,12 kv, metrų ploto katilinę, pažymėtą kadastro ir registro byloje indeksu R2-1; 8,28 kv. metrų ploto sandėliuką, pažymėtą byloje indeksu R2-2; 3,13 kv.metrų ploto sandėliuką, pažymėtą byloje indeksu R2-4, viso 24,53 kv. metrų ploto. Šios gyvenamosios namo dalies vidutinė rinkos vertė 21 750 Lt; Atsakovo P. K. asmeninėn nuosavybėn priteisti: ¼ gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Zarasuose, pažymėto kadastro ir registro byloje indeksu 1A2p, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtni), patalpas pažymėtas byloje indeksu 2-7, 2,88 kv. metro koridorių; indeksu 2-8, 9,91 kv. metro virtuvę; indeksu 2-9, 19,71 kv. metro kambarį, indeksu 2-10, 0,84 kv. metro sieninę spintą, indeksu 2-10a; 11,76 kv. metrų kambarį; indeksu 2-11, 3,11 kv, metrų koridorių; indeksu 2-12, 1,46 kv. metrų sandėliuką, iš viso 49,67 kv. metrus. Patalpas gyvenamojo namo rūsyje: 22,85 kv. metro ploto garažą, pažymėtą kadastro ir registro byloje indeksu G2-1, 4,74 kv. metro ploto sandėliuką, pažymėtą inventorinėje byloje indeksu R2-3, iš viso 27,59 kv. metrų ploto. Šios gyvenamosios namo dalies vidutinė rinkos vertę 21 750 Lt; Įpareigoti ieškovę M. K. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos atlikti gyvenamojo namo pertvarkymo darbus:panaikinti duris namo rūsyje iš patalpos R2-1 p į patalpas G2-1; panaikinti esamus laiptus ir įrengti betono perdengimą tarp šios gyvenamojo namo dalies pirmojo ir antrojo aukštų pažymėtą kadastro ir registro byloje laiptų aikštelę; priteisti iš atsakovo P. K. ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas P. K. su ieškiniu nesutiko ir pateikė priešieškinį, kurį vėliau patikslino ir prašė ieškinį atmesti; atidalinti atsakovo turto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės su bendraturčiais, atsakovėmis M. K. ir J. T. padalinant natūra ir atsakovo nuosavybe pripažįstant: patalpas rūsyje, pažymėtas R2-1, 13,12 kv. metrų ploto; G2-1, 22,85 kv. metrų ploto; R2-2 (R2-4), 11,85 kv. metrų ploto; R2-3, 4,74 kv. m. ploto, viso rūsio patalpų 52,56 kv. metrų; patalpas virš rūsio – pirmame ir antrame aukšte su įėjimu (pažymėtas plane) L2: 2-1, 2,88 kv. metro ploto; 2-2, 9,03 kv. metro ploto; 2-3, 19,72 kv. metrų ploto; 2-4, 11,73 kv. metro; 2-5, 3,33 kv. metrų ploto, 2-6, 1,69 kv. metrų ploto; 2-7, 2,88 kv. metrų ploto; 2-8, 9,91 kv. metrų ploto; 2-9, 19,71 kv. metrų ploto; 2-10, 11,76 kv. metrų ploto; 2-11, 3,11 kv. metrų ploto; 2-12, 1,46 kv. metrų ploto, viso pirmame ir antrame aukšte patalpų 91,34 kv. metrų ploto, o kartu su rūsiu-143, 9 kv. metrus ploto; Atsakovės M. K. nuosavybe pripažinti: patalpas antrame aukšte su įėjimu L1: 1-7, 3,06 kv. m. ploto; 1-8, 9,69 kv. m. ploto; 1-9, 19,43 kv. m. ploto; 1-10, 11,98 kv. metrų ploto; 1-11, 1,44 kv. metrų ploto; 1-12, 3,36 kv. metrų ploto, viso antrame aukšte 48,96 kv. metrus ploto, o kartu su rūsiu 149,79 kv. metrus ploto; M. K. ir J. T. nuosavybe pripažinti: patalpas rūsyje, pažymėtas plane: R1-1. 12,92 kv. metro; G1-1, 20,86 kv. metro; R1-2, 3,16 kv. metro; R1-3, 3,57 kv. metrų ploto; R1-4, 11,80 kv. metrų ploto, viso patalpų 52,31 kv. metrų ploto; patalpas virš rūsio - pirmame ir antrame aukšte su įėjimu (pažymėtais plane) L1: 1-1, 2,97 kv. m. ploto; 1-2; 8,93 kv. metrų ploto; 1-3, 19,56 kv. metrų ploto; 1-4, 11,94 kv. metrų ploto; 1-5, 3-43 kv. metrų ploto; 1-6, 1,69 kv. metrų ploto; 1-7, 3,06 kv. metrų ploto; 1-8, 9,69 kv. metrų ploto; 1-9, 19,43 kv. metrų ploto; 1-10, 11,98 kv. metrų ploto; 1-11, 1,44 kv.metrų ploto; 1-12, 3.36 kv. metrų ploto, viso pirmame ir antrame aukšte patalpų 97,48 kv. metrų ploto, o kartu su rūsiu-149,79 kv. metrų ploto; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Zarasų rajono apylinkės teismas 2006 m. kovo 24 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė ir patvirtino taikos sutartį, pagal kurią ieškovė M. K. atsisakė savo ieškinio reikalavimų ir sutiko, kad jai nuosavybės teise priklausanti 1/4 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Zarasuose, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pažymėta inventorizacinėje byloje indeksu 1A2p, būtų atidalinta paskiriant jai patalpas antrame aukšte su įėjimu, plane pažymėtas L1: 1-7, 3,06 kv. m. ploto, 1-8, 9,69 kv. m. ploto, 1-9, 19,43 kv. m. ploto, 1-10, 11,98 kv. m. ploto, 1-11, l,44 kv. m. ploto, 1-12, 3,36 kv. m. ploto, viso antrajame aukšte patalpų 48,96 kv. m. ploto, bei bendrąja daline nuosavybe po 1/2 dalį su J. T. pripažįstant patalpas rūsyje, pažymėtas plane R1-1, 12,92 kv. m. ploto, G1-1, 20,86 kv. m. ploto, Rl-2, 3,16 kv. m. ploto, Rl-3, 3,57 kv. m. ploto, Rl-4, 11,80 kv. m. ploto, viso rūsyje patalpų 52,31 kv. m. ploto, iš viso patalpų - 149,79 kv. m. ploto.
Atsakovas P.K. atsisakė savo priešieškinio reikalavimų ir sutiko, kad jam nuosavybės teise priklausanti 1/2 gyvenamojo namo dalis, esanti (duomenys neskelbtini), Zarasuose, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pažymėta inventorizacinėje byloje indeksu 1A2p, būtų atidalinta paskiriant jam patalpas pirmame ir antrame aukšte su įėjimu, pažymėtu plane L2: 2-1, 2,88 kv. m. ploto, 2-2, 9,03 kv. m. ploto, 2-3, 19,72 kv. m. ploto, 2-4, 11,73 kv. m. ploto, 2-5, 3,33 kv. m. ploto, 2-6, 1,69 kv. m. ploto, 2-7, 2,88 kv. m. ploto, 2-8, 9,91 kv. m. ploto, 2-9, 19,71 kv. m. ploto, 2-10, 11,76 kv. m. ploto, 2-11, 3,11 kv. m. ploto, 2-12, l,46 kv. m. ploto, viso pirmame ir antrame aukšte patalpų 91,34 kv. m. ploto, ir patalpas rūsyje, pažymėtas plane: R2-1, 13,12 kv. m. ploto, G2-1, 22,85 kv. m. ploto, R2-2 (R2-4), 11,85 kv. m. ploto, R2-3, 4,74 kv. m. ploto, viso rūsyje patalpų 52,56 kv. m. ploto, iš viso patalpų - 143,9 kv. m. ploto. Kaip kompensaciją, iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio 10,4400 ha žemės sklypo, esančio Zarasų r. sav. (duomenys neskelbtini) k., registro Nr.(duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), perleido M. K. asmeninėn nuosavybėn 1 ha žemės sklypo (pagal Zarasų r. žemėtvarkos skyriaus patvirtintą 1998-02-19 žemės sklypo laikinąjį planą perleido naudojamos žemės 0,5 ha sklypą nuo atžymos B link atžymų A ir C, bei kitą 0,5 ha sklypą prasidedantį į dešinę pusę nuo keliuko einančio nuo namo link ežero, įskaitant 50 metrų ežero pakrantės ir tolyn nuo ežero link atžymų C ir D).
Atsakovas P. K. 2006 m. rugpjūčio 28 d. pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą civilnėje byloje ir panaikinti Zarasų miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 24 d. nutartį, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis tarp M. K. ir P. K. remiantis Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punkto nuostatomis.
Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2006 m. rugsėjo 19 d., siekdamas apginti viešąjį interesą, pateikė prašymą atnaujinti procesą byloje Lietuvos Respublikos CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.
Atsiliepimas
Ieškovė M. K. atsiliepime su pateiktu prašymu nesutiko ir prašė atsakovo P. K. prašymą atmesti, o Lietuvos generalinio prokuroro prašymą spręsti teismo nuožiūra.
Žemesnės instancijos teismas
Zarasų rajono apylinkės teismas 2006 m. lapkričio 16 d. nutartimi Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro prašymą patenkino ir atnaujino procesą civilinėje byloje.
Šalies argumentai
Ieškovė M. K. prašė palikti galioti taikos sutartį, kurią patvirtino Zarasų rajono apylinkės teismas, o nesant tokiai galimybei - patenkinti jos ieškinį.
Nurodė, kad pagal taikos sutartį su broliu buvo susitarę, jog jai vietoj buto pirmame aukšte brolis duos kompensaciją žeme. Ją tenkino tokios sąlygos. Kai buvo tvirtinama taikos sutartis, ir teismas, ir brolis žinojo, kad ji yra Rusijos Federacijos pilietė. Šiuo metu ji turi pusę to sklypo, kurį jai perleido brolis taikos sutartimi, nes pusę hektaro žemės ji padovanojo seseriai J. T.. Į Rusiją ji išvyko gyvent 1978 metais, nuo to laiko Lietuvoje negyveno. Grįžo į Lietuvą gyvent 2008 m. rugsėjo 23 d. Palikimą ji priėmė 2005 metais, tai padarė sesuo pagal įgaliojimą.
Atsiliepimas
Atsakovas P. K. su ieškiniu nesutiko.
Nurodė, kad jam buvo pažadėtas pirmas aukštas tėvų namo pusėje. Pagal testamentą jam atiteko pusė namo. Kita pusė namo priklausė mamai, kuri jam testamentu paliko pusę savo namo dalies. Toje dalyje namo jis šiuo metu gyvena. Seseriai Jefrosinijai jis padovanojo namo dalį – butą pirmame aukšte, kuriame sesuo dabar gyvena. Kitoje namo pusėje pirmame aukšte gyveno tėvas ir motina, o antrame aukšte, virš tėvų, gyveno sesuo Marija, kuri vėliau išvažiavo į Vladivostoką. Siūlė palikti taip, kaip gyvena dabar – vienoj pusėje namo, pirmame ir antrame aukšte gyvena jis, o abi seserys gyventų kitoje pusėje namo. Jeigu būtų palikta šiuo metu esantį padėtis, nebūtų jokių techninių kliūčių gyvent visiems atskirai. Sudarant taikos sutartį, jis sutiko perleisti M. K. žemės sklypą kaip kompensaciją, tačiau tada įvyko klaida, nes jis nežinojo ar Marija yra Lietuvos Respublikos pilietė, todėl prašė teismo dėl šitos klaidos panaikinti taikos sutartį. Nesutiko M. K. duoti tą 1 ha žemės todėl, kad be jos sutikimo nieko negalės šioje žemėje daryti. Nuodytos aplinkybės neįvertino sudardamas taikos sutartį, tačiau jei su seserimis gyventų draugiškai, tada, gal būt, ir susitartų dėl visko.
Tretysis asmuo J. T. prašė ieškinį tenkinti.
Nurodė, kad brolis padovanojo jai butą pirmame aukšte, nes taip liepė tėvas. Manė, kad galima broliui paskirti visą antrą aukštą ir perdaryt įėjimus. Ji arba sesuo galėtų leisti vaikščioti pro savo butą. Ji leistų broliui pertvarkyt komunikacijas į antrą aukštą. Nežinojo, kas turėtų už visus tuos perdarymus mokėt, bet sutiktų dalį išlaidų kompensuoti. Sutiko kad jai būtų paskirtos patalpos, kuriose ji gyvena - pirmame aukšte, pirmame bute. Sutinka duoti broliui išankstinį sutikimą dėl bendros žemės tvarkymo, kad brolis galėtų daryti žemėje ką nori.
Žemesnės instancijos teismas
Zarasų rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 2 d. sprendimu, Zarasų rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 24 d, nutartis panaikinta. Priešieškinys patenkintas iš dalies, ieškinys atmestas. Nustatyta gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Zarasuose valdymo ir naudojimo tvarka: P. K. naudojimuisi paskirtos pirmo aukšto patalpos, plane pažymėtos numeriais Nr. 2-1 (2,88 kv.m), Nr. 2-2 (9,03 kv.m.), Nr. 2-3 (19,72 kv.m.), Nr. 2-4 (12,54 kv.m.), Nr. 2-5 (3,33 kv.m.), Nr. 2-6 (1,83 kv.m.), antro aukšto patalpos: Nr. 2-7 (2,88 kv.m.), Nr. 2-8 (9,91 kv.m.), Nr. 2-9 (19,71 kv.m.), Nr. 2-10 (12,60 kv.m.), Nr. 2-11 (3,11 kv.m.), 2-12 (1,46 kv.m.) ir rūsio patalpos R2-1 (13,12 kv.m.), R2 (8,28 kv.m.), R2-3 (4,78 kv.m.), R2-4 (3.13 kv.m.), G2-1 (22,85 kv.m.); M. K. paskirtos antro aukšto patalpos Nr. 1-7 (3,06 kv.m.), Nr. 1-8 (9,69 kv.m.), Nr. 1-9 (19,43 kv.m.), Nr. 1-10 (12,85 kv.m.), Nr. 1-11 (1,44 kv. m.), Nr. 1-12 (3,36 kv.m.) ir rūsio patalpa R1-3(3,57 kv.m.); J. T. naudojimui paliktos pirmos aukšto patalpos Nr. 1-2 (8,93 kv.m.), Nr. 1-3 (19,56 kv.m.), Nr. 1-4 (12,98 kv.m.), 1-5 (3,43 kv.m.), Nr. 1-6 (1,69 kv.m.) ir rūsio patalpa R1-3 (3,57 kv.m.); bendra, J. T. ir M. K. naudojimuisi paskirtos patalpos Nr. 1-1 (2,97 kv.m.) ir rūsio patalpos R1-1 (12,92 kv.m.), T1-4 (11,80 kv.m.), G1-1 (20,86 kv.m.); Ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Zarasuose, paskirtas bendram P. K. ir M. K. naudojimui; Priešieškinys dalyje dėl 0,0618 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Zarasuose paliktas nenagrinėtu; iš ieškovės, atsakovo naudai priteisti 3 000 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai atlyginti ir 179, 83 Lt bylinėjimosi išlaidų bei 83,90 Lt valstybės naudai.
Šalies argumentai
Ieškovės M. K. apeliaciniu skundu prašė teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui.
Tretysis asmuo J. T. apeliaciniu skundu prašė panaikinti teismo sprendimo dalį dėl trečiojo asmens teisių naudotis turtu ir bylą šioje dalyje nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 8 d. nutartimi apeliaciniai skundai patenkinti. Panaikintas Zarasų rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 2 d. sprendimas ir byla perduota iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2007 m. gruodžio 31 d. nutartimi nuo bylos nagrinėjimo nusišalinus teisėjams V. K. ir N. S., o teisėjui R. Ž. jau nagrinėjus bylą ir priėmus 2006 m. kovo 26 d. nutartį, dėl kurios buvo atnaujintas procesas ir teisme nelikus teisėjų galinčių nagrinėti civilinę bylą, ji perduota nagrinėti Ignalinos rajono apylinkės teismui.
Paaiškinamajame rašte atsakovo P. K. atstovas advokatas L. S. prašė panaikinti Zarasų rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 24 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti.
Nurodė, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog ieškovė M. K. taikos patvirtinimo dienai buvo Rusijos Federacijos piliete, todėl žemę nuosavybės teise įsigijo neteisėtai, pažeidžiant Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalį. Kadangi patvirtinant taikos sutartį buvo padaryta aiški teisės normų taikymo klaida, tokia sutartis turi būti pripažinta niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Ta aplinkybė, kad ieškovė vėliau įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę, nėra pagrindas palikti galioti niekinį sandorį, nes tai reikštų niekinio sandorio patvirtinimą, ką įstatymas draudžia (Lietuvos Respublikos CK 1.78 straipsnio 1 dalis).
Atsakovo P. K. atstovas D. K. prašė panaikinti Zarasų rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 24 d. nutartį, ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti.
Nurodė, kad perdaryti komunikacijas taip, kaip siūlo ieškovė ir J. T., būtų labai brangu ir techniškai sudėtinga. Tėvas nenori duoti seserims to 1 ha žemės todėl, kad norint kažką daryt reikia seserų leidimų, kurių jos neduoda. Santykių sureguliavimui nepadėtų ir išankstinė sutartis dėl leidimų, jeigu J. T. perleistų savo žemės dalį savo sūnui, tai vėl ta sutartis nebegaliotų. Jo nuomone, jeigu visi bus šios žemės bendrasavininkai, tada niekas nieko negalės daryti dėl kažkurio iš jų užsispyrimo. Vienintelė išeitis būtų viską atsidalinant. Siūlė M. K. apsigyvent bute virš J. T. ir kaip kompensaciją – arba atremontuot tą butą, arba perduot jai 0,22 ha žemės, ji nė su vienu variantu nesutiko.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Ignalinos rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartimi prašymas dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 24 d. nutarties panaikinimo atmestas. Sprendimui įsiteisėjus, panaikinama laikinoji apsaugos priemonė, taikyta Zarasų rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 8 d. nutartimi, kurios pagrindu padarytas įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisių perleidimo draudimo žemės sklypui, priklausančiam M. K., esančiam (duomenys neskelbtini) k., Zarasų r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Teismas pažymėjo, kad pakartotinio bylos nagrinėjimo metu būtina nustatyti ar ieškovė teisėtai nuosavybės teise įgijo žemės ūkio paskirties žemę pagal Zarasų rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 24 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį. Įvertinęs Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro prašyme dėl proceso atnaujinimo akcentuojamą aplinkybę, kad ieškovė, įgydama nuosavybės teise žemės ūkio paskirties žemę, buvo Rusijos Federacijos pilietė ir nuolat gyveno Rusijos Federacijoje, teismas su prokuroro nurodyta aplinkybe nesutiko ir padarė išvadą, kad prokuroro nurodytos aplinkybės Pilietybės įstatymo 1 straipsnio prasme neturėjo įtakos ieškovės teisei būti Lietuvos piliete, nes iki 2006 m. lapkričio 13 d. Konstitucinio teismo išaiškinimo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės, buvęs teisinis reglamentavimas numatė, kad Lietuvos Respublikos piliečiais buvo pripažįstami asmenys iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos pilietybę, ir jų vaikai (jeigu šie asmenys ar jų vaikai nerepatrijavo iš Lietuvos) (Pilietybės įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1 punktas; Lietuvos Respublikos 1995 m. spalio 3 d. įstatymo Nr. I-1053 redakcija, paskelbta 1995 m. spalio 20 d.). Analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir 2006 m. kovo 24 d. galiojusio Pilietybės įstatymo 1 straipsnio 1 punkte (2002 m. rugsėjo 17 d. įstatymo Nr. IX-1078 redakcija), todėl teismas padarė išvadą, kad pagal tuo metu susiformavusią teismų praktiką pakako nustatyti šioje teisės normoje nurodytas aplinkybes, kad asmenį galima būtų laikyti Lietuvos Respublikos piliečiu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. spalio 16 d. sprendimai administracinėse bylose Nr. A3-839-03, Nr. A11- 831/2003, Nr. A11 – 751/2006). Tik po Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimo, kuriuo buvo pripažinta, kad toks pilietybės santykių reguliavimas neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos, teisinis reglamentavimas buvo pakeistas ir nuo 2008 m. liepos 22 d., įsigaliojo nauja Pilietybės įstatymo redakcija, kurios 1 straipsnio 1 dalies 1 punktas buvo pakeistas, nustatant, kad Lietuvos Respublikos piliečiai yra asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos pilietybę, jų vaikai, vaikaičiai ir provaikaičiai, jeigu šie asmenys nėra kitos valstybės piliečiai. Įvertinęs bylos medžiagą teismas konstatavo, kad atsižvelgiant į paminėtą Konstitucinio teismo išaiškinimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės, M. K. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pilietybės reikalų skyriaus vedėjos 2008 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. (15/3-4)8P-377, nebuvo pripažinta Lietuvos Respubliko piliete tik dėl vienintelės priežasties - ji Rusijos Federacijos pilietė. Iš Utenos apskrities VPK Zarasų rajono policijos komisariato migracijos poskyrio viršininko 2009 m. balandžio 9 d. sprendimo Nr. 89-58-1-SP2-47, teismas padarė išvadą, kad ieškovė atitiko 2006 m. kovo 24 d. galiojusio Pilietybės įstatymo 1 straipsnio 1 punkto reikalavimus, kadangi jos motina M. K. (Jermakovaitė) iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę. Būtent šiuo pagrindu ji buvo pripažinta Lietuvos Respublikos piliete ir 2009 m. balandžio 10 d. jai buvo išduotas Lietuvos Respublikos pilietės pasas. Dėl nustatytų faktinių aplinkybių bei vadovaudamasis nuordytomis teisės normis, teismas konstatavo, kad M. K. Lietuvos Respublikos valstybė Lietuvos Respublikos pilietybę pripažino 1995 m. spalio 20 d., paskelbus Lietuvos Respublikos 1995 m. spalio 3 d. Pilietybės įstatymą. Tokiu būdu, ieškovė 1996 m. birželio 20 d. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. I-1392 antrojo straipsnio prasme nebuvo užsienio subjektu, ir jai neturėjo būti taikomos šio įstatymo nuostatos, draudžiančios Lietuvoje nuosavybės teise įsigyti žemės ūkio paskirties žemę. Teismas sprendė, kad 2006 m. kovo 24 d. sudaryta taikos sutartimi šalys teisminį ginčą išsprendė joms priimtiniausiu būdu. Toks ginčo sprendimas tenkino visas šalis. Vėliau tarp jų atsiradusios problemos, susijusios su žemės naudojimu, kilo tik dėl tarpusavio nesusikalbėjimo, nes atsakovas sužinojo, kad jie su seserimi tapo vieno žemės sklypo bendrasavininkiais ir kad vienas be kito negali atlikti jokių veiksmų, todėl teismo vertinimu, pagrindo panaikinti Zarasų rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 24 d. priimtą nutartį dėl taikos sutarties patvirtinimo, teismas neturėjo pagrindo, todėl prašymą atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Atsakovas P. K. atskiruoju skundu prašo teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.
Nurodo, kad byloje buvo neginčijami nustatyta, kad M. K. taikos sutarties patvirtinimo dieną buvo Rusijos Federacijos pilietė. Būdama Rusijos Federacijos piliete, pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalį bei Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnį, 6 straipsnio 2 dalį, 9 straipsnio 3 punktą, 17 straipsnio 2 dalį, pagal teismo patvirtintą taikos sutartį nuosavybės teise neteisėtai įgijo žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Tvirtindamas šalių pateiktą taikos sutartį, teismas turi įsitikinti ar suderinta sutarties šalių valia, ar sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ir viešajam interesui ar nėra kitų sandorių negaliojimo pagrindų, taip kitų aplinkybių dėl kurių taikos sutartis negalėtų būti patvirtinta. Atsakovo manymu, nagrinėjamu atveju teismas tvirtindamas taikos sutartį padarė aiškią teisės taikymo klaidą ir patvirtino taikos sutartį prieštaraujančią imperatyviosioms įstatymo normoms, t.y. konstituciniam įstatymui. Taikos sutartis gali būti panaikinama bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais, todėl imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujanti taikos sutartis yra niekinė ir negalioja (CK 1.80 str. 1 d.). Kadangi ši sutartis yra niekinė, prašo ją teismo nutartį panaikinti ir 2006 m. kovo 24 d. sudarytą taikos sutartį panaikinti.
Atsiliepimas
M. K. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo teismo nutartį palikti nepakeistą.
Nurodo, kad teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog yra žinoma, kad sesuo Rusijos Federacijos pilietė ir jis sutiko, kad žemės sklypas atitektų seseriai. Nesutarimai tarp šalių parsidėjo paaiškėjus, kad jie tapo bendrasavininkais ir be ieškovės sutikimo atsakovas negalės atlikti jokių veiksmų. Kadangi taikos sutarties sąlygos tenkino abi šalis teismas ją patvirtino, o pakartotinai, atnaujinus procesą bei išnagrinėjus bylą, buvo padaryta išvadą, kad teismo 2006 m. kovo 26 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties panaikinti nėra teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bei įvertinęs bylos medžiagą, atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą teisinius argumentus bei juos įvertinęs (CPK 183 str., 185 str.) konstatuoja, kad Ignalinos rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis iš esmės atitinka faktines bylos aplinkybes. Teisėjų kolegija iš esmės sutikdama su pirmos instancijos teismo 2010 m. sausio 4 d. nutarties išvadomis bei argumentais jų nebekartoja.
Byloje nustatyta, kad ginčo šalių materialiniai teisiniai santykiai atsirado iš paveldėjimo teisės. Ginčytini klausimai iškilę atsidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės procese, ginčo šalių buvo sureguliuoti taikos sutartimi, kurią patvirtino Zarasų rajono apylinkės teismas 2006 m. kovo 24 d. nutartimi.
Tai rodo, kad atsakovas, pasiūlęs ieškovei kompensaciją 1 ha žemės sklypu, žinodamas apie ieškovės pilietybę, pats sąmoningai siekė tokio ginčo išsprendimo iš esmės, gavo iš ieškovės jo pageidaujamas patalpas ir jomis naudojosi.
Civilinio kodekso 1.5 straipsnio 4 dalies nustato, kad teismas aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Teismo sprendimas privalo užtikrinti civilinių teisinių santykių pastovumą ir stabilumą.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad aplinkybės kurios varžė ieškovės teisę įgyti nuosavybėn žemės ūkio paskirties žemę yra išnykusios, ieškovės nuosavybės teisė yra išviešinta nekilnojamojo turto registre, 2006 m. rugpjūčio 9 d. žemės sklypo dalies dovanojimo sutartimi (b.t 2, b.l. 72-73), dalis žemės sklypo padovanota J. T..
Esant nurodytoms aplinkybėms bei atsižvelgus į tai, kad ginčo šalių sudaryta ir pirmos instancijos teismo patvirtinta taikos sutartis nesukėlė žalingų pasekmių, tenkinti atsakovo atskirąjį (apeliacinį) skundą nėra teisinio pagrindo.
Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu iš atsakovo P. K. a.k(duomenys neskelbtini) valstybės naudai priteistinos 11,65 Lt išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.
Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Ignalinos rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartį palikti nepakeistą, o atsakovo P. K. atskirąjį (apeliacinį) skundą atmesti.
Priteisti iš atsakovo P. K. a.k(duomenys neskelbtini) valstybės naudai 11,65 Lt išlaidas susijusias su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.