- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-08-21
- Bylos Nr.
- N-261-5960-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Artūras Drigotas, Stasys Gagys (pran.)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisė pažeidimo bylą pagal Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 4 d. nutarimo R. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Panevėžio rajono policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus patrulių būrio patrulis 2008 m. liepos 8 d. surašė R. G. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis tą pačią dieną, 06.44 val., Panevėžio raj., Velžio kaime, vairavo jam priklausantį automobilį „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (jam nustatytas lengvas 0,51 promilės girtumo laipsnis). Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 68 punkto reikalavimus. Jo veika protokole buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 1 dalį.
II.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 11 d. nutarimu R. G. už pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje padarymą, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, paskirta administracinė nuobauda – 1 250 litų baudą.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad R. G. kaltė yra įrodyta jo prisipažinimu ir byloje esančia medžiaga. Teismas atsakomybe lengvinančia aplinkybė laikė tai, kad pažeidėjas prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Teismas atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, jo pavojingumą visuomenei, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbo pobūdis yra tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu. Teismas taip pat vertino tai, kad pažeidėjas gailisi dėl padaryto pažeidimo, yra charakterizuojamas teigiamai, išlaiko nepilnametę dukrą, kuriai yra atlikta kairio kelio sąnario operacija, ją reikia vežti reabilitacinėms procedūroms į Vilniaus Universitetinę vaikų ligoninę kiekvieną mėnesį. Todėl įvertinęs minėtą teismas taikė ATPK 30¹ straipsnį ir skyrė švelnesnę nei numatyta straipsnio dalies sankcijoje nuobaudą, netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Šalies argumentai
Panevėžio rajono policijos komisariatas (toliau – ir Institucija) apeliaciniu skundu prašė panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 11 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Nurodė, kad R. G. padarė vieną šiurkščiausių administracinės teisės pažeidimų, tai, kad teisė vairuoti reikalinga dėl šeimyninių aplinkybių, darbo funkcijoms atlikti, neturėtų būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, todėl asmeniui dėl teisės vairuoti atėmimo galimai kilsiantys nepatogumai nesudaro pagrindo taikyti išimtines nuostatas, nes bet kokios administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikra neigiamas pasekmes tiek administracinėn atsakomybėn traukimam asmeniui, tiek ir jo šeimos nariams, ir tai yra dalis administracinėms nuobaudoms keliamų tikslų.
III.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. balandžio 6 d. nutartimi Panevėžio rajono policijos komisariato apeliacinį skundą patenkino – Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 11 d. nutarimą panaikino ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti teisme.
Teismas nustatė, kad skundžiamu nutarimu R. G. buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje. Ginčo dėl šio pažeidimo nėra. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad paskirta nuobauda yra per švelni.
Teismas nurodė, kad ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1 1396/2007, N17 103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, padarė išvadą, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų. Vairuodamas automobilį neblaivus R. G., kai jam buvo nustatytas net 0,51 promilės girtumo laipsnis, kėlė grėsmę visuomenės bei kitų eismo dalyvių saugumui. Todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Pažeidėjo darbo pobūdis taip pat nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti skirti jam mažesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (žr. pvz.: administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N3-34/2007, N1-413/2007), ir nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Ši taisyklė, atsižvelgiant į ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo pavojingumą, taikytina ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis (žr. pvz.: administracinio teisės pažeidimo byla Nr. N1–1378/2007).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, jog tai, kad asmuo gailisi dėl padaryto pažeidimo yra jo atsakomybę švelninanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Tačiau ši aplinkybė gali būti įvertinta parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose.
Teismas konstatavo, kad kitos pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės (pažeidėjas yra charakterizuojamas teigiamai (b.l. 19), rūpinasi sergančia dukra (b.l. 20) ir kt.) taip pat nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
IV.
Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 4 d. nutarimu R. G. už Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalies pažeidimą paskirta administracinė nuobauda – 1250 Lt (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems (1) metams. Teismas nutarė į paskirtą administracinę nuobaudą įskaityti pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 11 d. nutarimą atliktą administracinę nuobaudą – 1250 litų baudą, sumokėtą 2008 m. liepos 11 d. AB SEB banko Panevėžio filiale. Teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą skaičiuoti nuo 2008 m. liepos 8 d. (faktinio vairuotojo pažymėjimo paėmimo) iki 2009 m. liepos 8 d.
Teismas įvertinęs administracinio teisės pažeidimo bylos aplinkybių visetą, padarė išvadą, kad R. G. padarytas administracinis teisės pažeidimas yra teisingai kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad R. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, jog jis prisipažino padaręs pažeidimą ir dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda. Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, jo pavojingumą visuomenei, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę - gailisi dėl padaryto pažeidimo, yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad anksčiau nebuvo teistas, administracine tvarka baustas, dirba, jo darbo pobūdis tiesiogiai yra susijęs su transporto priemonės vairavimu, charakterizuojamas teigiamai, išlaiko nepilnametę dukrą.
V.
Apeliaciniu skundu Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 4 d. nutarimą dalyje, kurioje aptartas specialiosios teisės atėmimo vykdymo termino skaičiavimas konstatuojant, kad R. G. paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo vieneriems metams terminas turi būti pradedamas skaičiuoti nuo 2009 m. gegužės 4 d.
1. Pagal ATPK 269 straipsnio 4 dalį padarius pažeidimą, už kurį gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, iki byloje priimto nutarimo iš vairuotojo paimamas vairuotojo pažymėjimas ir išduodamas laikinas leidimas vairuoti transporto priemones.
2. 2008 m. liepos 8 d. surašius R. G. administracinio teisės pažeidimo protokolą, jam buvo išduotas laikinas leidimas vairuoti transporto priemones, kuris nustatyta tvarka galėjo būti tęsiamas (laikino leidimo vairuoti transporto priemones R. G. iki šiol negrąžino).
3. Pagal ATPK 330 straipsnio 1 dalį, transporto priemonių vairuotojai laikomi netekę specialiosios teisės nuo nutarimo atimti šią teisę dienos. 2008 m. liepos 11 d. teismo nutarimu R. G. buvo paskirta 1250 litų bauda, o specialiosios teisės atėmimas netaikytas.
4. R. G. specialiosios teisės atėmimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2009 m. gegužės 4 d., t. y. nuo tada, kai jis realiai neteko teisės vairuoti transporto priemones.
Atsiliepimas
R. G. su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad nepaisant to, jog 2008 m. liepos 11 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimu specialiosios teisė atėmimas nebuvo paskirtas, vairuotojo pažymėjimą Panevėžio rajono policijos komisariatas atsisakė grąžinti. Buvo išduotas laikinas leidimas vairuoti transporto priemones. Vairuotojo pažymėjimas buvo sulaikytas neteisėtai, nepagrįstai. Išduotas laikinas leidimas vairuoti transporto priemones savo esme negali būti prilyginamas vairuotojo pažymėjimui, nes suvaržo asmens judėjimo laisvę. Laikinojo leidimo vairuoti transporto priemones ir vairuotojo pažymėjimo nelygiavertiškumas pabrėžtas ir 2007 m. birželio 4 d. Policijos generalinio komisaro įsakyme Nr. 5-V-375, kurio 21 punkte išduodant tokį pažymėjimą policijos pareigūnui nurodyta įspėti vairuotoją, kad laikinas leidimas vairuoti transporto priemones galioja tik Lietuvos Respublikoje, taip pat rekomenduoti kad šis, vairuodamas automobilį, turėtų asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. N3-904-2004 konstatavo, kad įgyvendindamos viešosios teisės normas valdžios institucijos turi teisę elgtis tik taip, kaip nustatyta įstatymų. Valdžios institucijoms nėra taikomas principas „galima elgtis taip, kaip nėra draudžiama įstatymų“. LVAT yra ne kartą pažymėjęs, kad draudžiama plečiamai aiškinti administracinę atsakomybę nustatančias teisės normas ir taikyti administracinę atsakomybę plačiau negu ją numatė įstatymų leidėjas (2004 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N7-1148-04, 2006 m. rugsėjo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1004/2006). Vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, plečiamai aiškinant imperatyvias įstatymo normas, ypač normas dėl nuobaudų skyrimo, būtų pažeistas vienas kertinių teisės principų - teisėtumo - kurio turinys atskleistas ATPK 7 straipsnyje (2007 m. lapkričio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-1881-07). Toks aiškinimas iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pabrėžtą teisinio tikrumo principą (Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d., 2007 m. liepos 5 d. nutarimai), bendrąjį baudžiamosios teisės principą nullum crimen, nulla poena sine lege, Europos žmogaus teisių teismo jurisprudenciją, kurioje teigiama, kad baudžiamoji teisė neturi būti plečiamai aiškinama kaltinamojo nenaudai, o nusikaltimas turi būti tiksliai apibrėžtas įstatyme.
Nekreipiant dėmesio į faktą, kad vairuotojo pažymėjimas nebuvo grąžintas ir jo atėmimo terminą skaičiuojant tik nuo 2009 m. gegužės 4 d. dienos, paskirta administracinė nuobauda taptų sunkesnė nei paskirta 2009 m. gegužės 4 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarime, tai yra specialiosios teisės atėmimo terminas būtų ne metai, bet pailgėtų dar devyniais mėnesiais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
VI.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog R. G. kaltė, padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, pilnai įrodyta, veika pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai. Ginčo dėl R. G. padaryto pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, nėra. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos vykdymo klausimas.
Pagal ATPK 269 straipsnio 4 dalį padarius pažeidimą, už kurį gali būti skiriamas atėmimas teisės vairuoti transporto priemonę, iki byloje priimto nutarimo iš vairuotojo paimamas vairuotojo pažymėjimas ir išduodamas laikinas leidimas vairuoti transporto priemonę. Administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l. 5) patvirtina, kad R. G. 2008 m. liepos 8 d. surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą buvo išduotas laikinas leidimas vairuoti transporto priemones. To neginčija ir pats R. G.. Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas apeliaciniame skunde nurodė, kad R. G. nuo 2008 m. liepos 8 d. buvo išduotas laikinas leidimas vairuoti transporto priemones, kurio R. G. negražino.
Pagal ATPK 330 straipsnio 1 dalį transporto priemonių vairuotojai laikomi netekę specialiosios teisės nuo nutarimo atimti šią teisę dienos. Pažymėtina, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 11 d. nutarimu R. G. buvo paskirta 1500 Lt. bauda. Šiuo atžvilgiu akcentuotina, jog teismas 2008 m. liepos 11 d. nutarimu R. G. neatėmė teisės vairuoti transporto priemones. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, jog Panevėžio apylinkės teismo 2008 m. liepos 11 d. nutarimu teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nebuvo paskirtas, todėl terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2009 m. gegužės 4 d. nutarimo, t. y. nuo tada, kai R. G. buvo paskirta nuobauda – atėmimas teisės vairuoti transporto priemones.
R. G. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad policijos pareigūnai nepagrįstai atsisakė grąžinti jam vairuotojo pažymėjimą po Panevėžio apylinkės teismo 2008 m. liepos 11 d. nutarimu paskirtos nuobaudos, o buvo išduotas tik laikinas leidimas vairuoti transporto priemones.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. birželio 5 d. nutartyje (adm. byla Nr. N261-5220/2009) konstatavo, kad tiek vairuotojo pažymėjimas, tiek laikinas leidimas suteikia teisę vairuoti atitinkamų kategorijų transporto priemones, paminėtos aplinkybės bei sisteminė ir teleologinė Administracinių teisės pažeidimų kodekso 269 straipsnio 4 dalies ir 330 straipsnio analizė leidžia daryti išvadą, jog
Nutarimu nepaskyrus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, tačiau esant apeliaciniam skundui dėl griežtesnės administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas – skyrimo, administracinį teisės pažeidimą padariusiam asmeniui vairuotojo pažymėjimas yra negrąžinamas, tačiau turi būti teisės aktų nustatyta tvarka išduodamas laikinas leidimas vairuoti transporto priemones.
Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nuobaudą paskyrė teisėtai ir pagrįstai, dėl to ginčo byloje nėra. Teismas tik netinkamai skaičiavo teisės vairuoti transporto priemones atėmimo pradžią, todėl naikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 4 d. nutarimo ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nėra pagrindo. Keistina tik Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 4 d. nutarimo dalis dėl paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo 1 metams – termino skaičiavimo, pripažįstant, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo 2009 m. gegužės 4 d. nutarimo priėmimo. Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniu skundas paduotas tik dėl termino skaičiavimo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinis skundas tenkintinas.
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą patenkinti.
Pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 4 d. nutarimą dalyje, dėl atėmimo teisės vairuoti transporto priemones laiko pradžios ir nustatyti, kad teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo laikas R. G. pradedamas skaičiuoti nuo nutarimo priėmimo dienos.
Kitoje dalyje Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 4 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.